Tai žymi tam tikrą pokytį šioms nelabai sutariančioms kaimyninėms NATO narėms, ilgai konfliktavusioms dėl jūrų sienos ir energijos išteklių ginčijamose Egėjo jūros ir rytinėse Viduržemio jūros dalyse.

Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sutarė, kad abiem šalims naudinga palaikyti teigiamą dvišalių santykių atmosferą, susidariusią pastaraisiais mėnesiais, sakoma jų biurų pareiškime.

„Todėl abi šalys sutarė pasinaudoti šiuo teigiamu postūmiu ir aktyvuoti komunikacijos tarp abiejų šalių kanalus“, – sakoma jame.

Taip pat nurodoma, kad kitas pareigūnų derybų ratas rudenį bus surengtas Salonikuose Graikijoje.

R. T. Erdoganas ir K. Micotakis, kurie buvo perrinkti atitinkamai gegužę ir birželį, valandą kalbėjosi NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose.

„Mes esame atsargiai optimistiški [dėl to], kad galime atversti naują puslapį“, – po susitikimo žurnalistams sakė M. Micotakis.

„Ieškinys nukreiptas prieš... ministrą pirmininką, ministrus ir buvusius ministrus“, taip pat kitus pareigūnus, žurnalistams centriniame Larisos mieste sakė grupės atstovas Christas Konstantinidis (Christos Konstantinidis), kurio žmona per nelaimę žuvo.

Apie ieškinį paskelbta prieš sekmadienį įvyksiančius nacionalinius rinkimus.

Vasario 28 dieną Graikijos šiaurėje įvykusios traukinių katastrofos metu žuvo 57 žmonės. Traukinio katastrofa sukėlė kelias savaites trukusius piktus ir kartais net smurtinius protestus ir padidino spaudimą ministro pirmininko konservatyviai vyriausybei prieš rinkimus.

K. Micotakis, kurio ketverių metų kadencija būtų pasibaigusi liepą, sieks perrinkimo ir žada ekonomikos bei saugumo stiprinimą po didžiausios per šalies istoriją traukinių katastrofos.

Jis susitiko su prezidente Katerina Sakelaropulu (Katerina Sakellaropoulou) ir įteikė jai ministrų kabineto pasiūlymą. Pasirašyto prezidentės įsako tikimasi vėliau šeštadienį.

„Vyriausybė praktiškai išeikvojo savo kadenciją“, – pareiškime sakė K. Micotakis ir paragino aktyviai dalyvauti būsimuose rinkimuose. „Ypač raginu jaunimą, jis privalo dalyvauti priimant sprendimus dėl jo ateities“, – pridūrė premjeras.

Naujausios apklausos rodo, kad K. Micotakio konservatyvi „Naujosios demokratijos“ partija maždaug keturiais procentiniais punktais lenkia buvusio premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) kairiųjų partiją „Syriza“.

Valdančiąją partiją įtraukė pernai kilęs slapto pasiklausymo skandalas. Paaiškėjus, kad šalies žvalgyba šnipinėjo Graikijos socialistų lyderį, atsistatydino žvalgybos agentūros vadovas ir premjero padėjėju dirbęs K. Micotakio sūnėnas.

Per kitą operaciją panaudojant neteisėtą programinę įrangą „Predator“ buvo stebimi vyriausybės nariai, garsūs verslininkai ir žurnalistai, sakoma pranešimuose.

K. Micotakis šiuos pranešimus pavadino melu ir sausio mėnesį laimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo.

Redaktorė Miglė Giri

Tai yra didžiausia šalies geležinkelio tragedija. 

„Viskas rodo, kad ši drama, deja, įvyko dėl tragiškos žmogiškosios klaidos“, – sakė jis, šiemet siekiantis perrinkimo, duodamas interviu per televiziją. 

Keli vagonai nuvažiavo nuo bėgių ir mažiausiai trys užsidegė antradienį prieš pat vidurnaktį, kai netoli Tempės ir Larisos miestų keleivinis traukinys, išvažiuodamas iš geležinkelio požeminės pervažos, susidūrė su krovininiu traukiniu. 

Anksčiau ugniagesių departamentas pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38 ir pridūrė, kad 57 žmonės vis dar gydomi ligoninėje, šeši iš jų – reanimacijoje, o keli asmenys yra dingę be žinios. 

K. Micotakis teigė, kad tai yra „siaubinga traukinių avarija, neturinti precedento“ Graikijoje, kuri bus „visapusiškai“ ištirta. 

