Guja lietuvybę iš laivų
Tokias mintis pasakė Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos nariai paanalizavę siūlomą keisti Prekybinės laivybos įstatymą, kuris susijęs su įgulų formavimu, jūrininkų sauga laivuose.
Iki šiol laivuose su Lietuvos vėliava buvo reikalavimas, kad ne mažiau kaip du trečdaliai įgulos narių turi būti Lietuvos, kitų ES valstybių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai. Dabar reikalavimas švelnėja - užteks pusės įgulos narių.
Nebelieka reikalavimo, kad laivo kapitono ir jo padėjėjo pareigas gali eiti mokantys lietuvių kalbą. Užteks, kad bent vienas kapitonas ar bent vienas jo padėjėjų mokės kalbą.
„Laivų su Lietuvos vėliava smarkiai mažėja, o čia dar nori įvesti tvarką, kad ir įgulose neliktų Lietuvos piliečių“, - stebėjosi jūrų kapitonas Ričardas Lučka.
Jis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kartu su šviesios atminties uosto kapitonu Nikolajumi Severinčiku pritaikydami uosto ir laivybos įstatymus prie lietuviškos realijos stengėsi įtvirtinti laivuose su Lietuvos vėliava lietuviškas įgulas ir kalbą.
Pavyzdys buvo ir linijiniai laivai, kuriems plaukiant į Klaipėdos uostą be locmano, kapitonas ir jo vyr. padėjėjas privalėjo mokėti lietuvių kalbą. Dabar to nebelieka.
Italai gerbia savus
Jūrų kapitonai stebėjosi su kokiu lengvumu iš laivyno yra gujama lietuvių kalba
„Mūsų jūrinė visuomenė yra išskaidyta, todėl valdžia mūsų nuomonės nepaiso. Kai yra svarstomi svarbūs klausimai visos jūrinės srities organizacijos turėtume veikti išvien“, - svarstė jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.
Ši asociacija pareikš savo poziciją Seimui dėl jūrininkų įgulų laivuose. Ji reikalaus, kad Lietuvos vėliavos laivuose kapitonai būtų išimtinai tik Lietuvos piliečiai. Tai, kad laivuose gali būti kapitonai iš kitų ES šalių laikoma valdžios bandymu įsiteikti ES šalių biurokratams.
Kaip pavyzdys pateikiama Italija. Nors ji yra ES šalies, tačiau Italijos vėliavos laivuose kapitonais nepriimami dirbti jūrininkai iš kitų šalių.
„Reikalavimas, kad konkrečios šalies vėliavos laivuose dirbtų tos šalies piliečiai yra logiškas. Jei kas nors atsitiks Lietuvos vėliavos laive, o jo kapitonas bus ne Lietuvos pilietis, jis gali pabėgti į savo šalį ir jo nesugaudysi“, - svarstė jūrų kapitonas, laivybos veiklos profesorius Vytautas Paulauskas.
Dalis jūrų kapitonų baiminasi, kad Lietuvoje mažinant reikalavimus dėl laivų įgulų formavimo, mūsų šalis, kai laivuose pusė jūrininkų bus azijiečiai, laivyboje gali tapti pigios vėliavos valstybe.
Kapitonas turi būti akylas
Jūrų kapitonai stebėjosi ir dėl reikalavimo, kad, kai sergantis ar sužalotas jūrininkas paliekamas užsienyje, laivo kapitonas užtikrina tinkamą jo priežiūrą, slaugymą.
Kaip laivo kapitonas laivui plaukiant jūroje gali užtikrinti laive susirgusio ir kur nors Namibijoje ar Konge ligoninėje likusio jūrininko slaugymą?
Įstatymus Lietuvoje rašo jokio supratimą apie jūrą neturintys asmenys, todėl juose būna „primalta“ tai, kas nesisieja su realybe.
„Viskas būna gražu kol neįvyksta laivo avarija ar neatsitinka kas nors jūrininkui. Kai kas nors atsitinka prokurorai nežiūri kaip yra realiame gyvenime, o skaito tai, kas parašyta įstatymuose ir pagal tas eilutes priima sprendimus“, - teigė V.Paulauskas kartais dalyvaujantis teismuose ir su laivyba susietose bylose kaip ekspertas.
Keistų, sunkiai suvokiamų jūrinių juridinių dokumentų pasaulyje dažnu atveju kraštutiniu gali tapti kapitonas. Ne veltui pasaulyje vyksta tyrimai ir judėjimai prieš didėjančią jūrų kapitonų baudžiamąją atsakomybę.
Jūrų kapitonas daugeliu atvejų turi būti labai akylas, nes jam dažnai primetama atsakomybė, kurią realiai turėtų tekti laivų savininkams. Bet galingi, turtingi laivų savininkai dažnai būna privilegijuotas sluoksnis.
Ne mažiau svarbu yra tinkamai suvaldyti daugianacionalines laivų įgulas. J.Liepuonius prisiminė atvejį Brazilijoje, kai reikėjo išplaukti, o vieno laivo įgulos nėra. Pasiklausinėjus išaiškėjo, kad likus iki laivo išplaukimo valandai vienas įgulos narys rumunas išėjo į barą. Laivas išplaukti negali, nes įgula nesukomplektuota, tikrintojai neišleis.
„Paskambinau laivo agentui ir paprašiau, kad iškviestų policiją. Ši su bocmanu nuvyko į barą ir surado rumuną girsnojantį alų. Policija jį parvežė į laivą ir pareikalavo sumokėti 680 JAV dolerių „už paslaugą“. Pinigus sumokėjau iš kapitono lėšų, bet tai, ką „uždirbo“ rumunas buvo išskaičiuota iš jo atlyginimo“, - prisiminė J.Liepuonius.
