Kaišiadorių-Elektrėnų apygardos rinkimų komisijos sprendime, kurį patvirtino VRK, rašoma, kad kandidatė į Seimą pažeidė įstatymą, organizuodama Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kaišiadorių rajono bendrijos narių kelionę į Liepoją.

Tyrimo metu nustatyta, kad nors kelionę apmokėjo L. Matkevičienės sūnus, jos iniciatore buvo „pati kandidatė į Lietuvos Respublikos Seimą“.

„Taip pat pažymėtina, kad tyrimo grupė nenustatė, kad šios kelionės metu rinkėjai buvo skatinami dalyvauti arba nedalyvauti Seimo rinkimuose, balsuoti už kandidatę į Lietuvos Respublikos Seimą Laimutę Matkevičienę arba už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašą, tačiau Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Kaišiadorių bendrijos nariams buvo suteikta turtinė nauda“, – rašoma VRK sprendime.

Pati parlamentarė su tokiu vertinimu nesutinka. Kaip dokumente cituojama L. Matkevičienė, į kelionę ją vykti pakvietė patys „Bočių“ nariai, tačiau „vėliau paaiškėjo, kad bendrijos pirmininkė neleido naudoti autobuso kelionei, dėl ko bočiai labai nusivylė“.

Ji teigia padėjusi surasti rėmėją, kuris užsakė ir suorganizavo kelionę. Tą padarė jos sūnus Dalius Matkevičius, kelionei skyręs 300 eurų.

„Kiekvienas asmuo turi teisę teikti paramą ir savanoriškai bei neatlygintinai perduoti paramos dalyką jos gavėjams, (...) o aukojimas neturi būti prilyginamas „papirkimui“, – komentuoja L. Matkevičienė.

VRK sprendimas per mėnesį gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Tokį Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė  Laimutė Matkevičienė ir šios komisijos nariai.

„Taip būtų pagerbtas vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 220 metų jubiliejus.  (...) Blaivybės diena būtų didžiulė parama aukoms, kenčiančioms šeimoms, jaunimui atsisakyti alkoholinių gėrimų ir visiems siekiantiems blaivinti Lietuvą, sumažėtų biudžeto našta gydyti kenčiančius nuo priklausomybės alkoholiui“, – sako projekto autorė „valstietė“ L. Matkevičienė.

Jos teigimu, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės Sąjūdžio, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus atstovai ne kartą yra kreipęsi į Seimą, prašydami inicijuoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, į jį įtraukiant atmintiną dieną – „Blaivybės diena“, kuri turėtų būti minima birželio 3 d.

„Būtent 1989 m. birželio 3 d. Vilniaus mieste, Kalnų parke, įvyko Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės Sąjūdžio aktyvistų svaigalų išpylimo akcija – mitingas, meninė dalis – svaigalų išpylimas į kanalizaciją „Lietuva! Negersiu – verčiau išpilsiu!“ Į alkoholio išpylimo akciją buvo suėję keliasdešimt tūkstančių žmonių, kurie tikėjosi atsikratyti ne tik okupacijos pančių, bet ir dvasinės vergijos, į kurią daugelį žmonių įstūmė alkoholizmas ir kvaišalai“,- sako parlamentarė.

Jos teigimu, alkoholio vartojimo daroma žala Lietuvoje per metus sudaro apie 0,4 milijardo eurų, valstybė už kiekvieną iš alkoholio verslo į biudžetą patenkantį eurą išleidžia apie 5 eurus alkoholio pasekmėms likviduoti.

2021 m. bus minimos vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 220-osios metinės. Vyskupas M. K. Valančius yra laikomas blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininku ir puoselėtoju.

Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme yra jau įrašyta birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena.

Jei Seimas pritartų, ši diena būtų ir Blaivybės diena.

Kaip skelbia LRT radijas, dabartinis Seimo Statutas nurodo, kad butą Seimo viešbutyje parlamentaras gali gauti tik tokiu atveju, jei gyvenama 25 kilometrų atstumu nuo administracinės Vilniaus ribos. Į šio kriterijaus nustatytas ribas "netelpančių" parlamentarų LRT rado bent kelis.

Vienas jų, kaip ketvirtadienį skelbė LRT radijas, – „valstietis“ Darius Kaminskas. Politikas nacionaliniam transliuotoju teigė, kad Seimo viešbutyje gyvena todėl, kad Vilniuje turimą įvairų nekilnojamąjį turtą jo žmona išnuomoja.