„Niekada gyvenime nesu matęs nieko panašaus“, – įvykio vietoje sakė vienas iš gelbėtojų. 

„Tai tragiška. Praėjus penkioms valandos vis dar randame kūnus“, – pridūrė jis. 

Po šio nelaimingo atsitikimo lauke mėtėsi metalo ir stiklo šukių kratinys. 

Graikijos televizijai „Skai Television“ ugniagesys savanoris Vassilis Iliopoulos (Vasilis Iliopoulos) teigė, kad kai kurių žuvusių keleivių tapatybės yra nustatomos pagal kūno dalis, ir perspėjo, jog mirusiųjų skaičius dar gali išaugti. 

Policija nurodė, kad iš palaikų buvo paimta septyniolika biologinių mėginių, taip pat 23 giminaičių, ieškančių atitikmenų. 

„Tai buvo siaubo traukinys“, – žurnalistams teigė Pavlosas Aslanidis, kurio sūnus dingo kartu su draugu. 

Praėjus kelioms valandoms po nelaimingo atsitikimo atsistatydino Graikijos transporto ministras Kostas Karamanlis. 

„Kai įvyksta tokia tragedija, negalime toliau elgtis taip, tarsi nieko nebūtų įvykę“, – viešame pareiškime teigė K. Karamanlis.

Policija trečiadienio vakarą Graikijos sostinėje Atėnuose ašarinėmis dujomis išvaikė protestuotojus, kurie svaidė akmenis į geležinkelio operatoriaus „Hellenic Train“ biurą.

R. T. Erdoganas padėkojo jam už paramą ir skubų gelbėtojų bei atsargų išsiuntimą kariniu lėktuvu C-130, nurodė Graikijos premjero biuras.

„Tai neįtikėtinas melas. Turime publikaciją apie virtinę esą sekamų žmonių, [bet] be menkiausio įrodymo, kad tai iš tiesų vyko“, – privačiai televizijai „Antena1“ sakė K. Micotakis.

Kelių Graikijos žiniasklaidos priemonių duomenimis, Vangelis mirė nuo koronavirusinės infekcijos Prancūzijoje, kur praleisdavo nemažai laiko. Kompozitorius taip pat daug laiko būdavo Londone arba Atėnuose.

Vangeliui, sukūrusiam garso takelius tokiems filmams kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis“ (Blade Runner) ir „Ugnies vežimai“ (Chariots of Fire), buvo 79 metai.

„Vangelio Papatanasiju (Vangelis Papathanassiou) nebėra su mumis, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras pirmininkas. – Muzikos pasaulis neteko tarptautinio (artisto) Vangelio.“

Kompozitorius gimė 1943-iųjų kovo 29-ąją.

„Su dideliu liūdesiu pranešame, kad antradienį, gegužės 17-ąją, vėlai vakare mirė didis graikas Vangelis Papatanasiju“, – sakė kompozitoriaus advokatas, kurį citavo naujienų agentūra ANA.

Vangelis už 1982 metų juostos „Ugnies vežimai“ garso takelį pelnė „Oskarą“, aplenkdamas Johną Williamsą (Džoną Viljamsą), sukūrusį muziką pirmajam filmui apie nuotykių ieškotoją Indianą Džounsą.

Šis kūrinys atsidūrė JAV žurnalo „Billboard“ populiariausių hitų sąrašo pirmojoje vietoje ir ilgai buvo vienas populiariausių Didžiojoje Britanijoje. Per 2012 metų Londono olimpines žaidynes jis skambėjo per medalių teikimo ceremonijas.   

Atsiskyrėliškai gyvenęs savamokslis klavišinių instrumentų virtuozas visą gyvenimą eksperimentavo – nuo psichodelinio roko iki džiazo ir elektroninės bei etninės muzikos.

Per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusią karjerą jis įkvėpimo sėmėsi iš kosmoso tyrinėjimų, laukinės gamtos, futuristinės architektūros, Naujojo Testamento ir 1968 metų Prancūzijos studentų riaušių.

Vangelis sukūrė garso takelius keliolikai filmų, įskaitant režisieriaus Kostos Gavro (Costa-Gavras) filmą „Dingęs“ (Missing), juostas „Antarktida“ (Antarctica), „The Bounty“, „1492: Rojaus užkariavimas“ (1492: Conquest of Paradise), taip pat Romano Polanski (Romano Polanskio) psichologinei dramai „Kartus mėnuo“ (Bitter Moon) ir Oliverio Stone' (Oliverio Stouno) epinei dramai „Aleksandras Makedonietis“ (Alexander).  

