Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras Remigijus Senkus tyrimą pradėjo gruodžio 23 dieną, šeštadienį, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad minėtoje vietovėje esančiame kultūros paveldo objekte – šventvietėje – padaryti grubūs pažeidimai.

Pasak prokuratūros, straipsnyje rašoma, kad buldozeriu sulygintos kapinės, išmėtyti paminkliniai akmenys, nukastas kalnas, sumaišyti kultūriniai sluoksniai, į saugomą teritoriją iškasti grioviai ir atvesta elektra, prie pat ežero ribos pastatyti tualetai, nustumdytas gruntas ir keičiamas reljefas.

Tą pačią dieną į prokuratūrą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo minėtame kultūros objekte kreipėsi ir Seimo narė Agnė Širinskienė, pateikusi analogišką informaciją.

„Tą padarysime ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesį, – BNS sakė Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovė Rita Kuncevičienė. – Manyčiau, kad gal kovo pabaigoje, balandžio pradžioje tai bus padaryta.“

Pasak Apskaitos, inventorizavimo ir registro skyriaus vadovės, šis klaipėdiečio žurnalisto, kraštotyrininko Deniso Nikitenkos prašymas bus sujungtas su panašiu prašymu dėl Klaipėdos švyturio statinių komplekso įrašymo į Kultūros vertybių registrą.

„Dėl jo įrašymo svarstyta taryboje dar birželio 28 dieną, tačiau klausimas atidėtas, nes sulaukta daug ir iš fizinių, ir iš juridinių asmenų pastabų“, – sakė ji.

Akivaizdžiai matyti, jog pačiame molo gale esantys sutvirtinimai yra tie patys, kuriuos matome ikonografijoje.

Pasak D. Nikitenkos, kad šiauriniame mole yra išlikę būtent Baltojo Klaipėdos švyturio fragmentai, liudija XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus vidurio ikonografija.

„Akivaizdžiai matyti, jog pačiame molo gale esantys sutvirtinimai yra tie patys, kuriuos matome ikonografijoje“, – teigė žurnalistas.

Metalinių konstrukcijų, devynių metrų aukščio Baltasis švyturys buvo įžiebtas 1884-ųjų gruodžio viduryje. Jis susprogdintas atsitraukiančių vermachto karių 1945 metų sausį.

Kraštotyrininko teigimu, šis navigacinis objektas buvęs bene labiausiai fotografuojamu Klaipėdoje, buvo tapęs savotiška turistine uostamiesčio ikona, prekės ženklu.

Kultūros paveldo centras parengė pažymą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai nustatyti statinio vertingąsias savybes. Ji bus svarstoma kitą savaitę.

Centro specialistų teigimu, Kauno grūdų elevatorius yra vertingas dėl savo architektūrinių, inžinerinių ir kraštovaizdžio savybių.

Siūloma nustatyti regioninį reikšmingumo lygmenį.

H. ir O. Minkovskių gatvėje esantis elevatorius veikia iki šiol.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vedėjo Svaigedo Stoškaus teigimu, nustačius vertingąsias savybes elevatoriaus veikla nebus kaip nors apribota.

„Pasikeis tik juridika, bet ne kokie proceso dalykai. Fizinės įtakos neturės, tiesiog bus saugoma, bus prašoma išsaugoti, nebus leidžiama griauti. Jeigu jie norės nugriauti, tai negalės nugriauti, jeigu norės toj vietoj „Maxima“ pastatyti, tuomet sutrukdys“, – BNS sakė paveldosaugininkas.

„Kauno grūdų“ ryšių su visuomene specialistė Aušra Petrauskė teigė, kad įmonei žinomi paveldosaugininkų planai, tačiau jie įtakos įmonės darbui neturės.

„Elevatorius bendrovės veikloje yra reikšmingas – jame veikia „Kauno grūdų“ kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamykla. Pasikeitęs paveldosauginis statusas ūkinei veiklai įtakos neturės“, – BNS atsiųstame komentare tvirtino A. Petrauskė.

