Kaunietė Irena Brazauskaitė, anksčiau praradusi tikėjimą tapti lieknesne ir sveikesne, šiandien džiaugiasi atsikračiusi net 25 kilogramų.

Moteris papasakojo savo istoriją. Ji teigė, kad su svorio problemomis ji kovojo nuo pat jaunų dienų.

„Didelis antsvoris sveikatai daro didelę žalą. Vienu metu jau galvojau, kad gali tekti atsisėsti net ir į neįgaliojo  vežimėlį. Iš prigimties niekuomet nebuvau liekna kaip balerina. Jau mokyklos laikais susidūriau su sunkumais, patyčiomis. Spręsti svorio problemų tėvai veždavo mane į Kauną pas vieną profesorių“, – jaunystę prisiminė pašnekovė.

Irena atskleidė, kad bėgant metams didelis antsvoris išprovokavo ir sveikatos problemų atsiradimą.

„Bėgant metams tie kilogramai vis kaupėsi ir kaupėsi. Atsirado problemų su sąnariais. Pradėjau jausti skausmus, vos paeidavau. Žinoma, to ėjimo ir nebūdavo daug, nes skaudėdavo kojas“, – atviravo I. Brazauskaitė.

Anot moters, pokyčiams ją paskatino svarstyklėse pamatytas šokiruojantis skaičius. Tuo pačiu, ji visai netyčia rado informacijos apie vieno mokslininko, vaistininko ir funkcinio maisto kūrėjo jau kuris laikas vystomą sveikatinimo projektą, kurio metu galima sužinoti, kaip teisingai elgtis su organizmu, jei kamuoja antsvoris ir sutrikęs virškinimas. Moteris ryžosi jame sudalyvauti.

Vieną kartą aš užlipau ant svarstyklių ir pamačiau, kad svoris siekia 128 kilogramus. Tuomet supratau, kad jau reikia kažką su savimi daryti, tačiau laikytis dietų – ne išeitis, nes po jų papildomi kilogramai vis tiek sugrįžta.

„Vieną kartą aš užlipau ant svarstyklių ir pamačiau, kad svoris siekia 128 kilogramus. Tuomet supratau, kad jau reikia kažką su savimi daryti, tačiau laikytis dietų – ne išeitis, nes po jų papildomi kilogramai vis tiek sugrįžta. Jaunystėje skaičiuodavau kalorijas, bet kilogramai po to grįždavo dvigubai. Visuomet galvojau, kad mano amžiuje jau yra neįmanoma kažką pakeisti. Tačiau vieną dieną paskaičiau apie vieną sveikatinimo projektą bei svorį padedantį mesti  produktą ir pradėjau juo domėtis“, – pasakojo kaunietė.

Irena džiaugėsi, kad dėl projekto jai pavyko atsisakyti ir vienos didžiausių ją kamavusių priklausomybių.

„Kiekvieną dieną suvalgydavau torto ar saldumynų, o dabar pro juos galiu praeiti pro šalį. Dingo poreikis saldumynams, susitvarkė žarnyno veikla. Išmokau valgyti ne viską iš eilės“, – apie mitybos pokyčius kalbėjo I. Brazauskaitė.

Tačiau mitybos pokyčiai buvo ne vieninteliai, kurie pradžiugino moterį – ėmė kristi ir ilgai kamavę papildomi kilogramai.

„25 kilogramų atsikračiau per maždaug 8 mėnesius. Aplinkiniai džiaugėsi ir domėjosi, ar kažką iš vis valgau. Aš valgydavau, alkana niekuomet nevaikščiodavau. Mano pavyzdžiu pasekė ir mano kolegė“, – pasakojo projekto dalyvė.

Su ištirpusiais kilogramais, anot pašnekovės, atėjo ir dar daugiau privalumų.

