Didžiąsias metų šventes pasitikime nusiteikę pakiliai. Negalvokime apie tai, ko mums stinga. Priešingai – pasidžiaukime, ir su šventiniam vakarui šalia susibūrusiais brangiausiais žmonėmis pasidalinkime tuo, ką jau turime.

TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė šventinės transliacijos metu atskleis, kad per visus 30 metų žiūrovai legendinį kalėdinį filmą „Vienas namuose“ turėjo galimybę išvysti net 138 kartus! Tačiau Kūčių vakarą gera žinoti, kad tai – tik filmas.

„Norisi palinkėti, kad niekada nė vienas iš mūsų nebūtume namuose vienas. Kad visada turėtume namus, kuriuose rastume šilumą ir palaikymą. Namus, kuriuose gyvena tikėjimas. Namus, kuriuose vyksta stebuklai. Visiems linkiu per šias šventes patirti artumo džiaugsmą. Svarbiausia tikėti stebuklais, o mes, TV3, pasirūpinsime, kad žiūrėjimo šventė tęstųsi“, – linkės L. Blaževičiūtė.

Tokia nuoširdžiai džiaugsminga ir šeimyniška atmosfera tvyros ir TV3 studijoje, kurioje šeimininkaus kulinaras Gian Luca Demarco ir per tiek metų televizijos šeimos dalimi tapęs kunigas Ričardas Doveika.

D. Kudriavcev/Fotodiena nuotr.

Jiems kompaniją palaikys tie televizijos veidai, kurie per 30 jos gyvavimo metų ir patys tapo viena didele šeima. Šventinėje laidoje išvysime Justiną Jankevičių, Marijų Mikutavičių, Donatą Račaitę-Vaiciekiūtienę, Mindaugą Stasiulį, Kristiną Rimienę, Edmundą Jakilaitį, Renatą Šakalytę-Jakovlevą, Artūrą Anužį, Mindaugą Rainį bei Audrę Kudabienę.

Ir nors atrodytų, kad nėra nieko, ko jie vienas apie kitą nežinotų, šventinė vakarienė nustebins visus… Netrūks nei juoko, nei ašarų – žinomi žmonės apie save ir savo artimus atskleis netikėtinų faktų.

Štai, pavyzdžiui, ar žinojote, kokius augintinius laiko kunigas R. Doveika? O kokia buvo jo profesija prieš tampant kunigu? J. Jankevičius savo ruožtu prisimins daugelį prajuokinsiančias šventines vaikystės tradicijas, o K. Rimienė atskleis, kodėl didžiąsias metų šventes ne kartą yra tekę praleisti ligoninėje. Nustebins ir du aktualijų laidų vedėjai… Kokį talentą anksčiau turėjo A. Anužis ir už ką kartu su bičiuliais gimtajame mieste pelnė šlovę? O ką netikėto apie E. Jakilaitį papasakos jo dukra Barbora? Galiausiai, dėl ko kadaise ne vieną ašarą nubraukė M. Mikutavičius?

D. Kudriavcev/Fotodiena nuotr.

Tiesa, prie šventinio stalo ne tik skambės širdžiai mielos istorijos, kurias gera ir smagu prisiminti, bet savo muzikinius pasirodymus žiūrovams skirs ir garsiausi šalies atlikėjai: Vaidas Baumila, Evgenya Redko, Liepa Norkevičienė ir Dainotas Varnas.

Tokio džiugesio ir darnos visai Lietuvai ateinančiais metas linkės ir kunigas R. Doveika. O svarbiausia, anot jo, niekuomet nepamiršti vieno svarbaus dalyko – jei nori gyventi dėl savęs, pirmiausiai turi išmokti gyventi dėl kitų.

„Noriu palinkėti jums labai gražios nakties, svajonių išsipildymo, tikrumo, bendrystės ir kad Naujieji metai, į kuriuos įžengsime, būtų tikrumo, šeimos, bendrystės ir darnos metai“, – šventinės Kūčių laidos metu linkės R. Doveika.

„Mūsų džiaugsmingos Kūčios“ – jau šį sekmadienį, gruodžio 24 d., 19.30 val.  per TV3!

100 proc. „M-1“ stotis valdančių įmonių akcijų turinti Rūta Grušnienė taip pat teigė nusivylusi tarybos sprendimu.

„All Media Lithuania“ pranešė apgailestaujanti dėl tarybos sprendimo, dėl kurio ilgalaikę žalą patirs tiek Lietuvos žiniasklaida, tiek ekonomika.

„Konkurencijos taryba sudavė smūgį ne vien mūsų verslui – daug didesnį nerimą kelia sprendimo poveikis visos žiniasklaidos ateičiai“, – pranešime teigė „All Media Lithuania“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Pasak jos, „All Media Lithuania“ Lietuvoje konkuruoja su „Google“, „Meta“, „Youtube“, „Spotify“ ir kitais žaidėjais, kurie užima reikšmingą Lietuvos reklamos rinkos dalį, o vartotojai su jais praleidžia vis daugiau laiko, todėl išlikti norintis vietos verslas turi ieškoti būdų, kaip užtikrinti reklamos efektyvumą ir sėkmingą konkurenciją. 

„Prieš globalius milžinus galime atsilaikyti tik investuodami į kokybišką ir auditorijai patrauklų turinį, darbuotojus bei reklamos užsakovams vertę keliančius sprendimus. Tai reikalauja milžiniškų resursų, prieinamų tik plečiant veiklą. Siekis įsigyti „M-1“ grupę, mums reiškė galimybes auginti veiklos efektyvumą ir kovoti dėl auditorijos, daugiau investuojant į turinio kokybę. Negalime nuvilti auditorijos lūkesčių dėl turinio kokybės – kitaip ją perims laisvę siūlantys, bet atsakomybės užtikrinti nesugebantys globalūs žaidėjai“, – pabrėžia L. Blaževičiūtė.

Konkurencijos taryba sudavė smūgį ne vien mūsų verslui – daug didesnį nerimą kelia sprendimo poveikis visos žiniasklaidos ateičiai

.

Advokatų kontoros „Ellex“ partneris Marius Juonys teigė, kad toks tarybos sprendimas gali turėti neigiamo poveikio ir Lietuvos investicijų klimatui.

„Vartotojai yra pasiekiami įvairiais kanalais, todėl prielaida, jog reklamą žiniasklaidoje perkantys klientai nevertina kitų alternatyvų, tiesiog neatitinka šių dienų realybės. Dėl šios priežasties labai siauras požiūris į rinką klaidina tiek vertinant konkurencijos rizikas, tiek priimant sprendimus“, – pranešime teigė M. Juonys.

„Kartu siunčiamas signalas ir kitiems verslams: jų kreipimaisi bus vertinami labai siaurų rinkos segmentų kontekste. Tai didina netikrumą dėl įsigijimo sandorių patvirtinimo ir stabdo sprendimus investuoti bei plėstis“, – pridūrė jis.

– Kurios iš minėtų pareigų jums atrodo svarbiausios? Kaip visoms randate laiko, fizinių ir psichologinių jėgų?

– Visos šios veiklos širdį virpina skirtingai, viena kitą papildo ir leidžia išmokti naujų dalykų. Motinystė – nesibaigiantis ir pats svarbiausias darbas, nes mama esu ir tada, kai einu į TV3, ir tada, kai dalyvauju „Lyderės“ veikloje. Tačiau esu laiminga, kad, kruopščiai planuodama savo laiką, galiu būti dalimi ir tų veiklų, kurios man leidžia augti kaip asmenybei. Svarbiausia, kad jos prisideda ir prie teigiamo pokyčio visuomenėje. Manau, tai didelė dovana.

M. Stankaičio, TV3, L. Blaževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Apie ką svajojote vaikystėje? Kuo norėjote būti užaugusi?

– Dabar galvoju, kad buvau net per daug stropi mokinė. Tiesą sakant, įvertinimas devyni man neegzistavo – savo pažymių knygelėje norėjau matyti tik dešimtukus. Toks mano uolumas tėvams kartais kėlė nerimą, todėl jie stengdavosi įnešti pusiausvyros iš kitos perspektyvos – primindavo, kad pažymių nereikėtų sureikšminti, nes ir gyvenime ne viskas vertinama tik dešimtukais. Tačiau tuo pat metu tėvai manimi pasitikėjo ir nuo mažų dienų leido sprendimus priimti pačiai. Kai atėjo laikas rinktis, ką veikti baigus mokyklą, atsirado ir iššūkis – įstoti į aukštąją Rygos ekonomikos mokyklą. Džiaugiuosi, kad man šį tikslą pavyko pasiekti.

M. Stankaičio, TV3, L. Blaževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Kai jauni žmonės manęs klausia, kaip pasirinkti, visada sakau – klausyti širdies. Net jei pasirinkus po kažkiek laiko supranti, kad tai ne tau, reikia išdrįsti tai pakeisti. Svarbu daryti tai, kas patinka ir džiugina, suteikia energijos ir laimės pojūtį.

– Baigusi mokslus, būdama vos 20-ies, parašėte laišką švedų bendrovei, TV3 televizijos savininkei, kad norite pas juos dirbti. Kaip išdrįsote?

– Kai dar nebaigusi mokslų nusprendžiau įsidarbinti MTG įmonėje,  nežinojau, kad jai priklauso ir TV3. Mane paprasčiausiai sudomino skambus jų darbo skelbimas, kad įmonė ieško Baltijos šalių ateities lyderių. Tačiau tuo metu jie į darbą priimdavo žmones tik nuo 25 metų. Dalyvauti atrankose pradėjau, kai man buvo devyniolika, todėl, pildydama anketą, skiltį apie amžių praleidau sąmoningai. Man pavyko dalyvauti visuose pokalbiuose, o galiausiai buvau pakviesta į finalinį etapą Danijoje. Tačiau, sužinoję mano amžių, jie paprašė grįžti vėliau.

Tiesą sakant, tuo metu patyriau šoką – jau buvau bebaigianti bakalauro studijas, kurios Rygoje truko trumpiau, ir galvojau, ką daryti toliau. Nusprendžiau visko taip nepaleisti – susiradau įmonės prezidento elektroninio pašto adresą ir parašiau jam, paklausiau, ką man reikėtų daryti. Negi laukti, kol sueis 25 metai? Buvau labai nustebusi, kad jis šį laišką perskaitė ir įmonė su manimi susisiekė. Tada sulaukiau pasiūlymo pradėti dirbti Rygoje, tačiau be atlyginimo. Supratau, kad tai gali būti mano šansas. Sutikau ir pradėjau dirbti Latvijoje, vėliau – Londone ir Vengrijoje, kol galiausiai 2005-aisiais grįžau į Lietuvą. Grįžti namo tikrai labai norėjau – didelę įtaką padarė ir artimųjų ilgesys. Visus uždirbtus pinigus tuo metu išleisdavau kelionėms į Lietuvą. Norint sutaupyti visur tekdavo eiti pėsčiomis, praleisti pietus ar net pačiai išmokti apsikirpti.

