Pirmasis žurnalo „Kultūros barai“ numeris išleistas dar 1965 m. Tačiau dabar ištikimiausi jo skaitytojai lieka nusivylę, mat parduotuvėse žurnalo nėra, o bibliotekose – tik seni leidinio numeriai.

„Pasidomėjome būtent šių metų sausio mėnesio skaitomumu, tai šį mėnesį buvo 34 šio leidinio užsakymai. Manyčiau, kad (skaitomumas) yra gana didelis, nes šiaip dažnai užsako šitą leidinį“, – teigė Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovė Aušra Vaškevičienė.

„Kultūros barai“ buvo priversti užsidaryti pritrūkus piniginės paramos. Redakcijoje žodynai, žurnalai ir knygos apie kultūrą jau visą mėnesį dulka nejudinami.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Aš dirbu šiame žurnale nuo 1999 m. Bus bemaž ketvirtis amžiaus ir esu dalyvavęs daugybėje pašnekesių ir Kultūros ministerijoje, ir kitose institucijose, ir fonduose, ir prezidentūroje. Būdavo situacijų, bet ši situacija, matote, gal pati dramatiškiausia“, – sakė vienas „Kultūros barų“ rengėjų Almantas Samalavičius.

Be šio leidinio, finansavimas, kurį skirti turėjo Medijų rėmimo fondas, nepasiekė ir dar dešimties kultūrinių leidinių. Konkurso pinigams gauti kultūrininkai laukė jau prieš gerą pusmetį. Šiemet pinigų fonde yra kone dvigubai nei pernai – 6,5 mln. eurų. Tačiau problemų kilo ne dėl pinigų trūkumo, o dėl laiko, mat Medijų taryba ir Medijų fondas veikia dar tik pusantro mėnesio.

„Taip, tai šiek tiek užtrunka, nes tai yra demokratija, nepamirškime, kad mes esame demokratinėje valstybėje ir yra teisinių dalykų. [...] mes galime sėsti kartu, tartis ir atrasti kompromisų“, – situaciją pakomentavo pats Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.

Tačiau kai kurie kultūros atstovai tikina, kad kompromisų su politikais ieškojimas – beprasmis.

„Kultūrą sudėtingiau suvokti. Ją reikia išmanyti. Bėda, kad mūsų politikams trūksta kultūros, o kultūros žmonėms – politiškumo. Dėl to galbūt nevyksta tas dialogas“, – svarstė teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

Vis dėlto, „Kultūros barai“ viliasi, kad finansavimas juos pasieks pavasario viduryje.

Kol kas ministerija turi laikiną sprendimą. „Mes tą pagalbos ranką ištiesime per viešuosius pirkimus pirkdami reklaminį plotą šiuose leidiniuose kultūrinei informacijai“, – įvardijo jį kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Toks sprendimas kainuos iki 10 tūkst. eurų. Tačiau, kad šios sumos pakaktų išsilaikyti – leidykla nė nesvajoja, tad ir ateitis išlieka miglota. Jau ir sausio mėnesio numerį žurnalo redaktorė leis iš savų pinigų.

„Mes įvertinsime ministerijos pasiūlymus, susiskaičiuosime, ką mes galime daryti, ir mes tikrai nenorėtume užsidaryti, bet tai priklausys nuo aplinkybių sumos“, – teigė A. Samalavičius.

Tačiau Kultūros ministerija nė neslepia, kad ši parama skirta ne išsilaikyti rinkoje, o tik padengti būtiniausius leidyklos kaštus. Esą padės projektinis finansavimas.

„Matydami situaciją ir suprasdami, kad tai yra pirmasis Medijų rėmimo fondo kvietimas, mes po diskusijos pabandysime sutrumpinti priėmimo laiką kiek galima labiau“, – tikino kultūros viceministras.

Tokios situacijos nebus.

Tik kiti kultūros atstovai sako, kad tokia situacija Lietuvoje dažna, mat kultūra valdininkams esą trečiaeilis dalykas. Tą jaučia ne tik leidėjai, bet ir aktoriai, režisieriai.

„Man atrodo, tiesiog ateina pabaiga, nes iš Kultūros tarybos fondo teatras pastatymui gali gauti tiek pinigų, kad iš esmės negali realizuoti jokio rimto pastatymo“, – sakė O. Koršunovas.

