Pasak „JCDecaux Lietuva“ generalinės direktorės Žanetos Fomovos, Lietuvos padalinys taip pat vysto atsakingo verslo kultūrą:

„Turbūt ryškiausia šių dienų tendencija yra lauko reklamos skaitmenizavimas. Skaitmeninių vitrinų apšvietimas prisiderina prie aplinkos ir tamsiu metu sumažina elektros sunaudojimą. Tokiose vitrinose nenaudojami popieriniai plakatai, o norint pakeisti reklamą – nereikia prie jų važiuoti. Turinys taip pat prisitaiko prie aplinkos, pavyzdžiui, rodant skėčių reklamą kai lyja ar ledus, kai šviečia saulė. Tai tikra lauko reklamos ateitis“, – sakė Ž. Fomova.

Be skaitmeninių vitrinų, tris ketvirtadaliai visų bendrovės valdomų klasikinės, įprastos reklamos statinių Lietuvoje naudoja itin taupų LED apšvietimą. Įmonės skaičiavimu, toks apšvietimas sumažina elektros sunaudojimą net 63 proc.

„Kitas pokytis – tai automobilių parko keitimas elektromobiliais. Nuo birželio ir mes naudojame tris tokius automobilius reklamos tinklo aptarnavimui Vilniuje, o kitąmet jau pusę mūsų parko sudarys tokios mašinos. Elektromobiliai ne tik neteršia aplinkos, bet ir taupo laiką važiuodami viešajam transportui skirtomis juostomis. Vien prie Ukmergės gatvės ar Konstitucijos prospekto, kur kaip tik yra A juostos, turime įrengę 29 transporto paviljonus, prie kurių dažnai važinėjame“ – sakė vadovė.

„JCDecaux Lietuva“ taip pat administruoja „Cyclocity Vilnius“ dviračių nuomos paslaugą, kuria skatinama daugiau judėti ir mažinti miesto automobilių spūstis ir taršą. Bendrovės skaitmeninės reklamos vitrinos, elektromobiliai bei dviračių nuomos terminalai jau šiandien naudoja žaliąją energiją, gaunamą iš atsinaujinančių šaltinių.

RE100 iniciatyvos kūrėjai yra „The Climate Group“ ir „CDP“ – dvi ne pelno siekiančios organizacijos, kurių tikslas yra įvertinti klimato kaitos poveikį didžiausioms pasaulio bendrovėms. Iniciatyva skatina įmones bendradarbiauti dalinantis geriausiomis praktikomis bei patirtimi. Tikimasi, kad verslo lyderiai savo pavyzdžiu skatins atsinaujinančių resursų naudojimą bei sumažins anglies dvideginio emisiją.

Nuo Kauno išorinės vaizdinės reklamos specialiojo plano patvirtinimo, turėjusio suvaldyti lauko reklamas ir mieste sukurti vizualinę harmoniją, praėjo beveik dešimt metų. Ar per tiek laiko miestui pavyko susitvarkyti savo veidą? Lenkijoje – prasčiau, guodžiasi Kauno architektai.

Užteršta per pakilimą

Anot šį planą 2006-aisiais rengusio urbanisto Alvydo Prano Steponavičiaus, per aštuonerius metus šiokių tokių pokyčių įvyko.

"Tuo metu buvo reklamos bumas. Atsirado labai daug užterštų vietų, kur dominavo reklamos skydai: Taikos pr., Žemaičių pl., Baltų pr. Pagrindinis projekto principas buvo tuos reklamos skydus praretinti ir įvesti tvarką mieste", – pasakojo A.P.Steponavičius.

Tačiau planuotos harmonijos neatsirado. Pasak pašnekovo, mieste vis dar yra gatvių, kuriose tarša reklamos skydais per didelė, ir atvirkščiai – yra nemažai tuščių stendų. "Kaunas traukiasi, ekonomika traukiasi, o savivaldybės išpirkti skydai nesulaukia klientų, kurie ten norėtų ką nors reklamuoti", – teigė A.P.Steponavičius.

Urbanistas atsargiai vertino savivaldybės pastarųjų metų bandymus užpildyti tuščius stendus socialine reklama: "Atvirai pasakius, savivaldybė galėjo labiau pasistengti. Žinome visus tuos garsiai nuskambėjusius šūkius, kad Kaune irgi galima gyventi ir panašius. Jeigu būtų daugiau fantazijos, manau, tokia reklama mieste galėtų būti. Tačiau kol kas to nėra."

Nėra tvarkos

Tuo metu, kai buvo svarstomas išorinės vaizdinės reklamos specialusis planas, pasipylė verslininkų skundai ir kaltinimai suvaržymais. Verslininkams labiausiai užkliuvo draudimai reklamas įrengti ant stulpų, suoliukų, taksofonų, automobilių stovėjimo aikštelėse, nuo panoraminių aikštelių matomose vietose.