– Kiek metų jau stovite prie TV3 vairo?

– Šiandien įmonėje dirbu jau 24-erius metus, iš jų penkiolika – vadovauju. Manau, tam, kad atsiradau ten, kur esu dabar, labiausiai padėjo mano lojalumas. Taip pat atsakomybės jausmas ir pastangos visada padaryti nors milimetru daugiau, nei iš manęs tikimasi. Dabar, kaip vadovė, aš ir pati labai vertinu šias darbuotojų savybes.

M. Stankaičio, TV3, L. Blaževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Drąsiausias jūsų poelgis vairuojant TV3?

– Prisiminusi tą laišką, nuo kurio viskas prasidėjo, kartais pagalvoju, kad jis – tikrai vienas drąsiausių mano poelgių. Daug drąsos suteikė ir jaunatviškas maksimalizmas, kai atrodo, kad viskas yra įmanoma. Kita vertus, darbas nuolat besikeičiančioje srityje, tokioje kaip žiniasklaida, drąsių poelgių reikalauja kasdien. Visuomet stengėmės būti vienu žingsniu priekyje, atnešti naujovių, kurių Lietuvoje tuo metu dar nebuvo. Daugiau kaip prieš 20 metų pirmieji savo žiūrovams pristatėme realybės šou žanrą, tai tuo metu buvo tikrai drąsu. Pamatę, kaip žiūrovai priima naujienas, vėliau jų siūlėme ir daugiau. Atsimenu, kad drąsus sprendimas buvo susietas ir su olimpinėmis žaidynėmis. Tada pirmąkart kaip komercinė televizija gavome teises transliuoti olimpiadą, vos per tris mėnesius sugebėjome pasiekti, kad mūsų žiūrovai ją stebėtų HD formatu.

Kitus drąsius sprendimus padiktuoja ir pasaulį drebinantys įvykiai. Prasidėjus pandemijai radome būdų, kaip toliau dirbti visu pajėgumu, o sekmadieniais žiūrovams kūrėme šventę su itin populiariu, tačiau neeilinio formato projektu „Didysis šou burbulas“.

Svarbu daryti tai, kas patinka ir džiugina, suteikia energijos ir laimės pojūtį.

Vėliau, kaip ir visas pasaulis, susidūrėme su kita žiauria realybe – karu Ukrainoje. Buvome vieni pirmųjų, pradėjusių internetu ir per TV3 rytais retransliuoti žinias „Ukraina 24“, kurias vertėme į lietuvių, anglų ir rusų kalbas. Suteikėme galimybę kitoms televizijoms pasaulyje naudotis jau parengtu vertimu. Dar po kurio laiko, siekdami mūsų šalyje gyvenančius rusakalbius priartinti prie Vakarų informacinio lauko ir suteikti jiems patikrintą ir objektyvią informaciją, įkūrėme kanalą rusakalbiams TV3 Plus, o po kelių mėnesių šiuo kanalu pradėjome transliuoti ir savo pačių rengiamas žinias, prie kurių dirba lietuvių, ukrainiečių ir baltarusių komanda.

Naujausias drąsus projektas – šokių ir nuotykių projektas „Tangomanai“, visai neseniai pasiekęs finišą. Tokio projekto, kuris šalies garsenybes išvežtų į kitą pasaulio kraštą išmokti šokti tango, Lietuvoje dar nebuvo. Jis pranoko visus lūkesčius. Po finalo komentarus skaičiau su malonumu – žiūrovai dalijosi sveikinimais ne tik projekto nugalėtojams, bet ir mums, TV3, kad kiekvieną sekmadienį nukeldavome juos į tango ritmu alsuojančią Argentiną.

M. Stankaičio, TV3, L. Blaževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– TV3 vadovės pareigos – sunkios ir atsakingos. Kas jose žavi labiausiai?

– Visuomet sakau, kad, kalbant apie televiziją, čia nėra nieko tradiciško, tad rutinos tikrai nepasitaiko. Tai toks darbas, kuris kelia jaudulį, nes per visus šiuos metus, kiek dirbu, niekas nesikartojo. Daugelio dalykų numatyti tiesiog negali – tai ne duonos receptas, kurį sukūrei prieš 100 metų ir kuris daugiau nebesikeitė.

Jaudulį, adrenaliną skatina ne tik darbas priešais kameras, su kuo susiduria nemaža dalis mano kolegų, bet ir už jų, nes, priimdamas vienokius ar kitokius sprendimus, jauti didžiulę atsakomybę, o kartais, kaip ir visur, baimę suklysti. Tad, kad ir kokie geri televizijos auditorijos tyrimai būtų, kai kada turi tiesiog atspėti, kas žiūrovus domins labiausiai. Dėl visų šių priežasčių iki šiol sakau, kad darbas televizijoje – mano svajonių darbas.

– Tris sekmadienius iš eilės nuo 19.30 val. TV3 apžvelgs visą šio kanalo istoriją, besitęsiančią jau 30 metų. Rodysite ypatingą „TV30 gimtadienio šou“. Paintriguokite žiūrovus, kad nepražiopsotų įsijungti jūsų kanalo…

– Žiūrovai – neatsiejama televizijos dalis, todėl šiemet, minėdami jau 30-ąjį savo gimtadienį, kaip padėką už visus kartu praleistus metus, pradedant gegužės 21-ąja, nusprendėme tris sekmadienius iš eilės kiekvieno gyventojo namuose sukurti šventę.

Per šiuos metus buvo daugybė projektų, kuriais didžiuojamės ir kurie rado ypatingą vietą mūsų žiūrovų širdyse. Dalis laidų, serialų, šou tapo neatsiejama ir jų pačių dalimi, nes su mūsų televizija buvę mažieji žiūrovai užaugo. Iš tiesų per 30 metų pasikeitė ne tik televizija. Prisimindami tai, kas buvo, suprasime ir tai, kaip pasikeitėme patys.

„TV30 gimtadienio šou“ žaidimo forma primins daugybę anksčiau džiuginusių projektų ir už jų stovėjusius mylimiausius veidus. Linksmiausias akimirkas primins humoro laida „Dar pažiūrėsim“, patirtas aistras atskleis tokie legendiniai projektai kaip „Chorų karai“ ar „Šok su manimi“. Nusikelsime į buvusius realybės šou „Akvariumas“ ar „Robinzonai“. Atsigręšime į tokias ikonines asmenybes kaip Vytautas Šapranauskas. Esami ir buvę TV3 veidai dalysis ryškiausiais prisiminimais, netikėtais faktais ir tuo, kas liko už ekrano.

M. Stankaičio, TV3, L. Blaževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Jei pati rašytumėte trijų dešimčių TV3 istoriją, kokius svarbiausius televizijos pasiekimus paminėtumėte?

– Nors didžiuojamės dauguma savo laidų, serialų ar muzikinių šou, tapusių tradicijomis, man gera žinoti, kad žiūrovai mus renkasi ieškodami ne tik pramogos, bet ir patikimos informacijos. Šiais laikais, kai mus supa tiek dirgiklių ir netikrų naujienų, keliame sau tikslą, kad patikimumas visuomet laimėtų prieš įtikinamumą. Kad judame teisinga linkme, įrodo TV3 žinios. Jos ne vienus metus laikomos ne tik objektyviausiomis, bet ir yra žiūrimiausios.

Šalies herojus kasmet apdovanojanti „Lietuvos garbė“, sunkiomis ligomis sergantiems vaikams padedanti „Išsipildymo akcija“ ir „Pyragų diena“, visą šalį suvienijantis „Himno giedojimas“ šiandien jau yra ne tik TV3, bet ir visų Lietuvos žmonių projektai, virtę reiškiniu.

– Esate sakiusi: „Esu labai užsispyrusi, Liūtas pagal Zodiaką, perfekcionistė, todėl stengiuosi būti tobula mama ir tobula darbuotoja.“ Kaip jums tai pavyksta?

– Aš iš tikrųjų tikiu, kad viskas įmanoma, jei labai norėsi ir stengsiesi. Man labai patinka mano darbas ir aš į jį stipriai įsitraukiu. Nenorėdama, kad nuo to nukentėtų laikas su artimaisiais, tapusi mama atradau savo raktą – discipliną. Kruopščiai planuoju savo dieną – pradedant darbu, baigiant laiku su artimaisiais, sportu ar net miegu.

Kalbant apie televiziją, čia nėra nieko tradiciško, tad rutinos tikrai nepasitaiko.

Visuomenėje kartais dar pasigirsta kalbų apie stereotipą, kurio nemėgstu: kad būti gera darbuotoja ir gera mama – neįmanoma. Tačiau aš manau priešingai. Kai tapau mama, efektyviau ir dirbu. Auginant vaikus nuolat susiduri su nenumatytomis situacijomis – taip pat greitai ir atsakingai tenka priimti įvairiausius sprendimus. Su laiku išmoksti į tai efektyviai reaguoti – tiek namuose, tiek ir darbe. Įdomiausia, kad organizuotumą ir gebėjimą drąsiau priimti sprendimus pastebėjau ir žvelgdama į kitas mamas ir tėčius, dirbančius TV3. Juk auginti vaikus – pati didžiausia atsakomybė.

– Auginate du vaikučius – Agotą ir Jokūbą. Ar jūsų namuose galioja kažkokios taisyklės? Kaip leidžiate laisvalaikį?

– Pradedant laiku, praleistu prie kompiuterio, ir baigiant namų darbų ruoša, sveika mityba, fiziniu aktyvumu ar laiku, skirtu žaidimams, savo vaikams sakau, kad laikomės ne taisyklių, o susitarimų. Dabar tai jau tampa įpročiais. Dienos pabaigoje laikomės kito ritualo – įvertiname dienos gerumą 10 balų sistema ir aptariame, ką galėjome padaryti kitaip, kad būtų geriau. Man svarbu, kad vaikai augtų optimistai, o į laimę žiūrėtų kaip į dalyką, kurį susikuriame patys.

