„Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos“, – G. Nausėdos žodžius inauguraciniame Krymo platformos susitikime cituoja Prezidentūra.

Krymo platforma yra diplomatinė Ukrainos iniciatyva, siekianti atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į neteisėtai Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją.

Pasak prezidento, tarptautinė bendruomenė turi laikytis vieningos pozicijos Krymo okupacijos klausimu ir siekti, kad Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atkurtas vadovaujantis tarptautinės teisės principais.

Kalbėdamas Krymo platformos susitikime jis pabrėžė, kad Ukrainos nepriklausomybė, suverenumas ir teritorinis vientisumas yra viso demokratinio pasaulio interesas.

„Laukia nemažai iššūkių, tačiau didelę įtaką Ukrainos ateičiai turės pažanga ir pokyčiai šalies viduje. Ukraina kryptingai juda europinės ir transatlantinės integracijos keliu. Tikiu, kad sėkmingas reformų įgyvendinimas paspartins integracijos procesus“, – teigė G. Nausėda.

„Palaikome Ukrainos pastangas stiprinti valstybės institucijas, užtikrinti teisės viršenybę, kovoti su korupcija, kurti konkurencingą, laisvos rinkos principais paremtą ekonomiką“, – kalbėjo prezidentas.

Krymo platformos inauguraciniame susitikime Ukrainos sostinėje Kijeve dalyvauja 44 šalių delegacijos, įskaitant Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Slovėnijos, Suomijos ir kitų valstybių vadovus, ES Vadovų Tarybos Pirmininką, NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją.

Susitikimo dalyviai pasirašė Bendrą tarptautinės Krymo platformos dalyvių deklaraciją. Šia deklaracija susitikimo dalyviai sutarė ir toliau laikytis aneksijos nepripažinimo politikos, reikalauti iš Rusijos okupacijos nutraukimo ir įgalinti tarptautines organizacijas imtis aktyvesnių veiksmų Krymo klausimais.

Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados komitetų pareiškimu „toliau smerkia dėl Rusijos veiksmų besitęsiančią Krymo okupaciją, pastangas kenkti Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, tarptautinei teisei ir tvarkai“.

Pareiškimu smerkiami Rusijos bandymai „prievarta keisti Krymo pusiasalio gyventojų demografinę sudėtį verčiant ukrainiečius priimti Rusijos pilietybę“, išsakomas nerimas dėl Krymo pusiasalio militarizavimo, ji ragnama nutraukti okupaciją.

Tarptautiniai partneriai raginami „toliau laikytis Krymo autonominės respublikos ir Sevastopolio miesto neteisėtos aneksijos nepripažinimo politikos ir toliau daryti politinį, diplomatinį, ekonominį spaudimą Rusijai, kol bus nutraukta Krymo okupacija“.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metų vasarį–kovą, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga dėl to paskelbė sankcijas Rusijai.

„Griežtai smerkiame prieš septynerius metus prasidėjusią ir vis dar besitęsiančią Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą bei įvykdytą Krymo ir Sevastopolio neteisėtą aneksiją, grubiai pažeidžiant tarptautinės teisės normas“, – rašoma penktadienį išplatintame pranešime.

Ministerija ragina Rusiją gerbti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, nutraukti žmogaus teisių suvaržymus.

Raginame Rusiją sustabdyti neteisėtai aneksuotame Kryme vykdomus sisteminius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių suvaržymus ir represijas.

„Raginame Rusiją sustabdyti neteisėtai aneksuotame Kryme vykdomus sisteminius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių suvaržymus ir represijas prieš žmogaus teisių gynėjus, žurnalistus, pilietinės visuomenės atstovus, ypač Krymo totorius, bei panaikinti Krymo totorių Medžliso veiklos draudimą. Raginame paleisti neteisėtai įkalintus Ukrainos piliečius, nutraukti pusiasalio militarizaciją ir užtikrinti laisvą navigaciją Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje“, – nurodo URM.

Ministerija teigia toliau ketinanti tęsti aneksijos nepripažinimo politiką ir siekti, kad Rusijai taikomos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės sankcijos tęstųsi tol, kol ji nepasitrauks iš neteisėtai užimtų Ukrainos teritorijų.

Rusija Ukrainos Krymo pusiasalį aneksavo 2014 metų vasarį–kovą, kai Kijeve buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga dėl to paskelbė sankcijas Rusijai.

Kijevas kaltina Rusiją nuolatiniais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimais Kryme, kurį Maskva 2014 metais atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo. Tarptautinė bendrija Krymo aneksiją laiko neteisėta ir jos nepripažįsta.

