Spalio pradžioje apie atleidimą jau įspėti 85 darbuotojai.

Apie naują numatomą grupės žmonių atleidimą valstybės įmonė praėjusią savaitę pranešė Užimtumo tarnybai.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvos paštas paskelbė, jog traukiantis tradicinių pašto paslaugų poreikiui ir keičiantis klientų siuntimo įpročiams pertvarkys laiškininkų tinklą bei atleis apie 400, arba 13 proc. visų darbuotojų.

Planuojama atleisti daugiausiai laiškininkų Vilniuje ir Kaune, atleidimai vyks etapais iki 2024 metų pavasario. Tikimasi, kad laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus sutaupys apie 4,8 mln. eurų.

Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, Lietuvos pašte dirba apie 2,9 tūkst. darbuotojų.

Anot jo, kitų metų pradžioje laiškininkų atleidimai galimi ir visoje Lietuvoje, be to, likusiųjų dirbti atlyginimas netenkina. S. Andriulio teigimu, įmonės administracija su profesine sąjunga atleidžiamų darbuotojų skaičiaus nederino, tačiau kiek jų neteks darbo, buvo galima nujausti.

„Daugiausiai šį kartą Kauno mieste ir Vilniaus mieste bus atleidžiami darbuotojai – tai vyresnio amžiaus, dauguma moterys (...) Jautėme, ir darbuotojai jautė, kad anksčiau ar vėliau šis variantas atsitiks, nes matėsi, kad kiekiai yra kritę“, – penktadienį BNS sakė S. Andriulis.

Lietuvos paštas pranešė, kad darbuotojai bus atleidžiami keičiantis tradicinėms pašto paslaugoms ir klientų įpročiams, o tinklo pokyčiai vyks etapais iki 2024 metų pavasario. Pertvarka įmonei leis per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.

Anot profesinės sąjungos pirmininko, kitų metų pradžioje laiškininkų atleidimai galimi visoje Lietuvoje: „Dar bus kita dalis po sausio ir Lietuvos teritorijoje, ten bus peržiūrimos apylinkės“.

S. Andriulis teigia, kad nuolatinis darbuotojų skaičiaus mažinimas nėra išeitis, jo manymu, administracija turėtų ieškoti galimybių, kaip išlaikyti įmonei atsidavusius žmones.

Daugiausiai šį kartą Kauno mieste ir Vilniaus mieste bus atleidžiami darbuotojai – tai vyresnio amžiaus, dauguma moterys (...)

„Kalbėjome su administracija, kad kiekvienais metais mažinti darbuotojus ne išeitis ir liekantys darbuotojai jau čia stresą, nes žino, kas ateity laukia. (...) Aš manau, kad vadovybė turėtų ieškoti paslaugų, galimybių, nes Lietuvos pašte dirba atsidavę ilgalaikiai darbuotojai, kurie yra paštui atidavę savo širdis, dėl to jiems skaudu, kai sužinos, kurie po reitingavimų turės išeiti“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

Jo teigimu, vadovybei pateiktos pastabos, kad liekantys darbuotojai tikisi teisingo darbo krūvio paskirstymo ir atitinkamo apmokėjimo.

„Kad liekantiems darbuotojams būtų teisingai paskaičiuotos pristatymo apylinkės, teisingai fiksuojami visi perdirbti laikai, jeigu taip įvyktų (...) Etatų dydžiai peržiūrimi, bet iš ankstesnių mažinimų – tai jau kaip ir tradicija – pernai turėjome. Tai, ką mes įžvelgėme, – kad kai kuriose apylinkėse būna neteisingai sudėliota, darbuotojai pervargsta“, – kalbėjo S. Andriulis.

„Etatas peržiūrimas, jis didėja, tai didėja ir atlyginimas. Ar jis mus tenkina – ne, sausio mėnesį vėl grįšime prie šio klausimo. Kitur už panašų darbą mokama daugiau“, – pridūrė jis.

Profsąjungos vadovas tikisi, kad Vilniuje ir Kaune atleidžiami žmonės ras naują darbą. 

„Manome, pernai didesnį iššūkį turėjome, kadangi visoje Lietuvos teritorijoje, kur mažesnė darbo pasiūla, atleidimai buvo, o dabar didmiesčiai, tai tikimės, kad darbuotojai ras atitinkantį darbą“, – sakė S. Andriulis.

Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų, daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo, apimtys pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu.

Lietuvos pašto generalinis direktoriaus Rolando Zuko teigimu, vien tik per pastaruosius penkerius metus pašto paslaugų poreikis sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laiką ne visų laiškininkų darbų apimtys buvo peržiūrėtos.

„Užimtumo tarnyboje šiandien gautas pranešimas apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą iš Lietuvos pašto. Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio“, – LRT radijui teigė Užimtumo tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vedėja Vaida Kamandulienė.

Anot jos, tarnyba jau yra bendradarbiavusi su Lietuvos paštu, kai jis praėjusią gegužę informavo apie 600 darbuotojų atleidimą. Tuomet dauguma atleistų asmenų grįžo į darbo rinką, todėl tikimasi, kad ir šį kart situacija bus sklandi.

„Patirtis bendradarbiavimo su Lietuvos paštu buvo pakankamai sėkminga ir glaudi, apie 70 proc. tuo metu atleidžiamų darbuotojų registravosi Užimtumo tarnyboje, jiems buvo sudarytos galimybės tiek pasinaudot tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis, tiek dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse persikvalifikuoti“, – sakė tarnybos atstovė.

Įmonė planuoja atleisti apie 400 darbuotojų pradedant nuo šių metų lapkričio.

 

Anot Lietuvos pašto, pertvarka leis įvesti penkių darbo dienų savaitę visiems laiškininkams.

Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai žada teikti profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais. Dalį darbo laiko atleidžiami laiškininkai galės skirti persikvalifikavimui arba naujo darbo paieškai.

Lietuvos pašto generalinis direktoriaus Rolando Zuko teigimu, nors vien tik per pastaruosius penkerius metus pašto paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, tačiau per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos.

„Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti. Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – pranešime sakė R. Zukas.

Pertvarkius tinklą, bus pagerintos Vilniuje bei Kaune dirbančių laiškininkų darbo sąlygos. Jų darbo savaitė sutrumpės nuo 6 iki 5 dienų ir bus tokia pati, kaip ir likusioje šalies dalyje dirbančių laiškininkų.

Įmonės teigimu, sprendimas dėl šio pokyčio priimtas radus sutarimą su darbuotojų atstovais ir atsižvelgus į jų pateiktas pastabas.

„Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas“, – nurodoma įmonės pranešime.

Nesiimdama tinklo efektyvinimo priemonių bendrovė turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas.

 

Pasak įmonės, laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 metų pavasario. Apie pusę atleidžiamų darbuotojų sudarys dalį Vilniaus ir Kauno pašto apylinkių aptarnaujantys laiškininkai. Šiuose miestuose didžioji dalis laiškininkų apylinkių buvo peržiūrėtos tik 2017 metais.

Laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.

Lietuvos paštas praėjusią gegužę Užimtumo tarnybą buvo informavęs, kad planuoja nuo birželio iki lapkričio atleisti maždaug 600 iš 3,7 tūkst. darbuotojų. Tada teigta, kad didžioji tuomet atleidžiamų darbuotojų dalis – laiškininkai bei klientų aptarnavimo specialistai, taip pat mažės darbuotojų ir logistikos grandinėje bei administracijoje.

Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų (daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo) apimtys 2023 metais pirmąjį pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu.  

Automobiliai bus naudojami nuomos pagrindu. Konkursą dėl automobilių nuomos ir priežiūros laimėjo tiekėjų grupė, sudaryta iš SEB banko, „Autovici“, „Sostenos“ ir „Autolux“.

Pagal automobilių nuomos sutartį, nauji automobiliai bus pristatomi trimis etapais, pirmieji Lietuvos paštą pasieks 2022 metų liepos pabaigoje.

Lietuvos pašto autoparke šiuo metu daugiau nei 600 automobilių. Iš jų 2019-2021 metais nuomos pagrindu įsigyti tarnybiniai automobiliai, kuriais aprūpinti 468 mobilieji laiškininkai.