Laisvalaikiu stengiuosi vaikams parodyti naujų dalykų, juos sudominti, įtraukti į aktyvią veiklą. Organizuoju orientacinius žaidimus parodose, kur jie turi atsakyti į klausimus ar nufotografuoti tam tikrus kūrinius. Tai padeda suderinti norą būti su telefonu ir pažinti meną. Jokūbas atrado gaminimą, tad tai dar viena nuostabi veikla kartu. Mėgstame dviračius. Kita vertus, suprantu, kad vaikai auga ir jiems norisi turėti ir savo laiko.

– Ar griežtai atskiriate ribą tarp darbo ir namų? Gal, užimant tokias atsakingas pareigas, tai tiesiog neįmanoma?

– Vadovai irgi nuolat mokosi. Iš pradžių, kai tapau vadove, stengiausi dalyvauti kiekviename susitikime, atlikti begales užduočių – krūvis buvo milžiniškas. Tačiau galiausiai supratau, kad vienas vadovas niekuomet neatstos visos komandos – ėmiausi mokytis savo užduotis skirstyti. Prie to prisidėjo ir darbas nuotoliu per karantiną – nemažai nebūtinų susitikimų atkrito, dar labiau prasiplėtė kiekvieno darbuotojo asmeninės atsakomybės.

Kol netapau mama, dirbau nuolatos – tiek darbe, tiek ir grįžusi namo, vakarais. Kai gimė vaikai, turėjau mokytis brėžti ribą tarp darbo ir namų. Dabar vakarai visuomet skiriami Jokūbui ir Agotai, savaitgaliais taip pat stengiuosi darbo namo nesinešti, tačiau, žinoma, būna visko.

M. Stankaičio, TV3, L. Blaževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Kas daro jus laimingą? Kaip save palepinate, įkraunate po darbų?

– Geriausiai pailsiu tada, kai sportuoju. Tai padeda ne tik įsikrauti fiziškai, bet ir atsipalaiduoti. Kai plaukiu, slidinėju ar važiuoju dviračiu, užsimirštu, pabūnu su savimi. Šis laikas man tolygus meditacijai. Taip pat mėgstu skaityti – tai dažniausiai darau vakarais.

– Buvote vieni pirmųjų, kurie sudarėte galimybę žiūrovams televiziją žiūrėti ne tik televizorių ekranuose, bet ir vadinamuosiuose antruosiuose ekranuose – mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, planšetėse. Ką jūs pati su vaikais mėgstate žiūrėti per TV3?

– Televizija nebėra vien tik aparatas, esantis pagrindiniame namų kambaryje, – kiekvienas pats sau randa patogiausią būdą vartoti turinį. To siekiame ir mes – būti pirmu pasirinkimu kiekviename ekrane. Kartu su vaikais niekuomet nepraleidžiame TV3 žinių, sekmadieniais tikra švente tampančių pramoginių projektų – „X faktorius“, „Lietuvos talentai“ ar „Tangomanai“.

– Per tris dešimtmečius TV3 televizijoje vyko daug šaunių projektų. Kuriame iš jų norėtumėte ir galėtumėte dalyvauti pati?

– Žaviuosi mūsų vedėjų profesionalumu ir kaip jie sugeba dažniausiai per labai trumpą laiką pasirengti ir valdyti jaudulį. Tiesa, buvo keletas situacijų, kai galėjau ir pati išbandyti, kas yra tiesioginis eteris.

Visą vaikystę ir jaunystę šokau sportinius šokius. Turėjau svajonę ir vėl pradėti šokti – žinoma, mėgėjiškai. Nors ir trumpam, svajonei buvo lemta išsipildyti. Kai pradėjome rodyti šokių projektą „Šok su manimi“, kartą su Deividu Meškausku čia pasirodžiau ir aš. Neslėpsiu – buvo labai gera ir vėl skrieti ant parketo!

Kai minėjome 25-ąjį TV3 gimtadienį, man teko išbandyti dar vieną vaidmenį – pirmąkart tapau viena iš gimtadienio šventės vedėjų. Tai man buvo nauja patirtis. Tačiau, kaip keičiasi ir auga televizija, taip iššūkius stengiuosi priimti ir aš. Labai pagelbėjo ir puikus užnugaris, savo srities profesionalai, kuriems tiesioginis eteris yra kasdienybė. Kalbu apie Mindaugą Stasiulį ir Justiną Jankevičių.

M. Stankaičio, TV3, L. Blaževičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

– Ko palinkėtumėte savo televizijai ir jos žiūrovams?

– Svarbiausi televizijai yra žiūrovai: mes vieni iš kitų mokomės, papildome, kuriame pramogą ir tradicijas. Švęsdami 30-ąjį gimtadienį kėlėme sau tikslą – kiekviename ekrane mus pasitinkantiems žiūrovams sukurti nesibaigiančią šventę. Todėl mano palinkėjimas – patirti žiūrėjimo džiaugsmą.

Šį faktą L. Blaževičiūtė patvirtino portalui kauno.diena.lt, tačiau nuo platesnių komentarų susilaikė.

„Su Andrium atskirai gyvename jau kurį laiką. Palaikome draugiškus santykius ir toliau kartu rūpinamės mūsų vaikais“, – portalui delfi.lt teigė L. Blaževičiūtė.

Pasak jos, skyrybos vyksta be konfliktų ir abipusiu sutarimu.

L. Blaževičiūtė su A. Pranckevičiumi susituokė 2009-aisiais

Jau šiandien, ketvirtadienį, žiūrovai kviečiami dar kartą prisiminti ne tik svarbiausias šių metų sporto akimirkas, bet ir pagerbti kiekvieną mūsų šaliai nusipelniusį ir ją garsinantį sportininką Lietuvos sporto apdovanojimų transliacijos metu.

„TV3 žiniasklaidos grupė jau ne vienerius metus yra ne tik įvairių sporto įvykių transliuotojas, bet ir tokių renginių partneris. Džiaugiamės galėdami būti dar vieno Lietuvai svarbaus sporto įvykio dalimi ir kartu su mūsų sportininkais džiaugtis svarbiausiomis jų gyvenimo pergalėmis. Nuo sporto neatsiejama TV3 žiniasklaidos grupė buvo svarbiausio 2021-ųjų sporto įvykio transliuotojas ir palaikė mūsų atletus tada, kai vasarą kovojome dėl medalių Tokijo vasaros olimpinėse žaidynėse, o jau visai netrukus, kitų metų vasarį, visus pakviesime stebėti ir Pekino žiemos olimpinių žaidynių. Dėl mūsų atletų pasirodymų laukiame svarbiausių sporto renginių, kad ir kokia sporto rūšis tai bebūtų, o atėjus progai pasidžiaugti jų pasiekimais, darykime tai visi kartu. Šis vakaras skirtas būtent tam“, – sako TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Tradicija tapęs Lietuvos sporto apdovanojimų renginys organizuojamas nuo 1994-ųjų. Šiemet olimpinio ir paralimpinio sporto atletai apdovanojami keliose nominacijose: „Metų sportininkas“, „Metų sportininkė“, „Metų komanda“, „Metų treneris(-ė)“, „Metų proveržis“. Taip pat ceremonijos metu įteikiamas apdovanojimas „Už gyvenimo nuopelnus“ itin sporto pasauliui nusipelniusiam žmogui.

„Ši šventė – dar viena proga padėkoti mūsų sportininkams, treneriams, medikams ir kitiems specialistams už atsidavusį ir sunkų darbą, kurio dėka Lietuvos vardas garsiai skamba pasaulyje. Pastarieji metai sporto bendruomenei nebuvo lengvi, todėl noriu mums visiems palinkėti vienybės, įsiklausymo ir dar glaudesnio darbo sporto ir sportininkų labui. Džiaugiuosi, kad šiemet kartu apdovanojame olimpinio ir paralimpinio sporto atstovus. Tai – ne tik ilgus metus besitęsiančio bendradarbiavimo su Lietuvos paralimpiniu komitetu, bet ir lygybės sporte simbolis “, – sako olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Renginio vedėjai – Mindaugas Stasiulis ir Ieva Stasiulevičiūtė, o scenoje, tarp apdovanojimų, televizijos žiūrovai turės progą išvysti ir sportininkus sveikinančius žinomus šalies atlikėjus bei jų pasirodymus. Tarp jų – Vidą Bareikį, Ingą Jankauskaitę, Moniką Pundziūtę-Monique, Gabrielę Vilkickytę, Justiną Jarutį ir Jessicą Shy bei kitus.

Lietuvos sporto apdovanojimai – jau šiandien, 19.30 val. per TV3!

"Nuo "Kauno dienos" prasideda kiekviena mano močiutės diena", – redakcijoje sklaidydama pažįstamą dienraštį sako vienos didžiausių televizijų vadovė, suprantanti, koks svarbus kiekvienai žiniasklaidos priemonei yra ištikimasis žiūrovas ar skaitytojas. Ir nors nemažai kalbamės apie darbus, šiluma ir jaukumu užburia pašnekovės atvirumas dalijantis asmeninio gyvenimo džiaugsmais.

Motyvuoja geranoriškumas

– Pandemijos akivaizdoje lietuviai nekantraudami laukia Kalėdų. Tačiau tikrieji šventės burtai prasideda ne nuo kalėdinių puošmenų, o nuo žodžio "gerumas". TV3 televizija jau beveik du dešimtmečius kasmet ištiesia pagalbos ranką itin sunkiomis ar retomis ligomis sergantiems vaikams. Kokie didžiausi "Išsipildymo akcijos" iššūkiai jos organizatoriams?

– Kasmet didžiausiu iššūkiu mums tampa atrinkti tuos vaikus, kuriems prašysime pagalbos. Suvokiame, kad visiems padėti negalime, todėl turime išskirti, kam pagalbos reikia labiausiai. Be to, visada turime tikslą, padėdami vienam ligoniukui, išspręsti sistemišką problemą. Kiekviena "Išsipildymo akcija" ypatinga savo istorijomis. Jos visos – jautrios ir liūdnos. Tačiau metai po metų daromės vis drąsesni, ryžtamės imtis ir labai sudėtingų istorijų.

O visa kita – tiesiog daugybė organizacinių darbų ir begalinis noras, kad akcija nepaliktų abejingų. Motyvuoja žmonių geranoriškumas ir ryžtas: jie nesako, kad reikia laukti, kol vieną ar kitą problemą išspręs valstybė, jie imasi čia ir dabar ją spręsti. Didžiulė laimė padėti ne tik vaikams, bet ir prisidėti prie medicinos tobulėjimo. "Išsipildymo akcijos" dėka Lietuvoje jau atliekamos operacijos, kurių anksčiau nebuvo įmanoma atlikti.

