-
Išsaugoti, puoselėti tai, ką turime unikaliausio (Metų kaunietės rinkimai) 3
10. Laura Lukenskienė – etnologė, folkloro puoselėtoja, tradicinių šokių renginių organizatorė ir dalyvė, Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriaus muziejininkė, kanklininkė, folkloro ansamblių „Kadujo“, „Saulėlio“ ir „Šilko stygos“ vadovė, spindinti šalies mastu ir pelniusi Kultūros ministerijos premiją už etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėjimą ir skleidimą.
L. Lukenskienė – lietuviškų šokių vakarų, kanklių muzikos festivalio „Kanklės mano rankose“ ir įvairių kitų renginių organizatorė. Jie vyksta smagiame Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje.
„Muziejininko darbas – ne toks nuobodus, kaip daug kam atrodo. Čia nepaprastai daug judesio, – sakė L. Lukenskienė. – Kaip muziejininkė, renku žmonių, daiktų, muzikos istorijas, kurios po truputį nugula į muziejaus fondus, jungiasi viena prie kitos ir papildo visos Lietuvos kultūros istoriją.“
„Surinkti eksponatai ir istorijos išvysta dienos šviesą muziejaus ekspozicijose ir įvairiuose virtualiuosiuoe pristatymuose. Darbai, susiję su ekspozicijų kūrimu, – taip pat labai įvairūs ir dinamiški: nuo medžiagos parinkimo iki interaktyvių žaidimų kūrimo“, – įvairove darbe ir kiekviena diena, suteikiančia daug naujų patirčių, džiaugiasi kaunietė.
Ji groja kanklėmis, todėl ekspedicijų metu užrašyti kūriniai atgyja atliekami ansamblių, skamba renginiuose – paveldą atgaivina ir tokiu įdomiu būdu.
Kas sunkiausia? Sutalpinti į dienotvarkę visus dalykus, kuriuos norisi nuveikti.
Kauno moterims, merginoms l. Lukenskienė linki surasti tokių veiklų, kurios teikia džiaugsmo. Jai pačiai tai pavyko. „Tada ir dirbdama nejauti, kad dirbi. Tiesiog mėgaujiesi“, – palygino ji.
L. Lukenskienei labai imponuoja, kad „Kaunas yra nepaprastai bendruomeniškas miestas, kur tikrai jaučiama, kad mes vienas kitam svarbūs, kad mums rūpi kiekvienas namas, medis mūsų mieste, kad visa tai yra kiekvieno iš mūsų“.
Muziejininko darbas – ne toks nuobodus, kaip daug kam atrodo. Čia nepaprastai daug judesio.
Toks pats požiūris, jos įsitikinimu, visos Kauno kultūros bendruomenės. „Į mano organizuojamus renginius susirenka įvairių kartų žmonių ir čia labai jaučiama pagarba vienų kitiems, amžiui, istorijai – ne tik rašytinei, bet ir tokiems, atrodo, sunkiai apčiuopiamiems dalykams kaip kultūros – šokio, muzikos – istorija“, – pasakojo kaunietė.
„Savo organizuojamuose renginiuose ir šiaip kasdienybėje nuolat matau kauniečių bendruomeniškumą, suinteresuotumą, kad visiems būtų gerai, jaučiu vieni kitų skatinimą ir palaikymą – tiesiog bendrumą. Labai geras jausmas“, – džiaugėsi kaunietė.
Daugiausia sentimentų kelia Panemunė, kurioje gyvena, ir Kauno senamiestis, L. Zamenhofo gatvė, kurioje įsikūręs Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, kur ji praleidžia labai daug laiko.
20. Vida Sniečkuvienė – kūrėja, liaudies menininkė, šiaudinių sodų rišėja, muziejininkė, sodus, įtrauktus į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą, pristatanti visame pasaulyje, o pernai pelniusi ir svarbiausią šalies tautodailininkų įvertinimą – „Aukso vainiką“. Kartu su vyru Arūnu ilgus metus puoselėja kultūros židiniu pakaunėje tapusį Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų Vilkijoje, Kauno rajone.
Dainos jai rūpėjo nuo pat vaikystės. Dešimtmetį lankė folkloro ansamblį „Ratilio“. Su koncertais išmaišė visą pasaulį ir gimtinę, per ekspedicijas Lietuvoje užrašinėjo senąsias liaudies dainas ir papročius, kaupė žinias apie šiaudinių sodų tradiciją.
