„Šie metai – paskutiniai prieš viso unijų sektoriaus reformą. Nuo kitų metų visos Lietuvoje veikiančios kredito unijos, sukaupusios pakankamas tvaraus kapitalo atsargas, turės priklausyti centrinėms kredito unijoms. Daugiau nei 50 unijų sprendimas telktis po dabartinės LCKU vėliava ne tik rodo mūsų sektoriaus vienybę – tai aiškus ženklas, kad po reformos konsoliduotas ir sutvirtėjęs unijų sektorius taps dar rimtesne bankų alternatyva aptarnaujant smulkųjį ir vidutinį verslą bei regionų gyventojus“, – sakė LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius.

Pasak LCKU vadovo, organizacija turi aiškų pertvarkos planą, kurio įgyvendinimas leis LCKU priklausančioms unijoms sustiprinti pozicijas finansiniame sektoriuje bei užtikrinti pelningą unijų veiklą.

Neeiliniame LCKU narių susirinkime taip pat išrinkta naujos sudėties LCKU stebėtojų taryba bei papildomas valdybos narys.

Į stebėtojų tarybą, kurią sudaro 5 nariai, išrinkti: Ramūnas Džiugas (Akademinė kredito unija), Andrius Mackonis (Utenos kredito unija), Danguolė Matukevičienė (Anykščių kredito unija), Rimantas Slavinskas (kredito unija „Prienų taupa“), Diana Umbrienė (kredito unija „Kupiškėnų taupa“). D. Matukevičienė išrinkta stebėtojų tarybos pirmininke.

Į LCKU valdybą išrinktas naujas narys Aurimas Lankas (kredito unija „Žemdirbio gerovė“).

Mažiau nei dešimtadalis mažų ir vidutinių įmonių pateikė arba ketina teikti paraiškas 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijoms gauti. Dar 12 proc. įmonių svarsto tokią galimybę, o trys ketvirtadaliai smulkiųjų verslininkų apsisprendė išvis nepretenduoti į finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Įmonių projektų finansavimas iš naujojo periodo ES fondų lėšų dar tik įsibėgėja, todėl natūralu, kad verslininkai neskuba prie ES investicijų aruodo. Tikėtina, kad patvirtinus daugiau smulkiam ir vidutiniam verslui aktualių investicinių priemonių krypčių, įmonių entuziazmas didės. Tačiau bendros tendencijos jau aiškėja – į ES fondų finansavimą dažniausiai pretenduoja ne mažos, o vidutinės įmonės, ypač užsiimančios gamybine veikla“, – komentavo tyrimą inicijavusios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Atlikto tyrimo duomenimis, paraiškas ES fondų investicijoms pateikė arba ketina pateikti 33,3 proc. daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių ir vos 7 proc. įmonių, kuriose dirba iki 10 žmonių.

„Tokios tendencijos rodo, kad pats smulkiausias šalies verslas pasigenda tinkamų ES struktūrinių fondų priemonių verslo plėtrai arba skeptiškai vertina savo galimybes pasinaudoti šiais instrumentais. Ankstesniu ES fondų periodu vienu sėkmingiausių panašių instrumentų tapo verslo finansavimas iš Verslumo skatinimo fondo – lengvatinės paskolos iš šio fondo buvo suteiktos daugiau nei 1200 pradedančių ir veiklą plėtojančių smulkiųjų verslininkų“, – komentavo LCKU vyr. ekonomistas.

Investicijų iš 2014-2020 m. ES fondų galimybėmis aktyviausiai kol kas domisi gamybos sektoriuje dirbančios smulkios ir vidutinės įmonės – 26,8 proc. jų nurodė pateikusios arba planuojančios pateikti paraiškas finansavimui gauti. Tokius pat ketinimus nurodė vos 5,3 proc. prekyba užsiimančių įmonių, 8,5 proc. fizinių paslaugų teikėjų ir vos 5 proc. intelektualines paslaugas teikiančių smulkių ir vidutinių verslininkų.

Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota. 20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.

Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Pernai atlikto tyrimo metu beveik 60 proc. smulkiųjų verslininkų teigė manantys, jog euro įvedimui reikės investuoti ne daugiau 1000 litų (289,62 euro). Praėjus daugiau nei pusmečiui po naujosios valiutos įvedimo, galima konstatuoti, kad tokios prognozės išsipildė, o euro įvedimas smulkiajam verslui neatnešė neplanuotų išlaidų“, – konstatavo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Vos dešimtadaliui mažų ir vidutinių įmonių su vieningos ES valiutos įvedimu susiję pakeitimai kainavo daugiau nei 1450 eurų.

