„Raseinių rajone yra nacionalinio lygio istorinis objektas – memorialas, skirtas Lietuvos partizanams – Kryžkalnio k., šalia autostrados Vilnius – Klaipėda. Tai ne tik regioninis poreikis. Čia atvyksta turistai iš visos Lietuvos ir užsienio, srautai nuolat auga. Todėl būtina vienoje vietoje jiems suteikti kuo daugiau informacijos. Kadangi projektas jau įpusėjęs, jį būtina užbaigti. Reikalinga sutvarkyti informacinio centro vidų, įrengti ekspoziciją ir higienos kambarius“, – savo įregistruotą  pasiūlymą kitų metų biudžeto projektui komentuoja M. Skamarakas.

Jis ragina kolegas parlamentarus atsakingai ir solidariai priimti teigiamą sprendimą dėl šio projekto įgyvendinimo.

Seimo narys M. Skamarakas mano, kad lėšų Lietuvos partizanams  skirto memorialo Kryžkalnyje užbaigimui galima surasti perskirsčius valstybės investicijų programos lėšas, taip pat iš Europos Sąjungos finansinės paramos.

2020 m. rugsėjo 20 d. Kryžkalnyje buvo atidengtas memorialas žuvusiems ir nukankintiems Lietuvos partizanams bei ryšininkams. Memorialas įamžina atminimą Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų, paaukojusių gyvybes už Lietuvos laisvę pokario kovoje prieš sovietų okupantus.

Anot „Atrask Raseinius“ centro, memorialas susideda iš 25 metrų aukščio kalavijo formos obelisko, atminimo sienos su 20 000 žuvusių partizanų pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose, pagerbimo aikštės su nežinomo partizano kapu.

Memorialo projekto autoriai – skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis.

Raseinių – Kėdainių apygardoje per pirmalaikius rinkimus išrinktas naujas Seimo narys socialdemokratas Matas Skamarakas į tautos atstovų gretas įsijungė šių metų rugsėjo 26 d. Iki atėjimo į Seimą būsimasis parlamentaras buvo Raseinių rajono savivaldybės vicemeras.

Minėjimo ceremonijoje dalyvavo Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės vadovybės, kariuomenės pajėgų ir vienetų vadai, buvę Sausumos pajėgų vadai, Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų vienetų atstovai ir kiti svečiai.

Ceremonijoje buvo pagerbti geriausi šių metų pajėgų kariai – viršila Andrius Mocka, vyresnysis seržantas Vytas Lapėnas ir seržantas Justas Augustis.

Kariams už indėlį stiprinant Lietuvos ginkluotąsias pajėgas dėkojo Sausumos pajėgų vadas Artūras Radvilas.

„Naudodamasis proga dėkoju visiems už Jūsų neabejotiną ryžtą, kuris yra reikšmingas įnašas stiprinant ginkluotąsias pajėgas bei prisidedant prie mūsų krašto saugumo. (...) Linkiu jums stiprybės ir ryžto tolimesnėje tarnyboje“ – LK pranešime sako A. Radvilas.

Jis, prieš atvykstant į minėjimą Kryžkalnyje, kartu su geriausiais kariais pasodino ąžuolą Žalgirio pergalės parke, Kauno rajone.

Tradicija tapusioje šventėje taip pat įvyko Sausumos pajėgoms pavaldžių vienetų rikiuotė, pasižymėjusių karių apdovanojimo ceremonija, renginį vainikavo haubicos salvės ir muzikinė programa.

Sausumos pajėgų diena minima liepos 15 dieną ir siejama su tuo, kad 1410 metų liepos 15-ąją vykusį Žalgirio mūšį aprašančiuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas raudonos vėliavos su Gediminaičių stulpais panaudojimas mūšyje. Būtent šios vėliavos pavyzdžiu buvo sukurta, 2005 metais patvirtinta, dabartinė Sausumos pajėgų vėliava.

Parko atidarymo proga kaip vienybės simbolį ąžuoliuką pasodino Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius, pranešė Lietuvos kariuomenė.

„Mūsų šalies vardas daugiau kaip 1000 metų gyvas, nes visuomet buvo karių, kurie kovojo ir gynė šitą žemę. Tai mūsų iškovota ir išsaugota valstybė, kurios piliečiams grėsmės akivaizdoje netrūko ištikimybės, kovos dvasios ir susitelkimo. Šis ąžuolų parkas tegul būna simbolinė susitikimų vieta, kurioje džiaugsimės pasiekimais ir dalinsimės ateities sumanymais”, – atidarymo ceremonijoje sakė V.  Rupšys.