Jis taip pat kūrė muziką teatro ir baleto spektakliams, taip pat sukūrė 2002 metų pasaulio futbolo čempionato himną.

Kompozitorius, kurio tikrasis vardas Evangelas Odisėjas Papatanasiju (Evangelos Odysseas Papathanassiou) gimė netoli Volo esančiame pakrantės miestelyje Agrijoje. Jis buvo vaikas vunderkindas – būdamas šešerių jis surengė savo pirmąjį koncertą, nors niekada nebuvo mokomas skambinti pianinu.

„Niekada nesimokiau muzikos“, – sakė Vangelis 1988 metais graikų žurnalui „Periodiko“. Tame interviu jis taip pat skundėsi, kad jaučiasi vis labiau „išnaudojamas“ studijų ir žiniasklaidos.

„Vienu metu tai buvo beprotybė... dabar tai yra darbas“, – sakė jis.

„Gali parduoti milijoną įrašų, nors jautiesi esąs nevykėlis. Arba gali nieko neparduoti ir jaustis labai laimingas“, – kalbėjo kompozitorius.

„Ukraina kaunasi ne tik už savo šalį, bet ir už visą Europą, demokratines vertybes. Europos Sąjunga (ES) jau priėmė reikiamus sprendimus kalbant apie sankcijas agresorei Rusijai, tačiau jos turi būti plečiamos ir stiprinamos", - teigė šalies vadovas.

Prezidentas akcentavo, jog Ukrainai būtina kuo greičiau nubrėžti aiškias europines perspektyvas bei suteikti ES kandidatės statusą.

Pasak valstybės vadovo, demokratinės pasaulio valstybės turi tęsti politinės, ekonominės ir karinės pagalbos ukrainiečiams teikimą.

G. Nausėda su Graikijos premjeru aptarė ir situaciją didžiausioje Europoje Zaporižios atominėje elektrinėje, kurioje po Rusijos karių apšaudymo buvo kilęs gaisras.

Prezidentas pabrėžė šiuos veiksmus laikantis branduolinio terorizmo aktu ir akcentavo, jog Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, esanti pasienyje su Lietuva, irgi gali būti paversta Rusijos ginklu.

Prezidentas taip pat pabrėžė, jog būtina toliau stiprinti NATO rytinį flangą, dėmesį skiriant Baltijos jūros saugumui, pranešė Prezidento komunikacijos grupė.

Per dviejų dienų kelionę sekmadienį popiežius grįš į Lesbo salą, kurioje pastarąjį kartą lankėsi 2016 metais, pirmaisiais migracijos krizės metais. Tačiau jo vizitas Atėnuose yra pirmas popiežiaus apsilankymas po 2001 m., kai ten viešėjo Jonas Paulius II, o tai savo ruožtu buvo pirmasis popiežiaus vizitas į šį miestą nuo 1054 m. katalikų ir stačiatikių Bažnyčių schizmos.

Popiežius Pranciškus siekia pagerinti istoriškai sudėtingus santykius su stačiatikių Bažnyčia, taip pat pabrėžia tūkstančių pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų padėtį Graikijoje. „Aš labai trokštu susitikti su jumis visais, visais ne tik katalikais, bet jumis visais“, – sakė jis, prieš leisdamasis į kelionę, prasidėjusią ketvirtadienį dviejų dienų vizitu Kipre.

Šeštadienį popiežius susitiks su Graikijos prezidente Katerina Sakellaropoulou, ministru pirmininku Kyriaku Mitsotakiu ir Graikijos Bažnyčios vadovu arkivyskupu Jeronimu. Tada numatytas jo susitikimas su nedidelės Graikijos katalikų bendruomenės nariais.

Katalikų skaičius pastaraisiais metais išaugo – nuo ​​50 tūkst. iki 60 tūkst., prie vietos katalikų prisidėjus dar 250 tūkst. iš Filipinų, Lenkijos ir Afrikos šalių.

Atėnuose dislokuota iki 2 tūkst. policininkų, jie stebės galimus trikdžius, kuriuos gali sukelti stačiatikių kietosios linijos šalininkai, kaltinantys katalikus dėl schizmos ir 1204 m. Konstantinopolio nusiaubimo per ketvirtąjį kryžiaus žygį.

