„Tyrimas atskleidė, kad daugmaž pusė kultūros organizacijų niekaip nebuvo pasiruošusios jokioms krizėms, visiškai. Apklausos metu mes uždavėm klausimą, ar jūs dabar jau esate kažkiek pasiruošę – na, ir vėlgi paaiškėjo, kad maždaug pusė yra nepasiruošę toliau“, –  žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.

Pasak jos veiksmų siekdamos atsparumo krizei ėmėsi kas penkta kultūros organizacija: jos pasirūpino psichologine pagalba, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje domėjosi, kur šalyje yra slėptuvės.

„Negalima teigti, kad nieko neįvyko. Štai pandemija baigėsi ir kitai pandemijai prasidėjus paaiškės, kad vėl visi nepasiruošę – ne. Tačiau tokio galingo, esmingo pokyčio, kalbant apie pasiruošimą, mes nefiksavome“, – nurodė A. Pakarklytė.

Lietuvoje dėl COVID-19 infekcijos plitimo įvedus karantiną kultūros įstaigų veikla buvo smarkiai apribota, o tam tikru metu ir visai sustabdyta.

Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė teigė, kad nuo pandemijos pradžios yra „jaučiamas emocinis ir psichologinis nuovargis visose organizacijose“.

Tam pritarė ir A. Pakarklytė.

„Nors iš pradžių atrodė, kad ko gero didžiausią poveikį sukūrė ekonominės situacijos pokyčiai – atšaukti renginiai negeneravo visiškai jokių bilietų paradavimų, bet tyrimas vis dėl to atskleidė, kad didžiausias poveikis buvo psichologinis“, – kalbėjo ji.

Tyrėjai taip pat vertino Rusijos karo Ukrainoje įtaką.

„Krizės stipriai paveikė kultūros ir kūrybinio sektoriaus organizacijas – jos susidūrė su iki tol buvusios darbo ir veiklų vykdymo struktūros subyrėjimu, nuostoliais dėl atšauktų ar perkeltų renginių“, – teigiama tyrimo išvadose.

Padėjo valstybės parama

Kūrėjai tvirtino, kad išgyventi pandemijos iššūkius jiems didele dalimi padėjo valstybės parama, kita vertus, dėl to padidėjo administracinė, biurokratinė našta.

Tyrimo duomenimis, bendrai kultūros ir kūrybinis sektorius pandemijos laikotarpiu buvo sutrikęs tik pirmaisiais metais, jau po jų matomas ryškus sektoriaus augimas ir dažnu atveju geresnė situacija nei 2019 metais.

Apklausos metu mes uždavėm klausimą, ar jūs dabar jau esate kažkiek pasiruošę – na, ir vėlgi paaiškėjo, kad maždaug pusė yra nepasiruošę toliau.

„Reakcijų buvo labai įvairių, nes vien svarbių šio tyrimo dalių buvo pokalbiai. Pokalbiai su kultūros sektoriaus organizacijomis. Vieni sakė, kad patyrė labai produktyvų laikotarpį (...) kitiems sektoriams buvo labai sudėtinga“, – kalbėjo A. Pakarklytė.

„Situacija buvo stabili daugiausia specializuotos projektavimo veiklos, žaidimų ar filmų ir televizijos programų kūrimo veiklose ir net pagerėjo, o tokios veiklos, kaip scenos menų, meno įrenginių eksploatavimas ar ekskursijų rengimo veiklose natūraliai apyvarta ar pridėtinė vertė sumažėjo“, – teigiama tyrimo išvadose.

Anot jų, tiek pirmaisiais, tiek antraisiais pandemijos metais įmonių skaičius sektoriuje augo, taip pat, priešingai nei šalies mastu, nesumažėjo ir darbuotojų skaičius.

„Vartotojų elgesys labai stipriai pasikeitė. Ką matome dabar – tai, kad į renginius, kurie yra labiau eksperimentiniai, jaunų kūrėjų, tokie labai nežinomi, neapčiuopiami, bilietai perkami vangiau ir jie perkami paskutinę minutę“, – sakė G. Masteikaitė.

„Organizacijos, kurios yra didelės, pripažintos ir kur tu žinai, ką tu tikriausiai gausi iš repertuaro, bilietai išperkami anksčiau, bet žmonės planuoja trumpesniame atstume“, – pridūrė ji.