Praėjusį spalį bendrovė išsinuomojo du elektra varomus mikroautobusus, kuriais pristatomos siuntos Vilniaus mieste. 2021 metais Lietuvos paštas papildomai išsinuomojo 60 naujų lengvųjų krovininių automobilių siuntų pristatymui.

„Projektas įgyvendinamas atsižvelgiant į pasikeitusias siuntimo tendencijas: siunčiamų el. komercijos daiktų daugėja, o laiškų – tolygiai mažėja. Todėl pastaraisiais metais laiškininko darbe vyksta ryški transformacija – iš laiškų pristatytojo jis tampa siuntų kurjeriu. Kartu keičiasi ir infrastruktūros poreikis, nes laiškininkai nėra pajėgūs pristatyti išaugusių siuntų. Atsižvelgdami į sėkmingą mobiliojo laiškininko patirtį, kai kaimo vietoves aptarnaujantys laiškininkai buvo aprūpinti tarnybiniais automobiliais, juos planuojame suteikti ir kitiems laiškininkams“, – sako Lietuvos pašto tinklo direktorius Jonas Sadauskas. 

Lietuvos pašto duomenimis, nuo 2015 m. siuntų nuolat daugėja – maždaug 10-25 proc. per metus. Pandemijos metu siuntų skaičiai išaugo dar ryškiau – šiuo metu jie yra dvigubai didesni. Laiškų skaičiai, priešingai, tendencingai krinta – nuo 2017 metų sumažėjo apie 30 proc., prognozuojame, kad 2024 metais jų skaičius kris iki 60 proc.

Lietuvos paštas jau paskelbė viešąjį konkursą dėl naujų tarnybinių automobilių nuomos pirkimo. Planuojama įsigyti daugiau kaip 300 tarnybinių automobilių, kurie laiškininkus pasieks 2022-ųjų vasarą. Šiuo metu vykdomas detalus projekto darbų planavimas. Renkantis automobilius atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip jo talpumas, degalų rūšis, integruotas GPS, taip pat atsižvelgiama į CO2 emisijos rodiklius – siekiama, kad automobiliai būtų kuo draugiškesni aplinkai.

Lietuvos pašto autoparke šiuo metu daugiau nei 600 automobilių. Iš jų 2019-2020 metais nuomos pagrindais įsigyti tarnybiniai automobiliai, kuriais buvo aprūpinti 440 mobiliųjų laiškininkų. Praėjusį spalį bendrovė išsinuomojo du elektra varomus mikroautobusus, kuriais pristatomos siuntos Vilniaus mieste. 2021 m. bendrovė papildomai išsinuomojo 60 naujų lengvųjų krovininių automobilių siuntų pristatymui.

Numatyta, kad bendra sutarties kaina siektų 9,075 mln. eurų (su PVM).

Kaip nurodoma centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtoje techninėje pirkimo specifikacijoje, sistema turi padidinti kurjerių ir laiškininkų veiklos matomumą, įgalinti stebėseną ir teikti duomenis, kad būtų padidintas jų veiklos efektyvumas.

„Sistema turi padidinti klientų pasitenkinimą ir pagerinti klientų aptarnavimo proceso kokybę, padidinti veiklos procesų efektyvumą, siekiant atlikti daugiau užduočių per darbo dieną, stiprinant kurjerių ir laiškininkų veiklos koordinavimą, mažinant žmogiškųjų klaidų kiekį“, – teigiama dokumente.

Pasak bendrovės, sistema turi užtikrinti galimybes didinti klientų pasitenkinimą teikiant aukštesnės kokybės paslaugas bei plėtojant šiuolaikiškos, inovatyvios bendrovės įvaizdį.

Pasiūlymus tiekėjai gali teikti iki vasario 1 dienos.

Lietuvos paštas praneša, kad nemokamai dėl pašto paslaugų į namus išsikviesti mobilų laiškininką nuo šiol galės Kauno, Trakų, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Vilniaus ir Šiaulių rajono gyventojai. Kitose Lietuvos kaimiškose vietovėse jau dirba 385 mobilūs laiškininkai, kurie pas gyventojus į namus atvyksta sunkiai pravažiuojamiems kaimo keliukams pritaikytais „Dacia Sandero“ tarnybiniais automobiliais.