Pasak kariuomenės, daugiau negu prieš devynerius metus Rukloje buvo pasodinti pirmieji ąžuolai, kurie simbolizavo Lietuvos kariuomenės nepriklausomybės kovų, tarpukario ir rezistencijos laikotarpį, esamus ir ateities generolus. Ši iniciatyva davė pradžią norui atidaryti parką, kuris būtų prieinamas visuomenei ir taptų žmonių traukos vieta.

Užsimezgus draugystei tarp Lietuvos kariuomenės ir Raseinių krašto, vieta parkui buvo rasta Kryžkalnyje, kur stovi Lietuvos partizanų memorialas ir kuriamas informacinis paviljonas-lankytojų centras.

„Itin džiugina, jog mūsų rajone esantis Kryžkalnio memorialas kasmet įgauna vis didesnę svarbą ne tik Raseinių krašto, bet ir visos Lietuvos kontekste. Mums didelė garbė, jog Ąžuolų parkas bus kuriamas būtent čia, šalia nepaliaujamą kovą, drąsą ir patriotiškumą atspindinčio Kryžkalnio memorialo", – po renginio sakė Raseinių meras A. Nekrošius.

Numatoma, kad parkas toliau bus plečiamas, sodinami nauji ąžuolai Lietuvos kariuomenės nusipelniusiems kariams, laikantis kultūrinių tradicijų ir paliekant istorinę atmintį ateities kartoms.

2022 metais Kryžkalnio memoriale buvo pastatytas ir specialus lankytojams skirtas centras. Raseinių rajono savivaldybės užsakymu yra parengta ir šio centro koncepcija bei ekspozicijos vizualizacijos.

2014 metais Rukloje įkurtame Lietuvos kariuomenės generolų ąžuolų parke kiekvienas pasodintas ąžuolas simbolizavo kariuomenės generolus, tarnavusius atkūrus nepriklausomą valstybę 1918 metais.

„Šiandien, apie 14.25 val., policijoje gautas pranešimas apie eismo trikdžius Raseinių rajone, Kryžkalnio kaime, kur keturi traktoriai važinėdami žiedinėje sankryžoje, galimai trukdo eismui“, – informavo policija.

Anot departamento, į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, traktorių vairuotojai neigė dalyvaujantys proteste ir trukdantys eismui. Susisiekus su Tauragės ir Šiaulių ūkininkų sąjungos atstovais, jie teigė nieko nežinantys apie jokias protesto akcijas keliuose.

Išsiaiškinus situaciją, eismas atnaujintas.

Įvykio aplinkybes aiškinasi Raseinių rajono policijos komisariato pareigūnai.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pradėjo plisti vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas nekasdienis vaizdelis iš magistralinio kelio. Įraše matyti, kaip jautis blaškosi ant kelio, o vienas žmogus bando jį pagauti ar bent jau nuvaryti į kelkraštį. Vairuotojai buvo priversti įjungti avarinį signalą, kad kiti eismo dalyviai matytų ant kelio pasipainiojusią ir besiblaškančią kliūtį.

Vaizdo įrašu pasidalijęs Gytis tikino, kad jautį greičiausiai gaudė šeimininkas. Vyras pasakojo, kad A1 kelyje bulių žmonėms pavyko nuvaryti į kelkraštį, o kaip istorija baigėsi, jis nežino, nes spėjo pravažiuoti ir šeimininką su jaučiu paliko už nugaros.

Išvarė jautukas „pagastroliuoti“. Save parodyti, į kitus pasižiūrėti.

Internautai tokiam vaizdeliui netruko prigalvoti juokelių. „Iš Kauno net jaučiai bėga“, – komentavo vienas jų, turėdamas galvoje neseniai ties įvažiavimu į miestą pastatytą tauro skulptūrą, kuri buvo sukėlusi daug įvairių visuomenės reakcijų.

„Išvarė jautukas „pagastroliuoti“. Save parodyti, į kitus pasižiūrėti“, – šmaikštavo kitas.

