„Yra išleistas kultūros ministro įsakymas, kad paminklai, memorialai, stovintys kitų valstybių karių kapinėse, yra nepripažįstami vertybėmis, ir mes įgyvendinome nutarimą, patvirtinome, kad Antakalnio kapinių paminklas nepriklauso vertybėms“, – BNS sakė vertinimo tarybos narė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikė Mingailė Jurkutė.

Posėdyje taip pat spręsta dėl sovietų karių skulptūrų kapinėse Rokiškio, Mažeikių, Širvintų, Kaišiadorių, Zarasų, Tauragės rajonų, Marijampolės savivaldybėse.

„Mes tuos objektus svarstėme ir pagal naują tvarką patvirtinome, kad nuo šiol jie nebepriklauso vertingosioms savybėms“, – teigė istorikė.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Paulius Vaitekėnas BNS sakė, kad savivaldybė kol kas negavo oficialaus KPD pranešimo, bet pasikliaujant žiniasklaidos informacija tarybos sprendimas dėl stelų nukėlimo jau ruošiamas.

„Šis klausimas tarybos balsavimui būtų teikiamas artimiausiame posėdyje – šį trečiadienį, o sprendimas bus vykdomas tada, kai stelos bus perduotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn“, – BNS sakė savivaldybės atstovas.

Anot jo, nukėlimo darbai bus sudėtingi, jiems atlikti dėl didelės numanomos vertės bus reikalingas tarptautinis viešasis pirkimas. Bendrovės „Grinda“ specialistai skaičiuoja, kad procesas turėtų užtrukti apie pusantro mėnesio.

Vilniaus valdžia gegužę kreipėsi į KPD leidimo nukelti sovietų karių skulptūras Antakalnio kapinėse.

Ėmęsis iniciatyvos inventorizuoti likusias sovietines skulptūras sostinės meras Remigijus Šimašius feisbuke tuomet paskelbė, kad rastas „vienintelis akis rėžiantis sovietinis „baibokas“ – Antakalnio kapinėse esančioje sovietinių kapų dalyje stovi šešios granitinės skulptūros, viena iš jų dar ir su šautuvėliu“.

„Pasitikrinome – kol kas šis skulptūrų ansamblis saugomas kaip kultūros paveldas kartu su greta esančiais kapais sovietų kariams. Kapų antkapių, žinoma, neliesime, tačiau skulptūrų ansamblio pašalinimą inicijuosiu – po jomis niekas nepalaidotas, o sovietų įprotis kapines paversti ideologijos stabų memorialais yra atgrasus“, – sakė meras.

Kadangi norint nukelti skulptūras reikia jas paveldo registre atskirti nuo antkapių dalies, savivaldybė dėl to kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuvoje imta peržiūrėti ir demontuoti įvairiose vietose esančius sovietinius atminimo ženklus.

Kultūros ministras Simonas Kairys balandį pasirašė įsakymą, kuriuo šalies savivaldybėms leido spręsti dėl sovietinio paveldo kapinėse, tačiau dalis paminklų yra įtraukti į saugomų sąrašą.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus miestiečius supažindins su Klaipėdos (Mėmelio) žydų bendruomenės kultūriniu paveldu ir jo išskirtinumu Lietuvos ir Baltijos regiono kontekste.

Jaunų, profesionalių muzikantų grupė iš Vilniaus „Rakija Klezmer Orkestar“ kvies pasiklausyti tradicinės žydų muzikos (klezmer), pasižyminčios savita stilistika, vingriomis melodijomis ir šokio rimtais. Susidomėję unikalia tradicija, jaunuoliai gaivina autentiškus šios muzikos raiškos būdus ir ieško šiuolaikinių sąskambių. Įgyvendindama projektą „Atgaivintas žydų paveldas“, grupė Lietuvos klausytojams siekia pristatyti šį pasaulyje išpopuliarėjusį žanrą. Muzikantai aktyviai koncertuoja Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertus rengia autentiškuose, prieš Antrąjį pasaulinį karą gyvavusiuose žydų kultūros židiniuose. Grupės tikslas – įprasminti žydų kultūrinį paveldą, nors trumpam grąžinant žydų muziką į vietas, kuriose ji kadaise skambėjo nuolat.