Didžiulė laimė padėti ne tik vaikams, bet ir prisidėti prie medicinos tobulėjimo.

– Gerumas, ko gero, yra tvirčiausiai žmones siejanti gija. Jūsų ritinamas geros valios žmonių kamuolys – jau milžiniškas. Vis dėlto gal galėtumėte išskirti kelis, kurių vardas neatsiejamas nuo "Išsipildymo akcijos"?

– Jau neįsivaizduojame akcijos be vaikų gydytojo profesoriaus Rimanto Kėvalo – jo jautrumas, atsidavimas vaikams, savo profesijai – beribis. Dauguma akcijos ligonių yra pabuvoję jo rankose. Akcija neįsivaizduojama ir be kunigo Ričardo Doveikos, visos "Vienybės" fondo komandos, kuri atsidavusi dirba ištisus metus. Televizijos žiūrovai mato tik vieną vakarą – "Išsipildymo akcijos" koncertą, bet darbas vyksta visus metus. Kitas svarbus žmogus – Raimondas Kvedaras, SEB banko valdybos pirmininkas. SEB bankas – pagrindinis akcijos partneris. Gera matyti, kad viena stipriausių verslo įmonių Lietuvoje mato prasmę tokiuose jautriuose bendražmogiškuose dalykuose. Tai ir daug daug talkininkų, kurie kasdien nuoširdžiai dirba, kad "Išsipildymo akcija" įvyktų. Ir, be abejo, visi Lietuvos žmonės, be kurių atjautos ir gerumo niekas neįvyktų. Ne kartą sakiau ir tvirtai tuo tikiu: jei Lietuvoje neliktų "Išsipildymo akcijos", joje būtų mažiau šviesos ir gėrio. Lietuviai tikrai neabejingi kitų skausmui, pagalbos prašymui. Ir ne tik pavieniai žmonės, bet ir socialiai atsakingos įmonės.

– Per visus akcijos metus padėjote daugiau nei 180-iai itin sunkių ligonių, kai kuriems iš jų sugrąžinote gyvenimo dovaną. O ar toliau sekate jų istorijas?

– Bendravimas su akcijos ligoniukais tęsiasi jau daugybę metų, nuolat palaikome ryšį, domimės jų sveikata ir visada džiaugiamės sulaukę žinių iš jų artimųjų. Širdis virpa iš susijaudinimo, kai gauname tėvų laiškus su padėkomis, nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti vaikų sveikatos laimėjimai. Tokiomis akimirkomis didžiuojamės, kad kartu su Lietuvos žmonėmis darome gera, – jų ir mūsų indėlis turi prasmę.

– Itin jaudinantis – "Išsipildymo akcijos" koncertas. Ko šiemet galima tikėtis šiame vilties ir gerumo vakare?

– "Išsipildymo akcijos" koncertas kasmet tampa lyg stebuklų vakaru, per kurį išsipildo didžiausios svajonės. Jo metu viltis nušvinta ne tik ligoniukams ir jų tėvams, bet ir visiems geros valios žmonėms. Koncerto metu parodome praėjusių ar dar senesnių metų ligoniukų istorijas – kaip jie jaučiasi, kaip pagerėjo jų būklė sulaukus taip reikalingos paramos. Taigi kiekvienas, paaukojęs kelis eurus, gali jaustis prisidėjęs prie stebuklų išsipildymo. Jau intensyviai ruošiamės ir šiųmečiam koncertui. Be abejo, turime atsižvelgti į koronaviruso situaciją ir imtis atitinkamų saugumo priemonių, bet pažadame: nepaisant visko, vakaras bus tikrai ypatingas!

Laikas auginti svajones

– Kada jums pakvimpa Kalėdomis?

– Pyragų dieną. Lapkričio 6-ąją tradiciškai visus geros valios žmones raginame iškepti pyragą ir už sutartą kainą jo parduoti bendradarbiams, kolegoms, bendramoksliams, o surinktas lėšas paaukoti sergančių vaikų paramos projektui "Išsipildymo akcija". Nuo pat pradžių "Pyragų dienos" idėja ir buvo pakviesti žmones padaryti kažką gero kartu. Ir tas indėlis nebūtinai turi būti didelis. Iškepei pyragą, ir jau prisidedi prie didelių dalykų įgyvendinimo. Labai džiaugiuosi, kad ši tradicija, kurią puoselėjame nuo 2009-ųjų, Lietuvoje prigijo ir išpopuliarėjo. Juk pyragas – namų jausmo, bendruomeniškumo simbolis.

Aš ir pati kepu pyragus. Mano vaikystės namuose taip pat kvepėjo pyragais. Mama juos kepė dieviškus! Kai tik pasklinda tas kepinių kvapas, pradedu galvoti, ką gaminsiu šventėms, ką suruošiu dovanų.

Karantinas man, kaip ir daugeliui, buvo lėtesnio gyvenimo pamoka. Aš visą laiką bėgu bėgu, visko daug tuo pačiu metu darau. Ir kad spalį būčiau apgalvojusi, ką kam norėčiau padovanoti, dar nėra pasitaikę! O šiemet jau nemažą dalį kalėdinių namų darbų esu atlikusi. Ačiū karantinui.

– Ar maža rašydavote laiškus Kalėdų Seneliui?

– Labai gerai atsimenu tas Kalėdas, kai pirmąkart supratau, kad Kalėdų Senelis yra tėtis. Buvau pradinukė, gal trečiokė. Atpažinau tėčio, persirengusio Kalėdų Seneliu, batus. Tada supratau, kad ir aš pati turiu ruošti tėvams Kalėdų dovanas. Mano pirmas pirkinys buvo dantų šepetėliai tėvams. Žinoma, smulkmena, bet kaip didžiavausi, kad iš savo sutaupytų pinigėlių.

– Dabar pildote ir savo, ir kitų vaikų svajones? Ar geras Kalėdų Senelis esate?

– Mūsų kartos problema – bijojome daug ir garsiai svajoti. Atrodė, nekuklu, nepadoru. Aš noriu, kad mano vaikai daug svajotų. Ir kai mūsų penkiametė dukra Agota sako: "Mama, aš labai noriu to, bet čia gal per daug?", visada skatinu – tegul tik nori, tegul tik svajoja! Mes ir laiškus Kalėdų Seneliui ilgus rašome.

Labai jautru, kai tenka prisiliesti prie mūsų akcijos vaikučių svajonių. Tie vaikai – maži suaugusieji, jų norai visai kitokie nei įprastai vaikų. Nei nauja lėlė, nei nauja mašinytė jiems nerūpi, jie jau išmokę norėti kitų dalykų.

Mūsų kartos problema – bijojome daug ir garsiai svajoti. Atrodė, nekuklu, nepadoru. Aš noriu, kad mano vaikai daug svajotų.

Svarbu tiesiog rūpintis žmogumi

– Dar vienas proginis klausimas. "Išsipildymo akcija" prasideda lapkričio pradžioje, o lapkričio pabaigoje minima Pasaulinė televizijos diena. Kokias mintis, įsipareigojimus jums, televizijos senbuvei ir turinio formuotojai, siunčia ši diena?

– Užsimerkti ir galvoti, kad tas pats žiūrovas vis jungsis tą patį kanalą, būtų naivu. Pokyčiams reikia ruoštis, ir mes pradėjome tai daryti gerokai anksčiau. Keičiantis tendencijoms matėme, kad pramogų pasiūla žiūrovams didėja, žmonės tampa vis mobilesni, televizija darosi nepriklausoma nuo technologinės platformos. Todėl buvome vieni pirmųjų, kurie sudarė galimybes televiziją žiūrėti ne tik televizorių ekranuose, bet ir vadinamuosiuose antruosiuose ekranuose – mobiliuosiuose telefonuose, kompiuteriuose, planšetėse.

Ar mes einame teisinga linkme, galime pasitikrinti kiekvieną dieną, kai gauname praėjusios dienos žiūrimumo rezultatus. Jie leidžia įsitikinti, kad mums pavyko. Žiūrovai turi daug galimybių rinktis iš mūsų siūlomų produktų, o mums nesvarbu, ar jie žiūri mūsų turinį per televiziją, ar internete, ar per TV3 Play platformą. Svarbu, kad jiems patogu. Tad pagrindinis iššūkis ir didžiausia siekiamybė – neparasti ryšio su savo žiūrovu. Jei prarasi, bus sunkiau susigrąžinti.

Džiaugiamės ir kita tendencija, kad, nepaisant nuolat gaunamo informacijos srauto, žmonės vis tiek renkasi žiūrėti TV3 žinias ir jų žiūrimumas nuolat auga. Po darbo namo sugrįžę žmonės nori kažkuo pasitikėti, ieško, kas padėtų atsirinkti tame dideliame informacijos sraute. Jie laukia svarbiausių naujienų, todėl rengti jas kokybiškai mums taip pat didelis įpareigojimas.

– Prieš penkerius metus "TELE-3" tapo Lietuvos verslo konfederacijos organizuojamo projekto "Aš myliu savo įmonę" nugalėtoja. Ar galima daryti prielaidą, kad jums labai svarbus darbuotojo psichologinis komfortas?

– Taip, tai man labai svarbu. Manau, kad tik įsitraukę darbuotojai gali kurti gerą rezultatą. Labai svarbu tiesiog rūpintis kiekvienu žmogumi, žinoti, kuo jis gyvena, kokius asmeninius rūpesčius atsineša į darbą. Darbo santykiai turi būti grįsti pasitikėjimu. Darbuotojai pasitiki, kad mes, vadovai, su jais elgsimės sąžiningai ir dėsime visas pastangas, kad jie gerai jaustųsi, o mes, vadovai, pasitikime, kad jie darys, ką gali geriausia. Su daugeliu šių žmonių mes esame drauge jau dvidešimt pirmus metus. Turime ilgą bendrą praeitį, todėl man būtų sunku vaidinti autokratišką vadovę, negalėčiau perlipti pati per save. Neturiu teisės tokia būti.

– Ko labiausiai netoleruojate žmoguje, su kuriuo esate susijusi darbo santykiais?

– Atsainumo. Manau, visko gali atsitikti kiekvienam: galima kažko nepadaryti, nesuspėti, pamiršti. Jei apie tai informuoji, pripažįsti: "Nepadariau, atsiprašau, nespėjau", viskas normalu. Nenormalu tada, jei tiesiog nedarai, nesiūlai sprendimų, esi nuošalyje.

Įgytos išminties pamokos

– Kaip jaučiatės pandeminiu laikotarpiu, kai reikia susilaikyti nuo bendravimo?

