Šalies vadovas susitikime su kultūros sektoriaus atstovais akcentavo, kad kultūra yra valstybės ir visuomenės savitumo, savavertės, ekonominės pažangos ir socialinės gerovės garantas, ir būtina konkrečiais darbais ir valstybės įsipareigojimais bei pakankamu dėmesiu stiprinti šią sampratą. Prezidentas pabrėžė, kad be pilno kultūros sektoriaus potencialo apčiuopimo negalėsime pasiekti brėžiamų stiprios, žalios, teisingos ir inovatyvios Lietuvos ateities vizijos perspektyvų.

Šalies vadovas su kultūros bendruomenės atstovais aptarė kultūros politikos formavimą ir teisėkūros principus. „Turime toliau siekti, kad sprendimai kultūros politikoje būtų priimami juos grindžiant įrodymais, tyrimais ir analize, o teisėkūros iniciatyvos kultūros srityje turi būti ambicingos, apčiuopiančios kultūros sektoriaus potencialą, nukreiptos į ateitį ir programuojančios pokytį“, – teigė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, taip pat būtina ir toliau stiprinti, telkti ir sinchronizuoti analitines kompetencijas, nes tik koordinuojama veikla leis aiškiai identifikuoti kultūros sektoriaus kuriamą vertę – tiek kultūrinę, tiek ekonominę.

Prezidentas su kultūros bendruomenės atstovais taip pat aptarė kultūros prieinamumo regione ir kultūrinės atskirties mažinimo klausimus.

„Pareiškiame, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo meno kūrinyje kelia grėsmę Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintam raiškos laisvės principui ir kultūros institucijų veikimui Lietuvoje“, – teigiama pirmadienį išplatintame viešame laiške prezidentui, Seimui, prokuratūrai ir policijai.

Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Šiuolaikinio meno centro, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Kinematografininkų sąjungos, MO muziejaus, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir kitų viešą laišką paskatino pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prieš 21 metus menininko Dainiaus Liškevičiaus sukurto videoperformanso, kuriame menininkas nusišluosto šokoladuotą veidą į Lietuvos vėliavą.

„Šiuo meno kūriniu prieš 21 metus autorius iškėlė klausimą, kokia bus Lietuvos valstybė ateityje, ar ji sugebės priimti piliečių tautinę, rasinę ir kitokią įvairovę. Jis ne išniekina valstybinę vėliavą, ne ją sutepa, o nusivalo veidą kaip Poncijaus Piloto kankinamas Kristus nusivalė veidą Turino drobule“, – rašoma laiške.

Jis ne išniekina valstybinę vėliavą, ne ją sutepa, o nusivalo veidą kaip Poncijaus Piloto kankinamas Kristus nusivalė veidą Turino drobule.

„Dėl to veiksmo drobulė tapo šventa, kaip šventa tampa ir Lietuvos vėliava, ištverianti visus valstybės virsmus. Be to, atlikdamas performansą menininkas veikė ne kaip Dainius Liškevičius, bet kaip išgalvotas personažas – taip pat kaip išgalvoti ar istorines asmenybes vaizduojantys personažai veikia teatre ir kine, – videoperfomanso prasmę aiškina laiško autoriai. – Tas personažas vilki kostiumą, iš kurio mes atpažįstame eilinį pilietį-funkcionierių, kuris prisitaiko prie bet kokių aplinkybių, kad išliktų. Sovietinėje sistemoje gyvenęs ir veikęs pilietis-funkcionierius nusivalydamas veidą trispalve virsta kitu žmogumi, t. y. pakeičia kaukę ir prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų laisvoje Lietuvoje.“

„Tikėtina, kad menininką apskundę „Šeimų maršo“ organizatoriai šio personažo figūroje atpažino save. Tačiau svarbiausia, kad kūrinyje menininkas vaizduoja fiktyvią tikrovę taip pat kaip ją vaizduoja kino filmai ar teatro spektakliai“, – tvirtinama laiške.