Į renginį būtina registracija tel. (8 46) 312 113. Įėjimas - laisvas.

Kviečia keliauti

Pilys ir dvarai, žaliuojančių parkų supami architektūriniai ansambliai, gaubiami istorinio šydo, lyg brangakmeniai nubarstantys visos Lietuvos kraštovaizdį... Juose saugoma Tėvynės ir kiekvieno iš mūsų praeities dalelė.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, vykdydama projektą „Pažinkime Lietuvos dvarus“, kviečia visus pažvelgti iš arčiau, daugiau sužinoti apie kultūros paveldo objektus, apsilankyti dvaruose ir patirti unikalią jų atmosferą. Juk šiuo, pavasario laikotarpiu kelionės po žydinčią mūsų šalį paliks ypač gražių įspūdžių.

Naujajame vaizdo klipe – užburiantys gamtos ir istorinių pastatų vaizdai

Magišką pilių, dvarų ir pačios Lietuvos grožį atskleidžia vykdant projektą sukurtas vaizdo klipas. Už kadro – ilgos kelionės per Lietuvą, įvairiausios oro sąlygos, didžiulės kūrėjų kantrybės, užsispyrimo, o kartais netikėtų sprendimų reikalavęs procesas. Rezultatas – užfiksuoti dieną pasitinkančios gamtos vaizdai, rūkuose skendinčios medžių viršūnės ir pilies bokštai, saulės nutvieksti istoriniai pastatai iš paukščio skrydžio. Prisilietus meniškai rankai visa tai naujajame vaizdo klipe supinama į trumpą, bet kerinčią istoriją.

Besimainantys pilių ir dvarų, jų aplinkos ir gyvybe alsuojančios gamtos vaizdai nukels į užburiančią pasaką, o balsas už kadro pakvies tapti jos herojais. Kurios pilies, kurio dvaro vartus norėtųsi praverti šiemet?

Siekiama garsinti pilių ir dvarų kultūrinį paveldą

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija šiuo metu vienija 64 pilių ir dvarų paveldo išsaugojimu besirūpinančius narius, fizinius ir juridinius asmenis, kurių pastangomis senuosiuose istoriniuose Lietuvos pastatuose saugomos praeities vertybės, vykdomos kultūrinės veiklos, buriasi vietos bendruomenės.

Įvairiomis vykdomo projekto veiklomis Lietuvos pilys ir dvarai pristatomi šalies ir užsienio auditorijai kaip lankytini objektai, unikalios istorinės vietos, vietovių kultūriniai, traukos centrai, neatsiejama šalies įvaizdžio dalis. Juk kaip stipriai skirtųsi Lietuvos kraštovaizdis nuo šiandieninio, jei dvarai nebūtų išsaugoti, sunyktų, ir kiek gilios praeities žmonių gyvensenos, išminties pėdsakų būtų negrįžtamai prarasta.

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas sako, kad „pilys ir dvarai labai svarbūs Lietuvai įvairiais aspektais. Net jei nieko juose nevyktų, šie objektai – mūsų kraštovaizdžio dalis, be kurios aplinka būtų visiškai kitokia, gerokai skurdesnė. Vieni dvarai šiandien vertingi kaip architektūros ansambliai, kiti – kaip iškilių asmenybių gyvenimo vietos, dar kiti – kaip vieninteliai kaimiškų vietovių kultūros skleidimosi centrai.“

Lietuvos pilių ir dvarų asociaciją bei jos narių kultūros paveldo objektus garsinantis dvejų metų trukmės projektas „Lietuvos pilių ir dvarų žinomumo didinimas elektroninės rinkodaros priemonėmis“ finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Objektą visuomenei pristatė ir atidarymo kalbą susirinkusiems svečiams tarė objekto vystytojo „Etapas Group“ atstovai Donatas Miškinis ir Mindaugas Velička, Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, objekto architektas Mindaugas Miliūkštis, architektūros istorikas Vaidas Petrulis, kuris susirinkusius svečius supažindino su objekto istorinėmis subtilybėmis bei tarpukario Kauno kontekstu. Į atidarymo šventę susirinko objekto vystytojų partneriai, naujieji multifunkcinio komplekso „G46“ gyventojai.

