Įmonė konkurso būdu atrinko ir penkerių metų sutartį sudarė su vėjo elektrinių parkus Anykščių rajone išvysčiusiomis bendrovėmis „Horreum“ ir „Ventus industria“. Pirmuoju etapu, kuris prasidėjo nuo birželio 1 dienos, žalioji energija pradėta tiekti daugiau nei pusei bendrovės klientų, o kiek vėliau ja bus aprūpinta didžioji dauguma įmonės prižiūrimų namų.

Laiptines apšvies, liftus kels vėjo pagaminta energija

„Nuo šiol mūsų administruojamuose daugiabučių bendrose erdvėse bus naudojama elektros energija, pagaminta Lietuvos vėjo. Kitaip sakant, klientų objektuose laiptines ar kitas bendrojo naudojimo patalpas apšvies, o liftus kels vėjas. Iš vėjo jėgainių parko penkerių metų laikotarpiu planuojame įsigyti ne mažiau nei 85 proc. metinio suvartojamos elektros energijos kiekio mūsų prižiūrimuose daugiabučiuose ir ji, priklausomai nuo oro sąlygų, sudarys didžiąją dalį tokioms reikmėms sunaudojamos elektros“, – teigė „Mano BŪSTO“ generalinis direktorius Mindaugas Genys.

Jo teigimu, paskelbus tiekėjo konkursą, Anykščių rajone esantis vėjo jėgainių parkas pateikė geriausią pasiūlymą, todėl su jais ir buvo sudaryta elektros tiekimo sutartis.

Nauda ir gamtai, ir gyventojams

M. Genio teigimu, elektros iš vėjo parko naudojimas užtikrins klientams šiek tiek mažesnes išlaidas, nes žalioji elektra kainuos mažiau nei iki šiol ir bus pigesnė už valstybės nustatytą visuomeninio elektros energijos tiekimo kainą.

Išlaidos už bendrųjų patalpų elektrą bus įtrauktos į bendrą mokėtiną sumą už suteiktas būsto priežiūros paslaugas, todėl bendrovės klientams nereikės mokėti už jas atskirai.

„Mano BŪSTO“ generalinis direktorius pabrėžė, kad perėjimas prie atsinaujinančios elektros energijos yra svarbus žingsnis įgyvendinant įmonės žaliąją strategiją. Pasirinkus naudoti žaliąją energiją, mažinama priklausomybė nuo neatsinaujinančių išteklių, taip prisidedama ir prie šalies tvarumo politikos.

„Pasirinkus žaliąją energiją, kasmet sutaupoma daugiau nei 6,2 tūkst. tonų CO2. Taip kiekvienas daugiabučio gyventojas gali prisidėti prie svarbių pokyčių mažinant klimato kaitos padarinius“, – sakė M. Genys.

Šiemet į švietimo įstaigų paprastojo remonto darbus, kurių sulaukė daugiau nei pusšimtis švietimo įstaigų, Klaipėdos savivaldybė investavo per 3 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė teigė, kad daugelis švietimo įstaigų paprastojo remonto darbų įgyvendinami einamaisiais metais iki naujos mokslo metų pradžios, išskyrus didelius ir tęstinius projektus, pavyzdžiui, "Žaliakalnio" gimnazijos remontas.

"Šiuo metu baigiamas remontas Klaipėdos jūrų kadetų mokykloje. Čia vykdomi didesni darbai, nei buvo iš anksto planuota: atliekami centrinio fojė, koridorių, dviejų laiptinių remonto, durų keitimo, šildymo sistemos iškėlimo darbai", – aiškino D. Gerasimovienė.

Skyriaus vedėjos teigimu, šią savaitę galutinai turėtų būti baigti Vytauto Didžiojo gimnazijos flygelio koridorių, laiptinės, trijų aukštų vidaus patalpų remonto bei durų keitimo darbai.

Vidaus patalpų paprastojo remonto darbų atlikta 15-oje įstaigų. Atnaujintos bendrojo naudojimo laiptinės, koridoriai, grindys, sienos, lubos, durys, laiptai, maitinimo patalpos, aktų salė.