„Dar vienas svarbus pasikeitimas – spintoje atsirado kur kas mažesnio dydžio rūbų. Dabar tikrai norisi puoštis. Galiu vilkėti nebe lygaus sukirpimo plačius drabužius. Esu labai patenkinta“, – džiugesio neslėpė moteris.

Moteris pasakojo, kad metant svorį netrūko ir sunkumų, tačiau juos padėjo įveikti vienas labai svarbus ir paprastas dalykas, kurį patartų ir kitiems.

„Sunkiausia, turbūt, buvo atsisakyti saldumynų, tortų, pyragaičių, kuriuos be galo mėgau. Visuomet svarbu tikėti savimi. Manau, kad pasieksiu dar geresnių rezultatų. Norėčiau visiems palinkėti tikėti savimi, imtis veiksmų ir tuomet viskas pavyks“, – kalbėjo I. Brazauskaitė.

I. Brazauskaitės svorio metimo istorija laidoje „Sveikas rytojus“ sekmadienį, 12 val. per TV8 televiziją.

„Šiandien dienai man bent jau pavyko atsisakyti cigarečių. Jaunystėje padariau didžiulę klaidą, nes visi aplinkui rūkė ir aš prie jų prisijungiau. Negalvojau apie žalą sau, pasidaviau bandos instinktui“, – medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“ apie savo priklausomybę šį sekmadienį atvirai pasakos A. Ivanauskas-Fara.

Nuo rūkymo sukeltų ligų pasaulyje kasmet miršta beveik 8 milijonai žmonių, iš jų 1,2 milijono yra Europos gyventojai, o tarp jų – ir 7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Rūkymo sukeltos ligos iš valstybės kasmet pareikalauja milžiniškų išlaidų rūkalių gydymui. Profesorius, šeimos gydytojas Leonas Valius pastebi, kad dauguma pacientų rūkymo faktą, deja, bando nuslėpti.

„Rūkymas yra priklausomybė, nemanau, kad kiekvienas nori prisipažinti, kad turi priklausomybę. Dalis pacientų prašo pagalbos. Metimas rūkyti vyksta etapais. Nebūna taip, kad vienąkart pasakiau, kad nerūkysiu, numečiau ir viskas gerai. Žmogus turi subręsti tam, jam turi atsirasti noras, ketinimas, bandymas“, – laidoje kalbės prof. L. Valius.

Anot profesoriaus, medikai turi padėti žmogui, nes draudimais nieko nepadarysi.

„Yra ir psichologinės konsultacijos, ir psichoterapija. Aišku, yra ir kitų priemonių – tai vaistai, pakaitinės terapijos, tokių kaip kramtomos gumos, tabletės, pleistrai. Dėl elektroninių cigarečių – čia yra diskusijų“, – laidoje pasakos šeimos gydytojas L. Valius.

Klinikinės toksikologijos gydytojas medicinos mokslų daktaras Robertas Badaras pasakos, kad rūkymas išlieka vienu iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų rizikos faktoriumi.

Kai sveikata pasako, kad tau gali baigtis labai liūdnai, tada, žinoma, susiimi.

„Rūkymas yra visų kompleksinių priklausomybių dalis. Nuodas, kuris veikia, tai pats nikotinas. Ne veltui yra sakoma, kad lašas nikotino užmuša arklį. Tačiau yra mokslinių darbų, kurie rodo, kad vis dėlto ne nikotinas groja pirmuoju smuiku onkologams, o dervų nitrozaminai. Iš tiesų, yra dar kelios medžiagos, iš kurių viena yra labai įdomi – tai acto rūgšties aldehidas, susidarantis degant. Apie jo poveikį, ko gero, daugelis žino iš to, kad tai yra tai, nuo ko rytais po alkoholio skauda galvą. Kartais žmonės maišo rūkymo ir nikotininę priklausomybę. Tai ne visai tas pats. Jeigu tai būtų tiesa, tai žmonės pirktų ne cigaretes, o nikotino pleistrus“, – laidoje „Sveikas rytojus“ apie skirtumus tarp priklausomybės rūkymui ir nikotinui pasakos toksikologijos gydytojas R. Badaras.