Jame primenama, kad D. Liškevičius yra pripažintas menininkas, apdovanotas įvairiais prizais, diplomais, premijomis, o 2015 metais jis atstovavo Lietuvai Venecijos meno bienalėje.

„Kūrinys, dėl kurio jis apkaltintas, 2000 metais eksponuotas Šiuolaikinio meno centre, 2012 metais – Nacionalinėje dailės galerijoje, minėtoje Venecijos meno bienalėje, 2019 metais – MO muziejuje ir papildęs jo kolekciją“, – teigiama laiške.

Susidariusią situaciją dėl meno kūrinio kultūros bendruomenės atstovai vadina absurdiška ir grėsminga.

„Šiuo kaltinamuoju procesu ne tik daroma psichologinė ir finansinė žala menininkui, bet ir visai meno sistemai Lietuvoje. Parodoma, kad įstatymai neveikia ir kam nors nesupratus meno kūrinio menininkas praranda įstatymais ir kultūros institucijų pripažinimu įtvirtintą menininko tapatybę, o galimai ir laisvę“, – teigia jie.

Anot laiško, tai pavojingai nestabili situacija, kurioje nebelieka vietos meninei kūrybai.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė praėjusią savaitę Seime sakė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas, siekiant nustatyti visas aplinkybes.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl valstybės simbolių išniekinimo, už tai gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Videoperformansas „​Kliaksas / Restartas“ sukurtas 2000 metais. Anot D. Liškevičiaus, tai yra meno kūrinys, kuriame XXI amžiaus pradžioje kalbėta apie tai, kad Lietuva ateityje taps pilietiniu, o ne tautiniu pagrindu vieninga valstybe. Kalbėta apie kaitą, apie patriotizmo ribas ir suvokimą.

„Vietoje to, kad remontuotume patalpas, galime skirti pinigus tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų gerokai padėtų kultūros sektoriui, ypač kultūrinių industrijų sektoriui. Kultūrinės industrijos šiandien turbūt yra ta sritis, kuri gyvena be dotacijų, užsidirba pinigus pati, ir kadangi neturi galimybių šiuo metu pinigų užsidirbti arba neturi pakankamų sąlygų tam, ji yra priversta tiesiog merdėti. Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Prezidento teigimu, yra keli šios sudėtingos situacijos kultūros sektoriuje sprendimo būdai.

„(Galima – ELTA) arba duoti pinigų, ir tai galima daryti pagal tokį patį modelį, kurį šiuo metu naudojame mikroįmonėms, žiūrima į sumokėtą mokesčių apimtį praėjusiais metais ir atitinkamai pervedami pinigai į kūrėjų sąskaitą, arba sudaryti sąlygas užsidirbti ir tai turbūt pačiai kultūros industrijai yra netgi priimtinesnis kelias duoti užsidirbti“, – sakė prezidentas.

Merdėti galima vieną, du mėnesius, o po to jau turbūt nebegali merdėti ir ištinka mirtis.

Šalies vadovas tikina, kad Prezidentūros pasiūlymai bus suformuluoti, dėl pagalbos kultūros sektoriui bus kalbamasi ir su kultūros ministru Mindaugu Kvietkausku bei premjeru Sauliumi Skverneliu.

Visgi G. Nausėda teigia manantis, kad sudėtinga situacija kultūros sektoriuje yra daugiau nulemta ne kultūros ministro padarytų klaidų, o sisteminio požiūrio į kultūrą stokos.

„Turbūt tai yra sisteminio požiūrio į kultūra stoka ir turbūt nepriklausomai nuo to, koks žmogus yra kultūros ministras, dažnai jis jaučiasi kaip balta varna. Deja, jo siekiai arba jo problemų matymas ne visada sutampa su valdžios institucijų pozicija ir tada jis tiesiog blaškosi negalėdamas įgyvendinti tų tikslų, kuriuos reikėtų įgyvendinti“, – savo įžvalgomis dalinosi prezidentas.