Tiek pat įstaigų sulaukė ir sanitarinių patalpų remonto. Buvo tvarkomi darželių grupių sanitariniai mazgai ir virtuvėlės, dušo patalpos prie mokyklų sporto salių, sanitariniai mazgai.

Pasak D. Gerasimovienės, 11-oje įstaigų atlikti stogų ar lietaus sistemų remonto darbai, o devyniose – elektros instaliacijos darbai.

"Pavienėse įstaigose paprastojo remonto darbai yra tęsiami ir rudens sezonu, tačiau jie neturėtų trikdyti ugdymo proceso. Tai darbai, susiję su lauko inžineriniais tinklais, stogų remontu, elektros instaliacija ir kita", – dėstė savivaldybės darbuotoja.

Nuolat yra organizuojami šilumos ir karšto vandens sistemų, buitinių nuotekų tinklų remonto ir avariniai darbai.

Visai neseniai uostamiesčio savivaldybės patvirtinta privalomoji laiptinių dezinfekcija kursto gyventojų aistras.

Esama įtarimų, kad tokias paslaugas teikiančios įmonės bando pasinaudoti įsigaliojusia prievole, tad gyventojams teks plačiai praverti pinigines.

Jau dabar kalbama apie dešimtis eurų kainuosiančius vienkartinius laiptinių valymus arba kainų skirtumus, priklausančius nuo to, į kurią miesto dalį laiptinių dezinfekuotojai bus kviečiami.

Pranešama ir apie tokius atvejus, kad esą jeigu dauguma laiptinės gyventojų nesutiks, dezinfekcijos darbai nebus atliekami.

Apie susidariusią situaciją žinių turi ir miesto valdžios atstovai, tačiau pripažįstama, kad finansinė našta už laiptinių dezinfekciją vis dėlto atiteks gyventojams – savivaldybė kompensacijų dabar nežada.

"Kol kas kompensuoti neplanuojama. Žinant laiptinių skaičių, žmonių skaičių ir kitus savivaldybės įsipareigojimus, tikrai tokių galimybių miestas neturi", – patikino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Siekiant išvengti dviprasmybių dėl dezinfekavimo paslaugų, nuspręsta surinkti informaciją apie šiuo metu nustatytas kainas ir skelbti jas savivaldybės tinklalapyje.

Savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu, bendrijos pačios sprendžia, kurią dezinfekavimo paslaugas teikiančią įmonę pasirinkti, namų administratoriai taip pat atlieka tam tikras procedūras.

"Savivaldybė šiuo atveju pabandys prisidėti informacija, nurodyti, kokios yra kainos. Galbūt daliai žmonių ši informacija nėra visai prieinama. Tikriausiai toks variantas bus geriausias visiems. Nuo kainos kažkiek galbūt ir kokybė priklauso", – kalbėjo G.Neniškis.

Savivaldybės administracijos direktorius taip pat pabrėžė, kad šioje situacijoje ypač svarbus žmonių sąmoningumas, nes laiptinių dezinfekcija gali užkirsti kelią virusui plisti.

Anot G.Neniškio, kol tikimybė užsikrėsti virusu viešoje erdvėje nebuvo tokia didelė, gyventojai dėl laiptinių dezinfekcijos galėjo spręsti patys, o šiuo metu, įvertinus rizikas, dezinfekcija – privaloma.

Tam patariama naudoti vandenį, buitinius ploviklius bei įprastas dezinfekcijos priemones, jokiu būdu jų nešluoti.

Daugiabučių namų bendrijoms, namų administratoriams ir kitiems atsakingiems už namo priežiūros organizavimą pateikiamos šios rekomendacijos:

•  laiptinę valyti drėgnu būdu, naudojant įprastus ploviklius, kuriuose yra dezinfekuojančių priedų,

•  turėklus valyti bent vieną kartą per dieną drėgno šluostymo būdu, panaudojant įprastus ploviklius, kuriuose yra dezinfekuojančių priedų,

•   laiptines vėdinti 2-3 kartus per dieną, sudarant skersvėjį,

• laiptinių palanges šluostyti drėgnu būdu, naudojant įprastus ploviklius, kuriuose yra dezinfekuojančių priedų,

•  liftų kabinas plauti kasdien, naudojant įprastus ploviklius, kuriuose yra dezinfekuojančių priedų,

•  telefonspynes valyti įprastais valikliais, naudojant vienkartinę servetėlę. Nuvalius telefonspynės paviršių valikliu, ją dezinfekuoti dezinfekuojančia priemone bent vieną kartą per dieną,

•  karantino metu draudžiama šluoti laiptines.

