Panašumas su Sankt Peterburgu

Šių metų sausį Klaipėdos uosto krovos kritimas, palyginti su 2022 m. sausiu, buvo didesnis 27 proc. Pernai Klaipėdos uostas sausį krovė 3 mln. 806 tūkst. tonų, o šiemet – 2 mln. 774 tūkst. tonų. Netektis sudarė 1 mln. 32 tūkst. tonų.

Klaipėdos uosto krovos kritimo priežastis yra aiški. 2022 m. sausį jis dar krovė „Belaruskalij“ trąšas, o šių metų sausį – jau ne. Vien birių krovinių kritimas šiemet siekė 1 mln. 95 tūkst. tonų.

Išlyginti šio kritimo Klaipėdos uoste nėra kuo. Metai Klaipėdos uostui prasidėjo dar viena neramia tendencija – mažiau krauta ne tik birių, bet ir generalinių arba įvairaus tipo krovinių. Į šią kategoriją įeina ir konteineriai, kurių krovos augimu pernai Klaipėdos uostas galėjo girtis, o šiemet – jau ne.

Didesnį krovos kritimą, vertinant tonomis, rytinės Baltijos jūros regione patyrė tik Rusijos Sankt Peterburgo uostas. Jis šių metų sausį, palyginus su 2022 m. sausiu, neteko 1,885 mln. tonų krovinių. Tokia šio Rusijos uosto krovos kritimo tendencija taip pat aiški – pernai sausį Sankt Peterburgo uostas dar krovė konteinerius. Jų neliko po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. paryčiais įsiveržė į Ukrainą.

Klaipėdos uoste šiemet gerokai „ūgtelėjo“ tik skystų krovinių, kuriuos sudaro naftos produktai, aliejai ir suskystintos gamtinės dujos, krova. Jų krauta per 700 tūkst. tonų arba 28 proc. daugiau nei pernai.

Pokytis: tapęs valstybės valdomu uostu, šiemet Ventspilis demonstruoja neįtikėtiną augimo tempą. V. Matučio nuotr.

Latviai surado Aziją

Rygos uostas metus taip pat pradėjo su neigiama minus penkių procentų krova. Šiame uoste padaugėjo konteinerių ir grūdų, bet sumažėjo rusiškų anglių. Daug mažiau krauta ir naftos produktų, kurių dalis persimetė į Ventspilį.

Kita netikėta tendencija yra net 40 proc. didesnis Latvijos Ventspilio uosto krovos augimas. Šiame uoste net 74 proc. daugiau nei pernai krauta naftos produktų. Ventspilio uoste net 4 kartus išaugo rūdos krova.

Liepojos uostas išlaikė nedidelį penkių procentų krovos augimą.

Bendrai Latvijos uostai sausį krovė 4,1 mln. tonų krovinių. Tai 10,3 proc. daugiau nei 2022 m. pradžioje. Pernai Latvijoje krovą didino anglys, o šiemet net 47 proc. daugiau krauta naftos produktų, 21 proc. daugiau grūdų.

Šiemet Latvijos uostuose padaugėjo krovinių iš Centrinės Azijos šalių.

Šiemet Latvijos uostuose padaugėjo krovinių iš Centrinės Azijos šalių: Kazachstano, Uzbekijos, Kirgizijos ir Tadžikijos. Taip pat daugiau Latvijos krovinių susiję ir su Kaukazo šalimis, pirmiausia Azerbaidžanu.

Klaipėdos uostas, kad ir labai norėdamas ar turėdamas gerus kontaktus su Centrinės Azijos ar Kaukazo šalimis, pritraukti iš jų krovinių negalėtų. Bet kokį krovinių tranzitą į Klaipėdos uostą užkerta tai, kad Lietuvos valstybė nutraukė transporto ryšius su Baltarusija. Tai pakenkė ir Lietuvos tranzitui iš trečiųjų šalių.

Latvija dėl tranzito tiek su Rusija, tiek su Baltarusija išlaikė pragmatiškesnius santykius. Kita vertus, Latvija su Centrinės Azijos šalimis ir anksčiau turėjo geresnius ryšius nei Lietuva.

Baltarusija suka link Kinijos

Ir 2023 m. pradžia pasižymi toliau trūkinėjančiais logistikos grandinių ryšiais.