Santykiai su Graikijos Bažnyčia kur kas geresni, nei buvo prieš Jono Pauliaus II vizitą, naujienų agentūrai AFP sakė Pierre'as Salembier, Graikijos jėzuitų katalikų bendruomenės vadovas. Tačiau jis teigė, kad Bažnyčios vadovybėje vis dar yra „žinomų antikatalikiškų fanatikų“. Pasak stačiatikių žurnalistų sąjungos, Pirėjo vyskupas pavadino popiežiaus vizitą „amoraliu“.

Sekmadienį Šventasis Tėvas vėl aplankys Lesbą, 2015 m. pabėgėlių krizės židinį. Išsiplėtusi ir niūri Morijos stovykla, kurią pontifikas aplankė 2016 m., pernai sudegė ir buvo pakeista nauja Europos Sąjungos finansuojama įstaiga.

Naujoji Mavrovouni stovykla priklauso „uždarų“ patalpų infrastruktūrai Graikijos salose su spygliuotos vielos tvoromis, stebėjimo kameromis, rentgeno spindulių skaitytuvais ir naktį uždaromais magnetiniais vartais. Nevyriausybinės organizacijos ir pagalbos grupės reiškė susirūpinimą dėl naujų stovyklų ir tvirtino, kad negalima riboti žmonių judėjimo. Šią savaitę 36 Graikijoje veikiančios grupės išsiuntė popiežiui laišką, atkreipdamos jo dėmesį į stovyklose esančių žmonių teises ir prašydamos jo pagalbos stabdant nelegalius migrantų išstūmimus, tariamai vykdomus Graikijos pasienio pajėgų.

Tikimasi, kad pontifikas lankysis stovykloje su aukštais Graikijos ir ES pareigūnais bei susitiks su dviem „atsitiktinai pasirinktomis“ šeimomis.

Trečiadienį netoli stovyklos išsilaipino beveik 30 prieglobsčio prašytojų. Penktadienį greitaeigiam kateriui apvirtus netoli Graikijos Koso salos, žuvo du migrantai.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Graikijos premjero Kyriakos Mitsotakio teigimu, ši sutartis yra naudinga tiek ES, tiek NATO, nes ji propaguoja saugumą Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.

Turkija, kuri palaiko įtemptus santykius su savo NATO priklausančia kaimyne Graikija, kritikavo šį susitarimą kaip grėsmę „taikai ir stabilumui regione“.

Sutarčiai pritarė 191 Graikijos parlamento narys iš 300. Ją palaikė valdančioji Naujosios demokratijos partija, socialistai, „Judėjimas už pokyčius“ ir nacionalistų partija „Graikiškas sprendimas“.

K. Mitsotakis sakė parlamentui, kad sutartis „suteikia apsaugą“ Graikijai „neramumų veikiamame Viduržemio jūros regione“, ir pridūrė, jog Atėnai siekia sudaryti tokį susitarimą nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į kaimyninį Kiprą.

„Atakos atveju mūsų šalis turės stipriausios kariuomenės mūsų žemyne paramą“, – teigė premjeras.

Trijų prancūziškų fregatų pristatymas prasidės 2025 m. Sutartį numatoma galutinai užbaigti iki šių metų pabaigos, o jos vertė sieks 3 mlrd. eurų.

Pagrindinė opozicijos partija „Syriza“, balsavusi prieš šią sutartį, kėlė klausimus dėl į ją įrašytų sąlygų, kurios reikalauja Graikijos paremti Prancūzijos karines operacijas karo draskomame Sahelyje. Partija taip pat suabejojo, ar pagal šią sutartį Prancūzija parems Graikiją konflikto su Turkija atveju.

„Syriza“ lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras teigia, kad sutartis įtraukia Atėnus į „itin pavojingus žaidimus“ užsienyje ir išaugina gynybai skiriamas išlaidas sveikatos priežiūros biudžeto sąskaita, toliau tęsiantis koronaviruso pandemijai.

Vienas Graikijos diplomatinis šaltinis šią savaitę pavadino konflikto apimtą Sahelį „potencialia laiko bomba Viduržemio jūros regione“.

2020 m. rugsėjį K. Mitsotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų įsigijimo programą per pastaruosius kelis dešimtmečius, prieš tai kilus pavojingai akistatai su Turkija dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.

Likus mėnesiui iki šio pranešimo, Turkija nusiuntė į vandenis, kuriuos Graikija laiko nuosavais, žvalgybinį laivą ir nedidelę karinio jūrų laivyno flotilę.

Skirtingai nei kitos ES ir NATO šalys, Prancūzija tuo metu išreiškė stiprų palaikymą Graikijai ir Kiprui ir nusiuntė į Viduržemio jūros rytus karo laivų ir naikintuvų.