Anot jos, šiuo metu bendrovė neturi konkrečių planų iškelti gamybą iš H. ir O. Minkovskių gatvės, tačiau tokios galimybės neatmetė ateityje.

„Vis dėlto dabartinė gamykla jau yra išnaudojusi 100 proc. savo gamybinių pajėgumų, plėtrai galimybių nebėra, todėl tikėtina, kad ateityje bus galvojama apie naują, didesnę gamyklą. Kokia ateitis tokiu atveju lauktų elevatoriaus, šiuo metu svarstyti būtų per anksti“, – teigė „Kauno grūdų“ atstovė.

Kauno elevatorius pastatytas buvusioje Kauno tvirtovės teritorijoje, kairiajame Nemuno krante, Žemės ūkio ministerijai priklausančiame sklype. Čia iki Pirmojo pasaulinio karo stovėjo tvirtovės duonos kepykla, bet per karą ji sudegė.

Elevatoriaus statyba truko nuo 1923-iųjų iki 1925-ųjų, veikti jis pradėjo 1926 metų vasarą.

Tai buvo vienas pirmųjų pramoninių objektų, kurių statyboje panaudota gelžbetoninė konstrukcija.

Elevatorius sudarytas iš dviejų tūrių: bokštinės dalies, kur įrengti mechaniniai skyriai, bei sandėliavimo arba silosų gelžbetoninės dalies, kuri praplėsta 1939 metais.

Tarpukariu Žemės ūkio ministerija elevatorių 36 metams buvo išnuomojusi „Lietūkui“. Sovietmečiu pastatas išplėstas pristatant naujus priestatus, kurie ilgainiui užgožė autentišką elevatoriaus tūrį. Vėliau jis atiteko bendrovei „Kauno grūdai“.

Neaišku, kas vyksta

Pyplių piliakalnis yra vaizdingoje Kauno rajono vietoje, nuo kurio atsiveria panorama į Nemuną. Tačiau jau kelias savaites piliakalnio papėdėje sunkioji technika atlieka žemės lyginimo darbus. Tai privertė žmones suklusti, mat nesinorėtų, kad tokiame gamtos ir paveldo kampelyje išdygtų nauji pastatai.

„Ten privačioje valdoje vyksta žemės lyginimo darbai, tačiau niekas nežino, kas iš tiesų bus. Aš pati užklausiau Aplinkos apsaugos departamento, ar nėra pažeidžiama vandens apsaugos zona, bet dar negavau jokio atsakymo. Sklype vykdomus darbus pamačiau liepos pabaigoje, kai buvau atvykusi apžiūrėti Pyplių piliakalnio, tačiau ten privatus sklypas, aš nelabai galiu lįsti, todėl laukiam atsakymų“, – „Kauno dienai“ sakė Ringaudų seniūnijos vyriausioji specialistė Rūta Slivinskienė, vykdanti seniūno funkcijas.

Ji teigė, kad apie darbus pranešė ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Kol kas iš Kauno rajono savivaldybės taip pat esą nėra jokių žinių, ką to sklypo šeimininkai planuoja daryti, todėl tarp vietos gyventojų vyrauja baimė dėl galimų statybų ir kad tokie darbai suniokos tiek paveldo objektą, tiek Nemuno pakrantę.

Pyplių piliakalnis – saugomas kultūros paveldo objektas, todėl aplink jį tvarkymo darbams taikomi griežti reikalavimai. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Paveldo neliečia

Kultūros paveldo departamentui (KPD) „Kauno diena“ pranešė apie vykdomus darbus Pyplių piliakalnio papėdėje. Į vietą nuvykę paveldosaugininkai nustatė, kad vykdomi darbai nepažeidžia šalia esančio kultūros paveldo objekto ir jo teritorijos.