„Tai yra praktiškai žmonos turtas ir ji vykdo savo veiklą. Tai yra jos ilgametis verslas. Pagal verslo liudijimą ji juos nuomoja. Mes nė karto nesame ten gyvenę. Butai yra Justiniškėse, Antakalnyje ir S. Konarskio gatvėje“, – LRT radijui sakė D. Kaminskas.

„Valstietė“  Laimutė Matkevičienė prisipažįsta gyvenanti Seimo viešbutyje, nes, kaip aiškino ji, savo butą yra užleidusi sūnui ir jo šeimai.

Nežinau, kaip galima gyventi su suaugusiu žmogumi, kuris turi savo šeimą. Aš priversta gyventi bendrabutyje.

„Gyvenu Seimo viešbutyje mėnesį. Buvau bendraturtė, kad išmokėčiau sūnui butą, o dabar sūnus jame gyvena. Nežinau, kaip galima gyventi su suaugusiu žmogumi, kuris turi savo šeimą. Aš priversta gyventi bendrabutyje. Moku už visas paslaugas ir nesu niekuo nusikaltusi“, – LRT tikino L. Matkevičienė.

"Socialdarbietė“ Irena Šiaulienė neslėpė, kad gyvens Seimo viešbutyje tol, kol jos namuose bus baigtas remontas.

„Šis turtas įsigytas neseniai, rugpjūčio mėnesį. Formaliai aš esu to turto dalininkė. Jis įsigytas sūnaus vardu. Kol remontas bus pabaigtas, parašiau (Seimo - ELTA) kanceliarijai pareiškimą ir visus komunalinius mokesčius susimoku“, - radijui teigė politikė.

Anot LRT radijo, tarp šių politikų patenka ir „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė. Politikė aiškino, kad galimybe gyventi Seimo viešbutyje naudojasi todėl, kad nevairuoja automobilio.

„Aš nevairuoju, paskutinis autobusas iš Vilniaus išvažiuoja 17 val., o ryte yra pasirinkimas važiuoti 6 arba 8 valandą. Vienu atveju yra problemų išvažiuoti šeštą valandą, nes iki autobuso reikia eiti tris kilometrus, o jei išvažiuočiau aštuntą valandą, aš vėluočiau. Dėl šių aplinkybių buvo paprašyta, jei yra galimybė, suteikti Seimo viešbutyje butą, ir aš jį gavau“, – kalbėjo R. Šalaševičiūtė.

„Ką aš su urna sudarkysiu neveikiančiose kapinėse? Kas čia bloga, jeigu mano urna bus patalpinta tėvų kapavietėje?“ – BNS tvirtino L. Matkevičienė.

Pasak parlamentarės, ji yra sulaukusi vyresnių žmonių, norinčių pasilaidoti šalia giminaičių neveikiančiose kapinėse, skundų.

Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė Audronė Vyšniauskienė BNS sakė neprieštaraujanti tokiam laidojimui su sąlyga, jei nebus naujų kapaviečių ar išsiskiriančių paminklų.

„Laidojant urną nieko nepažeistume, nes ją galima laidoti metro gylyje, net ir nesename kape – jai negalioja 25 metų ramybės laikotarpis. Pavardę galima užrašyti ir ant seno paminklo, nebūtina statyti naują“, – aiškino A. Vyšniauskienė.

Jos teigimu, vietos valdžia dažnai nenori atgaivinti neveikiančių kapinių, nes reikia pasirūpinti privažiavimu ir jų tvarkymu.

Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna teigė, kad šiuo metu į šeimos kapavietes leidžiama laidoti uždarytose Aleksoto ir Žemųjų Šančių kapinėse.

„Įvertinę ir poreikį, ir galimybes atidarėme (Aleksoto ir Žemųjų Šančių kapines – BNS), jos dabar yra riboto naudojimo. Prašymų laidoti kitose neveikiančiose kapinėse nebuvo“, – BNS sakė R. Čėsna.

Pasak jo, uždarius šias kapines sumažėjo kapus tvarkančių žmonių, nebeprižiūrimi kapai apaugo žolėmis ir krūmais, iš jų teko rinkti šiukšles. 

„Dabar, kai kapinės tapo veikiančios, nors ir riboto laidojimo, jos atgijo, susitvarkė aplinka, susidėjo nauji paminklai“, – tvirtino R. Čėsna.