„Mes iki šiol niekaip neįvertiname kultūros vaidmens ne tik mūsų dvasiniame gyvenime, bet ir ekonomikoje. Mes apskaičiuojame, kokią BVP dalį sukuria statybos, prekyba, dirbamoji pramonė, bet kultūros sektoriaus indėlis vis dar yra incognito ir mūsų iniciatyva STRATA turėtų paskaičiuoti tikrąjį kultūros indėlį, nes priešingu atveju, blaškydamiesi tokioje nežinioje, mes nelabai ir aiškiai galime formuoti savo kultūros politiką“, – pridūrė jis.

G. Nausėda akcentuoja, kad mes kultūrą laikome tiesiog duoneliautoja, kuriai, pasak prezidento, tiesiog pametame iš geros valios tam tikrą pinigų sumą, nežinodami, kokią pridėtinę vertę ji sukuria.

„Tai yra sisteminė mūsų problema, kurią galima išspręsti tik vienu būdu – pirmiausiai reikia apie tai kalbėti“, – sakė prezidentas.

Panašu į statybos sektoriaus gelbėjimą

G. Nausėda kritikuoja Vyriausybės sprendimą didesniąją dalį lėšų, numatytų kultūros sektoriaus atsitiesimui po koronaviruso krizės, skirti šios srities pastatų atnaujinimui, sakydamas, kad iš tiesų tai parama statybų sektoriui.

Prezidentas, apibendrindamas ketvirtadienį vykusį susitikimą su kultūros atstovais režisieriaus Oskaro Koršunovo teatre, pabrėžė, kad šis  „garsus Europoje ir pasaulyje teatras“ priverstas glaustis buvusio biuro patalpose, „perdažius sienas iš baltos į pilką“, ir tai, anot jo, atspindi dabartinę kultūros padėtį.

„Ta padėtis, be abejo, nepasidarė lengvesnė dėl koronaviruso protrūkio. Ir tai, kaip mes gelbėjame kultūrą, man labiau panašu į statybos sektoriaus gelbėjimą. Turėtumėme būti tikslus ir pasakyti, kad tie pinigai, kurių liūto dalis šiandien yra skirta, yra iš esmės parama statybos sektoriui“, – tikino šalies vadovas.

„Turbūt tikrai nėra tas kelias, kuriuo turėtumėme eiti,. Todėl tų lėšų, kurių apimtis, bent jau iš pirmo žvilgsnio, įspūdinga, struktūra turėtų būti peržiūrėta ir turėtų būti peržiūrėta iš esmės numatant pinigų panaudojimą tiems projektams ir sritims, kurios yra reikalingiausios“, – tvirtino G. Nausėda.

Anot jo, diskusijoje buvo pajuokauta, kad mes „statome sarkofagą kultūrai iš mūro ir plytų“ ir ragino Vyriausybę skirti dėmesio kuo skubesniam viešųjų erdvių lakinam pritaikymui įvairiems renginiams – tokią idėją iškėlė teatralai ir kiti diskusijos dalyviai.

Mes „statome sarkofagą kultūrai iš mūro ir plytų“.

Anot prezidento, sumanymui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra – scenos, įvairi įranga.

„Turime daug puikių kiemų Vilniuje, uždarų kiemų Vilniuje, kuriuose galėtų vykti tie patys teatro spektakliai, koncertai, kiti renginiai. Ko gero, būtų tada galima „įsipaišyti“ į tuos skaičius žmonių, kurie numatyti pagal karantino apribojimų mažinimo programą. Vietoje to, kad remontuotumėme patalpas, galime skirti pinigus štai tokiems dalykams, kurie iš tikrųjų padėtų kultūriniam sektoriui, ypatingai kultūrinės industrijos sektoriui“, – sakė jis.

G. Nausėda pasiūlė Vyriausybei, kad šiuo metu merdinčiam kultūros industrijos sektoriui galima būtų skirti pinigų panašiu principu, kaip tai daroma mikroįmonėms, pagal pernai sumokėtus mokesčius, arba „sudaryti sąlygas užsidirbti“.

Jis žadėjo premjerui ir kultūros ministrui pateikti konkrečius pasiūlymus dėl kultūros sektoriaus gelbėjimo.