– Man labai trūksta gyvo susitikimo su seserimi Rūta, kuri ištekėjusi už brito, gyvena Anglijoje. Prieš karantiną dar spėjome atšvęsti jos vestuves Ibizoje, Ispanijos saloje, o va dabar lygiai metai, kai nesimatėme.

Iš esmės manęs netrikdė karantinas, nes pagaliau galėjau būti tokia mama, kokia visą laiką svajojau. Kai dirbi, turi labai daug pareigų, dėl kurių tenka labai daug ką aukoti namuose. O karantinas man suteikė galimybę pusryčiauti kartu su vaikais, daryti pasivaikščiojimo pertraukas, leistis drauge į žygius po Vilnių, apylinkes. Pasiruošdavome termosą arbatos, užkandžių ir eidavome. Agotai praėjusią savaitę suėjo penkeri, o ji jau gali įveikti 5 km atstumą. Ir ji, ir sūnus Jokūbas priprato daugiau judėti.

Aš patenkinau tą alkį, poreikį būti su jais daugiau ir negalvojant, kad kažko nepadarei darbe. Karantinas man padėjo išsigryninti, kad dienos metu yra tiek daug neefektyvių ir nereikalingų susitikimų – ištaškome jiems savo energiją, laiką. Todėl, manau, ir toliau planuodama savo darbus pasinaudosiu ta karantinine patirtimi atsakingai elgtis su savo laiku.

– Dažnai kolegos žurnalistai, kalbėdami tema "Moteris ir karjera" atsigręžia į jus. Gimdymo išvakares praleidote darbe, televizijoje. Nelėtinote darbo tempo ir susilaukusi abiejų vaikų. Niekada nesupriešinote karjeros ir motinystės, kokia kaina?

– Tiek po pirmojo, tiek po antrojo gimdymo į darbą sugrįžau labai greitai, po kelių savaičių. Aš esu labai užsispyrusi, Liūtas pagal Zodiaką, perfekcionistė, tai iš širdies vykdžiau abi funkcijas. Stengiausi būti tobula mama ir tobula darbuotoja – kad niekas nepajaustų, kad kažkam skiriu per mažai dėmesio, širdies. Trūko miego. Ir jeigu dabar galėčiau viską pakartoti, tai tikrai pasilikčiau laiko bent pusę metų pabūti su kūdikiu. Ir dėl vaiko, ir dėl savęs, kad fiziškai save pasaugočiau ir atsigaučiau.

– Labai sutrumpinate savo miegą?

– Kol vaikai buvo maži, suguldydavau šeimyną ir eidavau prie kompiuterio dirbti. Tada keldavausi maitinti, nes abu maitinau beveik metus. Užtai dabar einu miegoti kartu su vaikais, pusę dešimtos. Galiu paliudyti, kokie teisūs sakantieji, kad ankstyvas miegas yra labai sveikas ir naudingas. Taip pailsėjusi, žvali keliuosi pusę septynių.

Reikia laiko sau

– O kaip suspėjate reguliariai sportuoti?

– Kadangi visą savo vaikystę ir jaunystę šokau, įprotis judėti yra įaugęs. Stengiuosi sportuoti tris ar keturis kartus per savaitę, jei galėčiau, daryčiau tai ir kiekvieną dieną.

– Kalbant apie jūsų laisvalaikio pomėgius, kaip sakoma, galima galvą nusilaužti. Šokiai, tenisas, jodinėjimas, šuoliai į vandenį, dviračiai... Ar ką nors praleidau?

– Šokiai, jodinėjimas ir šuoliai į vandenį buvo seniai, dabar to nedarau. Iš visų šių veiklų liko dviratis ir sporto treniruotės. Dabar toks etapas, kai norisi daugiau suprasti, išmokti, praplėsti akiratį. Pradėjau lankyti šiuolaikinio meno kursus. Mums būna smagu savaitgaliais su vaikais nueiti į galeriją. Visada einame pėsčiomis, apžiūrime parodą, užsukame ledų – ir pasikultūriname, ir pasilepiname. O į šiuolaikinio meno kursus pastūmėjo Venecijos bienalė. Apsilankiusi joje panorau geriau surasti meno kalbą. Turiu svajonę ir televizijoje padaryti bendrą projektą su menininkais.

– Į dviračių sportą, kaip į viską gyvenime, nėrėte maksimalia jėga. Mynėte ir per kalnus Italijoje, užsibrėžėte dalyvauti triatlone – ar pavyko? Ar šeima dėkinga, kad ir juos įtraukėte į tą ratuotą gyvenimo būdą?

– Triatlonas – dar planuose, tačiau palengva užsiimu visomis trijomis sporto šakomis. Teko būti dviračių stovykloje Italijoje, kur po kalnus mynėme kiekvieną dieną. Mielai prisijungiau prie pasaulinės iniciatyvos: drauge su kitomis moterimis dviračiais mynėme 100 km. Didžiausias mano įveiktas atstumas – 140 km. Kodėl mieliau važiuoju dviračiu, nei žaidžiu tenisą? Man važiuoti dviračiu tolygu meditacijai, be to, nieko nereikia organizuoti, tiesiog sėdi ir važiuoji.

Ant jo sėdžiu nuo šešerių, todėl su Andriumi (Lauros vyras advokatas Andrius Pranckevičius – aut. past.) sodiname ir vaikus. Jie dviračius mina nuo ketverių metų. Dviračiais mielai važinėjame visa šeima. Mėgstame drauge numinti iki Vingio parko. Taigi dviratis mūsų šeimoje – ne tik sporto, bet ir susisiekimo priemonė.

O kalbant apie susisiekimą – man patinka vairuoti. Kad ir kokia sunki diena būtų, kad ir kiek streso, atsisėdu prie vairo, įsijungiu mėgstamą muziką ir atsigaunu.

– Ko klausėtės važiuodama į Kauną?

– Visą laiką kalbėjau telefonu (juokiasi). Turėjau atsakyti į vakar dienos praleistus skambučius.

Sekmadienis – blynų diena

– Ar vis dar kepate duoną savo šeimai?

– Taip. Ta mintis, kad raugas neutralizuoja glitimą, man yra priimtina. Vaikai valgo mano keptą duoną, tada išvengiame bandelių. Kad turėtum energijos, turi galvoti, ką valgai. Aš tikrai labai daug skaitau, domiuosi, ieškau būdų, kaip vaikus pratinti prie daržovių, sveikesnio maisto, mažiau cukraus.

– Jeigu paklausčiau Agotos, kas jai skaniausia, ką atsakytų?

– Blynai. Sekmadieniai pas mus – blynų diena. Tai atėję iš mano vaikystės, mama su tėčiu visada kepdavo. Sekmadienį pabudusi aš jau jaučiu tą skonį burnoje.

– Teko skaityti, kad sekmadieniai jūsų namuose privalomi du dalykai: blynai ir kava lovoje. Jums neša vyras Andrius ar lepinate vienas kitą pakaitomis? O blynus kepti – kieno pareiga?

– Mes nešame blynus vaikams. Leidžiu jiems valgyti lovoje. Tai vienas gražiausių vaikystės prisiminimų, kai lovoje lauki blynų. Todėl man nė kiek nebaisu, kad jie uogiene išteplios patalynę.

Mes nešame blynus vaikams. Leidžiu jiems valgyti lovoje. Tai vienas gražiausių vaikystės prisiminimų, kai lovoje lauki blynų.

O kavos į lovą mums atneša Jokūbas. Išmoko to iš senelio, matydamas, kaip mano tėtis mamai nešdavo kavą į lovą. Tai dabar jis atneša mums su vyru po mažą puodelį ir bėga žaisti. Turiu tokia sekmadienio dovaną – nereikia keltis, jų maitinti. Patys vaikai nusiprausia, apsirengia, užsiima savo veiklomis. O aš pusę dienos galėčiau praleisti su chalatu, gerti kavą, skaityti knygą.

– O koks blynų meniu?

– Kepame mažiausiai trijų rūšių blynus. Agota nori mažiukų, kai tešla liejama arbatiniu šaukšteliu. Mano didžiausios svajonės pildosi – tapau tikrų tikriausia supermama – jau galiu per kartą į keptuvę sutalpinti 35 blynus! Jokūbas nori lietinių. Man labiausiai patinka širdelės. O vyras kartais sūnui palaiko kompaniją, kartais – man. Išmoko ir jis kepti, mane gali pavaduoti.

Galia įveikti rutiną

– Skaitytojai neatleistų, jei nestabtelėtume ties grožio reikalais. Žavite savo kasdieniu elegantišku įvaizdžiu, o ir šventiškai pasipuošusi nustelbiate daugelį modisčių. Turiu mintyje stilistų liaupses, kai sužibėjote Valdovų rūmuose Prancūzijos pirmajai porai surengtoje iškilmingoje vakarienėje. Kas rūpinasi jūsų įvaizdžiu? Ar kartais ištariate visų moterų egzistencinę frazę: "Neturiu ką apsirengti"?

– Taip! Žinoma (juokiasi). Norėčiau skirti savo išvaizdai daugiau tam laiko, tikiuosi, kad ateis tokia diena, kai turėsiu tam daugiau laiko ryte. Valdovų rūmuose vilkėjau Elos Tatarinovos sukurtą suknelę, tam tikromis progomis pasinaudoju dizainerių paslaugomis. O kasdieniu įvaizdžiu rūpinuosi pati.

Daug ką perėmiau iš mamos. Ji labai mokė prižiūrėti drabužius. Iki šiol retai kada naudojuosi skalbykle. Dažniau skalbiu rankomis arba nešu į valyklą, kad audinys nepakeistų formos. Ir abu vaikai jau moka rūšiuoti skalbinius, tausoja drabužėlius.

Esu šiek tiek panaši į močiutę. Ji visada pasitempusi, pasipuošusi. Net namuose vaikšto su perlais ant kaklo, ausyse. Aš irgi mėgstu penktadieniais pasipuošti namuose: apsivelku suknelę, užsidedu papuošalus su perlais, apsiaunu aukštakulnius, pasidažau. Įsipilame taurę vyno. Tiesiog penktadienis – kodėl nesusikurti šventės sau?

– Jei būtų duota galimybė pasilepinti kokia tik norite grožio procedūra, kas tai būtų?

– Man didžiausias malonumas būtų visos dienos SPA. Nuo ryto iki vakaro mane masažuotų, vyniotų, glostytų, kvepėtų... Malonumas!

