2021 m. finansavimas skiriamas įvairiausiems šiuolaikiniams kultūros projektams: vilniečių ir miesto svečių lauks daugiau inovatyvių parodų, pasirodymų netradicinėse erdvėse, eksperimentinių ir edukacinių projektų, spektaklių. Bus kviečiama naujai atrasti klasikinį meną – pasiklausyti vargonų muzikos, džiazo atlikėjų. Miesto erdvėse įsikurs „Kristupo vasaros festivalis“, mėgautis kokybišku kinu kvies „Kino pavasaris“, skambės „Gatvės muzikos diena“ ir kt. Daugiau dėmesio šįmet bus skirta renginių ir projektų lankytojams, turintiems specialiųjų poreikių.

Sostinės savivaldybės organizuojamas konkursas yra ypatingas tuo, kad apima labai platų kultūros iniciatyvų spektrą – ne tik naujus ir tęstinius projektus, pavienes iniciatyvas ir festivalius, vietinius renginius bet ir vilnietiškos kultūros sklaidą užsienyje, dalyvavimą tarptautinėse konferencijose.

Šiais metais buvo atnaujinti konkurso nuostatai, atsirado papildomų finansavimo programų: vietoje įprastų devynių programų, jų šiemet jau keturiolika. Viena iš naujovių – programos suskirstytos į bendrines ir specialiąsias, kurios skirtos tęstiniams ir naujiems projektams, kultūrinėms ir meninėms iniciatyvoms.

Į bendrinės programos lauką pateko vizualieji, scenos menai, muzika, kinas, literatūra ir leidyba, kultūros ir kūrybinės industrijos, etninė kultūra ir mėgėjų menas bei tautinės bendrijos. Specialiosios programos – Vilniaus 700 metų jubiliejaus iniciatyvos, kultūros ar meno festivalių organizavimas, kultūros sklaida užsienyje, erdvių nuoma, kultūros edukacija ir skaitmeninis menas.

Jo teigimu, kitų metų biudžete Kultūros tarybos finansuojamiems projektams numatyta lygiai ta pati suma, kuri būtų buvusi Kultūros rėmimo fonde.

Kitų metų biudžete numatyta Kultūros ministerijai papildomai skirti per 21 mln. eurų, juos ministerija perves Kultūros tarybai. Taip bus kompensuotas Kultūros rėmimo fondo lėšų netekimas.

Lapkričio pradžioje Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymai, kurie įtvirtina konkretų išankstinį įvairių fondų ir programų finansavimą, numatant jo dydį kaip tam tikrą procentą nuo akcizų ir mokesčių.

Po Konstitucinio Teismo sprendimo Kultūros rėmimo fondo kaip tokio gali ir nebelikti arba jis bus reformuotas.

Būtent taip būdavo finansuojamas Kultūros rėmimo fondas. Į jį patekdavo 3 proc. akcizo pajamų, gautų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, bei 10 proc. lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

KT priėmus tokį nutarimą ir nenumačius jo įsigaliojimo atidėjimo, Kultūros rėmimo fondas liko be finansavimo.

Šio fondo lėšomis Kultūros taryba finansuoja įvairius meninius, edukacinius projektus, skiria stipendijas.

„Po Konstitucinio Teismo sprendimo Kultūros rėmimo fondo kaip tokio gali ir nebelikti arba jis bus reformuotas. Mums reikės rasti naują modelį, kokiu būdu kultūros projektai gali būti finansuojami“, – BNS sakė V. Juozapaitis.

Jo teigimu, tai bus ir puiki proga revizuoti kultūros finansavimo sistemą.

„Galbūt tai galėtų būti Kultūros kapitalo fondas ar Kultūros investicijų fondas – kad mes pagaliau atsikratytume to rėmimo ar pašalpinių, ubagų įvaizdžio“, – tvirtino Kultūros komiteto pirmininkas.

„Bus ieškoma naujo modelio, ir tai turėtų būti investicijos. Lėšos, kurios ateina į kultūros sektorių, turi būti investuojamos, o ne remiamos, nes jos kuria pridėtinę vertę“, – pabrėžė jis.

Pasak V. Juozapaičio, dabar daugiausia problemų kelia prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta įstatymo norma, jog per kalendorinius metus nepanaudotos Kultūros rėmimo fondo lėšos lieka jo sąskaitoje ir naudojamos kitais metais.