„Šiaudiniams sodams kurti reikia labai daug kantrybės, bet man jos užtenka. Jie mane tiesiog įtraukė“, – pasakojo ruošdamasi savo kurtų šiaudinių sodų parodai V. Sniečkuvienė.
Į Kauno rajoną, Vilkiją, kur gyvena ir dirba jau tris dešimtmečius, atitekėjo iš Vilniaus. Visas gyvenimas susijęs su kultūra. Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejuje ir dirba, ir gyvena. „Mano visas gyvenimas yra muziejus. Ir darbe, ir po darbo mane lydi daina ir kūryba“, – sakė V. Sniečkuvienė. Pasirinkta veikla ir gyvenimo būdas ją žavi galimybe bendrauti, pasakoti apie tai, ką geriausiai išmano, – liaudies meną, šviesti kitus, skleisti lietuvybę.
Įvairių iššūkių visuomet buvo ir bus. Patarimas: nemalonių žodžių, situacijų nepriimti asmeniškai, luktelėti prieš sureaguojant, prieš ką nors nusprendžiant. „Pasakau sau: ramiai, juk tai ne pasaulio pabaiga. Ir viskas kažkaip pradeda spręstis, gimsta auksinių minčių. Tiesiog reikia mokėti išlaukti“, – teigė kūrėja ir liaudies menininkė.
Pasakau sau: ramiai, juk tai ne pasaulio pabaiga. Ir viskas kažkaip pradeda spręstis, gimsta auksinių minčių.
Kantrybės ji visiems labiausiai ir palinkėtų, nes būtent ji yra didelė sėkmės dalis bet ko mokantis, bet ko siekiant, bet ką dirbant. Be to, nepamiršti, kad kiekvienas esame be galo svarbus ir unikalus, kad visi esame reikalingi. Jeigu ieškote meditacijos būdų – išbandykite lietuvių liaudies dainas. Efektas garantuotas – lietuviai dainavo visais laikais.
V. Sniečkuvienę labai džiugina, kad dauguma muziejaus lankytojų yra labai smalsūs, ieškantys. Šiaudinių sodų meno paslapčių yra išmokiusi daugybę vaikų ir suaugusiųjų, daugybę žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje yra supažindinusi su šia sena unikalia lietuviška tradicija.
Jos kurtų šiaudinių sodų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus, Kinijos Zhejiang muziejus, gana daug Lietuvos, Italijos, Anglijos, Kanados, JAV ir kitų šalių žmonių.
2021–2023 m. V. Sniečkuvienė dalyvavo Lietuvos nacionalinio liaudies kultūros centro suburtos grupės darbe rengiant paraišką dėl šiaudinių sodų įtraukimo į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
V. Sniečkuvienės ir jos vyro Arūno dėka Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus ėmė garsėti ir kaip šiaudinių sodų karalystė.
Balsuoti galite:
• DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų kaunietė, „Kauno dienos“ laikraščio redakcija, I. Kanto g. 18, 44296 Kaunas, arba įmesti į specialią balsavimo dėžę prenumeratos skyriuje I a. 1 kuponas = 10 balsų. Esant galimybei dienraščio iškarpas prašom į redakciją siųsti paštu.
• SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKA XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.
• PORTALAS: kaunodiena.lt rubrikoje „Metų kaunietė“. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.
Nuo sausio 25 d. iki vasario 6 d. 12 val. balsuodami išrinksite dešimt šio titulo verčiausių kauniečių. Vasario 8 d. paskelbsime dešimtuką ir tęsime balsavimą iki vasario 20 d. 12 val.
Vasario 22 d. paskelbsime finalinį pretendenčių šešetuką.
Nuo vasario 22 d. iki kovo 4 d. 12 val. balsuodami iš šešių finalininkių rinksite nugalėtoją. Kovo 5–6 d. susumuosime rezultatus.
Kovo 7 d. Metų kaunietę paskelbsime finaliniame renginyje.
Dienraštis „Kauno diena“ dėkoja projekto pagrindiniams rėmėjams: „Kauno tiltai“, „Bosca be alkoholio“, „Vikonda grupė“; rėmėjams „Jukata“, „Kauno grūdai“, „Heiga Group“, „Volfas Engelman nealkoholinis“, „Mano būstas“; partneriams „Etapas Group“, „Centro kredito unija“.