„KPD, gavęs informaciją apie šalia Pyplių piliakalnio vykdomus žemės judinimo darbus, atliko apžiūrą. Jos metu nustatyta, kad žemės kasimo ir lyginimo darbai yra vykdomi žemės sklype, kuris yra netoli piliakalnio, tačiau nepatenka nei į šio kultūros paveldo objekto teritoriją, nei į jo apsaugos pozonius. Minėti žemės judinimo darbai su KPD nebuvo derinti, nes toks derinimas žemės sklypuose, esančiuose už kultūros paveldo objektų ar jų apsaugos pozonių, teisės aktuose nenumatytas“, – dienraščiui komentavo KPD Kauno skyriaus vyr. specialistas Andrius Liakas.

Paveldosaugininkas nurodė, kad apie vykdomus didelės apimties žemės kasimo ir lyginimo darbus informavo Aplinkos apsaugos departamentą (AAD) prie Aplinkos ministerijos, kad ši institucija patikrintų, ar vykdant minėtus darbus nenusižengiama aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

Specialistai nusatė, kad privačiame sklype vyksta žemės lyginimo darbai, kurie nepažeidžia galiojančių teisės aktų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Pažeidimų nenustatė

Klausimus aplinkosaugininkams uždavė ir „Kauno diena“. AAD taip pat atliko patikrinimą, tačiau teisės aktų pažeidimų irgi nenustatė.

Paaiškėjo, kad AAD Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2021 m. rugpjūčio pradžioje atliko faktinių aplinkybių patikrinimą ir apžiūrą žemės sklype netoli Pyplių piliakalnio, Kauno rajono savivaldybėje.

„Apžiūros metu buvo nustatyta, kad privačiame žemės ūkio paskirties sklype buvo vykdomi sklypo tvarkymo ir planiravimo darbai. Darbus vykdė fizinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso apie 23,5 ha žemės ūkio paskirties sklypas prie Nemuno upės, netoliese Pyplių piliakalnio.

Tarp vietos gyventojų vyrauja baimė dėl galimų statybų.

Pareigūnai apžiūros metu nustatė, kad, vykdant privataus žemės sklypo tvarkymo ir planiravimo darbus, nebuvo pašalinti ar kitaip pažeisti saugotini medžiai ir krūmai, kurių skersmuo didesnis kaip 30 cm. Privačiame žemės sklype nesaugotinas medžių ir krūmų rūšis sklypo savininkas gali tvarkyti savo nuožiūra. Apžiūros metu buvo užfiksuota, kad sklypo tvarkymo darbų metu sklype buvo išsaugoti beržai ir pušys, kurių skersmuo didesnis nei 30 cm“, – komentavo AAD atstovai.

Taip pat aplinkosaugininkai pažymėjo, kad apžiūros metu nustatyta, kad nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype vykdoma veikla nepažeidė LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str., kuriame pateikta informacija apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir draudžiamas veiklas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose.

„Nustatyta, kad žemės sklypo tvarkymo ir planiravimo darbai buvo vykdomi paviršinio vandens telkinio – Nemuno – pakrantės apsaugos zonoje, kurioje privataus žemės ūkio paskirties sklypo tvarkymo darbai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo įstatymo sąlygų 99 str., nedraudžiami.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Informuojame, kad, vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymu, privatus žemės sklypas nėra įtrauktas į valstybės saugomų teritorijų kadastrą. Priešais sklypą, kitoje Nemuno kranto pusėje yra Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinis, kurio teritorijos tvarkomas žemės ūkio paskirties privatus sklypas nesiekia. Taip pat tvarkomas žemės sklypas nesiekia ir nekliudo Kultūros vertybių registre registruoto Pyplių piliakalnio su istorine gyvenviete“, – apie tai, kad ties Pyplių piliakalniu vykdomi darbai yra teisėti, konstatavo AAD inspektoriai.

Paremta moksliniais tyrinėjimais

Nuotolinis audiogidas lengvina kultūros edukaciją, suteikia galimybę kultūros įstaigų vertybes ir jų teikiamas paslaugas pažinti net ir tuo metu, kai muziejai uždaryti, o žmonių judėjimas apribotas.