A. Ivanauskas-Fara atviraus, kad ne kartą susimąstė apie alternatyvas cigaretėms, ir apie tai, kodėl jam buvo sunku mesti rūkyti.

„Galbūt man nereikėjo to nikotino į kraują, bet man reikėjo kažką turėti rankoje. Aš be rūkymo negaliu mąstyti, negaliu kurti. Tai toks psichologiškai reikalingas veiksmas, kurio norisi ir bendravime, ir prie kavos puodelio, ir prisėdus lauko kavinėje. Buvo toks momentas, susijęs su sveikata, kai porą mėnesių nusprendžiau nerūkyti. Kai sveikata pasako, kad tau gali baigtis labai liūdnai, tada, žinoma, susiimi“, – laidoje atvirai kalbės A. Ivanauskas-Fara.

Legendinis atlikėjas laidoje pasakos, jog subrendus sprendimui mesti rūkyti, jis suvokė, jog paimti ir atsisakyti rūkymo jam bus labai sunku, tad žinomas vyras nusprendė eiti kiek kitokiu keliu.

„Kadangi supratau, jog taip paprastai mesti rūkyti nepavyks, nusprendžiau vartoti mažesnę blogybę. Pasirinkau kaitinamąjį tabaką, nes radau daug informacijos, daug skaičiau, labai daug domėjausi. Vis dėlto, nedega tabakas, nedega popierius, o degimo procesas rūkyme ir yra didžiausias nuodas. O be to, ir aplinkiniams yra mažiau žalos, mažiau nepatogumų dėl kvapo, dėl visko“, – pasakos A. Ivanauskas-Fara.

Toksikologijos gydytojas R. Badaras palaiko Pasaulinės sveikatos organizacijos poziciją, kad visi tabako produktai yra žalingi. Pasak gydytojo, kol kas dar nėra pakankamai rimtų palyginamųjų studijų, kuriomis be abejonių galima būtų vadovautis.

Nerūkymo dienos proga aš visiems noriu palinkėti net nepradėti rūkyti, nes ši priklausomybė yra labai klampi.

„Dabar vyksta diskusija ne tik visuomenėje, bet ir mokslo bendruomenėje. Yra labai aiškios dvi stovyklos – JAV ir Jungtinė Karalystė. Jungtinė Karalystė yra už elektronines cigaretes, bet jų tyrimai turi taisytinų dalykų, nes daugiausiai remiamasi apklausomis. O Amerikoje daugiau domisi šildomo tabako sistemomis. Jas Amerikos Maisto ir vaistų administracija (FDA) praeitais metais įvertino kaip modifikuotos rizikos produktus, nes jų išmetimo garuose kai kurių medžiagų, toksinų koncentracijos yra ženkliai mažesnės. Bet jokiu būdu tai neįgalina sakyti, kad tai kažkas panašaus į žalos mažinimą, nes tam reikalingos ilgos studijos“, – laidoje „Sveikas rytojus“ skirtingus požiūrius į rūkymo žalos mažinimą pristatys gydytojas R. Badaras.

Statistika yra iškalbinga – maždaug 80 proc. rūkančių yra bandę mesti rūkyti ir daugiau negu pusė nori tai padaryti, teigia R. Badaras. Pasak toksikologijos gydytojo, yra visokių būdų bei metodikų, bet vienos ir tikslios eigos, deja, nėra.

„Net trys žmonės iš mūsų grupės vieną vakarą parūkė paskutinį kartą, o nuo rytojaus – viskas. Ir tikrai nerūko – nei viešai, nei pasislėpę. Nuostabus pavyzdys. Man šiek tiek kitaip, man taip nepavyko, tačiau manau, kad einu teisingu keliu ir žingsnis po žingsnio visai atsisakysiu rūkymo. Nerūkymo dienos proga aš visiems noriu palinkėti net nepradėti rūkyti, nes ši priklausomybė yra labai klampi. Nedarykit mano jaunystės klaidų“, – laidos „Sveikas rytojus“ žiūrovams linkės A. Ivanauskas-Fara.

