„Iš ekspertų tarybos jie traukiasi dėl didelio užimtumo ir savo visą laiką skirs tiesioginiam darbui“, – BNS pirmadienį sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

L. Griškevičius šiuo metu dirba Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktoriumi, I. Olendraitė dirba mokslo tyrėja Anglijos Kembridžo universitete, o T. Beinortas yra Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas.

Ekspertų taryba prie Vyriausybės siūlo Ministrų kabinetui įvairius su karantino valdymu susijusius sprendimus.

Vyriausybė pirmadienį pranešė, kad iš ekspertų tarybos pasitraukus daliai narių, sutarta, jog tarybos posėdžiai nuo šiol vyks kas dvi savaites. 

„Dėkoju visiems ir kiekvienam ekspertų tarybos nariui už savanorišką darbą neskaičiuojant valandų po savo tiesioginio darbo ir savaitgaliais padedant Vyriausybei ieškoti sprendimų pandemijos valdymui. Vyriausybė ir toliau kreipsis pagalbos pandemijos valdymo krypties ir esminių sprendimų klausimais, kai reikalinga išskirtinai ekspertinė analizė ir pandemijos valdymo veiksmų įvertinimas”, – pranešime teigė premjerė Ingrida Šimonytė.

Vyriausybė teigia, kad nuspręsta į tarybą pakviesti naujų savo srities specialistų, taip pat nagrinėjant konkrečios srities klausimus savo kompetencija bus siūloma pasidalyti ir tuos, kurie jau pasitraukė iš tarybos.

Tarp tarybos posėdžių dirbs konkrečiai temai dedikuoti pogrupiai.

Iš viso jau įvyko 19 ekspertų tarybos posėdžių.

„Vis dėlto mes turime pasakyti, kad pagrindinė Europos agentūra yra Europos vaistų agentūra (EVA), kuri vertina tiek vaisto efektyvumą, tiek galimus šalutinius reiškinius. Taip pat tai yra pagrindinė agentūra, kuri vertina sistemiškai, ar pradėjus plačiai vartoti konkretų vaistą, šiuo atveju – vakciną, šalutinių reiškinių skaičius yra didesnis negu būtų tikimasi, ar atsirado naujų šalutinių reiškinių. Tai yra pagrindinė institucija, kuri turi daugiausia svorio, sakydama, ar saugu ir efektyvu vartoti kažkokį konkretų vaistą ar vakciną. Todėl sakyčiau, kad mes turėtume laukti EVA sprendimo“, – teigė profesorius.

EVA po kelių chaotiškų savaičių ketvirtadienį turi priimti sprendimą dėl „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos saugumo, kai kurioms šalims nuogąstaujant dėl kraujo krešulių rizikos ir sustabdžius šios vakcinos naudojimą.

Laimonas Griškevičius. Redakcijos archyvo nuotr.

„EVA nuolatos vertina įvairius šalutinius reiškinius, apie kuriuos praneša atskiros valstybės, skiepyti asmenys ir gydytojai. Tai yra nuolatos vykstantis procesas. Kaip aš girdėjau spaudos konferencijoje, jau buvo ne vienas posėdis, kurio metu buvo vertinami šitie šalutiniai reiškiniai. EVA nori turėti duomenis, mokslo įrodymus ir tada pasakyti savo nuomonę, ar konkrečių šalutinių reiškinių dažnis yra didesnis negu būtų tikimasi ir vaisto nevartojant. Kol kas jų sprendimas ir oficiali nuomonė yra tokia, kad vakcinos naudojimo svarba yra gerokai viršija galimą riziką. Kol kas ši nuomonė nėra pakeista. Laukiame ketvirtadienio briefingo, kurio metu jie pasakys savo galutinę nuomonę“, – apie laukiamą sprendimą kalbėjo medikas.