Žinoma, istorijos profesionalams ne naujiena, kad pastatas, kuriame šiandien veikia Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune, nebuvo statytas kaip prezidento rūmai, tačiau daugybei žmonių pirmą kartą atsivers tokia turtinga ir daugiasluoksnė, net septynis laikotarpius apimanti, pastato istorija.

Nuo 2005-ųjų, kai muziejus pradėjo savo veiklą, Pirmosios Lietuvos Respublikos ir prezidento rūmų (1919–1940 m.) pasakojimas buvo ir muziejaus, ir muziejininkų dėmesio centre. 22 mums ideologiškai patys svarbiausi prezidento rūmų metai paliko kitus 153 pastato metus kažkur toli paraštėse. Tačiau muziejaus kolektyvui pamažu brendo noras patyrinėti ir kitus mažiau pažintus laikotarpius, tad 2019 m. dienos šviesą išvydo kolektyvinė mokslinė monografija "Prezidento rūmai Kaune", kurioje pristatyti tyrimų rezultatai ir aprašyti septyni pastato laikotarpiai: Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai (1844 – 1915 m. rugpjūtis), Oberosto viršininko rezidencija Pirmojo pasaulinio karo metais (1915 m. rugpjūtis – 1919 m. liepa), Lietuvos Respublikos prezidento rūmai (1919 m. liepa – 1940 m. birželis), Rūmai pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. birželis – 1941 m. birželis), Rūmai su iškelta nacistine svastika (1941 m. liepa – 1944 m. liepa), Ilgasis sovietmetis (1944 m. rugpjūtis – 1989 m. gruodis), Istorinių rūmų atgimimas (1989 gruodis – iki dabar).

Nuotoliniame audiogide visus septynis pastato laikotarpius pristato istorinės asmenybės, kurios suteikia pasakojimui gyvumo ir autentiškumo.

Dabar šie moksliniai tyrimai pristatomi daug platesnei auditorijai.

Septyni epochų liudininkai

Nuotoliniame audiogide rumuistorijos.lt visus septynis pastato laikotarpius pristato istorinės asmenybės, kurios suteikia pasakojimui gyvumo ir autentiškumo. Kadangi į realių žmonių lūpas sudėti istorikų parengti tekstai, o ne tų žmonių autentiški prisiminimai ar citatos, šios asmenybės įvilktos į animacinio personažo pavidalą, taip suteikiant laisvę audiogido kūrėjams.

Tokiu būdu į klausytoją prabyla Saliamonas Feinbergas, Raseinių 1-osios gildijos pirklys, gyvenamąjį namą pavertęs Kauno gubernatoriaus rūmais; rūmuose būstinę įkūręs Oberosto viršininkas kunigaikštis pulkininkas Francas Izenburgas-Biršteinas. Savą istoriją pasakoja ilgametis prezidento rūmų kanceliarijos viršininkas Pijus Bielskus; beveik metus rūmuose praleidęs Ministras Pirmininkas ir prezidento pareigas ėjęs Justas Paleckis, trumpam rūmuose apsistojęs reichskomisaras Hinrichas Lozė, Ostlando viršininkas. Mokytoja Stefanija, 20 metų išdirbusi Mokytojų namuose, mena gūdaus sovietmečio laukus, o apie nūdieną papasakoja prezidento Aleksandro Stulginskio anūkas, dažnai aplankantis buvusius senelio namus, dabar tapusius Istorine Prezidentūra.

Jokių barjerų

Nuotolinis audiogidas rumuistorijos.lt išsiskiria plačiomis prieinamumo galimybėmis. Visos istorijos papasakotos keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų. Žmonėms su regėjimo negalia parengtas ir įrašytas atskiras vaizdusis pasakojimas, kuris padeda "pamatyti" ir pajausti rūmų atmosferą.

Žmonėms su klausos negalia parengtas vaizdo pasakojimas, įgarsintas lietuvių ir gestų kalbomis – jį gali žiūrėti ir visi kiti, norintys iš arčiau pamatyti rūmų aplinką ir vidų.