Taip pat patariama tinkamai informuoti gyventojus, iškabinant pranešimus, kad gyventojai laikytųsi rankų higienos reikalavimų, kosėjimo bei čiaudėjimo etiketo, vengtų liesti bendrus (turėklus, liftų valdymo skydelį ir pan.) paviršius rankomis, rekomenduoti dėvėti pirštines.

Dezinfekcija sukėlė klausimų

Klaipėdiečiai vis rimčiau vertina koronaviruso grėsmę ir siekia imtis visų priemonių, galinčių padėti sumažinti ligos plitimo galimybes.

Ypač galimų susirgimų baiminasi daugiabučių namų gyventojai, nes namų laiptinės, kur kasdien praeina nemažai žmonių, gali tapti puikia terpe klastingai ligai plisti. Apie būtinybę dezinfekuoti daugiabučių namų laiptines jau kalbėjo ir miesto valdžios atstovai.

Kai kuriuose namuose bandyta imtis šių darbų, tačiau rezultatas patiko ne visiems klaipėdiečiams.

"Tik pasigirdus raginimams, kad reikia dezinfekuoti daugiabučių namų laiptines, pareigingi bendrijų pirmininkai ir administruojantys daugiabučius asmenys tuoj suorganizavo švaros akciją. Taip, tai tikrai šaunu, bet leiskite paklausti, kokiomis priemonėmis tai daroma?" – klausė I.Simonaitytės 7 namo gyventoja.

Moteris prisipažino įtarianti, kad laiptinė buvo valoma ne su dezinfekuojančiomis priemonėmis, o tiesiog valikliu, turinčiu chlorkalkių. Taip gyventoja nusprendė įvertinusi kvapą, tvyrojusį laiptinėje po valymo.

Trūksta priemonių

Minėtame daugiabučiame name veikia namo savininkų bendrija "Raketa". Jos pirmininkė Zita Balsienė pripažino, kad užduotis dezinfekuoti namo laiptines – ne iš lengvųjų. Daugelis namų pirmininkų priversti suktis kaip išmano.

"Dukart skambinau į savivaldybę ir teiravausi, kur gauti to dezinfekavimo skysčio, jo niekur nėra", – sakė Z.Balsienė.

Moteris pasakojo, kad į greta esantį prekybos centrą skysčio buvo atvežta, tačiau buvusių 100 buteliukų neliko akimirksniu. Internete viešinami valymo paslaugas teikiančių įmonių pasiūlymai nustebino aukštomis kainomis.

Skysčio – vienas buteliukas

Pirmininkė pasakojo turinti vieną skysčio buteliuką, kurio turinys naudojamas tik kai kuriems laiptinių elementams valyti. Pašnekovės teigimu, su analogiškomis bėdomis esą susiduria ir kitos bendrijos.

Kai kur laiptinės valomos tiesiog langų valymo skysčiu.

Gyventojai norėtų, kad dezinfekavimo priemonių bėdą padėtų išspręsti savivaldybės atstovai. Žmonės esą neprašo nemokamai teikti dezinfekcinių priemonių, tačiau norėtų, kad būtų suteikiama galimybė jų kažkur įsigyti.

"Šiandien jau pati siūsiu kaukę, kurią duosiu laiptinių valytojai", – pasakojo Z.Balsienė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis teigė, kad kol kas savivaldybių administracijos neturi pareigos pasirūpinti daugiabučių namų laiptinių dezinfekcija, tad šis darbas paliekamas namų administratorių ar bendrijų žiniai.

Paaiškinimas moterį nustebino

Ne vienus metus įmonės "Debreceno valda" prižiūrimų daugiabučių laiptines valanti moteris teigė, kad anksčiau rūpesčių dėl lempučių pakeitimo bendrojo naudojimo patalpose nekildavo.

"Paskambindavome administratoriui, pranešdavome, kad nešviečia, ir kitą dieną jau būdavo pakeistos. Niekam neužkliūdavo tai, jog apie problemą informuoja valytoja", – pasakojo moteris.

