Šventėse imituos pirklius
Yra dalykų, kurie stebina - ir vienas iš jų, kam toli nuo jūros ir didesnių vandenų esantiems Kėdainiams prireikė istorinio laivo? Bet nustebimas čia smagus tuo, kad po Lietuvą plinta istoriniai laivai.
Pastatyti istorinį laivą - vytinę Kėdainius įkvėpė čia iš Klaipėdos krašto gyventi atvykęs Darius Petkevičius. Jis išdėstė idėją Kėdainių merui Sauliui Grinkevičiui, kad nori Nevėžyje plukdyti žmones senoviniu laivu.
„Laivas bus miesto, ne mano, tad ką su juo daryti ir kokią funkciją jis atliks, tebus miestelėnų reikalas. Plaukiosime, per Miesto šventę pirklius imituosime. Daug ką galima nuveikti su tokiu laivu. Birželį galima tradicinių ir istorinių burlaivių regatoje „Burpilis“ dalyvauti, Kėdainius garsinti. Paskui po regatos į Jūros šventę plaukti, vėl save ir Kėdainius pristatyti“, − tokiais žodžiais D. Petkevičius įtikinėjo Kėdainių valdžią ir gavo tokio laivo statybos finansinį pritarimą.
Tikėtina, kad Kėdainių vytinė jau šiais metais bus tarp tų laivų, kurie per Kuršių marias atplauks į Klaipėdą.
Pagarba statomam laivui
Vytinė ‒ Lietuvai būdingas upinis, plokščiadugnis, burinis (rėjinė burė) prekinių laivų tipas, naudotas nuo XV iki XIX a. pabaigos. Tokie laiveliai valdyti irklais.
Kėdainių vytinė bus 12 metrų ilgio, 3,5–4 m pločio.
Neįtikėtina, bet kažkada Nevėžiu iki Nemuno, o juo žemyn per Kuršių marias į Karaliaučių ir atgal plaukiojo vytinės, vadinamieji baidokai. Jais pirkliai – lietuviai, škotai, lenkai − gabendavo krovinius.
Kėdainiams įdomu pasidarė, kad ir jie turės istorinį laivą, koks šiame mieste senovėje jau yra buvęs.
Šiuo metu pagal senovinių laivų meistro Simo Knapkio brėžinį statomam laivui Kėdainiai jau ir vietą numatė. Vytinei bus skirta specialiai parengta krantinė prie pėsčiųjų tilto.
Kai Klaipėdai, Nidai ar Mingei laivas yra kasdienybė, Kėdainiams tai retas reiškinys. Todėl ir tokia pagarba naujai statomam istoriniam laivui. Apie statomą laivą „Facebook“ socialiniame tinkle netgi specialus grupės puslapis sukurtas, kuris pavadintas „Kėdainių vytinė“.
Kėdainiuose statoma vytinė bus panaši į tą, kuri pagal to paties S.Knapkio brėžinį pastatyta Merkinėje ir vadinasi „Vytautas Didysis“.
Po vikingų - vytinė
Laivą stato pats D.Petkevičius. Jam padeda kėdainiečiai Arnas Ribikauskas ir Jonas Simokaitis.
D.Petkevičius žinomas laivadirbys. Pats du laivus pastatė. Autentiškas pagal Norvegijoje rastą IX a. originalą laivas drakaras stovi Drevernoje. Tai 12 metrų ilgio, 4 metrų pločio, 10 irklų, 4 tonas sveriantis vikingų laivas, švelniai vadinamas „Biesu“ („Velniu“). Kitas kiek mažesnis vikingų laivas jo buvo pastatytas dukros Gretos garbei.
„Nuo seno domiuosi laivais, kuršių, vikingų kultūra. Mėgstu žvejoti, tad kažkada seniai pagalvojau, kad būtų įdomu pačiam pasidaryti valtelę. Pradėjau naršyti internete, už akių užkliuvo mažo vikingų laivelio modelis. Jį padaręs pavadinau „Greta“. Paskui gyvosios archeologijos šventėje susipažinau su senosios archeologijos rekonstrukcija užsiimančio Klaipėdos klubo „Pilsots“ nariais. Susidraugavome. Po kiek laiko pagalvojau - klubas atkuria kuršių-vikingų laikotarpį, tad kaip gi be tikro laivo? Taip ir pradėjau konstruoti drakarą“, - Kėdainių rajono savivaldybės informacinio leidinio rengėjai Rūtai Švedienei prisipažino D.Petkevičius.
Kėdainiuose statoma vytinė irklų neturės. Ją varys į bures pučiantis vėjas. Laive bus statomas ir variklis. Senovėje vytines prieš srovę temdavo pagal krantą einantys žmonės.
Kėdainių vytinė turės ir savą specifiką. Ji gali būti nedidelio ir nuleidžiamo stiebo, kad lengvai praplauktų pro Nevėžio tiltus. Jau numatytas ir vytinės maršrutas. Nors vasarą Nevėžis stipriai nusenka, vytinė, manoma, visur praplauks. Jos gramzda nedidelė, vos 30 centimetrų. Į Kėdainių vytinę tilps iki 20 žmonių.