Kokią žalą organizmui sukelia cigaretės, kuo skiriasi rūkymo ir nikotino priklausomybės bei kaip atrasti geriausią būdą, padėsiantį mesti rūkyti – visai tai ir dar daugiau medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“, jau šį sekmadienį, 12.00 valandą per TV8!

„Imuninė sistema – tai visa eilė vieningai funkcionuojančių organų ir jų sistemų bei tų ląstelių produktų, kurie apsaugo mūsų organizmą nuo virusų, nuo bakterijų, nuo toksinų ir visų kenksmingų išorės veiksnių. Be to, reikėtų nepamiršti, kad imuninė sistema saugo nuo mūsų pačių ląstelių griuvimo, apsaugo ir nuo vėžio vystymosi. Bet kokią ligą mes galėtume paaiškinti vienu, arba kitu imuniniu sutrikimu“, – apie imunitetą pasakoja gydytoja imunologė V. Kvedaravičienė.

Atlikėja, laidų vedėja, o šiandien ir epoksido dirbinių kūrėja Renata Norvilė nesitikėjo, kad gavusi du skiepus ji vis tiek papuls į pandemijos gniaužtus ir užsikrės COVID-19 liga. Kaip teigia pati moteris, ji skyrė išties per mažai dėmesio savo imuninei sistemai.

„Man nepavyko išvengti COVID-19, nors stengiamės labai sveikai gyventi. Gyvenome sodyboje atokiau nuo žmonių, bet rugsėjo mėnesį, prasidėjus mokslams ir grįžus namo, sužinojome, kad sūnus susirgo COVID-19. Puolėme visi tikrintis ir, pasirodo, mamytė taip pat pasigavo virusą“, – prisimena atlikėja.

R. Norvilė pasakoja, kad nors sirgo, palyginti, nesunkiai, visgi, jautė ne vieną šiai ligai būdingą nemalonų simptomą.

Jeigu mes grūdinsimės, sveikai valgysime, mažiau nervinsimės, o mūsų emocijos bus teigiamos, žinoma, kad mūsų imuninė sistema ir sveikata bus geresnė.

„Buvo sloga, nemiga ir galvos skausmas. Nors viskas jau praėjo, bet nemiga dar liko. Galima sakyti, imunitetas mane pavedė. Aš savęs negailiu ir negaliu sėdėti be darbo. Susiradau tokią veiklą – epoksido liejimas, lieju įvairius laikrodžius. Tai tapo didžiuliu mano hobiu ir nauja veikla. Kiekvieną dieną rūpiniesi namais, darbais, šeima, o galiausiai, pamiršti save. Tie neišgerti laiku papildai ir vitaminai, per didelis nuovargis, netinkama mityba, sugrįžus į didžiulį tempą, ir štai – pasekmės. Tačiau persirgusi koronavirusu ėmiau skirti daug didesnį dėmesį sau“, – teigia atlikėja R. Norvilė.

Faktą, kad dainininkė susirgo iš karto po to, kai pasiskiepijo antrą kartą, imunologė aiškina tuo, kad kiekvieno žmogaus imuninė sistema į tuos pačius dirgiklius reaguoja skirtingai.