-
Metų kaunietės rinkimai: vilties išgyti ir lietuviškos savasties paieškos 7
05 DAIVA ČEPULIENĖ – gydytoja, mamologė, krūtų onkochirurgė, medicinos mokslų daktarė. Pacienčių labai vertinama už dėmesingumą, atidumą, žmogiškąją atjautą, pagalbą bet kuriuo metu, konsultuoja, operuoja ir gydo tūkstančius visos Lietuvos moterų.
"Vienareikšmiškai: mano prasmingiausia veikla yra darbas krūties chirurgijos srityje", – kalbėjo medikė. Ji pasakojo su pacientėmis susitinkanti sunkiu joms metu. Onkologinė ligos diagnozė pati savaime yra atimanti žadą ir apverčianti gyvenimą, o krūtų onkologija, ypač jaunoms moterims, yra dar jautresnė tema. "Deja, sergamumas krūtų onkologinėmis ligomis didėja. Šis darbas, ši sritis bent jau man yra ta, kuri turi didžiulę prasmę, kai moteriai gali kažkuo pagelbėti", – kalbėjo D.Čepulienė.
Pacientėms ji tampa ne tik gydytoja onkologe, gydytoja chirurge, bet ir psichologe. "Sistemoje yra spraga – psichologų labai trūksta. Be to, moterys nelabai priima pasiūlymą kreiptis psichologinės pagalbos, pasikalbėti su psichologu. Tad mes patys turime daug padirbėti šioje srityje", – pasakojo medikė, iš patirties žinanti, kad gydytojų nuoširdūs pokalbiai su pacientėmis yra aukso vertės.
Kai pamatai, kad tavo darbas žmonėms teikia vilties, kai pamatai pacientą, kuris buvo patekęs į ypač sunkią situaciją ir iš jos išėjo savomis kojomis, apima nepaaiškinamai nuostabus jausmas.
Su daugybe istorijų ir sunkių atvejų susidurianti gydytoja pasakojo, kad tai tikrai itin sunkus kelias, tačiau viską atperka pasveikusių, geriau besijaučiančių žmonių šypsenos. "Kai pamatai, kad tavo darbas žmonėms teikia vilties, kai pamatai pacientą, kuris buvo patekęs į ypač sunkią situaciją ir iš jos išėjo savomis kojomis, apima nepaaiškinamai nuostabus jausmas. Atperka visas nemigo naktis, praleistas budint, atperka papildomai po darbo pacientų labui praleistą laiką, kurio tenka atimti ir iš šeimos. Supranti, kad dirbi darbą, kurio nekeistum į jokį kitą", – savo pasirinkimu neabejoja D.Čepulienė.
Pasiteiravus apie patarimus, ko turėtų imtis moterys, kad neprireiktų kreiptis į ją pagalbos, D.Čepulienė neslėpė universalių receptų neturinti. Ji norėtų priminti moterims, kaip svarbu gvyventi kiek įmanoma sveiką gyvenimo būdą, būti fiziškai aktyvioms, mokytis išvengti ir įveikti stresą bei laiku tikrintis profilaktiškai.
"Tai yra savityra ir gydytojų apžiūra. Labai džiaugiuosi, kad ginekologai ir šeimos gydytojai vis dažniau apžiūri savo pacientes, o apžiūrėdami nepamiršta patikrinti ir krūtis, pacientes nukreipia profilaktiniams tyrimams pagal tam skirtas programas", – kalbėjo gydytoja ir priminė, kad kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo lengviau ją suvaldyti.
12 LAURA LUKENSKIENĖ – mokslų daktarė, Kauno miesto muziejaus muziejininkė, sutartinių giedotojų grupės "Kadujo" ir folkloro ansamblio "Saulėlio" vadovė, gieda senąsias lietuviškas sutartines, pristato jas Lietuvoje ir užsienyje, muzikuojančių šeimų šventės ir lietuviškų šokių vakarų muziejuje iniciatorė.
L.Lukenskienė, paprašyta įvardyti svarbiausią, prasmingiausią jos veiklą, sakė, kad tai padaryti sunkoka dėl jų gausos. "Mano kaip muziejininkės veikloje labai svarbu tradicinės muzikos rinkimas, fiksavimas. Mūsų praeities turtai keliauja užmarštin, o man rūpi kaip galima daugiau išsaugoti. Kita veiklos sritis – darbas su žmonėmis, tradicinės muzikos sklaida, mokymas. Dažnai ši veikla pati pasirenka mane – matau, kad žmonėms to reikia, ir stengiuosi padaryti tai, ką galiu", – kalbėjo aktyvi moteris.