Žmonės svarstė, iš kur toks gyvulys galėjo atsirasti magistraliniame kelyje. Vieni galvojo, kad bulius galėjo ištrūkti iš ganyklų, mat šioje vietoje jų yra ne viena. Kiti turėjo versija, kad galbūt jautis pabėgo, nes buvo vežamas į skerdyklą ir taip esą bandė pabėgti.

„Net gyvuliai iš Lietuvos nori emigruoti, bėga iš namų“, – komentavo dar vienas juokus mėgstantis internautas.

Dar kiti atkreipė dėmesį į tai, jog gyvulys turėjo patirti daug streso ir džiaugėsi, kad besiblaškantis jautis nesukėlė avarijų.

Šią savaitę su Raseinių rajono meru Andriumi Bautroniu susitikęs kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys aptarė Lietuvos kariuomenės generolų ąžuolų parką perkėlimą iš Ruklos į Kryžkalnį, prie Lietuvos partizanų memorialo.

„Vieta, į kurią planuojama perkelti ąžuolus, palanki dėl savo infrastruktūros ir patogios strateginės vietos. Tai prasminga idėja, apjungianti Raseinių krašto ir visos Lietuvos istoriją, kurią tikimės papasakoti ir Kryžkalnyje“, – savivaldybės pranešime cituojamas meras.

Šiuo metu Rukloje augantys ąžuolai simbolizuoja Lietuvos kariuomenės tarpukario ir rezistencijos laikotarpių, dabarties ir ateities generolus, kurie yra sektini pavyzdžiai ateities kartoms.

Siekiama minėtą vietą skirti prisiminimui ir pagarbai visos Lietuvos skirtingų laikotarpių gynėjams. 

Šalia teritorijos, į kurią planuojama perkelti ąžuolyną, yra Lietuvos partizanų memorialas, šiuo metu statomas informacinis paviljonas-lankytojų centras, todėl manoma, kad perkėlus minėtą ąžuolyną netoliese šių objektų, ąžuolynas būtų prieinamesnis visuomenei.

Magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda atkarpoje, Kryžkalnyje, nuo 6 val. ryto, visuose įvažiavimuose ir išvažiavimuose aštuoni policijos pareigūnų ekipažai tikrino vairuotojų blaivumą ir tai, kaip eismo dalyviai laikosi kitų Kelių eismo taisyklių.

„Nors mūsų pareigūnai šioje vietoje vairuotojų blaivumą tikrino pirmą kartą, tačiau vairuotojai neturėtų tuo stebėtis, policijos pareigūnai darbuojasi visur“, – teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos 1-ojo poskyrio viršininkas Ramūnas Kemzūra. 

Reido metu patikrinti visi vairuotojai, pirmadienio rytą važiavę pro Kryžkalnio viaduką. Iš viso policijos pareigūnai patikrino daugiau nei 1,5 tūkst. transporto priemonių.

Policijos nuotr.

Priemonės metu išaiškinti devyni neblaivūs vairuotojai, šeši iš jų vairavo lengvuosius automobilius, trys – sunkiąsias transporto priemones.

Vykdytos priemonės metu policijos pareigūnai išaiškino ir vieną vairuotoją, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę.

Raseinių rajono meras Audrius Bautronis pranešė sutaręs su Vyriausybe, kad šiemet bus skirta lėšų minėto centro statybai.

„Konkrečiai sutarta, kad Vyriausybės kanceliarijoje bus skirtos lėšos, belieka mums iš projektuotojų gauti techninį projektą su statybos leidimais ir su sąmata, tuomet teikiame paraišką Vyriausybei, gauname lėšų ir pradedame statybos darbų pirkimą. Lygiagrečiai dėliojasi turinys, kas turėtų būti tame informaciniame centre“, – BNS sakė meras.

Anot jo, tai labai reikšmingas žingsnis, siekiant įamžinti laisvės kovų dalyvių atminimą ir informuojant ne tik apie Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vakarų Ukrainoje vykusius rezistencinius judėjimus.

„Manau, turėtų būti labai aiški žinia ir toms valstybėms, kad mes kažkuria prasme, kažkuria dalimi parodysime ir jų kovą už jų laisvę, kovą prieš komunizmą“, – teigė savivaldybės vadovas.

Pasak A. Bautronio, siekiama, kad į Kryžkalnio memorialą atvykę žmonės galėtų gauti ir istorinių žinių, ir informaciją apie visas Lietuvoje esančias laisvės kovų vietas.