Paklaustas, ar tokie draudimai nesumažino reklamos galimybių ir jos turinio kokybės, A.P.Steponavičius patikino, kad verslui pasireikšti erdvės tikrai pakankamai, ypač žvelgiant į tuščius reklamos skydus.

"Jau tada populiarinome idėją, kad į miestą ateinanti kokia nors reklamos agentūra pastato viešojo transporto stoteles ir už tai turi teisę nemokamai jose reklamuoti tai, ką nori. Taip po šio projekto Kaune atsirado labai daug puikių modernių stotelių. Tačiau dabar matote, kokia situacija, – nesutaria, kam statyti, o kenčia miestiečiai. Žmonės lyjant neturi kur pasislėpti laukdami autobuso", – anot urbanisto, mieste nėra paprasčiausios tvarkos.

Reikia kokybės priežiūros

Nors rengiant projektą į išorinės vaizdinės reklamos apibrėžimą nebuvo įtrauktos parduotuvių vitrinos, nes jos yra patalpos viduje, A.P.Steponavičius pripažino, kad tai yra neabejotinai viso miesto reikalas ir svarbus viešosios erdvės formavimo klausimas.

"Kai sovietmečiu dirbau miesto vyriausiuoju architektu, miesto vyriausiuoju dailininku dirbo Vytautas Krasauskas. Fantastika! Jis labai ryžtingai, drąsiai eidavo ir sakydavo: Bičiuli, bloga tavo reklama, visi skundžiasi. Tad taisykis arba čiuožk iš čia. Ir viskas. Tokie buvo laikai. Dabar čiuožti nepasiūlysi, bet sankcijas galima taikyti. Iš tikrųjų yra labai prastai įrengtų reklamų. Tuo ir turėtų užsiimti savivaldybės atstovas, kurio aiški funkcija būtų vadovauti miesto estetikai ir dizainui. O dabar to nėra", – gailėjosi A.P.Steponavičius.

Anot jo, miesto plano galiojimo laikas – dešimt metų, taigi artėja laikas, kai reikėtų užsakyti naują išorinės vaizdinės reklamos specialųjį planą. Nors savivaldybė tam poreikio nemato, tačiau natūralu, kad dabar situacija mieste yra pasikeitusi ir nauja jos analizė miestui duotų naudos.

"Tuomet buvo verslo bumas ir mums reikėjo nuo jo gelbėtis, o dabar reikėtų tvarkyti kokybę", – pabrėžė urbanistas.

Galėtų pagerinti įvaizdį

Architekto Audrio Karaliaus nuomone, gatvės reklamos ir iškabų reikalai Kaune pastaraisiais metais pagerėjo. "Ačiūdie, dingo tas turginis gaivalas, kuris greičiausiai bus užplūdęs iš Lenkijos", – džiaugėsi architektas.

Apskritai gatvės reklamą ir iškabas jis laiko kiekvieno miesto, kiekvienos šalies "vizualiniu takeliu": "Tarsi bėganti eilutė televizoriaus ekrane jis nuolatos transliuoja tam tikrą, tegu ir neesminę, bet labai paveikią informaciją. Kultūringas miestas reklamą natūraliai "pastato į deramą vietą" – ji negožia miesto panoramų, architektūros ar želdynų. Reklama netampa miesto erdvės ir jo gyvenimo valdove, tik – informacine tarnaite."

Nors daugelis yra matę, ypač Lenkijoje, "pigiai parsidavinėjančių miestų", kurių viešoji erdvė plyšta nuo įkyraus vizualinio triukšmo, Kaunas, anot A.Karaliaus, yra kažkur per vidurį.

"Jeigu kada nors pavyktų nukrapštyti nuo Nemuno krantinės (Birštono g. ašyje) reklamos videostendą, gožiantį įspūdingą Aleksoto šlaito kitame upės krante vaizdą, ir milžiniškus reklamos stendus Jonavos g. žiede, stelbiančius Senamiesčio bokštus, tikiu, kad įvyktų reikšmingas poslinkis šviesaus, europietiško, gyvenančio ne vien šia diena miesto link, kurį bet kuris svečias atpažintų ir be reklamos", – vylėsi A.Karalius.

Pirmieji Vakarų ženklai

Architektas urbanistas Vytautas Buinevičius pastebi, kad vadinamojoje postsocialistinėje erdvėje – taigi ir Kaune – dideli ir spalvoti, šviečiantys reklamos stendai buvo pirmieji liberaliosios ekonominės santvarkos pranašai.

