Apie atliktą tyrimą ir vairuotojų sąmoningumą kelyje LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos transporto saugos administracijos atstovu Tomu Kolendo.
– Atlikote tyrimą, kodėl tiek daug vairuotojų viršija greitį?
– Na, iš tikrųjų, tyrimo tikslas ir buvo išsiaiškinti, kaip žmonės supranta, kas yra saugus greitis, kas yra nustatytas greitis, leistinas greitis ir kokios yra to priežastys. Nustebino tai, kad beveik 40 proc. vairuotojų sako, kad jie kontroliuoja greitį ir greičio viršijimas jiems yra normalu, jie tai toleruoja. Iš tikrųjų, žiūrėsime toliau, kas yra tos tikrosios priežastys ir kaip galima parinkti paveikias priemones, kad vis dėlto vairuotojai laikytųsi nustatyto greičio.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tai tie 40 proc. vairuotojų nieko nebijo – nei avarijų, nei baudų, jiems yra normalu viršyti greitį?
– Na, jie supranta, kad jiems tai normalus, bet vis tik sako, kad baudų bijo ir įvardija, kad tokios priemonės, kaip greičio matuokliai, tiek stacionarūs, tiek mobilūs, tiek, galbūt, sektoriniai vidutinio greičio matuokliai juos kaip ir sudrausmina. Taip pasisako daugiau nei du trečdaliai vairuotojų.
– Tai bijo baudos, bet pakliūti į avariją, sužeisti kitą žmogų – tokių baimių kaip ir neturi?
– Kaip ir ne. Tai mus iš tikrųjų truputį neramina, nes gaunasi, kad žmonės nėra tiek sąmoningi ir nesuvokia, kokias grėsmes sukelia tiek kitiems eismo dalyviams, tiek patys sau. Turbūt mūsų tikslas ir būtų atkreipti į tai dėmesį, padėti vairuotojams suprasti, ką jie daro negerai, kokias pasekmes tai gali iššaukti.
– Sakoma, kad avarijos ir visokie kitokie nelaimingi atsitikimai ir kyla būtent dėl to, kad pasirinktas nesaugus greitis, taip?
– Iš tikrųjų, taip. Lietuvos transporto saugos administracija jau kuris laikas atlieka tam tikrus eismo įvykio tyrimus, būtent, kai yra žuvę žmonės. Iš mūsų atliktų tyrimų matoma, kad beveik 10 proc. įvykusių eismo įvykių yra dėl nepasirinkto saugaus greičio. Galbūt atrodo, kad 10 proc. nėra daug, tačiau tai sukelia didesnes pasekmes.
– Kaip manote, kodėl net 40 proc. vairuotojų galvoja, kad nieko tokio yra viršyti greitį? Ar tai yra visos mūsų visuomenės problema?
– Galbūt. Žmonės gal yra įpratę, kad anksčiau ir baudos ne tokios atgrasančios buvo, kurios dabar, be abejo, yra padidėjusios. Kitas dalykas, kad atsiradus sektoriniams greičio matuokliams tai labai sudrausmino vairuotojus. Matome, kad toje atkarpoje vairuotojai pradėjo laikytis nustatyto greičio ir tų pažeidimų tikrai mažėja.
– Kokios priežastys lemia, kad vairuotojas padidina greitį?
– Vairuotojai iš tikrųjų labai seka eismą ir jei jis yra mažesnis, galvoja, kad gal nesukels didesnio pavojaus kitiems, tai tada paspaudžia greitį. Be abejo, geros eismo sąlygos, geros oro sąlygos taip pat paskatina tai daryti. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad beveik 90 proc. vairuotojų yra linkę važiuoti mažesniu nei leistinu greičiu, jei oro sąlygos yra netinkamos, o net 40 proc. vairuotojų pasisako, kad taip pat važiuoja mažesniu greičiu, jei yra pavargę. Tad tam tikras sąmoningumas jau ateina pas vairuotojus.
– Ar tyrime tyrėte pagal lytį? Nes stereotipas yra toks, kad vyrai yra labiau linkę viršyti greitį nei moterys. Ar tai pasitvirtino?
– Buvo toks klausimas, taip, vyrai labiau yra linkę rizikuoti nei moterys.
– Jei dažniausiai nuo greičio viršijimo atgraso baudos, tai galbūt reikėtų baudas didinti, matuoklių skaičių didinti miestuose?
– Apie tai tikrai galima diskutuoti ir apie tai kalbos vyksta. Matuoklių daugėja, tai tikrai paveiku ir planuose tai yra numatyta, tačiau tam reikia ir didelių investicijų. Kitas dalykas, esame juk patys žmonės, mąstantys, tai truputį keista, kad tokiais griežtais draudimais reikia drausminti, kad žmonės nerizikuotų.
Lietuvos transporto saugos administracijos atstovas T. Kolendo patikino, kad kalbėsis su institucijomis ir ieškos priemonių, kaip visgi priversti vairuotoją suprasti, kad viršyti greitį yra negerai.