„Monumentai patys savaime neatpasakos istorinių įvykių, todėl modernaus informacinio centro sukūrimas greta Lietuvos partizanų memorialo leis patraukliai ir įdomiai, naudojant įvairias inovatyvias priemones, pritraukti skirtingo amžiaus lankytojų dėmesį ir paskatinti domėjimąsi valstybės praeitimi“, – savo „Facebook“ paskyroje šią savaitę rašė meras.

Pagal planą, informacijos centro statyba ir įrengimas kainuotų apie 600 tūkst. eurų.

„Planuotume, kad vasarą galėtų prasidėti statybos darbai, rudenį prasidėtų turinio užpildymas, ir labai viliamės, kad 2023 metų vasario 16 dieną arba vėliausiai kovo 11 dieną būtų atidaromas informacijos centras“, – BNS sakė meras.

Informacijos centras-muziejus buvo numatytas pirminiame skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio Laisvės kovų memorialo projekte.

„Realiai tuomet Kryžkalnio projektas būtų baigtas – su Kęstučio apygardos koplyčia, su memorialu, su informacijos centru. Paskui nebent sugalvotume papildyti detalėmis, puošmenomis, bet iš didelių statybų tai bus paskutinis projektas“, – kalbėjo A. Bautronis.

Jis teigė, kad norima memorialo teritorijoje dar įrengti lauko ekspoziciją, pavyzdžiui, parodyti, kaip atrodė partizanų bunkeris.

Memorialas Lietuvos partizanams Kryžkalnyje atidengtas 2020 metų rugsėjį.

Jį sudaro 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena ir nežinomo partizano kapas. Atminimo sienoje įrašyta apie 13 tūkst. žuvusių partizanų vardai. Šis sąrašas nuolat pildomas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pateikiant naujų duomenų.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus pareigūnai kartu su Lietuvos transporto saugos administracijos Panevėžio skyriaus specialistais antradienį pagal tarpvalstybinių atliekų vežimų patikrinimų planą tikrino transporto priemones kelyje Šiauliai–Kryžkalnis.

Buvo patikrinta 31 transporto priemonė, iš kurių keturios vežė atliekas. Patikrinus dokumentus pažeidimų nebuvo nustatyta.

Aplinkosaugininkai primena, kad vežant atliekas Lietuvos Respublikos teritorijoje, privaloma turėti 1 darbo dieną prieš vežimą GPAIS suformuotą atliekų vežimo lydraštį. Taip pat vežantys atliekas krovininiais automobiliais turi atsižvelgti į pagrindinius reikalavimus: krovinio svoris turi atitikti gabenimo dokumentuose nurodytą svorį, būtina turėti galiojančias sutartis su gavėjais, krovinio dokumentai turi būti užpildyti tvarkingai.

„Vis dėlto šįkart svarbiausia tai, kad per laimingą atsitiktinumą akciją vykdėme ten, kur skubios pagalbos prireikė sunegalavusiam žmogui. Pamatę per du ar tris šimtus metrų nuo mūsų netikėtai sustojusį krovininį automobilį ir šalia klupčiojantį jo vairuotoją, spėjome laiku sureaguoti ir iškviesti greitosios pagalbos medikus“, – sakė Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus  vedėjas Egidijus Kvasauskas.

Kaip teigė Tauragės apskrities policijos komisariato atstovė spaudai Greta Kesminaitė, apie 16 val. maždaug pora kilometrų iki Kryžkalnio lengvasis automobilis, tempęs priekabą su lengvąja mašina ant jos, kažkodėl atsitrenkė į kelio atitvarą.

Automobilis tapo nevaldomas, priekabą suskersavo, ji apsivertė, o tuo pačiu nuo jos į antrąją kelio juostą nulėkė vežama mašina. Ji gulėjo aukštyn ratais.

Laimė, kad tuo metu iš paskos nevažiavo mašinos, keli automobiliai įvykio vietoje atsidūrė netrukus.

Žmonės avarijos metu nenukentėjo, todėl vairuotojas užpildė eismo įvykio deklaraciją ir galėjo važiuoti toliau.

Nežinia, ar mašiną vežęs automobilis po avarijos dar galėjo važiuoti, ir kas padėjo išgabenti apsivertusį vežamą automobilį.