Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaryta speciali darbo grupė savo išvadas ministrei Aušrinei Armonaitei turėtų pateikti iki rugsėjo pabaigos.

„Tuo atveju, jeigu Molėtų miestas su apylinkėmis atitiks reikalavimus, Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengs Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo Molėtams ir jo apylinkėms būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas“, – BNS nurodė ministerija.

Pasak jos, minėtas statusas savivaldybėms sudaro patrauklesnes rinkodaros galimybes prisistatant kaip kurortinei teritorijai.

Molėtų meras Saulius Jauneika sako, kad Molėtai jau yra „kurortinė teritorija de facto“, o šiuo sprendimu savivaldybė siekia, kad tai būtų pripažinta ir teisiškai.

„Matyt, visiems ir taip viskas aišku, kad Molėtai yra poilsio zona, kad daug žmonių čia praleidžia vasaros atostogas, yra žmonių, turinčių vasaros rezidencijas, gyvenančių čia. Stengiamės suteikti ir sveikatinimosi, ir kitų paslaugų, kurios būtinos tam kurortinės teritorijos statusui. Tiesiog bandome įteisinti ir taip jau esamą situaciją“, – BNS sakė meras.

Anot jo, tikimasi, kad šis statusas padės pritraukti investuotojus, o pačią savivaldybę taip pat „vers pasitempti“ kuriant daugiau paslaugų gyventojams ir svečiams. Vis dėlto tiesioginės esminės finansinės naudos, anot savivaldybės vadovo, po kurortinės teritorijos įteisinimo nenumatoma.

„Tai, matyt, padės tam tikram įvaizdžiui, bet tikrai nuo to neprisidės nei ežerų, nei saulės padaugės. Galbūt tai bus akstinas daugiau kreipti savo viziją į poilsio industriją, sveikatinimosi dalykus, tiek ir patiems molėtiškiams stimulas tą daryti, tiek ir tam tikras įvaizdžio reikalas atvykstantiems poilsiauti“, – kalbėjo S. Jauneika.

Šiuo metu Lietuvoje yra penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Ignalina (Palūšės ir Strigailiškio kaimai), Trakai, Zarasai ir Kulautuvos, Kačerginės miesteliai ir Zapyškio miestelio dalis.

Šis statusas skiriasi nuo kurorto, jų Lietuvoje yra keturi: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga.

Prašys statuso

Klaipėdos politikams bus siūloma pritarti, jog Lietuvos vyriausybei būtų siūloma suteikti kurortinės teritorijos statusą Smiltynei.

Toks siūlymas jau svarstomas miesto tarybos komitetuose. Šiuo klausimu diskutavo ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Gal užtektų Smiltynei suteikti tik parko statusą?

Politikams klausimą pristatęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas teigė, kad Smiltynė atitinka tokiam statusui gauti keliami reikalavimus, be to, rengiantis šiam žingsniui buvo atlikta nemažai darbų.

2018 metais buvo parengta Smiltynės teritorijos turizmo ir rekreacijos schema, kurioje numatytas priemonių planas dėl Smiltynės kurortinės teritorijos statuso gavimo.

Planas Smiltynę paversti kurortine teritorija numatytas ir Klaipėdos ekonominės plėtros strategijoje.

"Dabar atliekama studija arba koncepcijos sukūrimas miško parkui Smiltynėje. Siekiama bendradarbiavimo tarp Nacionalinio Kuršių Nerijos parko, Kretingos miškų urėdijos ir Klaipėdos savivaldybės", – aiškino R.Zulcas.

Bus siekiama Smiltynėje sukurti teminių takų sistemą ir jais sujungti ten esamus viešuosius ir privačius objektus – Jūrų muziejų, parko lankytojų centrą, jachtklubą, Smiltynės gelbėjimo stotį ir kitus.

Miško nenaikins

Ne vienerius metus siektas tikslas Smiltynę paversti kurortu kai kuriems komiteto nariams sukėlė klausimų.

Politikas Arūnas Anziulis pastebėjo, kad pagal kurortinei teritorijai galiojančius reikalavimus Smiltynėje dar turėtų atsirasti įvairių turizmui, poilsiui, pramogoms pritaikytų objektų, tad baiminamasi dėl statybų intensyvumo.

Arūnas Anziulis / Redakcijos archyvo nuotr.

"Pažiūrėjau į nedidelį Smiltynės planą ir bandau įsivaizduoti, ar ten links bent pėda žmonėms. Turime patirtį. Žinome Palangos patirtį, kai tuojau aptveriama tvoromis. Gal užtektų Smiltynei suteikti tik parko statusą?" – dvejonių neslėpė A.Anziulis.

R.Zulcas aiškino, kad Smiltynės atveju kalbama ne apie naujų objektų statybas, o apie jau esančių pritaikymą tokios teritorijos poreikiams bei rekonstrukciją, atstatymą.

"Mes turime Kurhauzą, kuris yra, kiek man žinoma, parduodamas, turime porą plėtros planų – tai yra Strandhalė ant kopų, Smiltynės stotis ir pan. Kalbama apie jų modernizavimą, kad jie taptų žmonių traukos centrais. Nėra kalbama apie miško naikinimą", – tikino savivaldybės atstovas.

Tačiau R.Zulco aiškinimai politiko neįtikino, ir A.Anziulis siūlė vis dėlto atsisakyti sumanymo Smiltynei siekti kurortinės teritorijos statuso.

Siūlymui pritarė

Vis dėlto kiti komiteto nariai palaikė savivaldybės administracijos teikiamą siūlymą siekti kurortinės teritorijos statuso.

Komiteto narė Elida Mantulova atkreipė kolegų dėmesį, kad šis sprendimas yra finišo tiesioji miesto tikslo, kurio siekta ilgą laiką, link.

Tai įtvirtinta planavimo dokumentuose, atlikta studija, pirktos paslaugos, įvertintos galimybės Smiltynei tapti kurortine.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai pritarė siūlymui, jog Vyriausybei būtų siūloma suteikti kurortinės teritorijos statusą Smiltynei.

Galutinį žodį dar turės tarti miesto taryba.