– Šiandien daug jaunų moterų dirba ugdydamos save. Suvokia, kad santykiai irgi yra darbas. Ar pritariate?

– Savaime santykių nebūna. Labai svarbu rasti laiko vienas kitam. Kai atsiranda vaikai, tai tampa sudėtinga. Taip, aš skaitau labai daug straipsnių, knygų, pagrindinė mano literatūra – psichologinė, apie vaikų auklėjimą, asmeninį tobulėjimą.

Juk niekas mūsų neišmokė kuriant santykius su antrąja puse viską iš anksto gerai aptarti: kas bus, kai atsiras vaikų, kas bus, jei kažkas susirgs, kaip mes valdysime finansus, kas už ką bus atsakingas? Žmonės kuria santykius jauni, neturi patirties, bet turi galybę lūkesčių. Ir tada skaudžiai susiduria su realybe. Aš irgi buvau prisiskaičiusi mergaitiškų romanų. Buitis, rutina labai daug keičia, todėl reikia pastangų tam pasipriešinti. Reikia tiesiog planuoti pasimatymus su vyru, nes kai gyveni uždarame rate – darbas, namai, buitis, savaime surasti laiko tik vienas kitam labai sunku. Negali visko aukoti dėl vaikų, kartais turi pasakyti: čia mūsų laikas, mes jį praleisime tik dviese.

– Jūs – šeimos kaklas?

– Oi, čia Andriaus reikėtų klausti... Aš manau, kad ta liūtiška natūra vis tiek išlenda. Mano vyrui tikrai nėra lengva su manimi (juokiasi).

"Išsipildymo akcija" – faktai ir skaičiai

• Rengiama nuo 2003-iųjų, jau aštuonioliktus metus.

• Per visus akcijos metus geros valios žmonės paaukojo beveik 10 mln. (9 859 006,62) eurų.

• Už suaukotas lėšas ligoninėms ir vaikams buvo nupirkta medicininės įrangos, vaistų, atlikta operacijų, skirta reabilitacijos, pagerinta buitis.

• Iš viso akcijos metu buvo padėta daugiau nei 180-iai itin sunkių ligonių, kai kurie iš jų, tiesiogine to žodžio prasme, buvo prikelti gyvenimui.

• TV3 ir "Išsipildymo akcija" atskubėjo į pagalbą Lietuvos medikams per karantiną – nupirko 5 tūkst. respiratorių.

Apie tai, ką reiškia būti supermama šiandien 19.30 val. TV3 laidoje „Visi mes žmonės“ kalbės TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė, tinklaraštininkė Simona Lipnė ir komunikacijos specialistas Simonas Urbonas.

L. Blaževičiūtė – puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai derinti motinystę ir karjerą. Ji į darbą grįžo prabėgus vos kelioms savaitėms po abiejų atžalų gimimo.

„Šiandien keptuvėje sugebėjau vienu metu iškepti 35 miniatiūrinius blynelius“, – smagiai apie savo pasiekimą praneša Laura. Namuose ji yra įvedusi taisyklę, kad žodžio „neįmanoma“ nėra. Ji papasakos ir ne vieną smagų, kuriozišką nutikimą iš savo kaip mamos-vadovės gyvenimo.

„Supermama – tai ir ta moteris, kuri augindama vaikus sugeba sukurti kad ir nedidelį verslą, – sako tinklaraštininkė, rinkodaros specialistė Simonė Lipnė, trynukų mama, kuriems netrukus sueis treji metai. – Aš, galima sakyti, atradau save susilaukusi vaikų, nes augindama juos sukūriau verslą, užsiimu tuo, kas man labai patinka ir neketinu grįžti į ankstesnį darbą“.

Simona su bičiule yra sukūrusios projektą „Mamos be tabu“, kurio dėka bandoma keisti stereotipus, sustabarėjusias tiesas apie motinystę, sudaroma galimybė atvirai pasikalbėti apie tai, ką mamos neretai nutyli.

Daug sekėjų turinti moteris sulaukia ir neigiamų komentarų dėl savo atvirumo, pavyzdžiui, – ji neslepia, kad septynis mėnesius maitinusi trynukus kiek vėliau ji pasidarė plastinę krūtų operaciją. „Bet pinigų aš tam užsidirbau pati „sėdėdama“ namie“, – sako Simona.

Namuose ji įvedusi griežtą tvarką, o štai lepinti anūkus gali seneliai – tik tuomet vaikai gauna saldumynų.

Ką ji patartų išvargusiai mamai? Pasak Simonos, geriausias būdas – pakeisti aplinką. Tą galima padaryti nebrangiai ar net visai be pinigų.

„Kitąsyk porą valandų ramiai besitęsianti vakarienė su vyru, kai nereikia penkiolika kartų keltis nuo stalo jau padeda grįžti į save“, – patirtimi dalijasi Simona. 

„Supertėvai – tai superherojai savo vaikams. Turiu būti geriausia savo versija“, – sako komunikacijos specialistas, tinklaraštininkas, trijų vaikų tėvas Simonas Urbonas. Du pirmus vaikus nuo gimimo jis augino pats, žmoną išleidęs į darbą ir sudaužė daug stereotipų, susijusių su vaikų auginimu.

Gyventi kokybiškai

Pagrindinis šių metų "Išsipildymo akcijos" leitmotyvas – padėkime pasistiebti, užaugti, pasiekti, sako L.Blaževičiūtė. "Įgyvendindami akciją jau daugelį metų, galime matyti kaip kartu su akcija auga ir jos globojami vaikai – gauta medicinos pagalba juos sustiprina, jie auga, gerėja jų fizinė bei emocinė būklė. Kitas svarbus aspektas, apie kurį norime vis daugiau kalbėti, – svarbu padėti ne tik fizinę negalią turintiems vaikams, bet ir tam tikriems vaikų bei jaunimo socializacijos, mentorystės, sveikatinimo projektams", – pabrėžia TV3 vadovė.

Juk svarbu ne tik išgyventi, bet ir gyventi kokybišką, visavertį gyvenimą. "Pavyzdžiui, neįgaliems vaikams reikia padėti įsilieti į visuomeninį socialinį gyvenimą, kitiems vaikučiams, ypač iš globos namų ar sunkiai besiverčiančių šeimų, reikia padėti suteikiant tam tikrų žinių, organizuojant įvairias lavinimo, ugdymo, laisvalaikio užimtumo veiklas, kad jie augtų kaip asmenybės, lavintųsi, siektų savo svajonių ir tikslų, rastų savo vietą gyvenime. Mūsų visuomenėje nemažai tokių, kuriems reikia ir tokios – ne materialinės – pagalbos", – pastebi L.Blaževičiūtė.

Šiemet, kaip ir prieš daugelį metų, pagrindinis "Išsipildymo akcijos" tikslas – padėti sunkiai segantiems ligoniukams, kurių gydymui nepakanka valstybės skiriamų lėšų, nėra reikiamų medicinos galimybių, o tėvai bei artimieji jau būna išbandę viską, ką leidžia jų galimybės.

"Kitas tikslas – nupirkti gydymo įstaigoms reikalingos medicininės įrangos, kuri leistų spręsti daugelio vaikų sveikatos problemas. Be to, matome poreikį fizinėms ir psichologinėms programoms, skirtoms sergantiems vaikams bei jų šeimoms. Dar viena kryptis, kurios plėtojimui irgi reikia skirti lėšų, – parama vaikų ir jaunimo socializacijos bei mentorystės projektams. Taigi, norų, tikslų yra daug. Ir visiems jiems įgyvendinti reikia visų Lietuvos žmonių pagalbos", – sako L.Blažvičiūtė.

Keitėsi ir požiūris

Šiemet "Išsipildymo akcija" organizuojama jau 17-ą kartą. Kasmet auga vaikų, kuriems ši akcija padėjo, skaičius. Paramos projektas pagerino ir pavienių ligoniukų gyvenimą, ir ligoninių arsenalą, nes joms nupirkta medicinos įranga leidžia gydyti daugelį vaikų, kurie ne visada kreipiasi pagalbos į akcijos organizatorius.

Rezultatai, kuriuos matome kasmet, džiugina ir įkvepia kartoti šią akciją vėl ir vėl.

"Pastebime vis daugiau spręstinų klausimų ir problemų, tad akcija įgauna vis platesnį pobūdį. Pavyzdžiui, pernai padėjome ne tik sergantiems vaikams, ligoninėms, bet ir "Dviračių akademijai", kad jie organizuotų treniruotes vaikams iš globos namų ir augantiems socialiai remtinose šeimose", – priduria L.Blaževičiūtė.

Per šešiolika akcijos gyvavimo metų keitėsi ir visuomenės požiūris. "Pirmaisiais metais galbūt jautėsi šiek tiek nepasitikėjimo, skepticizmo, galbūt buvo šiek tiek nedrąsu aukoti, tačiau žmonės kasmet matydami konkrečias vaikų istorijas – kaip jiems buvo padėta, kai girdi gydytojų atsiliepimus apie įrangą, kuria galima atlikti unikalias operacijas, kai viešojoje erdvėje sklando laimingų tėvų padėkos ir teigiami atsiliepimai, kai galima lengvai rasti visas ataskaitas apie panaudotas lėšas – tai suteikia pasitikėjimo akcija. Ir tikėjimo, kad kiekvieno indėlis yra reikšmingas, tad kasmet vis daugiau žmonių prisideda prie akcijos", – pastebi TV3 vadovė.

Rekordiniai pasiekimai

Pernai "Išsipildymo akcijos" globojamiems vaikams geros valios žmonės paaukojo rekordinę sumą – net 402 tūkst. eurų. Didžioji lėšų dalis buvo surinkta per šventinį "Išsipildymo akcijos" koncertą, vykusį 2018 m. gruodžio pradžioje Raudondvario dvare. Įspūdingas renginys, kupinas nuostabių pasirodymų, nepaliko abejingų – koncerto metu žmonės paaukojo beveik 220 tūkst. eurų. Nemažai lėšų – apie 30 tūkst. eurų – buvo surinkta per visuotinę "Pyragų dienos" iniciatyvą. Likusi suma suaukota viso projekto metu.

"Surinktos lėšos buvo skirtos daugiau nei 50 itin sunkiomis ligomis sergančių vaikų – tarp jų ir TV3 žiūrovams pažįstamiems mažiesiems herojams Aronui, Zoe, Lukrecijai, Saturnui, Edgarui, kurių istorijas pristatėme reportažuose bei koncerto metu. Širdis virpa iš susijaudinimo ir džiaugsmo, kai gauname vaikų tėvų laiškus su padėkomis, nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuoti vaikų sveikatos pokyčiai ir laimėjimai", – gerąja patirtimi dalijasi L.Blaževičiūtė.