Anot klaipėdietės, situacija pasikeitė pavasarį: "Kaip ir visada, paskambinau pranešti, kad nedega lemputė vienoje laiptinėje, o išgirdau, jog niekas į valytojų pranešimus nebereaguos ir lempučių nebekeis."

Moteris pasakojo, kad įmonės "Debreceno valda" darbuotojas nurodė, jog įvesta nauja tvarka – apie perdegusias lemputes turi pranešti gyventojai, kad šios būtų pakeistos. Jie turi prisistatyti ir nurodyti, kuriame bute gyvena.

Keista, kad skundžiasi mūsų pačių – tos pačios įmonės grupės bendrovės – darbuotojos. Negaliu pakomentuoti. Labai keista situacija.

"Pasakė, kad išėjo toks naujas įsakymas. Tikrai keista. Koks skirtumas, kas praneša apie perdegusią lemputę? Juk svarbiausia, kad ši būtų pakeista", – stebėjosi gyventoja.

Pasiima ir prožektorių

Apie 20 laiptinių valanti klaipėdietė darbą pradeda ankstų rytą – apie 5–6 val. Pasak moters, vasarą tokiu laiku būna jau gana šviesu, todėl didelių rūpesčių dirbant nekyla.

Sudėtingiau būna prisipilti vandens rūsyje. Tokiu atveju klaipėdietė priversta pasišviesti prožektoriumi.

Darbuotojai neramu, kaip teks dirbti rudenį, žiemą ar pavasarį, kai temsta anksti, o švinta vėlai, jei ir toliau administratorius nereaguos į valytojų pranešimus ir operatyviai nekeis perdegusių lempučių.

"Tamsusis laikotarpis – labai ilgas. Kai nėra šviesos, dirbti sudėtinga. Jau ir iki šiol žiemą prožektorių nešdavausi. Jei neveikia viename ar kitame aukšte apšvietimas, pasiimi į ranką kartu su šluota, įsijungi ir dirbi. Nėra patogu, bet ką darysi. Kitos išeities nėra. Juk būna, kad keliuose aukštuose iš eilės lemputės perdegusios. Tamsoje juk neišvalysi, o darbą padaryti reikia ir norisi gerai, kad ir priekaištų nesulauktum, ir gyventojai būtų patenkinti. Tačiau dabar tokie atvejai buvo pavieniai, nes lemputės buvo pakeičiamos greitai. Pakakdavo pranešti", – pasakojo moteris.

Nešviečia apie mėnesį

Klaipėdietė pastebėjo, kad patys gyventojai neskuba raportuoti administratoriui apie perdegusias lemputes. Vienoje laiptinėje tamsu jau apie mėnesį.

"Matyt, niekas taip ir nepranešė. Pati įsukčiau lemputę. Turiu nusipirkusi. Tik kad nepasiekiu. Ant kibiro juk nepasilipsiu", – teigė moteris.

Klaipėdietė tvirtino, kad su savo kolegėmis kalbėjo su gyventojais, kodėl šie nepraneša apie perdegusias lemputes. Žmonės guodėsi, jog pakeitus sulaukia didelių sąskaitų už paslaugą.

"Matyt, gyventojai piktindavosi, sakydavo, kad neskambina, dėl to ir pakeitė tvarką, kad valytojos nebeturi teisės pranešti apie šią problemą. Gal kas galėtų paaiškinti, ar taip galima elgtis, ar tikrai svarbu, kas praneša, o ne išspręsti problemą?" – svarstė moteris.

Klaipėdietė taip pat pastebėjo, kad kai kuriose laiptinėse lemputės perdega labai dažnai.

"Vos įsuka naują, o kitą dieną vėl tamsu. Gal tuose namuose kas nors negerai instaliacijoje? Jei pakeičia daug lempučių, tai gal išties ir pasiekia gyventojus didelės sąskaitos", – svarstė valytoja.

Vadovą situacija nustebino

Įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorių Vaidą Barakauską nustebino situacija, apie kurią pasakojo laiptines valanti moteris.