Rusijos uostus labiausiai veikia sankcijos, tačiau ne visus. Didžiausias rytinės Baltijos jūros regiono Rusijos Ust Lugos uostas šiemet sausį parodė net 21 proc. didesnę krovą. Per sausį jis krovė 11 mln. 470 tūkst. tonų krovinių. Šio uosto krovos augimas per mėnesį 2 mln. tonų yra siejamas ir su Baltarusija. Manoma, kad didesnė dalis krovinių, kurie anksčiau keliavo per Klaipėdos uostą, dabar pasuko į Ust Lugą.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka neseniai skelbė, kad 80 proc. savo produkcijos, įskaitant ir „Belaruskalij“ trąšas, jis perorientuoja eksportuoti į Kiniją ir Rusiją. Į Kiniją produkciją planuojama gabenti per Murmansko uostą ir Rusijos Šiaurės jūros kelią. A. Lukašenkos teigimu, su Rusija yra susitarta, kad Baltarusijos produkcijai eksportuoti bus suteiktas šalia Sankt Peterburgo pastatytas Bronkos uostas. Jis krovė konteinerius, bet pasaulinės laivybos kompanijos atsisakė juos gabenti į Rusiją, todėl Bronka liko tuščia.

14 proc. didesnė ir Rusijos naftos ir naftos produktų giganto Primorsko uosto krova. Jis per mėnesį krovė per 6 mln. tonų naftos ir jos produktų. Tai iš dalies parodo, kad Rusija ir toliau iš naftos ir jos produktų eksporto gali „kurstyti“ karo židinius Ukrainoje.

Nepaisant karo Ukrainoje ir didelių sankcijų, Rusijos uostai per šių metų sausį krovė beveik 75 mln. tonų krovinių, tai 7,5 proc. daugiau nei pernai sausį, kai karas dar nevyko. Rusijos Baltijos jūros regiono uostai krovė 22,8 mln. tonų arba beveik 1 proc. daugiau nei pernai sausį. Regione 9 proc. išaugo Rusijos skystų krovinių, pirmiausia naftos ir jos produktų krova. Tuo pat metu net 11 proc. sumažėjo vadinamųjų generalinių krovinių krova, kurių daugelį palietė sankcijos.

Galima teigti, kad regione sankcijas pajuto Sankt Peterburgo uostas (krovė 3 mln. tonų, mažėjimas 38,4 proc.), Kaliningrado uostas (krovė 598 tūkst. tonų, mažėjimas 32 proc.), Vysocko uostas (krovė 1,157 mln. tonų, mažėjimas 26 proc.).

"Džiūsta" Rusijos uostai

Jau yra pirmieji duomenys apie tai, kokį nuosmukį gali patirti Rusijos uostai. Jis bus milžiniškas.

Vakarų Europos ekonomikos analitikai skelbė, kad per mėnesį nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, iki maždaug kovo 25 d. prekyba tarp Rusijos ir likusio pasaulio sumažėjo apie 60 proc.

Tai jau pajuto Rusijos Baltijos jūros regiono uostai. Pagal Vakarų šalių analitikų prognozes, Sankt Peterburgo ir Leningrado srities uostuose bendras krovos kritimas kovą sieks apie 40 proc. Nors karas prasidėjo vasarį, dalis prekybos su Rusija iš inercijos dar vyko ir kovą.

Uostų veiklai ypač trukdė didžiųjų Rusijos bankų pašalinimas iš tarptautinės mokėjimų sistemos. Kovo viduryje į Sankt Peterburgą atplaukiančių laivų skaičius buvo mažesnis maždaug 65 proc. nei pernai tuo pačiu metu.

Vakarų Europos laivybos kompanijos traukėsi iš Rusijos arba numatė pasitraukimo terminą. Dauguma planuoja pasitraukti iki balandžio pabaigos.

Kiek mažesnis laivybos mažėjimas užfiksuotas Rusijos Tolimųjų Rytų regione – apie 52 proc.

Ekonominė įtampa tarp Rytų ir Vakarų labiausiai paveiks šalia Rusijos ir Baltarusijos esančias Europos Sąjungos šalis.

Svarsto apie persiorientavimą

Ekonominė įtampa tarp Rytų ir Vakarų labiausiai paveiks šalia Rusijos ir Baltarusijos esančias Europos Sąjungos šalis.

Lietuvoje jau oficialiai buvo įvardyta, kad šiemet Klaipėdos uosto krova gali sumažėti apie 20 proc. Taip teigiant buvo vertinama ta krova, kuri susijusi su Baltarusija. Karas Ukrainoje taip pat paveiks ir jau veikia Klaipėdos uosto krovą. Jis atsilieps ir kelis dešimtmečius sėkmingai veikusiam traukiniui "Vikingas", kuris per Baltarusiją važiuodavo į Ukrainos Odesos regioną.

Koks bus galutinis šių metų Klaipėdos uosto krovos kritimas, sunku prognozuoti. Tikrasis vaizdas gali pradėti aiškėti maždaug nuo gegužės.