„Tuos pasiūlymus artikuliuotai suformuluosime ir kalbėsime su kultūros ministru konkrečiai ir premjeru, kaip galime greičiau padėti kultūros sektoriui atsikratyti tos nežinomybės, į kurią jis šiandien yra papuolęs“, – sakė prezidentas.

Vyriausybė įvairioms priemonėms, nukreiptoms į kultūros sektoriaus atsigavimą po koronaviruso, yra numačiusi 25 mln. eurų, dar daugiau nei 43 mln. eurų kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.

Vilniaus savivaldybė savo parengtame plane yra numačiusi šiemet pritaikyti skverus ir kitas viešąsias erdves kultūriniams renginiams.

G. Nausėda taip pat priminė savo raginimą Vyriausybės strateginės analizės centrui įvertinti kultūros indėlį į ekonomiką, nes šie nepadaryti darbai trukdo formuoti kultūros politiką.

Anot jo, neįvertinta, kad kultūros sektorius „galbūt uždirba penkeriopą sumą mūsų šaliai, ir ne tik ekonomine, bet ir žinomumo prasme“.

O. Koršunovas: susitikimas su prezidentu buvo labai svarbus

Savo ruožtu režisierius O. Koršunovas akcentavo, kad susitikimas su prezidentu buvo ypatingos reikšmės įvykis. Pasak menininko, visus 30 nepriklausomybės metų valdžia stokojo rimto požiūrio į kultūrą.

„Norėčiau pasakyti, kad įvyko labai svarbus įvykis, netgi istorinis įvykis. Prezidentas atėjo į nevyriausybinę įstaigą, tuo atkreipdamas dėmesį į kultūrą. Buvo labai plačiai kalbama apie kultūrą. Reikia pasakyti, kad beveik visus 30 metų mes stokojome rimto požiūrio į kultūrą. Visada buvo kalbama apie kultūrą, tačiau rimtai į ją nebuvo žiūrima, tiksliau, buvo žiūrima tik į fasadinę kultūrą“, – po susitikimo su prezidentu ketvirtadienį žurnalistams teigė O. Koršunovas.

Norėčiau pasakyti, kad įvyko labai svarbus įvykis, netgi istorinis įvykis.

Režisierius akcentuoja, kad įvyko pirmasis suartėjimas su nematoma, esmine kultūra. O . Koršunovas viliasi, kad Vyriausybė atsižvelgs į prezidento išsakytus žodžius ir pagaliau pradės dialogą.

„Vien tik tai, ką prezidentas šiandien pasakė, jau yra labai svarbu ir tai jau savaime veiks Vyriausybės sprendimus, ir Vyriausybė dabar privalės eiti į dialogą, mes tam dialogui pasiruošę, iš tikrųjų yra daug ir pasiūlymų, kaip padėti kultūrai, atsidūrusiai šią akimirką bėdoje“, – tikino režisierius, džiaugdamasis prezidento išsakyta idėja, kad visų pirma reikia dėmesį skirti ne infrastruktūrai ir pastatams, o kūrėjams.

ELTA primena, kad G. Nausėda ketvirtadienį su kultūros bendruomenės atstovais aptarė jų atstovaujamo sektoriaus padėtį besitęsiant koronaviruso krizei.

Susitikime dalyvavo OKT/Vilniaus miesto teatro meno vadovas, režisierius O. Koršunovas, Nacionalinių kultūros įstaigų asociacijos vadovė Rūta Prūsevičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, Nevyriausybinių scenos menų asociacijos vadovė Gintarė Masteikaitė, Kultūros ir kūrybinių industrijų asociacijos vadovė Živilė Diawara.