Nors buvo veiklų, kuriose ekonominė veikla susitraukė, matoma, kad situacija pagerėjo jau 2021-aisiais ir dažnai net buvo geresnė nei 2019-aisiais.

„Tačiau verta pastebėti, kad kai kuriose su leidyba susijusiose veiklose ir scenos menų ar meno įrenginių eksploatavimo veiklose tiek 2020, tiek 2021 metais sektoriaus situacija bendrai paėmus buvo blogesnė nei 2019 metais“, – teigiama išvadose.

Kels Taikos vėliavą

"Kultūros dieną minėsime labai iškilmingai. Jau išmokome kitaip išreikšti meną, grožį ir džiaugsmą. Kultūros darbuotojų sambūris vyks virtualiojoje erdvėje, o visose 25 Kauno rajono seniūnijose bus iškelta Taikos vėliava, simbolizuojanti taikos per kultūrą idėją – pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes", – sakė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Ona Adamonienė.

Kultūros dieną minėsime labai iškilmingai. Jau išmokome kitaip išreikšti meną, grožį ir džiaugsmą.

Ikipandeminėse Kauno rajono kultūros darbuotojų šventėse paprastai būdavo apdovanojami kultūros ambasadoriai: labiausiai pakaunę garsinantys žmonės ir kolektyvai. "Šis sunkus metas yra savotiškas, būtų sudėtinga šiemet ką nors išskirti. Visi stengiasi, daro, ką gali geriausio, o virtualusis bendravimas su kultūros mėgėjais yra neįprastas ir neprastas", – tvirtino pašnekovė.

Pagerbs vėliau

Bene garsiausiai pakaunės kultūros chore šiemet skambėjo pučiamųjų orkestras "Algupys", pelnęs "Aukso paukštę". Daugiau nei pusšimtį metų Babtuose gyvuojantis orkestras "Algupys", kuriam 30 metų vadovauja Jonas Girnius, – dažnos rajono šventės dalyvis, iškilmingos ir žaismingos nuotaikos kūrėjas.

Vertinimas: bene garsiausiai pakaunės kultūros chore šiemet skambėjo pučiamųjų orkestras „Algupys“, pelnęs „Aukso paukštę“.

"Kai tik pandemija nuslūgs ir, paisant saugumo reikalavimų, bus galima organizuoti realius renginius, tikrai pagerbsime ir "Algupį", ir jo vadovą. Be abejo, yra ir daugiau nusipelniusių žmonių ir kolektyvų, jiems taip pat bus parodytas išskirtinis dėmesys", – patikino O.Adamonienė.

Planuoja atsargiai

Kultūros, švietimo ir sporto skyrius planuoja ir kitus renginius, vyksta glaudus bendradarbiavimas su "KEKS 2022", ruošiamasi kitiems metams, kai Kaunas ir Kauno rajonas taps Europos kultūros sostine, aktyviai dalyvaujama Šiuolaikinių seniūnijų projekte.

Kitaip: Vasario 16-oji šiemet Raudondvario dvare nebuvo masinė.

Planuojama, kad Zapyškyje prie Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios šiemet vyks tradicinė, jau tarptautinė aitvarų šventė "Tarp žemės ir dangaus", bet Joninės – naujas masinis kultūros renginys pakaunės švenčių kalendoriuje.

Tikimasi, kad Kauno rajono gyventojus ir svečius liepos pradžioje pradžiugins Kulautuvoje rengiamas dainuojamosios poezijos festivalis "Akacijų alėja", sutraukiantis minią bardų gerbėjų ir tampantis komercinių muzikinių renginių atsvara.

Rudeniop Samylų kultūrininkai vėl kvies nusikelti į praeitį, kai dabartiniame Kauno marių dugne dar buvo sodybos ir virė gyvenimas. Kasmet rengiama šventė "Pėdos marių dugne" pernai pakeitė pavadinimą į "Lipantys iš vandens". Kokia programa ir atrakcijos laukia šiemet, rengėjai dar laiko paslaptyje.

Pernai pandemija sulaužė tradiciją, neleisdama surengti didelio susidomėjimo sulaukiančios, kas antri metai Kulautuvoje vykstančios Kauno rajono dainų ir šokių šventės, kai vizualią ataskaitą scenoje pateikia geriausi Kauno rajono folkloro, tautinių šokių kolektyvai, chorai. Tarp renginių šįkart bus ne dvejų, o ketverių metų pertrauka.