Šių metų pirmieji du mėnesiai Klaipėdos uostui dar nebuvo itin blogi. Bendra krova siekė 6,7 mln. tonų ir per du mėnesius buvo 10,5 proc. mažesnė nei pernai. Krovinių kiekis buvo mažesnis 791 tūkst. tonų. Esminis kritimas užfiksuotas dėl "Belaruskalij" trąšų. Birių krovinių šiemet per du mėnesius krauta beveik 887 tūkst. tonų, arba 23,5 proc., mažiau. Priminsime, kad sausį "Belaruskalij" trąšos dar buvo kraunamos, o vasarį – jau ne.

Pirmųjų dviejų mėnesių Klaipėdos uosto krovos kritimą gerokai sušvelnino net 46 proc. išaugusi konteinerių krova. Ji ypač pasijuto "Klaipėdos Smeltės" konteinerių terminale. Krova jame dar gali ir didėti, nes atsirado nauja transokeaninė konteinerių gabenimo linija, užsukanti ir į Klaipėdą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas jau įžvelgė krovinių srautų persiorientavimą. Gali būti, kad ateityje daugės į Lietuvą iš Vakarų gabenamų krovinių.

Niūrios latvių prognozės

Palyginti gerai šiuos metus pradėjo iki tol nuolat kritę Latvijos uostai. Per du mėnesius Rygos uostas krovė 3,5 mln. tonų – 2,5 proc. daugiau nei pernai. Ventspilio krova siekė 2,3 mln. tonų, arba 3,9 proc. daugiau nei pernai. Liepojos uostas krovė 1,3 mln. tonų, o tai net 28 proc. daugiau nei pernai.

Latvijos transporto ministras Talis Linkaitis metų pradžią įvertino palankiai, tačiau ir jam yra nerimo dėl Latvijos uostų krovos.

Latvijos uostai dar vis pernelyg smarkiai priklauso nuo Rusijos krovinių. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą bei jai ir Baltarusijai skirtų sankcijų maždaug po mėnesio Latvijos uostuose gali visai nelikti rusiškų ir baltarusiškų krovinių.

Tokiu atveju Latvijos geležinkeliai netektų apie 85 proc. krovinių. Ventspilio uoste krova sumažėtų maždaug dviem trečdaliais. Rygos uostas netektų apie 45 proc. krovinių, Liepojos uosto netektis siektų iki 30 proc.

T.Linkaičio vertinimu, Latvijos uostų padėtis kiek sušvelnėtų, jei, kad ir netekus visų Rusijos ir Baltarusijos krovinių, bent jau išliktų Kazachstano, Uzbekijos ir Kinijos kroviniai, kurie atkeliauja geležinkeliais per Rusiją.

Rezultatyvi sumažėjusi krova

Šiemet sausį Klaipėdos uostas kartu su Būtingės naftos terminalu krovė 3 mln. 985 tūkst. tonų krovinių.

Tai nėra didelis skaičius, nes pernai sausį vien Klaipėdos uostas krovė per 4 mln. tonų.

Šiemet sausį Klaipėdos uosto krova siekė per 3,38 mln. tonų. Tai buvo 621 tūkst. tonų arba 15,5 proc. mažiau nei pernai sausį.

Krova iš dalies krito ir dėl itin sumažėjusios „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos. 2019 m. sausį ji siekė 37 051 TEU, o šiemet sausį – 11 570 TEU.

Tačiau ir gerokai sumažėjusio Klaipėdos uosto kartu su Būtingės naftos terminalu rezultato (3,98 mln. tonų) užteko Lietuvai aplenkti Latvijos uostus.

Sporto terminais tariant, lietuviai šiemet bėgo lėčiau, tačiau sugebėjo aplenkti ypač lėtus latvius.

Faktas: istorinis momentas užfiksuotas šioje lentelėje, kurioje nurodyta, kaip Lietuvos uostai pirmą kartą istorijoje pagal šių metų sausio mėnesio krovą aplenkė Latvijos uostus. (KVJUD nuotr.)

Bendra Latvijos uostų krova šiemet sausį siekė 3,88 mln. tonų. Tai net 29,1 proc. arba 1,59 mln. tonų mažiau nei pernai sausį.

Priminsime, kad pernai sausį Latvijos uostai krovė 5,48 mln. tonų. Lietuvos uostų (Klaipėda + Būtingė) krova pernai sausį siekė 4,99 mln. tonų.

Ar galima tikėtis, kad tris jūrinius uostus turinti Latvija visus metus nusileis vienam Lietuvos Klaipėdos uostui su Būtingės terminalu? To tikėtis būtų naivu, juo labiau kad Latvijos uostų krovai, ypač Ventspilio, įtakos dar galėjo turėti pernai paskelbta JAV sankcija ir pačių Latvijos uostų statuso keitimas.

Kas lėmė latvių krovos kritimą?

Šiemet sausį didžiausios dalies krovinių kaip tik neteko Ventspilio uostas. Pernai sausį jis krovė 2,07 mln. tonų, o šiemet sausį krova siekė vos 1,18 mln. tonų. Krovos kritimas – net 886 tūkst. tonų arba 42 proc.

