Toks sprendimas priimtas po to, kai Rusija pirmadienį pablogino diplomatinius santykius su Estija ir nurodė jos ambasadoriui išvykti iš šalies, pateikusi tokį patį kaltinimą Talinui.

Estija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir paprašė Rusijos ambasadoriaus išvykti iš Talino, o Latvija pirmadienį taip pat liepė Rusijos ambasadoriui išvykti ir pareiškė, kad nutraukia diplomatinius santykius.

„Latvijos ambasadoriui Mariui Riekstiniui buvo nurodyta per dvi savaites išvykti iš Rusijos Federacijos“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Maskvoje pranešime. Latvija pirmadienį paskelbė, kad paprašė Rusijos ambasadoriaus išvykti.

Ministerija pridūrė, kad Latvijos sprendimas nutraukti diplomatinius santykius turės „pasekmių“.

Maskva apkaltino abi Baltijos šalis „visiška rusofobija“ ir „priešiškais žingsniais prieš Rusiją“.

Įtampa tarp Rusijos ir jos Europos kaimynių išaugo po to, kai praėjusių metų vasario 24 dieną prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Balandžio mėnesį, reaguodama į Ukrainos Bučos mieste aptiktus žiaurius nusikaltimus, kita Baltijos valstybė, Lietuva, nutraukė diplomatinius santykius su Rusija.

Pagal teikiamą siūlymą Gediminas Varvuolis iš Lietuvos ambasadoriaus Japonijoje pareigų būtų atšaukiamas nuo rugsėjo 30 dienos, Artūras Žurauskas darbą ambasadoje Latvijoje baigtų liepos 29 dieną.

Numatoma, kad nuo tos pačios dienos Andrius Krivas būtų atšaukiamas iš Lietuvos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje pareigų.

Ambasadorius Lietuvoje skiria ir atleidžia prezidentas užsienio reikalų ministro siūlymu, Seimo Užsienio reikalų komiteto ir Vyriausybės pritarimu.

Pasak ambasadoriaus, Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė yra iššūkis ne tik Lietuvai.

„Baltijos šalys, kalbant ir apie Latviją su Lietuva, visada laimėdavo, kai dirbdavome kartu. Taip buvo, kai pasiekėme savo nepriklausomybes, taip buvo, kai kartu sugebėjome įstoti į NATO ir ES – tik todėl, kad dirbome kartu. Vienintelis kelias sėkmei įvairiose srityse – tai glaudžiai bendradarbiauti. Žinoma, mes turime keletą neišspręstų klausimų ir vienas iš jų yra energetikos iššūkis – Astravas. Vis dėlto galėčiau pasakyti, kad tai nėra tik jūsų iššūkis. Tai ir Latvijos iššūkis, nes Daugpilis – vienas didžiausių miestų – yra taip pat ne taip toli nuo Astravo. Tai taip pat mums pavojinga“, – po Seime vykusio susitikimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu Eltai sakė I. Berzinis.

Vis dėlto galėčiau pasakyti, kad tai nėra tik jūsų iššūkis. Tai ir Latvijos iššūkis, nes Daugpilis – vienas didžiausių miestų – yra taip pat ne taip toli nuo Astravo.

Jo teigimu, jeigu kažkokiu klausimu, pavyzdžiui, Astravo AE, visos diskutuojančios pusės nėra patenkintos, jos gali žengti žingsnį atgal. Vis dėlto ambasadorius pažymėjo, kad tiek Latvija, tiek Estija yra pasiruošusios toliau tęsti diskusijas.

„Net jei mes turime kokių nors problemų, iššūkių, tai neturėtų tapti kliūtimi puikiam bendradarbiavimui kitose srityse. Mes juk tikrai geri draugai, broliai, turime bendradarbiauti. Jeigu turime problemų, susėskime, kalbėkimės, bandykime išspręsti tai kartu. (...) Mes esame pasiruošę tęsti diskusiją, kalbėtis, estai taip pat. Anksčiau ar vėliau, manau, kad mes prieisime prie kažkokių bendrų pozicijų“, – teigė Latvijos ambasadorius Lietuvoje.

I. Berzinis nepanoro komentuoti šalies vadovo Gitano Nausėdos sprendimo nevykti į birželio 25 dieną vykusį Baltijos šalių vadovų susitikimą Estijoje. Vis dėlto jis pabrėžė, kad prezidentai glaudžiai bendradarbiauja.