Tačiau Medijų fondas žada, kad ateityje pinigų kultūrininkams nepritrūks. „Tokios situacijos nebus“, – ramino Medijų rėmimo fondo direktorius.

Kitą savaitę Medijų rėmimo taryba žada paskelbti konkurso taisykles, o vasario pabaigoje skelbti ir patį konkursą. Tada kultūros atstovai, tokie kaip „Kultūros barai“, turės galimybę prašyti valstybės finansavimo.

„Pagalbos ranką ištiesime per viešuosius pirkimus, pirkdami reklaminį plotą kultūrinei informacijai“, – susitikime pasiūlytus situacijos sprendinius žurnalistams įvardijo kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

„Kalbame ne apie pilną išsilaikymą, bet apie būtinųjų ir neišvengiamų išlaidų padengimą. Tai, panašu, kad šita pagalbos priemonė bus veiksminga“, – pažymėjo V. Gasparavičius.

Pasak viceministro, laikiną finansinę pagalbą ministerija ketina teikti iš viso 7–8 panašioje situacijoje atsidūrusiems periodiniams kultūros leidiniams, siekiant padėti jiems sulaukti konkurso dėl kasmetinio finansavimo rezultatų.

Ne vienam leidiniui pagalbos ranka tiesiama šitame pereinamajame laikotarpyje.

„Ne vienam leidiniui pagalbos ranka tiesiama šitame pereinamajame laikotarpyje. Į ją galės pretenduoti visi periodiniai spausdinti kultūros leidiniai, kurie leidžiami dažniau nei kartą į ketvirtį, suprantant, kad jie išlaidas patiria šiandien“, – teigė V. Gasparavičius.

Jis taip pat pažymėjo, jog ministerija sieks nustatyti kuo trumpesnį paraiškų dėl laikino finansavimo teikimo laiką, siekiant procesus atlikti kuo greičiau.

„Kalbėsimės su potencialiais paraiškovais, nes nesinorėtų, kad kažkam būtų visiškai nepatogu trumpas paraiškų priėmimo terminas. Bet po diskusijos bandysime paraiškų priėmimo laiką kiek galima sutrumpinti“, – sakė V. Gasparavičius.

„Apie paramos sumą negaliu kol kas pasakyti, priklauso, koks bus pirkimas. Bet tam prireiks keleto tūkstančių. Iki dešimties tikrai“, – pridūrė viceministras.

Žurnalo redakcija ministerijos siūlymus svarstys

Pasak „Kultūros barų“ redakciją susitikime atstovavusio prof. Almanto Samalavičiaus, ministerijos siūlymas teikiant laikiną pagalbą būtinosios žurnalo leidybos išlaidoms padengti, jiems yra priimtinas.

„Iš mano perspektyvos pasirodė, kad ministerija bent jau šiame etape pakankamai rimtai suvokia susidariusią situaciją ir pasiūlė tam tikrų jos sprendimo būdų. Tai tikrai juos svarstysime, manau, kad jie yra priimtini“, – žurnalistams teigė A. Samalavičius.

Šiai dienai lėšų neturime. Turime tik pasiūlymus, kaip galėtume pretenduoti į laikinas lėšas.

Visgi kol kas leidinys neturi jokių lėšų, iš kurių galėtų leisti naujus numerius. Todėl siekiant pratęsti žurnalo veiklą, redakcija priversta laukti laikinos ministerijos paramos.

„Šiai dienai lėšų neturime. Turime tik pasiūlymus, kaip galėtume pretenduoti į laikinas lėšas. (...) Tai tikrai ne pirmas toks kartas, (...) bet šita situacija buvo galbūt pati dramatiškiausia, kadangi finansavimas pasibaigė, o iki naujų paraiškų teikimo ir svarstymo susidaro kelių mėnesių tarpas. Tai mūsų situacija buvo gyvybiškai pažeidžiama“, – sakė A. Samalavičius.

Pirmosios lėšos – greičiausiai balandį

Savo ruožtu prieš kiek daugiau nei mėnesį veiklą pradėjęs už valstybės lėšų visuomenės informavimo priemonėms skirstymą atsakingas Medijų rėmimo fondas (MRF) ketina spartinti procesus, siekiant, jog konkursai dėl finansavimo prasidėtų kuo greičiau, sako MRF vadovas Ruslanas Iržikevičius.