Suleidus vakciną neabejotinai pasireiškia šalutinių reiškinių. Reikia suprasti, kad daugelis šių vakcinų buvo skirta žmonėms, kuriems ir taip ne tik gali, bet ir pasireiškia, ir buvo pasireiškusi trombozė.

Profesorius taip pat paaiškino, kas yra krešulys ir į ką žmonės, turintys medicinines indikacijas, turėtų atkreipti dėmesį prieš skiepydamiesi šia vakcina.„Krešulys yra natūralus procesas, kurio metu stabdomas kraujavimas. Mes visi žinome, kad, pavyzdžiui, pažeidus kraujagyslę, kraujas sukreša. Jeigu kraujas nekrešėtų, kraujavimas nesiliautų ir daugeliu atveju tai baigtųsi mirtimi. Tačiau kai kurios ligos skatina krešėjimo procesą. Atvirkštinis procesas, kai krešuliai susidaro per daug dažnai arba neįprastai, taip pat yra liga. Tos ligos yra kraujagyslių pažeidimai, padidėjęs kraujo krešumas, kraujo tekėjimo sutrikimai. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių kenčia nuo trombozių. Trombozės yra įvairiausios – gali būti vienoje vietoje, gali būti visame organizme. Daugelis žmonių netgi vartoja krešėjimą mažinančius vaistus. Jeigu kalbame konkrečiai apie vakciną, jos apraše nenurodyta, kad jos negalima būtų vartoti žmonėms, kurių krešėjimas yra sutrikęs ar yra polinkis trombozėms. Taip pat atlikus klinikinius vakcinos tyrimus nebuvo pastebėta, kad krešėjimo sutrikimų ar konkrečiai trombozių buvo daugiau negu tiems žmonėms, kurie negavo šios „AstraZeneca“ vakcinos. Todėl pasakyti, kad kažkokia kategorija žmonių negalėtų šiuo metu vartoti šios vakcinos, aš tikrai negalėčiau. Vis dėlto mes turėtume laikytis nuomonės, kurios laikosi EVA, kad vakcinos nauda gerokai viršija galimus vakcinos šalutinius reiškinius. Palaukime galutinio sprendimo“, – siūlė profesorius.

Trombombolijos atvejai skaičiuojami lyginant su vakcinacijos kiekiais, vakcinuota – dešimtys milijonų žmonių, o pasitaikančių trombombolijos atvejų yra kelios dešimtys. „Pasaulyje suleista daugiau nei 11 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių ir dar daugiau kitų vakcinų dozių. Suleidus vakciną neabejotinai pasireiškia šalutinių reiškinių. Reikia suprasti, kad daugelis šių vakcinų buvo skirta žmonėms, kuriems ir taip ne tik gali, bet ir pasireiškia, ir buvo pasireiškusi trombozė. Vaistai skiriami tiems žmonėms, kuriems mes tikimės tam tikro trombozių skaičiaus. Pasižiūrėjus statistinius duomenis, praneštų trombozių keliasdešimties skaičius yra labai mažas, kiek buvo tikėtasi šiai amžiaus grupei trombozių. Todėl iki šiol skelbiama, kad trombozių padidėjusius rizikos nepastebėta. Bet vėlgi, galutiniai mokslu pagrįsti duomenys bus pranešti ketvirtadienį“, – teigė L. Griškevičius.

„Net ir nesiskiepijus mūsų praktikoje trombozė yra gana dažnas reiškinys. Žmonės kreipiasi dėl giliųjų venų trombozės, dėl sunkesnės tromboembolinės ligos komplikacijos, taip pat dėl kitų trombozinių komplikacijų. Tai nėra visiškai neįprastas reiškinys. Tai – viena dažniausių ligų, su kuria susiduria gydytojas, dirbdamas ligoninėje. Netgi ambulatoriškai susiduria būtent su tokiais pacientais. Tai nėra neįprastas reiškinys. Natūralu, kad yra dalis pacientų, kuriems ir taip įvyktų trombozė, buvo paskiepyti. Vėlgi tai, kad įvyko trombozė po skiepo, nereiškia, kad trombozė įvyko dėl skiepo. Todėl mums reikia sulaukti galutinių duomenų iš EVA, kurie mokslu grįstais įrodymais atsakys, ar yra ryšys tarp „AstraZeneca“ arba kitų vakcinų trombozės. Greičiausiai jo nėra“, – nuomone dalijosi profesorius.