Vilniuje yra 13 neveikiančių kapinių, prašymų laidoti jų kapavietėse nėra, BNS nurodė savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyrius.

Daugiau negu 20 neveikiančių kapinių, užimančių beveik 9 has plotą, yra Šiaulių rajono Gruzdžių seniūnijoje.

Seniūnė Nijolė Bagdonavičienė BNS sakė mananti, kad senose kapinėse urnos galėtų būti laidojamos. Tuo metu Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė abejoja, ar reikia atgaivinti uždarytas kapines.

„Nežinome, kodėl ten laidoti žmonės, gal dėl maro mirę. Dėl gyventojų saugumo ir sveikatos neliesčiau tų vietų“, – BNS teigė E. Sluckienė.

Lietuvoje iš viso yra apie 6 tūkst. nebeveikiančių kapinių. Daugiausia jų yra Žemaitijoje.

Parlamentarai, dirbantys Socialinių reikalų ir darbo komitete, sutinka, kad savanorystė turi būti skatinama, bet abejoja, ar savanoriavimas yra geriausias kelias užsitikrinti senatvės pensiją. Siūloma savanorius skatinti kitaip.

Sveikatos reikalų komiteto narė L. Matkevičienė Seime šią savaitę registravo Savanoriško veiklos įstatymo pataisą, kuri, jeigu Seimas jai pritartų, įsigaliotų nuo 2020 metų gegužės. Pasak parlamentarės, leidus savanoriams pretenduoti į pensiją, jie būtų skatinami ir patys užsiimti tokia veikla, ir pritraukti daugiau žmonių į savanorystę. 

„Reikia, kad žmonės užsiimti savanoryste būtų labiau motyvuoti, kad ta savanorystė nenueitų vėjais“, – BNS teigė pataisos iniciatorė.

Anot L. Matkevičienės, tokia lengvata būtų reikalinga hospisuose, socialiniuose namuose, gydymo įstaigose dirbantiems savanoriams.

Keli Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai priklausantys ir opozicijai, ir valdantiesiems, abejoja tokia idėja.  

Komiteto pirmininkė „socialdarbietė“ Rimantė Šalašavičiūtė įsitikinusi, kad savanorystė turi būti skatinama, bet L. Matkevičienės siūlymas „nesiderina su tvarka, kuri reglamentuoja pensijų skyrimą“.

„Pensijos skiriamos atsižvelgiant į darbo stažą, į gautą atlyginimą, o savanorystė yra neapmokama veikla“, – BNS sakė komiteto vadovė. 

Pasak R. Šalašavičiūtės, L. Matkevičienės pataisą teks tobulinti, kai bus gauta išvada, kokia praktika skatinant savanorystę yra Europos Sąjungos valstybėse.

Šio komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas BNS piktinosi, kad savanorystę norima pripažinti darbine veikla.   

„Savanoriavimas yra neapmokamas, niekas nereikalauja už jį kažkokių kompensacijų. Žmonės juk turi profesijas, dirba, o savanoriauja laisvalaikiu. Tai daro iš pašaukimo, iš noro, iš domėjimosi. Iš didelio rašto išeina iš krašto. Kieno sąskaita tai bus daroma (mokamos pensijos – BNS)?“ – svarstė jis. 

Konservatorė Monika Navickienė sakė, kad įrodyti savanorystę šiandien Lietuvoje dar per sudėtinga.

„Turėtume pradėti skatinti savanoriauti nuo kitų dalykų, suteikti kitas geresnes galimybes tiems žmonėms, pavyzdžiui, kreditus stojant į universitetus, darbinantis valstybės tarnyboje. Taip pat  paraginti valstybines institucijas geriau registruoti tuos žmones, kurie savanoriauja, turėti savanorių duomenų bazę“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ji taip pat pasigedo informacijos, kaip pensija būtų skaičiuojama tiems asmenims, kurie savanorystę derintų su darbine veikla.

Anot parlamentarės, savo poziciją šiuo klausimu turėtų išsakyti savanorių platformų valdytojai, kurie sutelkę daugiausia savanorių, įstaigos, kur labiausiai reikia tokių žmonių.

Vidutinė senatvės pensija 2019 metų gegužę siekė 344 eurus, o 20-čia eurų didesnė turint būtinąjį stažą.

Lietuvoje savanorystę įstatymas reguliuoja nuo 2011 metų vasaros.