Šis nuotolinis audiogidas yra projekto "Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus skaitmeninių paslaugų plėtra" (projekto vadovas – Renata Mikalajūnaitė) II veiklos "Nuotolinio animuoto Istorinės Prezidentūros audiogido sukūrimas" rezultatas. Projekto partneriai: VšĮ "Kaunas 2022" ir BĮ Lietuvos aklųjų biblioteka. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

„Informuojame, kad 2019 gegužės 10 dieną nustatėme, jog buvo nuardyta dalis namo V. Putvinskio g. 70-ojo namo balkono lipdinų. Namas V. Putvinskio g. 70 yra kultūros paveldo objektas – Pastatų komplekso šeštas namas. Namo balkonų augalinių motyvų lipdiniai yra šio kultūros paveldo objekto vertingoji savybė“, – apie užfiksuotą paveldo niokojimo atvejį socialiniame tinkle „Facebook“ informavo KPD.

Nurodoma, jog dalį balkono lipdinių nuardžiusiems asmenims ne tik gresia administracinė atsakomybė, bet iš jų bus pareikalauta nuardytas balkono lipdinių dalis atkurti.

„Taip pat aiškinsimės, ar kultūros paveldo objekto valdytojas deramai prižiūrėjo šį kultūros paveldo objektą“, – pažymėjo paveldosaugininkai.

Kultūros paveldo užfiksuotose nuotraukose matosi, jog prieš kelis metus minėtas V.Putvinskio gatvės namas gerokai atrodė tvarkingiau. Matyti, jog balkonus dengė ornamentų plokštės. Tiesa, pastatui jau tada reikėjo restauratorių pagalbos, nes vietomis buvo užfiksuotas aptrupėjęs fasadas. Balkonų tvorelės taip pat reikalavo perdažymo ir atnaujinimo.

Dabar KPD specialistai pažymėjo, jog pastato sienos ne tik aptrupėjusios, tačiau trūksta ir dalies balkoną puošusių ornamentų. Kadangi tai buvo unikalios pastato detalės, jos turės būti atkurtos.

Šis statusas ateityje leis Kauno centriniam paštui suteikti kultūros paminklo statusą, o tai užtikrintų, kad pastatas išliks atviras visuomenei.

„Nacionalinės reikšmės kultūros paveldo apsauga ir jo išsaugojimas yra vienas valstybės prioritetų, o pastarieji įvykiai pasaulyje itin aktualizuoja kultūros paveldo reikšmę ir apsaugą. Visuomenei turėtų būti sudarytos sąlygos pažinti ir naudotis kultūros paveldu, nes jis padeda išsaugoti mūsų istorinę atmintį“, – pranešime sako kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių.

Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu pobūdžiu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.

2015 metais Europos Komisija Kauno modernizmo statiniams, tarp jų ir centriniam paštui, suteikė Europos paveldo ženklą.

Siekiama, kad Kauno modernizmo architektūra būtų įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno centrinio pašto pastato likimu susirūpinta, kai sausio viduryje čia įvyko vandentiekio avarija, dėl jos buvo užlieta dalis patalpų. Vėliau pašto sienos dar kartą sudrėko testuojant vandentiekio sistemą ir ieškant daugiau gedimų.

Kilus pasipiktinimui dėl netinkamai prižiūrimo išskirtinės architektūros pastato, Lietuvos paštas siūlė Kauno centrinio pašto rūmus parduoti, tačiau dalis kauniečių tam prieštaravo, ragindami valstybę susirūpinti nacionaliniu lygmeniu svarbiu objektu ir pasirūpinti jo atgaivinimu.

Reaguodamas į tai, premjeras Saulius Skvernelis vasario viduryje pavedė ministerijoms pateikti siūlymus Turto bankui dėl ministerijų ir valdymo srities institucijų administracinių patalpų poreikio Kauno mieste, kartu įvertinant galimybes optimizuoti šiuo metu naudojamą nekilnojamąjį turtą.