Labai daug dėmesio kreipiama į galimus šalutinius reiškinius, kažkodėl jie labai keliami į viršų, bet visiškai pamirštama, kad vakcina tikrai išgelbėjo šimtus ir tūkstančius gyvybių Lietuvoje ir pasaulyje.

Paklaustas, kaip Europoje kilęs sąmyšis dėl šios vakcinos gali pakenkti vakcinavimo procesui ir kiek gali diskredituoti tą vakciną, profesorius tvirtino, kad turime dar kartą suprasti, jog vakcina gelbsti gyvybes. „Mes tą matome ir Lietuvoje. Nepamirškime, kad prieš keletą mėnesių turėjome šimtus mirusių žmonių, ypatingai slaugos ir globos įstaigose. Lietuva gana anksti paskiepijo, pavyzdžiui, globos įstaigose gyvenančius asmenis, kurių absoliuti dauguma yra senyvo amžiaus. Absoliuti dauguma yra toje amžiaus kategorijoje, kai trombozės dažnos. Ir ką mes matome? Matome dramatišką mirčių mažėjimą. Galime labai aiškiai pasakyti, kad vakcinos Lietuvoje jau yra išgelbėjusios šimtus žmonių gyvybių. Bet kadangi labai daug dėmesio kreipiama į galimus šalutinius reiškinius, kažkodėl jie labai keliami į viršų, bet visiškai pamirštama, kad vakcina tikrai išgelbėjo šimtus ir tūkstančius gyvybių Lietuvoje ir pasaulyje. Tol, kol nėra nepaneigiamų įrodymų, kad vakcina kelia didesnę riziką, mes turime vakcinuoti žmones, kaip ir vakcinavome, siekdami išgelbėti jų gyvybes“, – tvirtino profesorius.

Scanpix nuotr.

Trečiadienį skelbta, kad EVA mokslininkai turi „virtinę galimybių“, taip pat ir galimybę sustabdyti vakcinos patvirtinimą Europos Sąjungoje, nors bloko vakcinavimo kampanijai ir taip labai trūksta skiepų, anksčiau šią savaitę sakė agentūros vadovė. Nors keliolika šalių sustabdė skiepijimą „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcina, EVA sako neradusi jokių rimtų problemų požymių ir nurodo, kad po paskiepijimo susidariusių kraujo krešulių atvejų skaičius nėra didesnis nei bendroje populiacijoje tarp nepaskiepytų žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį tvirtino, kad geriau pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina nei nesiskiepyti, ir pridūrė, kad studijuoja prieinamus duomenis apie šiuos skiepus.

Triukšmas dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kilęs kelioms šalims pranešant apie naujų COVID-19 atvejų skaičiaus augimą, temdo pasaulines vakcinavimo pastangas siekiant nutraukti daugiau kaip 2,6 mln. gyvybių nusinešusią pandemiją. „AstraZeneca“ vakcina, kuri yra viena pigiausių ir lengviausiai saugomų bei transportuojamų, vadinama alternatyva neturtingesnėms šalims ir šiuo metu yra itin svarbi programos COVAX dalis. Šios Jungtinių Tautų programos tikslas yra parūpinti vakcinų nuo COVID-19 ir teisingai paskirstyti ją pasaulyje. Didžiulę imunizavimo programą vykdanti Indija trečiadienį paskelbė, kad ir toliau „visais pajėgumais“ skiepys „AstraZeneca“ vakcinos dozėmis, gaminamomis šios šalies Serumų institute.