Kaita: kasmet Samylų seniūnijoje rengiama šventė „Pėdos marių dugne“ pernai pakeitė pavadinimą į „Lipantys iš vandens“.

"Dirbame, rengiamės, o kaip bus – niekas negali pasakyti. Neaišku, ar bus ribojamas žiūrovų skaičius, kokie saugumo reikalavimai bus keliami. Turime patirties iš praėjusių metų, kai teko perkelti ar iš viso atsisakyti kai kurių renginių, pavyzdžiui, Aitvarų šventė įvyko visai kitu laiku, nei buvo įpratę aitvarų kėlėjai ir žiūrovai. Šiemet planuojame atsargiai ir elgsimės pagal situaciją", – sakė O.Adamonienė.

Komentaras

Jonas Petkevičius, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas.

Kauno rajono kultūros politikos viena svarbiausių ypatybių yra tai, kad visoje rajono teritorijoje kultūros įstaigos yra pasiskirsčiusios tolygiai. Visose seniūnijose, visose didesnėse gyvenvietėse gyventojai gauna profesionalias kultūros paslaugas. Šešiose kultūros centruose iš viso turime septyniolika laisvalaikio salių, kuriose dirba 173 kultūros darbuotojai, organizuojantys kultūrinius renginius. Dar septyni kultūros darbuotojai teikia kultūrines paslaugas VšĮ Raudondvario dvare ir daugiafunkciuose centruose. Iš viso kultūros srityje Kauno rajone dirba 180 asmenų. Kauno rajono kultūros centruose yra 75 mėgėjų meno kolektyvai ir dar po du veikia daugiafunkciuose centruose bei VDU Žemės ūkio akademijoje. Kauno rajono savivaldybės lėšomis išlaikomi 79 kolektyvai.

Meno kolektyvai ne tik dirba, bet ir pasiekia aukštų rezultatų ir yra vertinami Lietuvos mastu: aštuoni jų yra gavę "Aukso paukštes".

Kultūrinė veikla Kauno rajone nesustojo ir pandemijos metu. Šiais metais kultūros centrai daugumą renginių – edukacijas, viktorinas, koncertus, pasirodymus valstybinių ir kalendorinių švenčių proga, spektaklius – organizavo virtualiai. Rengiamos parodos "Už stiklo" – kultūros centro fojė patalpose, kurias galima buvo apžiūrėti esant lauke, gyventojai buvo kviečiami pasigaminti vienodą šventinę atributiką ir taip pasipuošti savo namus, jų aplinką, buvo sukurti kultūros, pažintiniai maršrutai ir gyventojai kviečiami jais pasivaikščioti. Muziejai jau kovo mėnesį saugiai atvėrė savo duris.

Iš naujai skiriamos 16,7 mln. eurų sumos 13,6 mln. eurų bus paskirstyta per Lietuvos kultūros tarybą – skirtingoms finansavimo priemonėms, skirtoms kultūros įstaigoms bei organizacijoms ir nevyriausybiniam kultūros sektoriui.

Papildomi 1,4 mln. eurų skiriami Lietuvos kino sektoriui remti, šias lėšas administruos Lietuvos kino centras, skirdamas paramą kino gamybai ir platinimui, priemonėms, skatinančioms kino teatrų atsigavimą, naujiems televizijos ir kino produktams kurti ir panašioms veikloms. Anksčiau šalies kino sektoriui remti buvo skirta 2 mln. eurų, bendra paramos suma – 3,4 mln. eurų.

1,7 mln. eurų skiriama bibliotekų fondų komplektavimui – knygoms ir kitiems spaudiniams įsigyti.

Siekiant paspartinti kultūros infrastruktūros atnaujinimą ir palaikyti darbo vietas, 18,3 mln. eurų skiriama Kultūros ministerijos žinioje esančių įstaigų infrastruktūrai atnaujinti, 25 mln. eurų – savivaldybių kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimo ir turto įsigijimo projektams.

Sprendimai remti kultūros sektorių ir čia dirbančius žmones yra dalis Vyriausybės vykdomo ekonomikos skatinimo plano švelninant koronaviruso (COVID-19) sukeltus padarinius.