Tokį atsakymą antradienį gavo klausimus dėl opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguoto  Antikorupcijos komisijos pirmininko A. Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija leidimo išdavimo aplinkybių uždavusi Seimo Antikorupcijos komisija.

„Informuojame, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui buvo išduotas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų“, – sakoma VSD atsakyme Antikorupcijos komisijai.

Jame taip pat nurodoma, kad A. Stončaičio patikrinimo metu „sprendimas tikrinamą asmenį tirti poligrafu priimtas nebuvo“.

Informuojame, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui buvo išduotas laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimų.

Seimo Antikorupcijos komisija į VSD kreipėsi po naujienų portalo „15min“ publikacijos, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta.

Policijos departamento atsakyme į Antikorupcijos komisijos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto užklausas nurodoma, kad pareigūnai informacijos, dėl kurios galėtų kilti abejonių A. Stončaičio patikimumu, sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija išdavimo, nenustatė.

A. Stončaitis komentuodamas Seimo gautus raštus teigė besitikintis, kad jie padės tašką istorijoje dėl jo leidimo dirbti su slapta informacija.

„Manau, kad tai yra teisinis kelias, ir mažiau reikėtų politiškai eskaluoti temą, o sulaukti atsakymų iš atsakingų institucijų, kas buvo padaryta, gauti atsakymai, ir manau, kad jie aiškiai sudėlioja visas aplinkybes ir vertinimus“, – BNS sakė A. Stončaitis.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas konservatorius Bronislovas Matelis tuo tarpu sakė, kad VSD atsakymas jo neįtikino.

„Situacija yra neaiški, tas atsakymas bent manęs netenkino. Mes buvome uždavę klausimą VSD, ar tuo metu, kai buvo leidimas išduodamas, tuometinis premjeras bendravo su VSD vadovu, ar ne, nes jei išaiškėtų, kad bendravo, gal darė spaudimą, kad su tuo poligrafu susitvarkytų. Bet į šį kausimą jokio atsakymo, nei vieno žodžio nėra“, – BNS sakė B. Matelis.

Anot jo, komisija taip pat klausė, ar siūlymas pasitikrinti poligrafu nebuvo suformuluotas žodžiu, bet į šį klausimą irgi atsakyta formaliai.

„Dėl patikros mes klausėme, ar buvo pasiūlytas poligrafas, gal žodžiu, gal kokia forma, atsakymas buvo vienas – jam raštu nebuvo pasiūlyta. O tai gal buvo pasiūlyta žodžiu?“ – kalbėjo B. Matelis.

Jis teigė komisijai siūlysiantis arba dar kartą užklausti VSD su prašymu atsakyti į visus klausimus, arba kviestis į komisijos posėdį VSD vadovą Darių Jauniškį ir A. Stončaitį tikrinusį pareigūną, kad jie vietoje atsakytų į Seimo narių klausimus.

„Visų pirma reikia sulaukti tarnybų atsakymų į suformuluotus klausimus ir tada bus sprendimai. Yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko kreipimasis, kada bus gauti atsakymai, natūralu, kad jie eis į NSGK, į komitetą, vykdantį parlamentinę kontrolę“, – pirmadienį po pasitarimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seniūnai pirmadienį pas parlamento vadovę susirinko aptarti situacijos dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į Antikorupcijos pirmininkus deleguoto A. Stončaičio, naujienų portalui „15min“ pranešus, kad prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu jis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu.

Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta. Valdančiųjų frakcijų atstovai praėjusią savaitę pasiūlė A. Stončaičiui atsistatydinti, bet jis nesutiko.

Visų pirma reikia sulaukti tarnybų atsakymų į suformuluotus klausimus ir tada bus sprendimai.

Klausiama, ar ketina inicijuoti papildomą A. Stončaičio patikrą, vertinant jo galimybes dirbti su slapta informacija, parlamento vadovė teigė laukianti atsakymų iš tarnybų.

„Teoriškai tai įmanoma, tačiau šiuo momentu, žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas, tame tarpe ir iš NSGK pirmininko, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet juos įvertinusi spręsiu, ar reikalingi tolesni veiksmai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Būdama paslapčių subjekto vadovė Seimo pirmininkė yra išdavusi A. Stončaičiui dabartinį leidimą dirbti su slapta informacija kaip Seimo nariui.

Vėliau TV3 laidoje „Dėmesio centre“ V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad, jos vertinimu, Antikorupcijos komisijos pirmininkas bent laikai turėtų nusišalinti nuo šių pareigų.

„O politiškai vertinant – vėl gi, grįžtu prie to, kad yra teisinis vertinimas, yra politinis vertinimas  – mano galva, komisijos pirmininkas galėtų laikinai bent jau atsitraukti nuo savo einamų pareigų“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Pasak jos, A. Stončaitis turi galimybę „tiesiog nepirmininkauti posėdžiams“.

Tai jį padaryti jį praėjusį trečiadienį paragino visi septyni valdančiųjų nariai šioje komisijoje. Siūlymą A. Stončaitis tuo metu atmetė.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas teigė, kad pasitarime apsikeista nuomonėmis, kaip reikėtų spręsti susidariusią situaciją, ir „bendras matymas yra, kad reikia gauti kompetentingų institucijų atsakymus ir turint faktus spręsti šiuos klausimus“.

