„Mirštamumas nuo COVID-19 Lietuvoje yra beveik išimtinai susijęs su rizikos amžiaus grupės asmenimis ir pagrindiniai tie (mirties – ELTA) skaičiai, išskyrus vieną atvejį, yra susiję su tais, kuriems buvo 60 arba daugiau metų. Kas dešimt metų rizika mažų mažiausiai dvigubėja. (…) Su lyg kiekviena amžiaus grupe rizika mirti užsikrėtus šia infekcija, praktiškai dvigubai padidėja, ir tai yra lietuviški duomenys“, – penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje informavo A. Veryga.

Ministras kreipėsi į senjorus, ragindamas toliau nesilankyti bažnyčioje.

„Kreipiuosi į visus, kurie esate 60 arba vyresnio amžiaus, kvietimas į mišias – tikrai ne jums. Su visa pagarba religinėms pažiūroms, jūs turėtumėte likti namuose, nes apsisaugoti, kad ir kokie būtų išlaikomi atstumai, jeigu jūs važiuosite kažkur, jeigu sutiksite kitus asmenis, ypač tuos, kurie gali būti užsikrėtę, bus labai sudėtinga“, – sakė A. Veryga.

Jo teigimu, senjorai raginami stebėti mišias per televiziją ar klausytis per radiją.

„Jauni žmonės, matyt, gali keliauti į mišias, bet laikantis visų reikalavimų. Vyresnė karta turėtų palaukti ir siūlau pasinaudoti tiek transliuojamomis mišiomis per televiziją, tiek per radijo stotis. Jei įvyktų masinis ėjimas, tai reikštų, kad mes tiesiog turėtume atsisveikinti su nemaža dalimi mūsų vyresnio amžiaus gyventojų. Būkime atsakingi ir neskubėkime“, – pridūrė A. Veryga.

Kiek anksčiau į tikinčiuosius su tokiu prašymu kreipėsi Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, primena ELTA.

„Žinau, kad didelei daliai tikinčiųjų tai sunkus prašymas, nes malda per atstumą nėra tas pats, kas dalyvauti šv. Mišiose ir priimti Kristaus Kūną. Todėl prašau savo maldą ir patiriamą kančią negalint dalyvauti Mišiose aukoti už sergančiuosius ir medikus“, – ragino LVK pirmininkas.

Kaip skelbiama penktadienį išplatintame LVK pranešime, nuo pirmadienio iki atskiro nutarimo dalyvavimas mišiose bus galimas visomis savaitės dienomis, išskyrus sekmadienį.

LVK teigimu, rimtas pavojus savo ar kitų sveikatai yra pakankama priežastis, atleidžianti nuo dalyvavimo mišiose sekmadieniais ir švenčių dienomis.

„Ypač raginame tikinčiuosius, priklausančius rizikos grupei ar turinčius ligos simptomų, nesilankyti bažnyčiose, taip saugant save ir kitus. Šiuo atveju šv. Mišias galima išklausyti naudojantis šiuolaikinėmis komunikacijomis“, – teigiama pranešime, pabrėžiant, kad pamaldos bus organizuojamos ribojant tikinčiųjų skaičių.

Ligonines pasieks 300 tūkst. porų lietuviškų vienkartinių antbačių

Gydymo įstaigas netrukus pasieks 300 tūkst. porų lietuviškų vienkartinių antbačių. Pirmą kartą medicinos priemonės pagamintos susibūrus klasteriui – jungtinei kelių įmonių iniciatyvai, ir tai leidžia Lietuvai galvoti apie jų eksportą ateityje, sako Vyriausybės atstovai. 

Antbačių gamybą inicijavo įmonė „B-link pharma“, gamina bendrovės „Lelija“, „Vixit“,  „Geba“, ir „Vilkma“, žaliavą tiekia „Plasteda“ ir „Guminukas“, o logistika rūpinasi „Justida“.

„Labai smagu, kad ne tik mūsų medikai, bet ir mūsų pramonė dalyvauja šitame procese ir kad pinigai lieka Lietuvoje, dirba mūsų darbuotojai, mūsų įmonės“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

„B-link pharma“ vadovė Vaida Noreikienė teigė, kad Covid-19 situacija šalies ekonomikai turi labai didelę įtaką, todėl norėjosi padėti verslui.

Pasak laikinojo ekonomikos ir inovacijų ministro Žygimanto Vaičiūno, įmonių bendra iniciatyva gali tapti šalies pranašumu ne tik viduje, bet ir eksporto rinkose.

„Šiandien turime klasterį, jungtinę kelių įmonių iniciatyvą, tiek tiekimo, tiek logistikos ir pačių produktų. Tai leidžia įgauti mums tam tikrą pranašumą ne tik vietinėje gamyboje, bet ir galvoti apie eksportą perspektyvoje“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Vaičiūnas.

Pasak jo, Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ministrai pabrėžia, jog koronaviruso pandemijos akivaizdoje ypač svarbu skatinti vietos gamybą.

„Šiandieninėje situacijoje šitas pavyzdys yra labai konkretus, kaip gali būti užtikrinta asmens apsaugos priemonių gamyba Lietuvoje ir kaip galima užtikrinti lietuviškos darbo jėgos panaudojimą tokiai gamybai“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Verslumo skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ vadovė Daina Kleponė sako, kad šiuo metu beveik visas asmens apsaugos priemones, reikalingas šalies medikams, galima pagaminti Lietuvoje.

„Tai reiškia, kad jų tiekimo terminas gali būti trumpas, kad nereikia įšaldyti daug pinigų mokant iš anksto už prekes, kurios atvažiuoja ilgais atstumais, tai reiškia, kad čia vietoje galime kontroliuoti kokybę ir adaptuoti produktus ir pritaikyti geriausią mūsų poreikiams“, – sakė D. Kleponė.

Anot jos, Lietuvos gamintojų prekės yra brangesnės negu kinų, tačiau svarbu, kad prioritetas būtų teikiamas būtent jiems.

„Jei pasižiūrėsime retrospektyviai, kas atsitiko, kai Kinija įstojo į Pasaulio prekybos organizaciją, didelė dalis Lietuvos tekstilės sektoriaus, daug užsakymų pasitraukė. Dabar yra ne tik Amerikos ir ES nuomonė vieninga, kad turime susigrąžinti dalį gamybos bent jau strategiškai svarbių prekių atgal į mūsų šalis“, – pabrėžė D. Kleponė.

Anot jos, šiuo metu asmens apsaugos priemonių Lietuvoje yra pakankamai, todėl siekiama plėstis ir ieškoti rinkų, kur būtų galima dalį produkcijos eksportuoti.