„Euro įvedimo kaštus patyrė didžioji dalis prekybininkų – tik 26 proc. jų teigė apsiėję be papildomų investicijų. Prekybininkams teko investuoti į apskaitos sistemų pakeitimus, naujų etikečių gamybą, taip pat pasirūpinti grynųjų pinigų atsargomis sausio pradžioje. Tuo tarpu gamybos ir paslaugų įmonės dažniau išsivertė be papildomų investicijų“, – pastebėjo LCKU vyriausiasis ekonomistas.

Mažiausias investicijas euro įvedimui įvardijo iki 10 darbuotojų turinčios mažos įmonės, o 41 proc. tokių įmonių investicijų išvis neprireikė. Tuo tarpu daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių grupėje vos dešimtadalis bendrovių išsivertė be papildomų investicijų, o 37 proc. šių įmonių nurodė investavusios daugiau nei 1450 eurų. „Tai natūralu – didesnės įmonės naudoja sudėtingesnes informacines ir apskaitos sistemas, kurių pertvarkymui teko skirti daugiau išlaidų“, – teigė prof. V. Geralavičius.

Tiesa, LCKU vyriausiasis ekonomistas atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis euro įvedimui lėšų neskyrusių įmonių greičiausiai dar nėra pakeitusios įstatų. Kaip žinoma, AB ir UAB statusą turinčios įmonės iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi pakeisti savo įstatus, akcijų nominalią vertę ir įstatinio kapitalo dydį nurodydamos eurais. Įstatų pakeitimas skirtingose teisinių paslaugų įmonėse gali kainuoti maždaug 100-300 eurų.

Šių metų sausį 14 kredito unijų aptarnavimo vietų apsilankė 6260 gyventojų, kurie į eurus nemokamai pakeitė 8,5 mln. litų.

Neatlygintino valiutos keitimo programoje dalyvauja 11 kredito unijų, kurios priklauso Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai.

„Nors didmiesčių kredito unijose gyventojai keičia didesnes pinigų sumas, tačiau daugiausia klientų sulaukiame mažesniuose miesteliuose – Akmenėje, Šakiuose, Pasvalyje, Prienuose. Didmiesčių unijose vidutinė vieno kliento keičiama suma siekia 2,9 tūkst. litų, o regionuose įsikūrusiose unijose – 1,2 tūkst. litų“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Euro valiutos keitimo projekto vadovė Simona Kukytė.

11 kredito unijų neatlygintinai valiutą keis iki 2015 m. kovo 1 d. Likusios 52 kredito unijos valiutą keičia pagal jų priimtus nutarimus.

Neatlygintino valiutos keitimo programoje iš kredito unijų dalyvauja: Akademinė kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, Kauno kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, kredito unija „Tikroji viltis“, kredito unija Zanavykų bankelis, Pareigūnų kredito unija, Pasvalio kredito unija, Trakų kredito unija, Vilniaus regiono kredito unija.

Lietuvoje šiuo metu veikia 75 kredito unijos, iš jų 63 vienija Lietuvos centrinė kredito unija ir Asociacija Lietuvos kredito unijos. Pastarųjų kredito unijų veiklą prižiūri Lietuvos bankas ir Lietuvos centrinė kredito unija.

Nuo sausio 1 iki 7 d. 14 kredito unijų aptarnavimo vietų apsilankė 3022 gyventojų ir pasikeitė 4,3 mln. litų į eurus. Tuo metu bankomatuose 4983 kredito unijų nariai pasiėmė 43 tūkst. eurų. Neatlygintino valiutos keitimo programoje dalyvauja 11 kredito unijų, kurios priklauso Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) sistemai.

„Didesnių klientų srautų sulaukiama kredito unijose, kurios veikia nutolusiuose nuo didmiesčių regionuose, kaip Akmenė, Pasvalys, Šakiai ar Kėdainiai. Šį veiksnį daugiausiai lemia valiutų keitimo vietų skaičius kiekviename regione. Šiuo atveju didmiesčiuose yra kur kas daugiau kredito unijų, pašto, bankų klientų aptarnavimo vietų nei mažesniuose miestuose.“, – teigia Lietuvos centrinės kredito unijos Euro valiutos keitimo projekto vadovė Simona Kukytė.

Neatlygintino valiutos keitimo programoje iš kredito unijų dalyvauja: Akademinė kredito unija, Kaišiadorių kredito unija, Kauno kredito unija, Kėdainių krašto kredito unija, kredito unija „Prienų taupa“, kredito unija „Tikroji viltis“, kredito unija Zanavykų bankelis, Pareigūnų kredito unija, Pasvalio kredito unija, Trakų kredito unija, Vilniaus regiono kredito unija.