Rygos uosto krova nuo 2,84 mln. tonų pernai sausį sumažėjo iki 2,13 mln. tonų šiemet sausį. Netektis sudarė 711 tūkst. tonų arba 25 proc. Rygos uoste net 62 proc. sumažėjo rusiškų anglių krova.

To buvo galima tikėtis, nes rusiškų anglių eksportas į Europą smarkiai mažėjo. Net 45,7 proc. Rygos uoste sumažėjo trąšų krova. Taip pat 8,6 proc. krito naftos produktų krova, 3,3 proc. mažiau krauta konteinerių pagal TEU. Iš viso 37 642 TEU. Išsiskyrė tai, kad Rygos uoste net 77 proc. daugiau krauta grūdų ir 71 proc. daugiau – medienos. 

Iš rytinės Baltijos regiono uostų kol kas su teigiama krova šiemet išliko vienintelis Latvijos Liepojos uostas.

Jis šiemet sausį krovė 570 tūkst. tonų. Tai 0,4 proc. arba 2,5 tūkst. tonų daugiau nei pernai sausį. Šiame uoste sausį net 17,6 proc. krito birių krovinių krova (jų dalis Liepojoje yra net 65 proc.), 90 proc. mažiau krauta atracitinių anglių.

Tačiau net 169 proc. kilo chemijos produktų krova, 152 proc. –
naftos produktų, 110 proc. – statybinių medžiagų, 77 proc. – medienos.

Tokie dideli svyravimai mažus kiekius kraunančiuose uostuose nestebina, nes didžiulį kritimą gali sukelti net ir vienas nepakrautas laivas. Kita vertus, tai rodo, kad uostas neturi nuolatinių krovinių srauto.

Rusijoje dominuoja nafta

Negalima teigti, kad ryškus šių metų kritimas Latvijos Rygos ir Ventspilio uostuose yra dėl to, kad Rusija iš jų perėmė rusiškos kilmės krovinius į savo uostus.

Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova sausį siekė 22,17 mln. tonų. Tai 5,4 proc. daugiau nei pernai. Tačiau augimas pasiektas dėl skystų krovinių, naftos ir jos produktų, krovos. Rusijos Baltijos jūros baseine iš viso krauta 13,47 mln. tonų skystų krovinių. Tai 9,3 proc. daugiau nei pernai sausį. Tuo tarpu sausų krovinių krova išliko panaši kaip pernai (-0,1 proc.). Ji siekė 8,71 mln. tonų.

Kai kurių Rusijos Baltijos jūros regionų uostų krova sausį netgi smarkiai krito, Vysocko – net 35 proc.

Bendra visų Rusijos uostų krova šiemet sausį siekė 68,58 mln. tonų. Tai 1,7 proc. daugiau nei pernai. Beveik nepakito sausų krovinių krova (iš viso 28,67 mln. t arba +0,2 proc.). Ryškiau iki 39,9 mln. t (+2,9 proc.) augo naftos ir jos produktų krova. Tai gali reikšti, kad Rusija anglių eksporto netektis kompensuoja padidintu naftos ir jos produktų eksportu.

Atsigauna Ukrainos uostai

Įdomi tendencija yra tai, kad Ukrainos uostų krova šiemet sausį buvo net 20 proc. didesnė nei pernai sausį. Iš viso Ukrainos uostai per šį mėnesį krovė 13,5 mln. tonų krovinių.

Tai parodo, kad nuo rusiškų krovinių daugiausia anksčiau buvusi priklausoma Ukraina perorientavo savo krovą. Galima prisiminti, kad po konflikto su Rusija dėl Krymo Ukrainos uostų krova kelerius metus smarkiai krito, o dabar pradėjo atsigauti.

Pagrindinis Ukrainos uostų krovinys yra grūdai (sausį krauta 4,7 mln. t arba 22 proc. daugiau nei pernai), rūda (sausį krauta 3,1 mln. t arba + 32 proc.), konteineriai (89,7 tūkst. TEU arba +15,8 proc.), anglys (771 tūkst. t arba 4,2 karto daugiau).

Ukrainos uostuose net 10,2 mln. tonų (+17 proc. daugiau) šiemet sausį sudarė pačios Ukrainos eksportas, 2,2 mln. t – importas (+37 proc.) ir 965 tūkst. t – tranzitiniai kroviniai (+28 proc.).

Ukrainoje sausį daugiausia krovė Pivdenij (Južnij) – 4,6 mln.t, + 28 proc., Nikolajevsko (2,6 mln. t, +13 proc.), Černomorsko (2,3 mln. t, +17 proc.), Odesos (2 mln.t, +5 proc.), Mariupolio (551 tūkst.t, + 65 proc.), Olvijos (491 tūkst. t) uostai.