Taip siekiama didinti socialinių paslaugų kokybę bei kelti socialinio darbo prestižą. Jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojai nesilaikys kodekso nuostatų, bus galima pateikti skundą Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos komisijai, kuri veikia nuo šių metų kovo.

„Kartu su visa socialinių paslaugų srityje dirbančių žmonių bendruomene siekiame stiprinti socialinio darbo kaip profesinės veiklos, socialinio darbuotojo specialybės prestižą ir visuomenės pasitikėjimą socialiniu darbuotoju. Kad socialiniams darbuotojams puikiai sekasi, įrodo jau kelerius metus iš eilės atliekama visuomenės nuomonės apklausa“, penktadienį pranešime teigė ministrė Monika Navickienė.

„Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas dar labiau prisidės prie darbo kokybės gerinimo ir profesijos prestižo kėlimo“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, praėjusį spalį ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net ketvirtadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju.

Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba daugiau kaip 15 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 5 tūkst. yra socialiniai darbuotojai.

Europarlamentarai apgailestauja dėl Rusijos sprendimo nebepripažinti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo statuto, rašoma pranešime spaudai.

Rusijos opozicijos aktyvistas Ildaras Dadinas pernai gruodį buvo nuteistas trejiems metams kalėjimo už tai, kad surengė keletą taikių antikarinių protestų ir susirinkimų. Jis pirmasis nuteistas pagal 2014 m. Rusijoje priimtą griežtą viešų susirinkimų įstatymą. Kalėjime I. Dadinas ne kartą patyrė kankinimą, mušimą, nežmonišką elgesį ir grasinimą nužudyti.

EP ragina „nedelsiant besąlygiškai išlaisvinti I. Dadiną ir visus, kurie buvo sulaikyti pateikus suklastotus ar nepagrįstus kaltinimus arba už naudojimąsi teise į saviraiškos ir susirinkimų laisvę“. Parlamentas ragina ES Tarybą „priimti tikslines sankcijas ir nubausti tuos, kurie turi atsakyti už netinkamą elgesį su I. Dadinu ir kitais žmogaus teisių aktyvistais“. Savo ruožtu europarlamentarai reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Rusijos baudžiamojo kodekso pakeitimo, kuriuo dar labiau suvaržomi vieši susibūrimai ir numatoma juos laikyti nusikalstama veika.

Parlamentas reikalauja nepriklausomai ištirti visus įtarimus dėl Rusijos kalėjimų pareigūnų smurtavimo bei žeminančio elgesio, taip pat ragina Rusiją „atlikti išsamų kalinimo įstaigų sistemos vertinimą, siekiant nuodugniai ją reformuoti, ir visapusiškai įgyvendinti standartus, dėl kurių susitarta pagal atitinkamas tarptautines konvencijas“.

Europarlamentarai pasipiktinę tuo, jog pastaraisiais metais Rusijoje labai išaugo politinių kalinių skaičius. Pasak Žmogaus teisių centro „Memorial“, šiuo metu jų yra 102, tarp jų Aleksandras Fiodorovičius Kostenko, Ivanas Nepomniaščich, Dmitrijus Bučenkovas, Vladimiras Jonovas, Maksimas Panfilovas ir kiti. EP „solidarizuojasi su asmenimis, kurie Rusijoje ir laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose buvo suimti pateikus suklastotus ir nepagrįstus kaltinimus (įskaitant Krymo totorius), ir ragina nedelsiant juos išlaisvinti“.

Parlamentas ragina Rusiją visapusiškai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, kuriuos ji yra prisiėmusi kaip Europos Tarybos (ET) ir ESBO narė. Primindamas, jog pernai Rusija 109 kartus – daugiau nei bet kuri kita šalis – pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, EP ragina šios šalies vyriausybę skubiai įvykdyti visus Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimus. Parlamentas taip pat reiškia susirūpinimą dėl prezidento V. Putino potvarkio, kuriuo Rusija atsisako save laikyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto šalimi.

Europarlamentarai primygtinai ragina ET „parengti vieningą politiką Rusijos atžvilgiu, pagal kurią 28 ES valstybės narės ir ES institucijos būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos žmogaus teisių vaidmens klausimu“. Savo ruožtu europarlamentarai kviečia parengti „svarią ir konkrečią ES strategiją Rusijos pilietinei visuomenei bei organizacijoms paremti“.