"Keista, kad skundžiasi mūsų pačių – tos pačios įmonės grupės bendrovės – darbuotojos. Negaliu pakomentuoti. Labai keista situacija. Paprašiau, kad atsakingi vadybininkai išsiaiškintų. Kol kas negaliu pasakyti nieko konkretaus", – tvirtino vadovas.

V. Barakauskas pabrėžė, esą jokia tvarka dėl lempučių keitimo daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose nesikeitė.

"Lemputės laiptinėse turi šviesti. Jei kas pranešė, kad nešviečia, paprašė pakeisti, turi būti tai padaryta. Nėra jokio skirtumo, ar pranešė gyventojas, ar kitas žmogus. Gaunamas pranešimas, ir turi būti reaguojama. Daugiau nėra ką komentuoti", – pabrėžė direktorius.

Tenka susimokėti papildomai

Anot V. Barakausko, kol kas lempučių keitimas priskirtas prie namo eksploatacijos darbų. Jiems atlikti kiekvieną mėnesį renkamas mokestis.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad jo tarifas Klaipėdoje yra mažiausias Lietuvoje – net tris kartus mažesnis, palyginti su kai kuriais šalies miestais.

"Būna, kad surinktų lėšų iš eksploatacijos mokesčio neužtenka didžiajai daliai privalomųjų darbų. Mažesni namai surenka vos 9–20 eurų per mėnesį. Iš tų pinigų reikia ir pastato apžiūrą atlikti, pildyti techninės dokumentacijos žurnalus, užtikrinti kitas funkcijas. Tad dažnai surinktų lėšų neužtenka darbams ir tenka pateikti gyventojams papildomų sąskaitų", – aiškino vadovas.

Taip pat, anot V. Barakausko, yra dėl lempučių keitimo. Jei yra eksploatacijos lėšų, pakeičiama iš jų, jei nėra – paprašoma sumokėti papildomai.

"Būna, kad lemputę toje pačioje vietoje tenka keisti ir kelis kartus. Vieną dieną įsuki, o kitą žiūri, kad jau dingo arba nedega. Ypač geresnės. Visokių variantų būna", – komentavo direktorius.

V.Barakauskas pasakojo, kad išlaidos savininkams už lempučių pakeitimą išdalijamos pagal būstų plotą, tačiau negalėjo pasakyti, kiek realiai kainuoja vienos pakeitimas.

"Atrodo nesunku įsukti, bet reikia nuvažiuoti, skirti laiko, yra ir transporto sąnaudos, degalai. Sudėtinga pasakyti, kiek kainuoja vienos lemputės pakeitimas. Situacijos būna skirtingos. Vienur reikia pakeisti vieną, kitur – dešimt lempučių. Viskas susideda", – komentavo vadovas.

Pasikeičia ir patys gyventojai

Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjo Algio Gaižučio, pakeisti perdegusias lemputes bendro naudojimo patalpose turi namo prižiūrėtojas.

Gyventojai už šiuos darbus papildomai mokėti neturėtų. Jie įtraukti į nuolatinės techninės priežiūros darbų sąrašą, kurį tvirtina Aplinkos ministerija. Gyventojai už tokius darbus moka mokestį pagal nustatytą tarifą.

"Vienintelė problema, kad nėra nurodyta, kiek kartų per metus turi būti pakeistos lemputės. Kiek realiai kartų tai buvo padaryta, gyventojai gali sužinoti – administratorius turi "aktuoti" šiuos darbus, o prireikus pateikti dokumentus. Būna, kad gyventojai ir patys pasikeičia perdegusias lemputes", – komentavo vedėjas.

A. Gaižutis tvirtino, kad per savo darbo praktiką nėra gavęs nusiskundimų, kad sąskaitoje, kurią pateikia namo prižiūrėtojas, būtų įrašytas mokestis už lempučių pakeitimą.

"Pačių šviestuvų sumontavimas, jei nėra, ar pakeitimas, jei sulūžę, tai suprantama. Bet imti atskirą mokestį už lempučių pakeitimą – keista. Jei šis renkamas, turėtų būti itin mažas. Juk viskas išdalijama visiems namo gyventojams", – komentavo vedėjas.

Įsigalios nauja tvarka

Anot A. Gaižučio, labai keista, jei administratorius nereaguoja į laiptinių valytojų pranešimus apie nešviečiančias lemputes.