„Teismas apibrėžė nagrinėjamo klausimo apimtį ir nutarė, jog turi būti nuspręsta, ar kaltinimai Rusijai nuolatiniais žmogaus teisių pažeidimais Kryme laikotarpiu nuo 2014 metų vasario 27 dienos iki 2015 metų rugpjūčio 26-osios yra tinkami nagrinėti iš esmės“, – rašoma Teismo išplatintame pranešime.

EŽTT „dauguma balsų pripažino skundą dalinai tinkamu nagrinėti iš esmės“, rašoma pranešime ir priduriama, kad verdiktas bus paskelbtas vėlesniu etapu.

Tačiau EŽŽT taip pat nurodė, jog nespręs Krymo aneksijos teisėtumo klausimo.

Tiek Ukraina, tiek Rusija priklauso Europos Tarybai, kurios institucija yra EŽTT.

„Teismas mano, kad neturi spręsti, ar Krymo prijungimas prie Rusijos pagal Rusijos įstatymus buvo teisėtas tarptautinės teisės požiūriu“, – nurodė EŽTT.

Rezoliucijai dėl Krymo pusiasalio, Sevastopolio uosto ir Juodosios ir Azovo jūrų militarizacijos pritarė 63 šalys, 17 – prieštaravo, o 62 – susilaikė.

Rezoliucija yra teisiškai neįpareigojanti, tačiau politiškai reikšminga. Jos projektą pateikė 40 šalių, įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Vokietiją, Baltijos šalis, JAV, Australiją, Kanadą ir Turkiją.

Rezoliucijoje „Rusijos Federacija, kaip okupantė, raginama nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai patraukti savo karines pajėgas iš Krymo ir nedelsiant nutraukti laikiną Ukrainos teritorijos okupaciją“.

Kadangi „Krymas ir toliau yra destabilizuojamas dėl Rusijos ten perkeliamų pažangių ginklų sistemų, įskaitant branduolinį ginklą galinčių nešti orlaivių ir raketų, taip pat ginklų, amunicijos ir karinio personalo perkėlimo į Ukrainos teritoriją“, rezoliucijoje Rusija raginama „nedelsiant“ nutraukti šiuos perkėlimus.

Per Ukrainos ir Rusijos remiamų kovotojų susirėmimus nuo 2014 m., kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje, žuvo iš viso daugiau nei 13 tūkst. žmonių.

JT Saugumo Taryboje Rusijos ir Vakarų šalių konfliktas dėl pastarojo klausimo vis dar yra aštrus. Tai parodė ir Maskvos praėjusią savaitę organizuotas neformalus susitikimas dėl 2015 m. Minsko susitarimų, kuriuos rėmė Prancūzija ir Vokietija.

Berlynas ir Paryžius boikotavo šį susitikimą, sukeldami Rusijos įniršį. Europos šalys susitikimą apibūdino kaip Donbaso separatistų, kurių atstovus Maskva pakvietė kalbėti, platformą.

Rusijos vykdomi neteisėti veiksmai pažeidžia tarptautinės teisės normas, Jungtinių Tautų Chartiją, Helsinkio baigiamojo akto nuostatas, Budapešto memorandumą bei dvišalius Ukrainos ir Rusijos susitarimus, sakoma URM perduotame pareiškime.

2014 metų kovo 27 dieną priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija 68/262 pabrėžė Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, patvirtino Krymo Autonominę Respubliką ir Sevastopolio miestą Ukrainos teritorijos dalimi ir pabrėžė Krymo „referendumo" rezultatų nepripažinimą.

Smerkiame nuolat blogėjančią žmogaus teisių padėtį Krymo pusiasalyje ir tebevykdomą jo militarizaciją, sakoma pareiškime. Pabrėždami 2019 metų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 74/168 dėl žmogaus teisių padėties Kryme ir Sevastopolyje (Ukraina) bei rezoliuciją 74/17 dėl Krymo militarizacijos, raginame Rusijos Federaciją sustabdyti Kryme vykdomus sisteminius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus ir suvaržymus, nedelsiant išlaisvinti neteisėtai sulaikytus ir kalinamus Ukrainos piliečius, nutraukti Ukrainos piliečių neteisėtą deportaciją iš Krymo bei Krymo totorių persekiojimą, taip pat užtikrinti tarptautinių žmogaus teisių monitoringo misijų nevaržomą patekimą į Krymą bei laisvą navigaciją Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje, cituojamas URM pareiškimas.

