Kas yra aptirpimo jausmas kūne? Gydytoja neurologė, dr. Greta Pšemeneckienė:

„Tirpimu neretai pacientai apibūdina labai skirtingus pojūčius ar simptomus. Svarbu atskirti, ar sumažėjo kažkurios kūno vietos odos jautrumas lytėjimui, skausminiam dirgikliui, temperatūrai (šalčiui – karščiui), vibracijai, ar, atvirkščiai – atsakas į aplinkos dirgiklius yra sustiprėjęs. Pavyzdžiui, švelnus prisilietimas jaučiamas kaip nemalonus, skausmingas. Kartais tirpulio pojūtis jaučiamas ir be aiškaus stimulo, gali būti juntamas deginimas, šaltis. Pacientui dažnai sunku konkrečiai įvardinti, rasti tinkamiausią jutimų simptomus apibūdinantį žodį. Pasitaiko, kad silpnumą ar motorikos sutrikimą jie irgi linkę vadinti tirpimu.“

Greta Pšemeneckienė

Dėl kokių priežasčių atsiranda aptirpimas?

„Neretai tirpimo priežastį išsiaiškinti sudėtinga, prireikia detalių tyrimų ir klinikinės patirties. Tirpulys, skausmingas tirpimas, „skruzdžių bėgiojimo“ jausmas yra dažniau susiję su nervinių šaknelių, periferinių nervų ar jų rezginių pažeidimu. Dažniausios jų priežastys – stuburo patologija, tuneliniai sindromai (riešo, alkūnės ir kt.) ar polineuropatija, sąlygota cukrinio diabeto. Tuo tarpu beskausmis jautrumo netekimas signalizuoja apie galvos smegenų pažeidimą (insultas, augliai). Išsėtinė sklerozė taip pat gali pasireikšti jutimų sutrikimu, parestezijomis.“

Ar nutirpimas yra pavojingas gyvybei? Gydytoja neurologė Jovita Fultinavičiūtė:

„Jei šis simptomas atsiranda ilgiau sėdint sukryžiavus kojas ar pasirėmus galvą ranka, o praeina pakeitus kūno padėtį – ne. Tai normali organizmo reakcija į laikinai, mechaniškai suspaustą nervą. Jei tirpimo pojūtis yra pastovus, reikėtų kreiptis į gydytoją neurologą dėl periferinės nervų sistemos ištyrimo. Sunerimti vertėtų tada, jei nutirpimas atsiranda staiga, vienoje kūno pusėje (dažniausiai rankoje, kojoje ar veide) ir yra lydimas motorinės funkcijos, kalbos sutrikimo bei veido asimetrijos (nusviręs lūpos kampas, „perkreipta“ veido išraiška). Tokiais atvejais reikalinga skubi pagalba, nes šie simptomai gali byloti apie ūminį galvos smegenų kraujotakos sutrikimą – insultą. Verta paminėti, kad tirpimai gali būti ir daugelio kitų organų sistemų patologijų simptomai, todėl nerekomenduočiau pacientams užsiimti savidiagnostika. Net jei iš pažiūros aptarti simptomai atrodo panašūs į kito šeimos nario ar bičiulio – pacientui nevertėtų nuvertinti ar pervertinti situacijos. Geriausia savo sveikatą patikėti savo srities specialistui“.

Jovita Fultinavičiūtė

Kaip gydomas dažnai pasikartojantis, ne ūmus tirpulys? Gydytoja neurologė Asta Loibienė:

„Pirmiausia gydytojas neurologas siekia atrasti tirpulio priežastį. Surenkama paciento anamnezė, atliekamas neurologinis ištyrimas, toliau sprendžiama, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, reikalingus vienos ar kitos patologijos atmetimui. Gali būti paskiriami kraujo tyrimai (pavyzdžiui, vitamino B12, folio rūgšties koncentracija kraujyje ir kt.), vaizdinis radiologinis ištyrimas. Kartais pasitaiko atvejų, kai pacientą tenka siųsti kitų specialistų konsultacijoms. Šiuolaikinėje visuomenėje nereti psichosomatinės kilmės kūno aptirpimai – stipriai susijaudinus, patiriant panikos atakas, sergant depresija. Tačiau pirmiausia rekomenduojama apsilankyti neurologo konsultacijoje, kad būtų galima atmesti fiziologines tirpulio priežastis arba priešingai – jas pasitvirtinti ir pradėti tikslingą gydymą.“

Asta Loibienė

„BIOFIRST“ kliniką rasite Kaune, Studentų g. 37. Telefonai pasiteiravimui apie laisvus specialistų laikus bei registracijai: +370 620 90544, +370 686 40115 arba +370 37 75 08 66. Daugiau informacijos: www.bioklinika.lt