"Juk už šios paslaugos teikimą atsakingas pats administratorius. Dirba arba jo darbuotojai, arba samdoma įmonė. Logiška, kad turėtų sureaguoti, jei yra koks nors pranešimas. Juk lemputė gali nešviesti ne tik dėl to, kad perdegė, gali būti instaliacijos problemų. Turėtų sureaguoti, kas nors nuvykti įvertinti situacijos. Juk dirbama dėl gyventojų", – komentavo vedėjas.

A. Gaižutis taip pat atkreipė dėmesį, kad neseniai yra parengta visoms savivaldybėms nauja nuolatinės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika.

Klaipėdoje ši įsigalios, kai patvirtins miesto taryba.

"Pagal šią metodiką prie privalomųjų darbų nebebus priskirti smulkūs. Tik stebėjimai, žurnalo pildymai. Visi darbai, tokie kaip lempučių, spynų keitimas, visokie prisukimai, turės būti atliekami iš kaupiamųjų lėšų arba bus papildomai apmokestinti. Tačiau ši tvarka dar negalioja ir papildomų sąskaitų už privalomuosius darbus neturėtų būti", – pabrėžė vedėjas.

Šachtų nebenorėjo

Kai kuriuose uostamiesčio daugiabučiuose namuose dar yra išlikusios buitinių atliekų šachtos.

Šie įrenginiai, pasak Klaipėdos mero pavaduotojo Artūro Šulco, buvo suprojektuoti sovietmečiu, kad namo gyventojams nereikėtų šiukšlių nešti žemyn, o tiesiog išmesti į tokią šachtą,  kuria jos nukrisdavo į konteinerius.

"Laikams pasikeitus, tų namų gyventojai, matydami, kad tai sukelia tam tikrų nepatogumų ir problemų, reikalavo, kad šachtos būtų užvirintos ir jomis nebūtų naudojamasi", – dėstė A.Šulcas.

Išliko veikiančių

Vis dėlto pastaruoju metu miesto valdžią pasiekusi informacija signalizuoja, kad kai kuriuose namuose tokios atliekų šachtos dar gali būti likusios. Be to, yra namų, kur šachtos neveikia, tačiau konteineriai namo apačioje tebestovi.

"Pilietiški žmonės klausia, ar tai yra gerai, ar tos atliekos yra metamos kaip anais laikais, ar yra rūšiuojamos", – pastebėjo vicemeras.

Tokie namai kelia ir aplinkinių namų gyventojų pyktį, mat šiukšlių tvarkytojams kaskart išvežant atliekas iš tokio namo tenka privažiuoti iki pat jo – riedėti šaligatviais, borteliais, vejomis, užtverti eismą ir pan.

A.Šulcas pabrėžė, jog, vertinant šią situaciją, įdomu ir tai, jog tokio pobūdžio skundai miesto valdžią pasiekia iš tų kvartalų, kuriuose jau įdiegta požeminė konteinerių sistema.

Ieškos išeičių

Neseniai savivaldybėje vykusiame pasitarime žadėta tiksliai išsiaiškinti, kiek tokių namų mieste dar gali būti, taip pat numatoma, kad atsakingos institucijos įvertins sanitarinę tokių objektų būklę bei tai, kaip rūšiuojamos atliekos, ar yra įrengtos tinkamos prievažos.

Tuomet ketinama imtis priemonių, kad situacija pagerėtų.

"Klausime, kokių yra pasiūlymų: ar reikia taisykles keisti, ar reikia imtis esminių sprendimų, o galbūt viskas yra gerai ir niekam tai netrukdo, tada – kodėl gi ne", – teigė pašnekovas.

Rengs naujas aikšteles

Anot A.Šulco, šiemet visuose miesto daugiabučių namų kvartaluose numatoma pradėti požeminių konteinerių aikštelių projektavimą, o kitąmet imtis įgyvendinti projektus, todėl ketinama atsižvelgti į paaiškėsiančius duomenis.

"Galbūt reikia patikslinti schemas, galbūt kai kur turėtų būti daugiau konteinerių aikštelių. Tikėtina, kad papildomų jų reikia ir tuose rajonuose, kur pastarosios įrengtos", – kalbėjo mero pavaduotojas.