"Jie atsirado anksčiau, nei pradėjo keistis pastatai ir gatvės ar netgi mūsų sąmonė. Tai buvo vakarietiško progreso simboliai, – teigė V.Buinevičius. – Mes labai skubėjome. Ir vis dar labai skubame kuo greičiau įgyvendinti savo svajonių viziją, turbūt labiausiai atitinkančią praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio JAV, matytas iš filmų: gatves pilnas automobilių, pakeles su didžiuliais reklamos stendais, prekybos megacentrus su automobilių stovėjimo megaaikštelėmis priešaky, "drive-in" restoranus, priemiesčius su privačiais namais ir pievelėmis."

Anot urbanisto, kaip tik 7-ajame dešimtmetyje Las Vegasą tyrinėję architektai Robertas Venturi ir Denise Scott Brown padarė daug įdomių įžvalgų apie lauko reklamą. Visų pirma jie siūlė žvelgti į Las Vegasą kaip automobilių miestą, nes visa informacija, kurios reikia vairuotojui-vartotojui pateikiama išorėje, milžiniškuose reklamos stenduose, gerai matomuose iš važiuojančio automobilio.

Kokį modelį renkamės?

V.Buinevičius pasakojo, kad tuomet architektai Las Vegase atrado du pagrindinius reklamos-architektūros tipus. Pirmasis vadinosi "antis" – kai pastatas pats savo forma yra simbolis. Tarkime, didelė tupinti betoninė antis su įeiga jos sprando apačioje. Antrasis pavadintas "dekoruota daržinė" – kai pastatas iš esmės yra dideliais reklamos stendais aptaisytas angaras, kurio, kaip pastato, architektūrinė išraiška visiškai nesvarbi.

Tokių pavyzdžių architektas pastebi ir Kaune. "Savanorių pr. "Hyper Maxima" iš esmės yra šių dviejų tipų samplaika: pats pastatas – tai didelis sandėlis su šviečiančiu užrašu per visą pagrindinį fasadą, o šalia įkomponuotas malūnas – tai Kauno "antis", – pastebėjo V.Buinevičius.

Anot jo, Karaliaus Mindaugo pr. esantis "Akropolio" fasadas beveik nesistengia konkuruoti su prieš jį esančiu užrašu – pakankamai dideliu, kad būtų pastebimas važiuojant 60 km/val. greičiu.

"Reklama mūsų miestų viešosiose erdvėse yra būtent toji ledkalnio viršūnė, kuri leidžia suvokti kur kas daugiau apie mūsų pasirinktą gyvenimo būdą ir jo formuojamą labai brangų, problemišką, pasenusį ir netvarų miesto modelį. Turime teisę žavėtis Las Vegaso šviesų romantika, tačiau ta proga pagalvokime, ar vis dar norime tos pačios miesto vizijos, kurią prieš 20 metų matėme jau tada išblukusiose kino juostose", – retoriškai klausė urbanistas.

Komentaras
Žaneta Fomova
Lietuvos lauko reklamos agentūrų asociacijos valdybos pirmininkė

Bendras lauko reklamos įvaizdis Kaune, švelniai pasakius, nelabai patrauklus. Dominuoja daug ir skirtingų formatų įrenginių, kurių gausumas ir skirtingos formos nesuteikia miestui patrauklaus estetinio vaizdo.

Žiūrint iš klientų pusės, čia taip pat negalioja taisyklė daugiau yra geriau. Kiekvienas klientas nori išlikti unikalus, išskirtinis. Būtent taip mes pritraukiame klientus, kad, skirtingai nuo kitų medijų, lauke yra galimybė nepasimesti reklamos triukšme. Bet kaip tu gali pažadėti klientui išskirtinumą, kai aplinkui tiek daug reklamos triukšmo?
Pavyzdžiui, didžiųjų formatų skydų Kaune dvigubai daugiau, palyginti su sostine. Kaune yra apie 400 didžiųjų plokštumų, Vilniuje – apie 200 didžiųjų plokštumų, kai Kaune – 305 tūkst. gyventojų, o Vilniuje – 540 tūkst. Taigi klientai, kurie renkasi lauko reklamą, taip pat įvertina konkretaus miesto gyventojų kiekį.

Kitas klausimas, ar tikrai visos plokštumos Kaune yra parduodamos? Kaunui tenka apie 19 proc. visų lauko reklamos investicijų, o didžiausia dalis, norime mes to ar ne, bet kuriuo atveju atitenka sostinei. Juolab kad, remiantis 2013 m. TNS duomenimis, Kaune lauko reklama atneša mažiausiai pajamų iš visų didžiųjų Lietuvos miestų. Žinant tai, galime daryti išvadą, kad Kaune lauko reklamos statinių kiekis yra gerokai per didelis.

Kaip ir kiekvienas miestas, Kaunas turi savo specialųjį planą, kuris yra skirtas lauko reklamai harmonizuoti, tačiau ar iš tiesų jo yra laikomasi? To turbūt reikėtų paklausti Kauno miesto savivaldybės darbuotojų.