Nuo pastatymo pradžios 1856 m. dabartiniame multifunkciniame komplekse buvo įrengti butai, vėliau čia įsikūrė tabako fabrikas. Nuo 1928 m. valdą ir pastatus įsigijo „Varpo“ bendrovė leidusi laikraščius „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“ ir kt. Po rekonstrukcijos objekte įsikūrė redakcijos ir spaustuvė, kiemo statiniuose buvo gyvenamieji butai. Šiandien „G46“ atgija į 36 prabangius apartamentus ir 4 patalpas komercinei veiklai.

Gedimino gatvė yra universitetų, kultūros centrų apsuptyje, kuri pasibaigia Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia, M. Žilinsko dailės galerija ir Laisvės alėjos prieiga. Unikali miesto vieta, kurią renkasi kultūros ištroškę ir aktyvų laisvalaikį vertinantys miesto gyventojai. Kultūros paveldui priskiriami „G46“ apartamentai bei maksimaliai išsaugotas autentiškumas – senovinio pastato žavesys ir šių dienų kokybė. Prabangūs pasirinkto ploto apartamentai turi balkonus ir terasas ant stogo, iš kurių atsiveria ekskliuzyvinis Kauno vaizdas.

Tai privačių investuotojų projektas, kurio vystytojas – „Etapas Group“, objekto architektas – M. Miliūkštis. Projektas truko keturis metus – tris metus vyko projektavimas, metus – statybos. Vienas didžiausių iššūkių, su kuriais teko susidurti – suderinti naują ir seną architektūras. Projektas buvo viešinamas elektroninėje erdvėje „KAUETe“.

Lietuvos tautodailininkai Kijeve, pirmajame tarptautiniame tradicinės kultūros festivalyje, pristatė senuosius amatus. Į festivalį, vykstantį Kijevo menų arsenale, suvažiavo amatininkai iš aštuonių šalių.

Ukrainos menų arsenale Lietuvos amatininkai įsikūrė šalia Gruzijos ir Turkijos  meistrų. Festivalyje dar dalyvavo tautodailininkai iš Baltarusijos, Prancūzijos, Graikijos, Uzbekijos. Daugiausiai tradicinių menų pristatė šeimininkai – Ukrainos meistrai.

„Pirmiausiai ištiesiau Lietuvos vėliavą, visi sustojome, sugiedojome himną. Greta esantys turkai rodė ženklus, kad teisingai viskas daroma“– džiaugėsi medžio drožėjas Adolfas Teresius iš Kauno.

„Atvežėme, kaip ir buvome prašyti savo kolegų ukrainiečių, senus tradicinius menus.  Tokius kurie jau bent šimtą metų būtų Lietuvoje žinomi. Atvežėme medžio skulptūrą, kalvystę, juodąją keramiką, vytines juostas, kitą smulkiąją tekstilę“– pasakojo Lietuvos liaudies kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė Teresė Jurkuvienė.

Ukrainiečiai, anot Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje, nori pažinti mūsų šalies tautinę kultūrą: šiuolaikinį meną, teatrą, dailę, muziką.

„Ukrainiečiai paskutiniaisiais metais, ypatingai jaunoji karta, labai entuziastingai atsiveria Europai. Jie ištroškę žinių. Ir tas dalyvavimas, atvykimas yra ir dalijimasis patirtimi, žiniomis, ir kontaktų užmezgimas“– sakė Lietuvos kultūros atašė Ukrainoje Jurgis Giedrys

Taip pat jis pridūrė, kad pasak lietuvių tautodailininkų, ukrainiečiai domisi Lietuvos senaisiais amatais, tradicijomis ir kultūros paveldu.