URM pabrėžia, kad Lietuva tvirtai remia Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą tarptautinės bendruomenės pripažįstamų sienų ribose. Toliau nuosekliai įgyvendinsime neteisėtos Krymo ir Sevastopolio okupacijos ir aneksijos nepripažinimo politiką bei sieksime, kad Rusijos Federacijai taikomos ES ir kitos tarptautinės sankcijos tęstųsi tol, kol Rusija nepasitrauks iš neteisėtai užimtų Ukrainos teritorijų, sakoma URM pareiškime.

„Mums reikia vienybės. Taip pat reikia, kad Krymo tema liktų mūsų prioritetų sąraše“, – sakė ji per ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje.

F. Mogerini priminė, kad ES neketina pripažinti Krymo Rusijos dalimi, nes laiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija. Prieš penkerius metus Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ji pavadino „neigiamu mūsų Europos istorijos momentu“.

ES diplomatijos vadovė paragino ištirti pranešimus apie žmogaus teisių pažeidimus Kryme.

Ji taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „didėjančios Sevastopolio militarizacijos“. „Tai neigiamai paveikė padėtį visame Juodosios jūros regione“, – perspėjo F. Mogerini.

Kalbėdama apie praėjusių metų incidentą Kerčės sąsiauryje, kai Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, F. Mogerini dar kartą paragino Rusiją nedelsiant ir be išankstinių sąlygų paleisti sulaikytus ukrainiečių laivų įgulų narius.

To jie ėmėsi minint ketvirtąsias šio Rusijos aneksuoto pusiasalio metines.

Pranešime rašoma, kad grupės tikslas – kelti ir palaikyti Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo iniciatyvas.

„Rusijos įvykdyta Krymo aneksija – šiurkštus svarbiausių tarptautinės teisės principų ir Europos saugumo sistemos pažeidimas. Europos Sąjungos ir atskirų valstybių sankcijos, pritaikytos Rusijai dėl šio veiksmo, liudija politinį tarptautinės bendruomenės apsisprendimą“, – nurodo susibūrusi grupė.

Tarp jos narių – dešimt Seimo narių, žurnalistai Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Tomas Dapkus, Vladimiras Laučius, politologai, istorikai.

„Siekiame, kad Ukrainos Krymo draugų grupės Lietuvoje įkūrimas taptų paskata analogiškoms iniciatyvoms ir kitose Vakarų valstybėse“, – pranešime spaudai cituojamas vienas iš grupės įkūrimo iniciatorių, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Rusija Krymą aneksavo 2014 metų kovą, kai Kijeve buvo nuverstas Maskvos palaikomas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Šis pasitarimas buvo surengtas P.Porošenkos prašymu, kai Maskva praeitą savaitę apkaltino Kijevą mėginus surengti ginkluotus įsibrovimus į Rusijos aneksuotą Krymo pusiasalį. Uktraina tuos kaltinimus griežtai neigia.

F.Hollande'as patvirtino, kad Prancūzija nepripažįsta 2014-aisiais įvykdytos aneksijos ir niekada nepripažins Rusijos teisių į šį pusiasalį. Prezidentas paragino abi konflikto puses laikytis pernai vasarį Minske pasirašytos paliaubų sutarties, sakoma jo biuro pranešime.

Prancūzijos lyderis kvietė toliau stengtis įgyvendinti Minsko sutartį vadinamuoju Normandijos formatu, kurį sudaro Rusija, Ukraina, Prancūzija ir Vokietija.

F.Hollande'as sakė, kad bet kokie nauji kovos veiksmai mažins galimybes surengti rinkimus separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje.

Galutinis terminas, iki kurio turėtų būtis išspręstas nuo praeito amžiaus 10-dešimtmečio Balkanų karų daugiausiai aukų pareikalavęs konfliktas Euroje, buvo pratęstas nuo praeitų metų pabaigos iki 2017-ųjų pradžios.

Konfliktas Rytų Ukrainoje, įsiplieskęs 2014 metų balandį, nusinešė jau per 9,3 tūkst. žmonių gyvybių.

Okupuotame Donecke šeštadienį tūkstančiai žmonių susirinko į šventę, minėdami antrąsias separatistų darinio įkūrimo metines.

Iš Maskvos valdoma ir finansuojama vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovybė surengė eitynes ir mitingą, į kurį, pasak Ukrainos žiniasklaidos, nemažai dalyvių suvežta per prievartą.

Paaštrėjus mūšiams, nuo penktadienio žuvo du civiliai ir separatistų kovotojas.

Neseniai Vokietijos dienraštis „Bild“ paviešino dokumentus, iš kurių matyti, kad už visus separatistų reikalus atsakingos įvairios Rusijos ministerijos.