„Net ir skiepijantis geriausiomis vakcinomis, nereiktų tikėtis, kad jau sekančią dieną jausitės gerai. Visgi, reikia laiko tam, kad mūsų organizmas suformuotų įgytą imunitetą. Mūsų apsauginės ląstelės gaminasi nuo poros savaičių iki mėnesio laiko. Kiekviena ląstelė turi tam tikrą gynybinę funkciją ir daktaras, padaręs paprastą kraujo tyrimą, gali pasakyti apie jūsų imuniteto būklę. Jeigu mes grūdinsimės, sveikai valgysime, mažiau nervinsimės, o mūsų emocijos bus teigiamos, žinoma, kad mūsų imuninė sistema ir sveikata bus geresnė. Taip, mes galime padėti organizmui, o dabartiniai skiepai sukelia labai mažai nepageidaujamų reakcijų, o apsauga yra apie 90 procentų“, – apie imuniteto formavimąsi po skiepų pasakoja gydytoja V. Kvedaravičienė.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pavojų imuninei sistemai kelia ir antioksidantų, ypač vitaminų C ir D, mikroelementų, tokių kaip, seleno, mangano, vario, stoka. Beveik neįmanoma suvalgyti tiek daržovių ir vaisių, kad galėtume kompensuoti šį trūkumą – ypač šaltuoju metų laiku, todėl organizmą vertėtų pastiprinti ir maisto papildais bei kitais natūraliais būdais.

„Vaistinėse yra milžiniškas vitaminų pasirinkimas. Atskirai parduodami visų rūšių vitaminai ir mikroelementai, o aš esu toks žmogus, kuris nenori dėti vitaminų į atskiras dėžutes ir gerti juos skirtingais laikais. Man reikia, kad viskas būtų vienoje tabletėje. Man pasisekė, radau vitaminus imuniteto stiprinimui „Immunace“. Vienoje tabletėje yra ir vitaminas C, ir vitaminas D, ir ežiuolės ekstraktas. Viskas viename komplekte, tad man, nuolat skubančiai, tai puikus dalykas. Tačiau svarbūs ir kiti natūralūs organizmo stiprinimo būdai. Mes šeimoje mėgstame čiobrelių bei liepžiedžių arbatas, kurias vasarą renkame patys“, – apie šeimoje vartojamus vitaminus ir natūralius preparatus imunitetui stiprinti pasakoja dalininkė R. Norvilė.

Visgi, profesorė V. Kvedaravičienė įspėja, kad vartojant natūralius, sveikatą stiprinančius preparatus, lygiai taip pat kaip ir kitus vaistus, svarbu yra neperdozuoti, vartoti tikslingai ir pamatuotai.

„Kiekvieną chemikalą ar vitaminą, mūsų kepenys ir inkstai turi perdirbti. Jeigu šiuos organus perkrausime, galime jausti pykinimą, odos niežulį ar kitokias nemalonias reakcijas. Taigi, kiekvienas vitaminas ar mikroelementas turi turėti savo vietą ir dozę. Reikėtų pasižiūrėti suminę paros dozę, sudėjus visus vitaminus, kuriuos jus išgeriate. Jeigu ta dozė yra per didelė, reikėtų pagalvoti, kurių vitaminų kiekį reikia sumažinti“, – apie tinkamą vitaminų kiekį pasakoja imunologė V. Kvedaravičienė.

Vitaminų nauda stiprinant imuninę sistemą yra neabejotina, tačiau papildus reikia vartoti atsakingai, kadangi vitaminų perdozavimas gali būti toksiškas. Tikslią dozę ir naudojimo laikotarpį gali paskirti šeimos gydytojas.

Verta atkreipti dėmesį į šiuos, apie imuniteto silpnėjimą pranešančius, organizmo ženklus:

– dažnai peršąlu ir sergu įvairiomis infekcinėmis ligomis;

– vargina pūslelinė;

– oda sausa, sudirgusi;

– plaukai sausi ir silpni;

– kamuoja nuovargis;

– dažnai sutrinka virškinimas, užkietėja viduriai,

– neramina kūno svorio pokyčiai,

– neretai genda dantys,

– pastaruoju metu ilgai gyja žaizdos.

Jei bent tris teiginius patvirtinote, laikas susirūpinti papildomu imuninės sistemos stiprinimu.