11 kredito unijų neatlygintinai valiutą keis iki 2015 m. kovo 1 d. Likusios 52 kredito unijos valiutą keičia pagal jų priimtus nutarimus.

43 proc. smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų mano, jog euro įvedimas bus naudingas verslo plėtrai ilgalaikiu periodu. Dar 40 proc. smulkiųjų verslininkų teigia, kad valiutos pasikeitimas neatneš nei naudos, nei žalos verslui. Tuo tarpu galimą euro įvedimo žalą verslui įžvelgia vos 13 proc. smulkių įmonių. Tokias tendencijas atskleidė smulkiųjų ir vidutinių įmonių tyrimas, kurį Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) iniciatyva atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

„Įžvelgiančių ilgalaikę euro įvedimo naudą smulkiųjų verslininkų – triskart daugiau nei nuogąstaujančių dėl galimos žalos. Tai rodo, kad didžioji dalis smulkių ir vidutinių įmonių jau yra atlikusios namų darbus prieš bendrosios ES valiutos įvedimą, pasiruošusios būsimiems pokyčiams ir su santūriu optimizmu žvelgia į tolesnę verslo ateitį“, – teigia LCKU vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Pasak LCKU vyriausiojo ekonomisto, didelė dalis smulkaus ir vidutinio verslo atstovų euro įvedimą vertina kaip natūralų pokytį Lietuvai toliau integruojantis į bendrą Europos ekonominę erdvę, todėl nėra linkę sureikšminti ar pervertinti šio pokyčio.

„Kita vertus, tai, jog beveik kas antra įmonė įžvelgia teigiamas pasekmes ilgalaikiu periodu, demonstruoja, kad verslininkai nesibaimina galimo žaliavų kainų augimo ar kitų negatyvių pokyčių veikiant vieningoje euro zonos rinkoje“, – sakė LCKU vyriausiasis ekonomistas.

Į klausimą, kokios bus euro įvedimo pasekmės verslui trumpalaikiu periodu – jau 2015 metais, smulkieji verslininkai vienareikšmiško atsakymo neturėjo. Tyrimo duomenimis, 39 proc. smulkių ir vidutinių įmonių prognozuoja, kad kitąmet išaugs verslo išlaidos – žaliavos, darbuotojų atlyginimams. Kita vertus, 37 proc. įmonių planuoja, jog sumažės išlaidos valiutos konvertavimui.

10 proc. verslininkų tikisi, kad po euro įvedimo išaugs įmonių pajamos, 5 proc. tikisi pigesnių kreditų verslo plėtrai ir apyvartinėms lėšoms. 32 proc. įmonių atstovų teigia, jog valiutos pasikeitimas 2015 metais neturės jokios įtakos verslo raidai.

Iki 250 darbuotojų turinčių smulkių ir vidutinių įmonių apklausą Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklaustos 502 įmonės.

Dešimtadalis nuosavą verslą planuojančių gyventojų ketina rinktis vien elektroninės veiklos modelį, išvis neinvestuodami į klientų aptarnavimą fizinėje erdvėje. Dar 54 proc. planuoja apjungti tradicinį ir elektroninį verslą. Rinktis vien tradicinę verslo kryptį, t.y. gaminti, prekiauti ar teikti paslaugas tik fizinėje erdvėje, planuoja vos 30 proc. būsimų verslo naujokų.

Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuotas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas, kurį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

„Tyrimo duomenimis, nuosavą verslą per 24 mėnesius ketina įkurti 10 proc. šalies gyventojų. Iš pastarųjų beveik du trečdaliai planuoja žengti į elektroninę erdvę – daugelis apjungdami tradicinio ir e. verslo modelius. Tai rodo, kad daugelis net ir tradicinį verslą besirenkančių asmenų tolesnės plėtros perspektyvas sieja ir su internetiniu verslu. Be to, norą susieti savo ateitį su e. verslu skatina ir įkvepiantys tokių pasaulines rinkas užkariavusių startuolių kaip „GetJar“, „Vinted“ bei panašūs pavyzdžiai“, – sakė LCKU vyriausiasis ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Tyrimo metu taip pat išsiaiškinta, kad daugelis būsimųjų verslininkų savarankiškos veiklos pradžią ketina finansuoti iš asmeninių santaupų, investicijoms reikalingų lėšų prisidurdami iš kreditų ir verslo finansavimo programų.

Asmenines lėšas verslo startui planuoja panaudoti 66 proc. būsimų verslo naujokų. 33 proc. mano neapsieisiantys ir be banko ar kredito unijos paskolos, dar 17 proc. ketina skolintis iš privačių asmenų.

