Tiesus derybų pasiūlymas buvo pateiktas suintensyvėjus susirėmimams tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du regionus Ukrainos rytuose, ir kilus susirūpinimui dėl didelės šio rusenančio karo eskalacijos.
Kreipdamasis į šalies gyventojus V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos ir Rusijos derybininkai neseniai aptarė planus pareigūnams nuvykti prie fronto linijų įvertinti padėties.
„Esu pasirengęs eiti dar toliau ir kviečiu jus susitikti bet kurioje Ukrainos Donbaso, kur tęsiasi karas, dalyje“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas, kuris 2019 metais ateidamas į valdžią žadėjo užbaigti šį konfliktą, apkaltino Rusiją dalyvaujant taikos derybose ir tuo pačiu metu telkiant savo pajėgas prie Ukrainos sienos.
„Netoli mūsų sienos sutelkta daug Rusijos karių, – sakė jis. – Oficialiai Rusija tai vadina karinėmis pratybomis. Neoficialiai visas pasaulis vadina tai šantažu.“
„Rusijos prezidentas kartą pasakė, kad jei kova neišvengiama, reikia smogti pirmam. Tačiau kiekvienas lyderis turi suprasti, kad kova negali būti neišvengiama... kalbant apie tikrą karą ir milijonus žmonių gyvybių“, – sakė V. Zelenskis.
Nuogąstavimai dėl eskalacijos
Ukraina, Europos Sąjunga ir JAV pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl karių telkimo prie Rusijos vakarinės sienos. JAV ir NATO teigimu, ten šiuo metu dislokuotos gausiausios rusų pajėgos nuo 2014 metų – dešimtys tūkstančių karių.
ES pirmadienį per derybas su ukrainiečių užsienio reikalų ministru nurodė, kad prie Ukrainos sienos sutelkta daugiau kaip 100 tūkst. rusų karių. Ministras Dmytro Kuleba per ES užsienio reikalų tarybos posėdį paragino Bendriją imtis sektorinių sankcijų prieš Rusiją, siekiant neleisti jai toliau eskaluoti padėties Ukrainos rytuose.
Ukraina kovoja su prorusiškais separatistais šalies rytinėje dalyje nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą.
Kijevas ir Vakarai kaltina Rusiją remiant separatistus kariais ir ginklais. Maskva kaltinimus neigia.
Ilgai rusenantis konfliktas Ukrainoje jau nusinešė daugiau nei 13 tūkst. gyvybių. Pastaruoju metu atsinaujinę ir reguliariai vykstantys susirėmimai kelia grėsmę pernai sudarytam paliaubų susirėmimui.
Nuo šių metų pradžios Rytų Ukrainoje jau žuvo 30 ukrainiečių karių. Per visus 2020 metus šis skaičius buvo 50.
Eskalacija prie vadinamosios sąlyčio linijos ir griežta retorika paskatino surengti naują derybų ratą. Maskvos, Kijevo ir prorusiškų separatistų atstovai antradienį surengė skubų susitikimą, kuriame ieškojo būdų, kaip sušvelninti įtampą.
Nors Ukrainos delegacijos atstovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad buvo padaryta pažangos siekiant atkurti paliaubas, dėl kurių buvo sutarta pernai liepą, jokio proveržio kol kas nematyti.
V. Zelenskis savo kalboje sakė, kad nors Ukraina nenori karo, ji yra pasirengusi kovoti.
Rusijai telkiant dideles pajėgas prie Ukrainos sienos, V. Zelenskis paprašė Vakarų pagalbos.
Tačiau kai kurie kovų išvarginti ukrainiečių kariai neatrodė nusiteikę optimistiškai.
„Pasaulis sako, kad nori padėti Ukrainai, – AFP viename kaime prie fronto linijos sakė 24 metų karys Tarasas. – Tačiau kol kas kovojame su Rusija vieni.“