„Užbaigę šį projektą, koncentruosimės į logistikos centro statybas ir aptarnavimo kokybės gerinimą“, – pranešime cituojama Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Pasak jos, kaimiškų vietovių laiškininkai nuo šiol važinėja naujais tarnybiniais automobiliais, užsakymus priima planšetėse, su savimi vežiojasi nešiojamuosius čekių spausdintuvus.

Taip pat skelbiama, kad mobilūs laiškininkai, kitaip nei laiškininkai tuose rajonuose anksčiau, nuo šiol dirba visu etatu, padidėjo ir jų atlyginimas.

Kaip ELTA jau rašė, dėl Mobilaus laiškininko projekto Lietuvos paštas vasarį planavo atleisti 84 darbuotojus.

„Dar 85 laiškininkai išvyko į savo regionus, čia buvo sausio 28 dieną. Vasario 25 dieną dar 55 – paskutiniai (...) – ir bus 100 proc. padengimas“, – Eltai teigė ji.

Pasak Lietuvos pašto atstovės, vyresniems žmonėms, gyvenantiems Lietuvos rajonų kaimiškose vietovėse, reikia laiko priprasti prie diegiamų naujovių.

„Kadangi šitas projektas yra įgyvendinamas būtent kaimo vietovėse, tai ten gyvena jau vyresni žmonės, kuriems (...) prie naujovės reikia priprasti, jie jos bijo, nerimauja, kaip kas bus. Kai pamažu pripranta, tai nėra per dieną ar dvi, tai užtrunka ir mėnesį, ir du kartais“, – tikino A. Kurtkutė.

Sunkiausias etapas – pagyvenusius žmones nuraminti, kad pašto paslaugas jie gaus kaip gavę.

„Sunkiausias etapas – pagyvenusius žmones nuraminti, kad pašto paslaugas jie gaus kaip gavę“, – pridūrė Lietuvos pašto atstovė.

Savo ruožtu Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė Eltai teigė, kad, įgyvendinus Mobilaus laiškininko projektą, kaimiškų vietovių paštai yra pertvarkomi, miesto paštai lieka nepakitę.

„Įvedus mobilaus laiškininko pašto paslaugų tiekimo modelį, 1 metus vyks pereinamasis laikotarpis, kad gyventojai priprastų prie pokyčių: be mobilaus laiškininko, jų miestelyje veiks ir įprastas paštas. Tiesa, jis dirbs trumpiau, jo patalpose tam tikromis valandomis lauks mobilus laiškininkas, kuris suteiks visas pašto paslaugas“, – sakė ji.

ELTA primena, kad iki vasario pabaigos planuojama, jog mobilus laiškininkas veiks visų Lietuvos rajonų kaimiškose vietovėse.

„Paskaičiavus pėsčiųjų laiškininkų regionuose per dieną įveikiamą vidutinį atstumą ir pristatomos korespondencijos kiekį, buvo nuspręsta įsigyti elektrinius dviračius, kurie turėtų sumažinti kasdienį laiškininkų fizinį darbo krūvį ir pagreitinti siuntų pristatymą Lietuvos pašto klientams“, - sakė Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento vadovė Vaida Budrienė.

Pagrindinis šių dviračių privalumas - prieinamumas bet kokio amžiaus ir fizinės būklės žmogui bei paprasta jų eksploatacija: vienkartiniam dviračio baterijos pakrovimui sunaudojama elektros energijos už keliolika centų, o su visiškai pakrauta baterija apvažiuojamas visas laiškininko darbo dienos maršrutas.

Planuojama, kad įsigijus elektrinius dviračius pagerės klientų aptarnavimo kokybė ir pagerės laiškininkų darbo sąlygos, mat prie modernios darbo priemonės - elektrinio dviračio - laiškininkai gaus ir specialų visoms oro sąlygoms atsparų siuntinių krepšį.

Norint užtikrinti nenutrūkstamą dviračių eksploataciją ir kokybišką profilaktinę jų priežiūrą, dviračių remonto specialistai kviečiami dalyvauti Lietuvos pašto skelbiamame viešajame pirkime ir savo paraiškas teikti iki šių metų gruodžio 21 d. Sutarties su pirkimo laimėtoju trukmė - 25 mėnesiai.