Sveikinimo kalboje Seimo vicepirmininkė rėmėsi mūsų tautos istoriosofo Vilhelmo Storostos Vydūno prieš šimtmetį pasakytais svarstymais: „Ką žmonės daro, yra labai įvairios svarbos. Jeigu jų veiksmu reiškiasi žmoniškumas, tenka kalbėti apie kultūrą.„

Iš tiesų žmoguje slypi neišsemiamos kūrybinės versmės. Nepaisant skirtingų epochų, palikdami po savęs tai, kuo džiaugiasi dvasia, mes puoselėjame mūsų prigimtyje glūdintį kultūros pradą. Skiriasi žmonių pasaulėžiūra, skonio ir grožio suvokimas, nulemtas aplinkos ir skirtingų laikmečių, bet esmė išlieka. „Kad įvertintume kultūrą, būtinai reikia atsižvelgti į tai, kiek žmoniškumas, kaip veiksnys, reiškia viskam, kas žmonėms rūpi. Kultūros kūrimu žmoniškumo veiksnys nori būti didybė pasaulyje“, – rašė Vydūnas.

Turime garbingus tūkstantmetės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapius: mįslingą pagonybės palikimą, šimtmečius trukusią kovą su kryžiuočiais, kurios, minėdami Žemaitijos 800-ąsias metines, negalime neprisiminti, Abiejų Tautų Respublikos – Lietuvos ir Lenkijos jungtinės valstybės – praeitį, kultūros, mokslo pasiekimus Renesanse, Baroko, Apšvietos laikotarpį, tautinį Atgimimą, sukilimus prieš pavergėjus ir pasipriešinimo kovą, pakantumo ir tolerancijos dvasią, kuria ilgus amžius pasižymėjo ir pasižymi Lietuva“, – kalbėjo Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.

M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.

Pasak parlamentarės, Lietuvos politinė, geografinė ir geopolitinė būtinybė Lietuvoje pagimdė sambūvio su kitais laikymąsi. Tai atėjo iš pagonybės, iš kunigaikščio Gedimino laikų, kuris savo laiškuose į Europą kvietė ir leido krikščionims savo valstybėje garbinti Dievą pagal savo papročius, lenkams ir rusams pagal savo apeigas, bet pareiškęs, kad lietuviai garbins savo dievus, kaip jų protėviai darė. Kunigaikštis Gediminas stengėsi išlaikyti politinę pusiausvyrą krašte, tai būtų galima pavadinti darnos politika, o darna yra pagrindinis senosios baltų pasaulėžiūros principas.

Šios mūsų vertybės, anot Seimo Pirmininko pavaduotojos, yra žinomos, jos skamba mūsų Tautinėje giesmėje, valstybės himne – Dorybė, Saulė, Meilė, Vienybė. Tai mūsų pasaulėžiūros vertybės, kurias gerbė mūsų didieji kunigaikščiai, mūsų tautinio Atgimimo žiedas, jos akcentuojamos ir skamba šiandien.

„Bėda ta, kad dvasios didybei, minties jėgai ir kūrybingumui vis mažiau lieka vietos. Tai jau Vydūnas pastebėjo, kad „mūsų laikus užvaldė jėga, kuri vadinama būtinybe“, jog greta kuriančiosios jėgos, yra ir visa naikinančioji.

Kad sugebėtume išsaugoti tai, ką žmogus sukūrė, didingi XX amžiaus kultūros žmonės pasitelkė garsaus Nikolajaus Rericho paktą – saugoti viso pasaulio kultūrinį, istorinį, dvasinį paveldą, stiprinti taiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Šio pirmo tarptautinio pakto, skirto kultūros vertybių apsaugai, pagrindais sukurta ir funkcionuoja mūsų dienomis UNESCO. „...“ Šiandien būti lietuviu, būti negausios tautos žmogumi, reiškia trigubai intensyviau dirbti ir gyventi. Tokia išlikimo garantija. Tik intensyvi kultūros kūryba, išlaikant kultūros atmintį, semiantis išminties iš mūsų istorinės praeities ir užtikrinant tęstinumą, sugebant atrasti būdų semtis ir prisidėti prie pasaulinių kultūros vertybių išsaugojimo, kultūros puoselėjimo bendrąja prasme. Šiam tikslui dirba gausios kultūrininkų pajėgos – mokslininkai, įvairių kultūrinių organizacijų atstovai, tiesiog kuriantys žmonės – menininkai. Esame jiems dėkingi“, – kalbėjo I. Šiaulienė.