„Pagal pasirodžiusią informaciją viešojoje erdvėje dėl galimai savavališkai nulyginto Kauno tvirtovės I-ojo forto šiaurinio pylimo, vasario 22 d. Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo įvykio aplinkybių patikslinimą“, – pirmadienio pavakarę teigė Kauno policijos atstovė Justina Kazragytė.

Anot J. Kazragytės, oficialus raštas dar nėra gautas, padaryta žala taip pat nėra kol kas įvertinta. „Surinkus visus duomenis bus priimtas procesinis sprendimas“, – aiškino policijos atstovė.

VšĮ „Kauno tvirtovės parko“ Turizmo ir edukacijos skyriaus vedėjas Ovidijus Jurkša penktadienį teigė, kad praėjusią savaitę pastebėtas incidentas yra „įžūlus vandalizmo aktas“.

Savaitės pradžioje pastebėta, kad yra apgadinta daugiau nei 15 arų saugomo Kauno tvirtovės forto šlaito ploto. „Kultūros paveldo objekto žemės perteklius buvo nustumtas į gynybinį griovį, o atliekant šiuos darbus buvo pažeista maždaug pusė metro pylimo paviršiaus. Tai – įžūlumo viršūnė. Juk niekas neina kasinėti net į kaimyno privačią teritoriją, o čia sužalota kultūros paveldo ir valstybės saugoma teritorija, teriologinis draustinis, – aiškino specialistas. – Tai yra kultūros paveldo objekto, gynybinio pylimo išdraskymas. Kažkas tai statė šimtą metų, o štai kiti pylimo paviršių per pusę dienos sunaikino.“

Įžūlaus įvykio kaltininkas kol kas yra nežinomas. „Saugomos ir savavališkai išlygintos teritorijos riba eina palei privačios teritorijos tvorą. Įvykio vietoje buvo rastos sunkiosios technikos – traktoriaus ar ekskavatorius – vėžės. Nuo šio privataus žemės sklypo jau per saugomą teritoriją matosi padaryta tarsi ir keliuko pradžia – čia primėtyta plytų“, – vaizdą, kurį įvykio vietoje pamatė ketvirtadienį, apibūdino O. Jurkša. Įvykio vietoje buvo rastos sunkiosios technikos – traktoriaus ar ekskavatorius – vėžės. Per saugomą teritoriją matosi padaryta tarsi ir keliuko pradžia – čia primėtyta plytų Anot specialisto, naivu būtų tikėti, kad kultūros paveldo objektą nuniokojęs asmuo nežinojo apie daromą žalą valstybei.

Anot O. Jurkšos, detaliuose planuose aiškiai pažymėta, kur prasideda kultūros paveldo – Kauno I-ojo forto – riba, o kur yra privatus sklypas, o su šia informacija galima susipažinti internete.

Anot pašnekovo, panašių atvejų jam jau teko regėti:  „Praplėsti privačių sklypų ribas yra bandyta ir VIII forte. Tačiau šį kartą suniokota nemaža saugoma teritorija.“

Specialistai teigia, kad šiais savavališkais veiksmais buvo padaryta žala ne tik kultūros objektui, bet ir galimai forte esančiam draustiniui. Tad apie nuniokotą valstybės saugomą teritoriją buvo informuotos ir kitos institucijos – Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, policija.

„Bus sudaryta žalos nustatymo komisija, kuri nustatys tikslią žalą. Tačiau dabar akivaizdžiai matosi, kad padaryta žala reljefui – jis yra pakeistas, pylimas sulygintas, į griovį suverstos žemės. Ar žala yra padaryta draustiniui, ištirs aplinkosaugos specialistai“, – sakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Liakas, negalėjęs prisiminti kito tokio didelio masto įvykio.  „Policijos paprašėme nustatyti asmenis, kurie suniokojo teritoriją. Tokioje didelėje teritorijoje darbus atlikti ir tiek daug žemių priversti tikrai neįmanoma per kelias minutes ar valandą“, – teigė A. Liakas.  Anot Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistų, nusižengimą padariusiems asmenims gresia ne tik baudos, bet iš jų bus pareikalauta ir atkurti pirminę šlaito formą – pašalini nustumtas žemes.