„Darbas vyksta labai intensyvus, tarybos darbo grupė renkasi beveik kiekvieną dieną ir, tikiuosi, kad pirmadienį turėsime jau patvirtintas taisykles ir gaires bent jau dviem programoms. Tada apie mėnesį tos taisyklės bus peržiūrimos kitų institucijų ir vasario pabaigoje pradėsime du konkursus – leidinių veiklai ir programai“, – teigė R. Iržikevičius.

„Darysime tai, ką galime ir spartinsime procesus. Jau balandžio mėnesį laimėję konkursą veiklai, pradės gauti finansavimą“, – pridūrė jis.

MRF vadovas pabrėžia, jog konkursus dėl finansavimo 2025 m. fondas galės skelbti daug anksčiau, todėl tokia situacija, kai leidiniai lieka be finansavimo, nebepasikartos.

„Tokios situacijos nebus“, – sakė R. Iržikevičius.

Kaip anksčiau Eltai teigė R. Iržikevičius, finansavimo skyrimo procesai šiemet užtruko dėl to, jog MRF taryba savo veiklą pradėjo tik prieš kiek daugiau nei mėnesį.

ELTA primena, jog šios savaitės pradžioje vyriausioji žurnalo „Kultūros barai“ redaktorė Laima Kanopkienė išplatino laišką, kuriame teigia, jog dėl vis dar neaiškaus finansavimo pratęsimo 2024-aisiais, redakcija yra priversta nutraukti žurnalo veiklą.

„Susitinkame penktadienį. Norime išsiaiškinti, kokia finansinė padėtis ir problemos mastai, ar yra galimybė toliau tęsti leidybą, kaip planuojama tai daryti“, – Eltai teigė kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.

Pasak viceministro, apskritai sprendimą dėl lėšų skyrimo fondui turi priimti ne ministerija, o praėjusių metų pabaigoje veiklą pradėjęs MRF, kurio biudžetas, pabrėžia viceministras, šiemet didėjo nuo 3,7 mln. iki 6,5 mln. eurų.

„Apskritai apie nefinansavimą neina kalba. Kultūros leidiniams ir kultūros programai šiemet finansavimas daugiau nei dvigubėjo, lyginant su pernai. Šiemet bus finansuojamas ne tik jų turinys, bet ir leidinių veikla. Tai tas finansavimas bus stabilesnis ir tvaresnis“, – pabrėžė V. Gasparavičius, pridurdamas, kad ministerija paragino fondą plačiau komunikuoti apie MRF veiklą ir priimamus sprendimus.

„Akcentavome ir Medijų rėmimo fondui, kad reikėtų sprendimų terminus ir tai, kas vyksta taryboje, deramai komunikuoti“, – teigė viceministras.

Sprendimus dėl šių metų biudžeto paskirstymo fondo taryba turėtų priimti jau iki vasario, sako MRF vadovas Ruslanas Iržikevičius. Pasak jo, procesai dėl finansavimo užtruko, kadangi MRF taryba savo veiklą pradėjo tik prieš kiek daugiau nei mėnesį.

„Sprendimo skirti ar neskirti finansavimo dar nėra, nes šitie sprendimai dar nėra priimami“, – Eltai teigė R. Iržikevičius.

„Pirmasis fondo tarybos susitikimas vyko gruodžio 11 d. Dabar, per mėnesį, esame jau paruošę taisykles ir jų priedus, kurie sudarys pagrindą konkursams – juos planuojame skelbti vasario pabaigoje. Tai šią ar kitos savaitės pradžioje taryba jau turės patvirtinusi konkursų taisykles“, – teigė fondo vadovas.

Pirmadienį „Kultūros barų“ vyriausioji redaktorė L. Kanopkienė išplatino viešą laišką, kuriame teigia vis dar neturinti informacijos dėl žurnalo finansavimo 2024-aisiais pratęsimo. Pasak redaktorės, dėl to ji keliais laiškais kreipėsi ir tiesiogiai į Kultūros ministeriją, tačiau, negavusi atsakymo, nutarė, jog žurnalo veiklą teks nutraukti.

„Tad paskutinį atsisveikinimo su skaitytojais numerį 1/2 bandysiu išleisti savo asmeninėmis lėšomis“, – portalo delfi.lt publikacijoje pirmadienį cituotas L. Kanopkienės pranešimas.