"Štai, pavyzdžiui, Zoe mama džiaugėsi, kad su "Išsipildymo akcijos" dovanota maitinimo pompa ir sistemomis bei specialiu maistu susitvarkė mergaitės mityba. Ji priaugo svorio, sustiprėjo fiziškai, gali ir nori vaikščioti, lipti laiptais bei turi jėgų reabilitacijos procedūroms. O prieš tai Zoe buvo visai nusilpusi, per mažo svorio, norėjo tik gulėti arba sėdėti vežimėlyje, nes maitinimo su švirkštu per gastrostomą, nors ir specialiu maistu, organizmas netoleravo. Džiugina ir kitos herojės – Lukrecijos sveikatos pagerėjimas: prieš metus mergaitė beveik nevaikščiojo, nekalbėjo, nerijo seilių, o dabar ji šypsosi, šoka ir net plaukia!" – džiaugiasi ji.

Iš pernai suaukotų lėšų Santaros klinikų Vaikų ligoninei buvo nupirkta moderni įranga urologinėms endoskopinėms operacijoms. Su šia įranga buvo atlikta operacija akcijos dalyviui Edgarui. "Kaip sakė berniuko gydytojas, naujas aparatas pagerino ne tik operacijos kokybę – Edgaras trumpesnį laiką gydėsi reanimacijoje, anksčiau atsisėdo, greičiau pradėjo vaikščioti. Su šia įranga jau yra atlikta daugiau nei 50 operacijų kitiems vaikams. Kai kurios jų – unikalios, pavyzdžiui, atlikta akmenų skaldymo procedūra vos šešių mėnesių kūdikiui. Tai didelė pažanga mūsų medicinoje", – apie tai, kas nuveikta už "Išsipildymo akcijos" lėšas, pasakoja TV3 vadovė.

Neabejingi skausmui

L.Blaževičiūtė įsitikinusi: jei Lietuvoje neliktų "Išsipildymo akcijos", būtų mažiau šviesos ir gėrio. "Nors rodome ir kalbame apie labai jautrius ir skaudžius dalykus, bet jie suvienija žmones, paskatina ištiesti gerumo ranką ir padėti tiems, kuriems tos pagalbos itin reikia. O rezultatai, kuriuos matome kasmet, džiugina ir įkvepia kartoti šią akciją vėl ir vėl", – optimistiškai nusiteikusi pašnekovė.

"Kasmet įsitikiname – Lietuvos žmonės tikrai neabejingi kitų skausmui, pagalbos prašymui. Esame jautri ir atjaučianti tauta. Ir ne tik pavieniai žmonės, bet ir socialiai atsakingos įmonės. Nuoširdžiai dėkojame ilgamečiam akcijos partneriui – SEB bankui. Jo parama ir palaikymas itin svarbūs ir reikalingi, tik tokių partnerių dėka galime kasmet suorganizuoti šią didžiulę akciją ir surengti "Išsipildymo akcijos" koncertą", – priduria L.Blaževičiūtė.

"Nuoširdžiai kviečiame visus žmones ir šiemet prisidėti prie "Išsipildymo akcijos". Paaukoti keli eurai kažkam išgelbsti gyvybę. Noras gyventi – neišmatuojamas. Net beviltiškais laikomi ligoniukai išgyvena savo noro, begalinio užsispyrimo ir visų geros valios žmonių dėka", – sako ilgus metus prie projekto organizavimo prisidedanti moteris.

Mažųjų ligoniukų istorijas TV3 rodo nuo spalio 14 d. Taip pat tradiciškai lapkričio pradžioje televizija kvies minėti "Pyragų dieną", o lapkričio pabaigoje – į "Išsipildymo akcijos" koncertą.

„Tai viena pozityviausių ir šviesiausių dienų metuose, kuomet sutinku tiek dvasiškai stiprių žmonių – visi jie labai skirtingi, bet tikrai ypatingi, įkvepiantys, priverčiantys susimąstyti apie bendražmogiškus dalykus ir vertybes. Šventę organizuojame jau keturioliktus metus. Per šį laikotarpį daug ko matėme, bet kasmet nepaliaujame stebėtis mūsų šalies žmonių drąsa, atsidavimu, pasiaukojimu, nesavanaudiškumu. Tai priminimas mums visiems, jog tik mes kartu kuriame Lietuvą, kurioje yra gera gyventi “, – sakė TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Iškilmingą „Lietuvos garbės“ ceremoniją vedė Audrės Kudabienė ir Mindaugas Stasiulis, o muzikinius pasirodymus dovanojo ryškiausios muzikos žvaigždės. Apdovanojimuose pirmą kartą nuskambėjo lietuvių mylimo tenoro Merūno Vitulskio ir Jazzu duetas – jie atliko naują, dar niekur negrotą dainą, jaunosios kartos operos solistė Ieva Juozapaitytė sugiedojo „Tautišką giesmę“, dainavo ir scenos grandas Kastytis Kerbedis, Saulius Prūsaitis, Anturri su „Ąžuoliuko“ choru bei kiti atlikėjai.

Nors scenos žvaigždžių pasirodymai buvo išties įspūdingi, vis tik, visas dėmesys krypo į septynis ypatingus žmones – šių metų herojus.

Metų auksinė širdis: Audra Bastytė-Ignatavičė

Netikėtai liepos pabaigoje miręs žinomas šokėjas, Klaipėdos universiteto Lotynų Amerikos šokių ansamblio „Žuvėdra“ narys vos 31 metų sulaukęs Vilius Ignatavičius iškeliaudamas Amžinojo poilsio, kažkam dovanojo antrą gyvenimą. Jo žmona Audra Bastytė-Ignatavičė netekties ir didžiausio skausmo akimirką sutiko paaukoti mylimo vyro organus donorystei. Jauna moteris su ašaromis stebėjo, kaip specialiam konteineryje patalpinta mirusio vyro širdis, malūnsparniu išskraidinama jos transplantacijos laukiančiai nepažįstamajai. Audronė niekada nesužinos, kam buvo persodinti jos vyro organai. Žinoma tik tiek, kad visi jie sėkmingai prigijo ir išgelbėjo ne vieną gyvybę.

Metų pareiga: Eugenijus Peikštenis, Darius Indrišionis, Gintautas Vėlius ir Dalius Žygelis

Nuo pat nepriklausomybės atgavimo, Lietuvos mokslininkai suko galvas, kur galėtų būti paslėpti sovietų nužudyto legendinio Pietų Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Keturi Lietuvos istorikai padarė tai, kas ilgus metus atrodė neįmanoma – jie, pirmiausia, pasikliaudami nuojauta, o vėliau įdėję nepaprastai daug pastangų, negailėdami savęs, dirbo, kol surado ypatingo Lietuvai žmogaus palaikus ir taip įdėjo svarų indėlį, į mūsų šalies istorijos perrašymą. Praėjus mėnesiui po garbingo palaikų palaidojimo, Seimas pripažino Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu.

Metų gelbėtojai: Tadeušas Kežunas ir Česlav Voitkevič

Ši istorija dar kartą įrodo, kad gelbėtojas yra ne profesija, o žmogaus savybė. Išgelbėti žmogų gali bet kuris mūsų, bet toli gražu ne visi tai išdrįsta. Du drąsūs vyrai – Tadeušas ir Česlavas išgelbėjo dviejų mergaičių gyvybes. Ugniagesiai tvirtina, kad jei ne vyrų narsus poelgis, mergaitės pagalbos nebūtų spėjusios sulaukti – apie 1920-uosius metus statytas medinis namas žaibiškai sudegė.

Nelaimė Poškonių seniūnijos Paginių kaime įvyko balandžio 14 dieną – namie buvusios mažametės sesutės žiūrėjo televizorių, kai suprato, kad kilo gaisras, koridorius jau liepsnojo. Iš medinio namo besiveržiančius dūmus pastebėję Tadeuš ir Česlav iš karto suprato, jog delsti negalima nė sekundės. „Kai atlėkėme, įėjimas jau liepsnojo. Teko daužti langą ir taip patekti pas smarkiai išsigandusias bei klykiančias mergaites. Aš dar paklausiau, ar daugiau nieko nėra viduje“, – siaubingą įvykį prisiminė Tadeušas Kežunas.

„Ugnis plito žaibiškai. Kai tik ištraukėme mergaites ir nunešėme į saugią vietą, sprogo dujų balionas. Tada jau viską apėmė liepsnos. Ten nebuvo laiko, kada net išsigąsti. Po to kažkas sakė, jog sprogo dar vienas balionas...“, – apie tragiškai galėjusį pasibaigti gaisrą pasakojo Česlav Voitkevič.

Metų vaikas: Jonas Vozbutas

Neeilinio talento trylikametis akordeonistas Jonas Vozbutas garsina mūsų šalį toli už jos ribų. Mokytis groti padėjo būdamas septynerių. Grodamas šeštus metus, Jonas jau yra 27 tarptautinių ir 7 respublikinių konkursų laureatas ir prizininkas solo bei ansamblių kategorijose. Jis groja sudėtingiausius ir aukščiausios kategorijos kūrinius varžydamasis su gerokai vyresniais ir labiau patyrusiais pasaulio atlikėjais. Dalyvavo tarptautiniuose konkursuose įvairiose pasaulio šalyse: Lenkijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Slovakijoje, Austrijoje, Latvijoje, Estijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Kanadoje. Šiuo metu Jonas mokosi Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje pas akordeono mokytoją – ekspertę Marytę Markevičienę. Groja solo, ansamblyje ir akordeonų orkestre. Taip pat tobulina savo meistriškumą pas akordeono dėstytoją Frederic Deshamps Paryžiaus konservatorijoje. Apdovanojimą Jonui įteikė prekybos tinklo „Maxima“ vadovė Kristina Meidė.