ELTA primena, kad Lietuva, Latvija ir Estija derasi dėl susitarimo, apibrėžiančio prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, tačiau šalių pozicijos išsiskiria. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad susitarimas padėtų įgyvendinti šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus, tačiau susitarimą kritikuoja užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, teigdamas, kad jis neatitinka Lietuvos interesų.

Prezidentūra šalies vadovo sprendimą nevykti į birželio 25 dieną vykusį Baltijos šalių vadovų susitikimą Estijoje argumentavo nepasiektu susitarimu dėl elektros energijos pirkimo iš Astravo AE.

„Taip vadinamo alternatyvaus, arba reversinio, naftos tiekimo (Baltarusijai – red.) tema – ne nauja mūsų kontaktuose. Ji atsirado ne praėjusių metų gruodį ir ne šių metų sausį. Tai nuolat kuriame nors lygmenyje aptarinėjama tema“, – sakė Einaras Semanis, artėjant Latvijos premjero Krišjanio Karinio vizitui į Minską.

Ambasadoriaus žodžiais, Latvijos transporto ministerija sausio 3-ąją patvirtino, kad Latvija visada pasirengusi dalyvauti alternatyvaus Baltarusijos aprūpinimo nafta projektuose.

„Latvijos vyriausybės vadovo vizito Minske metu planuojama kartu su logistikos ir tranzito klausimais apsvarstyti ir naftos tiekimą“, – sakė E. Semanis.

Baltarusijos pirmasis vicepremjeras Dmitrijus Krutojus antradienį pranešė, jog jo šalis išsiuntė komercinius pasiūlymus dėl naftos importo Baltijos valstybėms, Lenkijai, Ukrainai, Kazachstanui ir Azerbaidžanui.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, po kelių nesėkmingų bandymų tiesiogiai su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu susitarti dėl rusiškos naftos kainos nuo 2020-ųjų, paskutinę praėjusių metų dieną nurodė pradėti alternatyvų šalies naftos perdirbimo gamyklų aprūpinimą žaliava. Anot A. Lukašenkos, alternatyvi nafta į Baltarusiją turėtų būti tiekiama geležinkeliais, tam gali būti panaudotos ir dvi iš trijų Rusijos eksporto naftotiekio „Družba“ gijos, o tai reikštų rusiškos naftos tranzito per Baltarusiją sumažėjimą triskart.

Šiaurinė „Družba“ naftotiekio atšaka (vamzdynai Polockas-Biržai-Mažeikiai ir Polockas-Ventspilis) nenaudojama nuo 2006-ųjų, tačiau vis dar techniškai įmanoma ją pradėti eksploatuoti naftos perpumpavimui priešinga kryptimi.

Rusija Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų aprūpinimą žaliava nutraukė sausio 1-ąją. Tiekimas tik iš dalies buvo atnaujintas po kelių parų ir tik į vieną iš dviejų gamyklų – Novopolocko „Naftan“.

Kol kas vienintelė naftą iš Rusijos Baltarusijai sausį tiekianti bendrovė „Safmar“, metų pradžioje pasirašiusi sutartį dėl 133 tūkst. tonų žaliavos įmonei „Naftan“ sausį, antradienį vakare pranešė pateikusi „Transneft“ paraišką dėl 30 tūkst. tonų naftos perpumpavimo į antrąją Baltarusijos perdirbimo gamyklą Gomelio srityje.

Abi baltarusių naftos perdirbimo įmonės dabar dirba minimalia apkrova, leidžiančia užtikrinti technologinį perdirbimo ciklą.

Lietuvai ir Latvijai labai svarbu nuolat pabrėžti bei puoselėti bendrą baltiškąją kilmę, penktadienį per susitikimą su naujuoju Latvijos ambasadoriumi Lietuvoje Einaru Semanu sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Per susitikimą kalbėta apie bendradarbiavimą švietimo ir kultūros srityse, pranešė Seimo pirmininkės sekretoriatas.

Taip pat iškelta idėja, kad bendradarbiaujant šioje srityje būtų galima kurti bendras švietimo programas, svarstyti bendrų vadovėlių leidybos idėją, kurti bendrą abiejose šalyse transliuojamą televizijos programą.

Parlamento vadovė pažymėjo glaudesnio Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo svarbą regioniniam saugumui, Rytų partnerystei ir Europos Sąjungos integracijai. Ypač akcentuotas Baltijos valstybių vaidmuo aktyvinant Europos Sąjungos integraciją.

Filosofijos mokslų daktaro laipsnį turinti diplomatas E.Semanis iki paskyrimo ambasadoriumi Lietuvoje buvo Latvijos ambasadoriumi Lenkijoje, Suomijoje ir Kinijoje.