Daugiau nei trečdalis būsimų verslininkų – 34 proc. – ketina pasinaudoti tokiomis mažų verslų finansavimo programomis kaip Verslumo skatinimo fondas (VSF). Paskolomis iš šio fondo jau yra pasinaudoję per 1000 verslo naujokų iš daugiau nei 50 Lietuvos savivaldybių. VSF paskolas Lietuvoje teikia 56 kredito unijos, didžiausia skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o 95 proc. palūkanų yra kompensuojama ES struktūrinių fondų lėšomis.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonių tyrimą, susijusį su verslumu ir verslo vertinimu, 2014 m. rugsėjo mėn. Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Pradedantiesiems verslininkams per tris šių metų ketvirčius suteikta paskolų už 16,9 mln. litų iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) – 32,4 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (12,8 mln. litų). Šias paskolas Lietuvoje teikia 56 kredito unijos, o 95 proc. sumokėtų palūkanų yra kompensuojama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

„Kredito unijos VSF paskolas teikia nuo 2010 m. liepos mėn., o šiais metais stebime kaip niekada išaugusį finansavimo poreikį. Per devynis mėnesius verslo pradžiai ir plėtrai jau suteiktos 358 paskolos – 69 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu pernai“, – sakė VSF paskolų išdavimą koordinuojančios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovas Tomas Valauskas.

Šiais metais VSF kreditais verslo pradžiai aktyviausiai naudojosi jaunimas iki 29 metų. Su šia paskolų gavėjų grupe iki spalio pradžios kredito unijos sudarė paskolų sutarčių už 6,17 mln. litų – 1,5 karto daugiau nei tuo pačiu periodu pernai (4,05 mln. litų).

Verslo naujokai VSF lėšomis šiemet dažniausiai steigė bei plėtė prekybos įmonių, kavinių bei restoranų, grožio paslaugų salonų, automobilių servisų, e. prekybos įmonių, medienos apdirbimo, biokuro gamybos verslą.

Per visą VSF veiklos laikotarpį 56 kredito unijos su pradedančiais verslininkams pasirašė kredito sutarčių už 58 mln. litų, iš kurių daugiau nei trečdalis – 19 mln. Lt – suteikta jaunimui iki 29 metų.

Didžiausia VSF lėšomis skolinama suma yra 86 tūkst. litų, o vidutinė šiais metais suteiktos paskolos suma siekė 47 tūkst. litų. Vienas pagrindinių šios paskolos privalumų – 95 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų kompensavimas.

VSF kreditai bus teikiami iki 2015 m. rugsėjo 30 d., o paraiškos palūkanų kompensavimui priimamos iki 2015 m. rugpjūčio 30 d. Iki šio laikotarpio pradedantiesiems verslininkams taip pat teikiamos nemokamos konsultacijos verslo plano rengimo klausimais bei specialūs mokymai.

VSF paskolas visoje Lietuvoje teikia 56 kredito unijos, jų išdavimą koordinuoja Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU), o fondą valdo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Verslumo skatinimo priemonę inicijavo ir fondui finansavimą iš ES Struktūrinių fondų skyrė LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Daugiau nei 50 proc. smulkių ir vidutinių įmonių teigia, jog pasirengimas euro įvedimui kainuos iki 5000 litų. Dar beveik trečdalis smulkių verslininkų mano, kad šiam tikslui papildomų investicijų išvis neprireiks. Tai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 502 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones.

„Mažiausiai lėšų rengiantis euro įvedimui prireiks iki 10 darbuotojų turinčioms įmonėms. Gerokai didesnes investicijas planuoja vidutinės, per 50 darbuotojų turinčios įmonės, kurios veiklą vykdo miestuose arba rajonų centruose. Natūralu – šios įmonės naudoja sudėtingesnes informacines sistemas, daugiau išlaidų reikalauja buhalterijos apskaitos, kasos aparatų, grynųjų pinigų valdymo pertvarkymas, prekybininkams – kainų dviem valiutomis skelbimas“, – teigia LCKU vyr. ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius.

Iš visų tyrime dalyvavusių smulkių ir vidutinių verslininkų 61 proc. nurodė, jog rengiantis euro įvedimui prireiks papildomų investicijų. 27 proc.  įmonių planuoja išsiversti su ne didesnėmis kaip 1000 Lt investicijomis, 28 proc. ketina šiam tikslui išleisti nuo 1001 iki 5000 litų, 6 proc. – daugiau nei 5000 litų.