Metų poelgis: Mindaugas Ruočkus ir Justina Gervytė

Tik jaunų, šaunių žmonių – Mindaugo ir Justinos – dėka Marija Sabaliauskienė šiandien džiaugiasi gyvenimu, jei ne šie jaunuoliai – šiandien Marijos nebebūtų gyvųjų tarpe. Viename Kauno prekybos centre buvęs devyniolikmetis Mindaugas pastebėjo besibūriuojančių žmonių minią. Priėjęs pamatė ant žemės gulinčia senjorą. Pamanė, kad ji tiesiog nualpus. Bet perklausęs aplinkinių, ar greitoji važiuoja, sužinojo, kad senyva moteris nekvėpuoja, nečiuopiamas pulsas. Jis puolė daryti širdies masažą. Keistą sambrūzdį pastebėjo tuo metu prekybos centre buvusi ir 23 m. Justina. Kuri pribėgusi prie širdies masažą darančio Mindaugo pasisiūlė padėti. Taip pakaitomis jaunuoliai gaivino moterį, kol atvyko medikai. Pasak gydytojų, jaunuoliai padarė labai didelį darbą – nepaisant, to, kad širdis neplakė, bet dėl daromo širdies masažo, kraujas buvo varinėjamas ir aprūpino smegenis deguonimi. Kitu atveju klinikinė mirtis būtų pasibaigusi biologine ir net atvykusi greitoji niekuo nebebūtų padėjusi. „Yra neapsakomas jausmas, kai sužinai, kad išgelbėjai gyvybę. Ir šiaip, niekada gyvenime nepraeidavau pro blogai besijaučiančius, ar be sąmonės esančius žmones. Visuomet paklausdavau, ar pagalbos nereikia, jeigu būdavo be sąmonės – kviesdavau greitąją“, – pasakojo Mindaugas. Po šio įvykio Justina vis dar yra apimta teigiamų emocijų. „Nors ir nemanau, kad atlikau žygdarbį, nes visi taip sako, bet tikrai yra nerealus jausmas žinoti, kad prisidėjau prie gyvybės išgelbėjimo“, – sakė Justina.

Metų iniciatyva: Paulius Skruibis

Neretai girdime: dingo jaunas žmogus, išėjo iš namų ir negrįžo... Širdį veriantis tėvų kreipimasis į žmones, galbūt kažką mačiusius ar žinančius... Sujudimas žiniasklaidoje, policijos pareigūnų darbas... O kaip skauda, kai jauni žmonės, kuriems, regis, gyvenimas dar tik prasideda, randami, užvertę gyvenimo lapą... Ir tuomet kyla klausimas: kodėl? Tuomet galvojame, ką AŠ galėjau padaryti, kad taip nenutiktų? O ką MES galėjome padaryti, kad taip nenutiktų? Tačiau yra žmonių, kurie nenuilsdami dirba, paaukoję kiekvieną savo dieną, naktį, sekundę, akimirką – laiką, svarbų išsaugoti žmogaus gyvybei, tai – „Jaunimo linijos“ savanoriai. „Jaunimo linija“ – pirmoji savanoriška emocinės paramos telefonu ir internetu tarnyba Lietuvoje, kasmet padedanti tūkstančiams į neviltį puolusių jaunuolių. Apdovanojimą „Jaunimo linijos“ valdybos pirmininkui Pauliui Skruibiui įteikė TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Metų kaimynai: Daiva ir Vilmis Pikūnai

Panevėžiečių šeimą Daivą ir Vilmį Pikūnus, Panevėžyje, kaip ir rajone žino daug kas, o ypač nepasiturinčiai gyvenančios šeimos, auginančios vaikus. Geradariais jau 3 metus savo iniciatyva renka labdarą vaikams. Labdaringa veikla verda kasdien – septynias dienas per savaitę. Jie skersai išilgai

išmaišė Lietuvą, rinkdami vaikams būtinus daiktus: rūbelius, žaislus, sauskelnes, baldus, buitinę techniką. Pagalbos prašančiųjų nemažai. Daiva patikino, kad neatsako nei vienam. „Nors pagrindine renkame labdarą vaikams, bet jeigu paprašo suaugusieji, irgi padedam. Kažkaip negaliu žiūrėti į tas liūdnas, prašančias akis kieno jos būtų – vaiko, ar suaugusio“, – sako Daiva. Jos vyras prasitaria, jog jam ši veikla į kraują įaugo: „Neįsivaizduoju kasdienybės be šios veiklos“, – sako Vilmis.

Į apdovanojimus pirmadienio vakarą rinkosi gausus būrys žmonių.

Tapo prasminga tradicija

Lapkričio 6-ąją, Pyragų dieną, TV3 tradiciškai visus geros valios žmones ragina iškepti pyragą ir jo gabalėlius už sutartą kainą parduoti bendradarbiams, kolegoms ar bendramoksliams, o surinktas lėšas paaukoti sergančių vaikų paramos projektui "Išsipildymo akcija 2018".

Šiemet "Išsipildymo akcija" švenčia 16-ąjį gimtadienį, o Pyragų diena – devintąjį. "Idėją nusižiūrėjome nuo kolegų iš Londono, kadangi tuo metu tiek Didžiojoje Britanijoje, tiek Skandinavijoje aukojimo tradicijos jau buvo gana gilios, ir tai buvo tarsi natūralus reiškinys. Aš pamenu, kai prieš šešiolika metų pradėjome organizuoti "Išsipildymo akciją", Lietuvoje tai buvo labai nauja, ir svarstėme, kaip visuomenė priims mūsų prašymą aukoti", – prisimena L.Blaževičiūtė.

Pyragų diena visų pirma buvo skirta įtraukti TV3 darbuotojus, sako šios televizijos vadovė. "Kiekviena įmonė nori, kad jos darbuotojai tikėtų tuo, ką ji daro. Norėjome, kad darbuotojai tikėtų "Išsipildymo akcija" ir norėjome jų socialinio indėlio. Pirmus keletą metų tai nebuvo idėja, skirta skleisti ją už įmonės ribų, nebuvo skirta visai Lietuvai. Bet tada pagalvojome, kad gal smagu įtraukti ir plačiąją visuomenę", – dalijasi L.Blaževičiūtė.

Geros valios žmonių daugėja

Visuomeniška moteris tiki, kad kepant ir valgant pyragus aukoti likimo nuskriaustiems vaikams yra lengviau ir paprasčiau, nei tiesiog pervesti vieną ar kelis eurus į labdarai skirtą sąskaitą.

"Visais laikais buvo vadinamoji bažnytinė dešimtinė, kai dalį lėšų skirdavome aukoms. Dabar, kai gyvenimas yra toks greitas, žmonės dažnai net nepagalvoja apie aukojimą, o pyragai padeda atkreipti dėmesį ir priminti, kad aplink mus yra tokių, kuriems mūsų pagalba labai reikalinga", – šypsosi ji.

Pasak L.Blaževičiūtės, Lietuvoje išties formuojasi aukojimo tradicijos. "Pavyzdžiui, mano močiutė net kalendoriuje pasižymi, kada bus kokia nors akcija. Ji visada planuoja aukoti. Per visus metus, kiek gyvuoja "Išsipildymo akcija" ar Pyragų diena, matome didelį visuomenės įsijungimą. Pavyzdžiui, pernai prie Pyragų dienos prisijungė net 500 bendrovių, mokyklų ir valstybinių įmonių. "Išsipildymo akcijai" vien pardavus iškeptus pyragus pernai buvo suaukota 30 tūkst. eurų. Aš manau, kad šiemet bus dar daugiau", – viliasi moteris.

"Labai smagu, kad prisijungia net įmonės ir bendruomenės iš Anglijos. Tai reiškia, kad ir lietuviai, gyvenantys emigracijoje, nori įnešti savo indėlį į visuomenę", – priduria ji.

Pavyzdys vaikams

Tautiečiai kasmet siunčia nuotraukas, kuriose įamžinta, kaip jie švenčia Pyragų dieną.

Su draugais pyragus ragaujame namuose, ir tai yra proga vaikams parodyti, kad reikia dalytis tuo, ką mes turime, ir kad yra vaikų, kurie gyvena kitaip negu mes.

L.Blaževičiūtė sako, kad iš nuotraukų matyti, jog lietuviai įdeda labai daug pastangų, o pyragų įvairovė yra begalinė. "SEB bankas visus šiuos metus yra ištikimas "Išsipildymo akcijos" partneris ir visoje Lietuvoje, visuose savo banko skyriuose, kasmet spalvingai švenčia Pyragų dieną. Mūsų biure šioje šventėje dalyvauja ne tik moterys, bet ir vyrai – jų pyragų sulaukiame net labai daug. Kiti prisipažįsta, kad jiems antrosios pusės padeda, bet įdomu tai, kad kuo toliau, tuo daugiau būna nesaldžių pyragų. Aš vis žadu į darbą atsinešti savo keptos duonos, todėl šiemet planuoju tikrai taip padaryti. Daug metų reguliariai kepu duoną su įvairiomis sėklomis, nes vaikai namuose mėgsta, ir tikiu, kad ji sveikesnė – joje yra mažiau cukraus ir priedų", – atvirauja ji.

L.Blaževičiūtė Pyragų dieną švenčia ne tik darbe, bet ir namuose – čia ji kviečiasi draugus su jų ruoštais pyragais. "Mano antra dukrytė Agotėlė buvo tik gimusi, ir taip sutapo, kad porą kartų praleidome šią tradiciją. Bet paprastai su draugais pyragus ragaujame namuose, ir tai yra proga vaikams parodyti, kad reikia dalytis tuo, ką mes turime, ir kad yra vaikų, kurie gyvena kitaip negu mes. Kai aš turiu progą, savo vaikus veduosi ir į vaikų namus, lygiai taip pat stengiuosi, kad ir mano vaikai dalyvautų labdaros bėgimuose. Jau sūnus Jokūbas klausia, kas ta parama, o kai bėgame pusmaratonį, jis manęs vėl klausia: ar čia labdaringas bėgimas? Aš noriu, kad jie augtų ne egoistai, bet galvotų ir apie kitus, o pavyzdžiu tai padaryti yra lengviausia", – neabejoja TV3 televizijos vadovė.

Pasak jos, Pyragų dienoje dalyvaujančių žmonių skaičius parodo, kad, aukodami darbe ar mokykloje, tą gražią idėją parsinešame ir į namus. "Jau vien pyrago kepimo procesas prasideda nuo namų – kai apie tai kalbi ir dalijiesi su šeimos nariais. Manau, kad bendruomeniškumas ir įsitraukimas yra pagrindinės Pyragų dienos idėjos", – sako L.Blaževičiūtė.

Pyragų diena yra didžiausio šalyje socialinio projekto "Išsipildymo akcija" dalis. Jau šešiolika metų gyvuojanti iniciatyva ir šiemet kviečia ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia – itin sunkiomis ar retomis ligomis sergantiems vaikams, kuriems medikai jau nesuteikia daug vilčių pasveikti ar net išgyventi, ir kuriems tik dėl akcijos metu surinktų lėšų pavyksta gauti reikalingą gydymą, vaistų ar specialią medicininę įrangą.