„Šiuo metu yra daugiau kaip 5 mln. eurų, kurie yra nepanaudoti ir guli Kultūros tarybos sąskaitoje. Pagal iki šiol galiojusį įstatymą, ji tuos nepanaudotus pinigus turėjo teisę pasilikti sąskaitoje ir naudoti kitais metais. Dabar jie privalo tas lėšas grąžinti į valstybės biudžetą ir jokios garantijos nėra, kad atgaus“, – BNS sakė V. Juozapaitis.

Jis teigė jau kalbėjęs su finansų ministre Gintare Skaiste, kad tie 5 mln. eurų nebūtų atimti.

„Tai dabar politinės valios klausimas. Tikiuosi ir tikiu, kad bus rastas būdas, mechanizmas, su finansų ministre jau kalbėjau, kad tie 5 mln. eurų yra rezervuoti, kad jie bus patikslintame biudžete“, – sakė V. Juozapaitis.

Jo teigimu, nepanaudotų lėšų metų pabaigoje lieka dėl projektų tęstinumo, dalis jų buvo atidėti dėl koronaviruso grėsmės.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai teikiamas visiškai naujas kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos aprašas, kuris parengtas atsižvelgiant į Lietuvos kultūros tarybos kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gaires. Tarybai teikiami ir kiti su paraiškų vertinimu susiję dokumentai – Ekspertų atrankos aprašas bei Ekspertų darbo reglamentas.

„Rengiant naują tvarką konsultuotasi su kultūros bendruomene, atsižvelgta į daugelį teologo Tomo Kiaukos koordinuotuose Kultūros forumuose išsakytų pasiūlymų, sprendimo projektas buvo pristatytas iš įvairių meno sričių atstovų sudarytai Kultūros ir meno tarybai, kurios daugumą narių deleguoja pačios meno kūrėjų organizacijos, susivienijimai, kultūros įstaigos. Patvirtinę naują tvarką turėsime aiškų ir vieningą reglamentavimą, apibrėšiantį kultūros bei meno projektų vertinimo, lėšų skyrimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.

Pagal naujai siūlomą reglamentavimą, pagrindinis vaidmuo vertinant paraiškas teks ekspertams ir jų grupėms, kurių paslaugos bus apmokamos viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka. Siekiant užtikrinti vertinimų skaidrumą, bus išlaikomas ekspertų anonimiškumas ir įdiegta vieninga kultūros projektų 100 balų vertinimo sistema. Kultūros ir meno taryba nebus įgaliota pervertinti konkursams pateiktų projektų bei siūlyti sumas projektų daliniam finansavimui, o atliks tik šias funkcijas: nustatys sričių projektų vertinimo prioritetus, sričių ir programų projektų dalinio finansavimo kvotas, turės galimybę padidinti minimalų balų vidurkį projektų finansavimui, siūlys ekspertams iš naujo pervertinti konkursams pateiktas paraiškas.

Buvo atsisakyta ankstesniuose Kultūros projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto lėšų nuostatuose taikyto maksimalios prašomos kultūros ar meno projekto sumos apribojimo, siekusio 6000 eurų. Be to, programų projektų finansavimui bus nustatytas trimetis finansavimas, kuris suteiks galimybes sistemingiau teikti įvairias kultūros bei meno paslaugas arba kurti ilgalaikius kultūros produktus.

Tarybai pritarus, dabartinės kultūros ir meno projektų vertinimą ir dalinį finansavimą reglamentuojančios tvarkos netektų galios nuo ateinančių metų sausio 1-osios. Naujai patvirtintas kultūros ir meno projektų dalinio finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos aprašas leis įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros 2017–2030 metų strategijoje išsikeltus tikslus ir uždavinius.

Žinia, miesto politikai yra apsisprendę iki 2019 m. padvigubinti finansavimą kultūrai ir šiai sričiai skirti apie 4 proc. nuo miesto biudžeto.  Šis tikslas jau beveik pasiektas šiemet. 2017 m., kai Klaipėda yra Lietuvos kultūros sostinė, Kultūros plėtros programai skirta 8,6 mln. eurų. Lyginant su 2016 m. tai yra 3,6 mln. daugiau.