„Dažnas kijevietis čia pat prisėdo, ėmė įrankius ir bandė drožti ar austi. Ukraina turi gilias liaudies meno tradicijas, –pasakojo J. Giedrys,–  ypač turtingi du šalies regionai – Vakarų ir Pietų Ukraina – čia gyvos kalvystės, tekstilės, huculų keramikos ir kiaušinių marginimo, medinės architektūros tradicijos“.

„Aš su visais tais kalviais susipažinau ir pakaliau prie jų priekalų. Jie net nežinojo, kad pas mus kalvystė, būtent  kryždirbystė, yra įtraukta į Unesco paveldo sąrašą. Mane nustebino, kad Ukrainoje saulutės yra taip pat kalamos, tuo metu nei Lenkijoje, nei Latvijoje ,nei Baltarusijoje jos nėra žinomos“– stebėjosi tautodailininkas Juozas Kavaliauskas iš Druskininkų

Ukrainiečiai tikisi, kad šis tarptautinis kultūros meno festivalis taps tradicinis. Kitąmet planuojama, kad šalių amatininkų kiemeliai pasklis po visą Kijevą.

Paveldosaugininkai teigia, kad dažnai norint laiku užkirsti kelią istorinių statinių niokojimui tenka imtis neįprastų stebėjimo būdų. Šią savaitę, pasak specialistų, buvo sustabdytas kelių kavinių Vilniaus senamiestyje remontas.

Ar neniokojami istoriniai pastatai, Vilniuje prižiūri vienas inspektorius. Pasak paveldosaugininkų, vienam žmogui neįmanoma visko patikrinti, todėl informacijos apie galimus pažeidimus jie kartais ieško, pavyzdžiui, skaitydami verslo naujIenas. Pavyzdžiui, šią savaitę paveldo sargai įsikišo į kelių kavinių Vilniaus senamiestyje remonto darbus.

„Žalos kol kas nepadarė ačiū dievui, nes „Čili“ tinklas paskelbė apie kavinių pertvarkymą, todėl mes įdėmiai stebėjome procesą ir pataikėme pačioje darbų pradžioje,“ – sako Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.

Senamiestyje, Didžiojoje gatvėje, esanti picerija nusprendė virtuvę iš pirmo aukšto iškelti į rūsį. Dėl higienos reikalavimų norėta uždengti baroko laikotarpio mūrą. Paveldosaugininkas sako, kad neatlikus tyrimų, ar šiltas ir drėgnas oras nepakenks mūrui, tokio remonto daryti negalima. Po susitikimo su paveldosaugininkais verslininkai teigė, kad yra pasirengę keisti projektą.

„Aktyviai derinam sprendimus, kurie užtikrintų tiek veiklos reikalavimus, tiek paveldosaugos. Šiuo metu yra derinami tos, sakykim, klausimų sukėlusios projekto dalys. Bus ieškoma sprendimų ir įgyvendinama taip, kad būtų apsaugota,“ – sakė bendrovės „Čili pica“ direktorė Giedrė Kvedaravičienė.

Sustabdę remonto darbus dar viename istoriniame pastate Vilniaus gatvėje, paveldosaugininkai teigė, kad ten ginčų su verslininkais turbūt nekils, nes remontuojamas pirmas aukštas, o tradiciškai daugiausiai pažeidimų padaroma, kai pertvarkomi senieji rūsiai.

„Kuo daugiau į žemę, tuo senesnis Vilnius. Atitinkamai ir problemų daugiau“, – sakė V. Karčiauskas.

Šiuo metu Kultūros paveldo departamentas aiškinasi ir dar dėl vienos maitinimo įstaigos Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje, atliktų pertvarkų. Be paveldosaugininkų leidimo verslininkai pagalbines patalpas įrengė rūsyje. Verslininkai iki gegužės pradžios turi pateikti tyrimus, kad jų darbai nepakenkė istoriniam statiniui. Jei žala padaryta, pastato valdytojams gali tekti sumokėti iki 11-kos tūkstančių eurų baudą.