Ji taip pat vadovauja sutartinių giedotojų grupei "Kadujo" ir folkloro ansambliui "Saulėlio", o laisvalaikiu kartais moko kankliuoti. "Mėgstu veikti ne tai, kas populiaru. Man tai kažkodėl neįdomu. Mėgstu susirasti, ištraukti į dienos šviesą tai, kas mažiau žinoma, bet vertinga, pavyzdžiui, pernai su "Kadujo" mokėmės ir giedojome mažai kam žinomas Vydūno giesmes", – pateikė pavyzdį pretendentė į Metų kaunietes, skambinanti kanklėmis, skudučiuojanti, griežianti smuiku, šiek tiek – armonika, galinti papūsti ir lamzdelį ar birbynę. Ji pridūrė, kad mokėjimas išgauti garsą kokiu nors muzikos instrumentu – tai nebūtinai jau yra grojimas: "Galiu pademonstruoti, išgauti garsą daugeliu muzikos instrumentų, bet gerai juos įvaldyti – sudėtinga."
Liaudies muzika, anot jos, yra dalis mūsų savasties. "Be jos mes nebūtume mes. Tai tolygu mūsų kalbai, papročiams, Lietuvos peizažui, šviežiai iškeptos juodos duonos kvapui. Juk visus darbus, rūpesčius ir džiaugsmus nuo seno lydėjo daina, muzika, šokis. Tai tūkstantmečių patvirtinta išmintis, gyvenimo būdas. Neverta jo prarasti. Sutartinės iš tikrųjų ypatingos, joms reikia ypatingo susikaupimo, susigyvenimo ansamblyje, ir tai žavi. Tikrai labai artima meditacijai, tik sutartinės – lietuviška, aktyvi meditacijos forma", – teigė muziejininkė.
Mėgstu susirasti, ištraukti į dienos šviesą tai, kas mažiau žinoma, bet vertinga.
Muzikuojančių šeimų šventės idėja nebuvo nauja, tačiau jau buvo užgesusi. "Nusprendžiau, kad reikia renginio muzikuojančioms šeimoms, bet konkurso forma pasirodė nepriimtina. Reikia šventės, kad galėtume visi džiaugtis muzikavimu, nebūtų konkurso įtampos. Juk folkloras tam ir skirtas, o kiekviena šeima – nuostabi ir unikali, išrinkti geriausią – neįmanoma", – tvirtino L.Lukenskienė.
Jos nuomone, nesunku liaudies muzika sudominti jaunimą, nes jie nenustygsta vietoje, nori aktyvios veiklos, dalyvauti, išbandyti, o folkloras kaip tik tam ir yra skirtas. "Technologijos tik palengvina informacijos gavimo ir mokymosi procesą, čia jos yra didžiulės pagalbininkės, tik viskas turi būti laiku ir vietoje", – sakė pašnekovė, kurios ir abu jos vaikai yra aktyviai muzikavę, tačiau dabar sūnus pasinėręs į studijas ir darbą, o dukra – į mokslus ir visuomeninę veiklą, nors muzika, moters manymu, jų gyvenime iki šiol užima labai svarbią vietą.
Balsuodami už pasirinktą kandidatę ar kandidates atkreipkite dėmesį, kad kiekviename projekto etape balsavimas ir balsų skaičiavimas pradedamas iš naujo.
BALSUOTI GALITE:
DIENRAŠTIS
Iš dienraščio išsikirpkite, užpildykite specialų kuponą ir siųskite jį adresu: Metų kaunietė, "Kauno dienos" redakcija, I.Kanto g. 18, 44296 Kaunas; arba atneškite ir įmeskite į specialias dėžes redakcijos skyriuje, I.Kanto g. 18, Kaunas. Vienas kuponas prilygsta dešimčiai balsų.
SMS ŽINUTĖS
Balsuoti galite SMS žinutėmis. Siųskite SMS žinutę (Lietuvoje) tel. 1398 su tekstu MKN XX. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio. SMS kaina – 1 euras. SMS žinutė prilygsta dešimčiai balsų.
PORTALAS
Portale kauno.diena.lt, rubrikoje "Metų kaunietė". Portale galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.