LCKU inicijuotos apklausos duomenimis, pasirengimas euro įvedimui finansiškai labiausiai atsilieps prekybos sektoriui. Net 76 proc. prekybininkų nurodė planuojantys papildomas investicijas šiam tikslui. Papildomų lėšų poreikį šiam tikslui taip pat įvardijo 59 proc. gamybos įmonių, 60 proc. fizinių paslaugų ir 53 proc. intelektualinių paslaugų teikėjų.

Beveik trečdalis (31 proc.) visų tyrime dalyvavusių smulkių ir vidutinių įmonių nurodė išsiversią be papildomų investicijų. 8 proc. verslininkų teigė dar neskaičiavę arba nežinantys, kiek kainuos pasirengti euro įvedimui.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, bendros vienkartinės euro įvedimo sąnaudos Lietuvoje sudarys 0,7-0,9 mlrd. Lt. Prie tokių vienkartinių sąnaudų priskiriamas informacinių, apskaitos ir mokėjimo sistemų pritaikymas eurui, apsirūpinimo eurų monetomis ir banknotais bei kitos išlaidos.

Iki 250 darbuotojų turinčių smulkių ir vidutinių įmonių apklausą Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu 2014 m. rugpjūtį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

Kredito unijų vadovai visuotiniame Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių susirinkime atsižvelgė į Lietuvos banko nuomonę ir teisės ekspertų rekomendacijas bei atšaukė iniciatyvą iš LCKU lėšų kompensuoti 100 litų vertės pajus bankrutavusios unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ pajininkams. Buvusiems „Vilniaus taupomosios kasos“ klientams pasiūlyta pajų kompensavimo alternatyva – jiems sudarytos išskirtinės paslaugų sąlygos Vilniaus mieste veikiančiose LCKU sistemos kredito unijose.

„Sausio mėnesį LCKU valdyba buvo priėmusi savanorišką sprendimą kompensuoti fizinių asmenų, besinaudojusių „Vilniaus taupomoji kasos“ paslaugomis, minimalius pajus. Visuotiniame LCKU narių susirinkime kredito unijų vadovai pritarė Lietuvos banko nuomonei ir teisės ekspertų rekomendacijoms, jog pajų kompensavimui įgyvendinti nėra teisinių galimybių, ir nutarė iš LCKU lėšų nekompensuoti 100 litų vertės pajų. Tuo pačiu nuspręsta buvusiems „Vilniaus taupomosios kasos“ klientams sudaryti lengvatines sąlygas naudotis kitų LCKU sistemai priklausančių unijų paslaugomis“, – sakė LCKU valdybos narys Ramūnas Stonkus.

Vilniaus mieste veikiančiose LCKU sistemos kredito unijose – Grigiškių kredito unijos visuose klientų aptarnavimo padaliniuose ir Šeimos kredito unijoje – „Vilniaus taupomoji kasa“ nariams iki šių metų liepos bus savo iniciatyva netaikomas stojamasis nario mokestis bei sudarytos specialios indėlių ir paskolų sąlygos. Jei didžioji dalis „Vilniaus taupomosios kasos“ pajininkų nuspręstų pasinaudoti šiais pasiūlymais, bendra suteiktų paslaugų vertė galėtų būti didesnė nei pajų kompensavimo atveju.

Kaip pabrėžiama teisės ekspertų išvadose, nei Indėlių ir įsipareigojimų draudimo, nei Kredito unijų, Centrinės kredito unijos įstatymuose nėra numatytas teisinis mechanizmas Centrinei kredito unijai kompensuoti unijos narių pajus.

Lietuvos bankas LCKU siųstame rašte konstatavo, jog kompensacijų mokėjimas „Vilniaus taupomosios kasos“ pajininkams gali sukelti tam tikrą teisinę riziką. Be to, Lietuvos bankas nurodė, kad viešas pasiūlymas kompensuoti „Vilniaus taupomosios kasos“ pajininkų minimalius pajus gali klaidinti visuomenę dėl pajaus teisinės prigimties ir su juo susijusios rizikos.

Susirinkimo metu LCKU sistemai priklausančios unijos taip pat nusprendė pradėti įgyvendinti aktyvesnio narių įsitraukimo programą. Nuo rudens startuosiančios programos metu unijų nariai bus skatinami aktyviau dalyvauti unijos valdyme, naudotis savo narystės teisėmis ir tuo pačiu suprasti savo atsakomybę bei riziką naudojantis įvairiais finansiniais instrumentais.

Informacija „Vilniaus taupomosios kasos“ pajininkams apie priimtus sprendimus teikiama telefono linija (8 37) 20 05 84 (telefono linijos darbo laikas darbo dienomis ir gegužės 31 d. (šeštadienį) 8-17 val.).