„Man labai svarbu viena, kad mes neskubėtume priimti sprendimų neturėdami faktų. Kol kas nei viena iš atsakingų institucijų faktų nėra pateikusi ir tol, kol jų nėra, nenorėčiau užsiimti istorijų pasakojimu“, – teigė L. Savickas.

Valdančiųjų konservatorių atstovas Mindaugas Lingė teigė, jog šalia teisinės atsakomybės yra ir politinė, ir A. Stončaitis galėtų atsistatydinti iš pareigų, tačiau taip pat patvirtino, jog valdantieji nesiims veiksmų versti jo iš posto, į kurį atstovą pagal Seimo statutą deleguoja opozicija.

„Manau, dabar, kai yra pakankamai rimtas šešėlis, o visgi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būt, vienas iš sprendimų galėtų būti jo nusišalinimas, bet tai sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, o iš dalies ir visos opozicijos“, – pažymėjo M. Lingė.

„Institucijos gavusios užklausas jau yra, kada jos pateiks atsakymus, tada vertinimą galima bus tęsti, bet be teisinio vertinimo visada yra ir politinis vertinimas. (...) Kai norima išsklaidyti šešėlius, politikai turi galimybę priimti, kad ir laikinai, tam tikrus sprendimus, susispenduoti ar atsistatydinti, įvertinę iš moralinės pusės“, – kalbėjo konservatorius.

„15min“ skelbė, kad dalis informacijos apie A. Stončaitį, kuri kėlė abejonių dėl jo galimybių dirbti su slapta informacija, susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.

Poligrafo naudojimo įstatymas numato, kad jeigu asmens tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsisakymas tikrintis poligrafu paprastai turi neigiamos įtakos žvalgybos tarnyboms sprendžiant dėl asmenų patikimumo.

Seimo frakcijų seniūnų susitikimas pas V. Čmilytę-Nielsen jos darbotvarkėje numatytas 15.30 valandą.

Valdančiųjų atstovai praėjusį trečiadienį pateikė siūlymą A. Stončaičiui nusišalinti nuo pareigų, kol nebus atsakyta į klausimus dėl galimų jo ryšių su teisėsaugai žinomais asmenimis. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ deleguotas atstovas trauktis atsisakė.

Naujienų portalas „15min“ praėjusią savaitę pranešė, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ji įslaptinta.

„15min“ skelbė, kad dalis informacijos apie A. Stončaitį susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.

Poligrafo naudojimo įstatymas numato, kad jeigu asmens tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Atsisakymas tikrintis poligrafu paprastai turi neigiamos įtakos žvalgybos tarnyboms sprendžiant dėl asmenų patikimumo.

„Aš matau labai paprastai. Įstatymas numato procedūras, kurios atliekamos norint gauti leidimą dirbti su slapta informacija. Jeigu leidimas yra išduotas, vadinasi visos procedūros buvo atliktos, o visa kita, kas yra kalbama, tai yra spekuliacija“, – Žinių radijui penktadienį sakė parlamentaras.

Naujienų portalas „15min“ šią savaitę pranešė, kad A. Stončaitis, prieš kelerius metus būdamas Vyriausybės kancleriu, kuomet premjeru buvo S. Skvernelis, gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Atsisakymas tikrintis poligrafu paprastai turi neigiamos įtakos žvalgybos tarnyboms sprendžiant dėl asmenų patikimumo.

Pasak buvusio premjero, tam, kad būtų išduotas leidimas, Valstybės saugumo departamentas atliko įstatymais paremtas procedūras.

„A. Stončaičiui yra išduotas leidimas dirbti su visiškai slapta informacija. Tą procedūra atliko saugumo departamentas pagal galiojančius įstatymus. Jeigu įstatyme yra parašyta, kad žmogus atsisako tikrintis poligrafu, leidimas tokiam asmeniui yra neišduodamas“, – sakė S. Skvernelis.

Jeigu leidimas yra išduotas, vadinasi visos procedūros buvo atliktos, o visa kita, kas yra kalbama, tai yra spekuliacija.

Poligrafo naudojimo įstatymas numato, kad jeigu asmens tyrimo poligrafu išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Pasak portalo, kelios tarnybos turėjo informacijos, kuri galėjo kelti abejonių dėl A. Stončaičio patikimumo, bet ši informacija įslaptinta. Dalis jos susijusi su kriminalinės žvalgybos duomenimis, gautais tiriant buvusio Kauno policijos vadovo Dariaus Žukausko ir Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko įtariamas sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais.

Valdantieji trečiadienį siūlė A. Stončaičiui nusišalinti nuo pareigų, kol nebus atsakyta į klausimus dėl galimų jo ryšių su teisėsaugai žinomais asmenimis, tačiau jis atsisakė.

Ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė opozicinių demokratų inicijuojamą interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui siejo su noru nukreipti dėmesį ir pridengti A. Stončaitį.

„Tai tiesiog tos dvejonės ir abejonės ar tai, kas yra daroma A. Stončaičio atžvilgiu, nėra daroma konservatorių rankomis, tiesiog yra patvirtinamos, kad taip yra padaryta. Apie G. Landsbergio interpeliaciją buvo kalbama nuo rudens, kad ji tikrai bus“, – sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, didžiausios valdančiosios partijos yra „pučiamas arba daromas skandalas, arba daromas persekiojimas“.

Buvo siūloma įteisinti, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija būtų privalomas Seimo pirmininko pavaduotojams, Seimo valdybos nariams, komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos nariams.

Seimo narys Algirdas Sysas pareiškė, kad Statuto pakeitimuose mato galimą visuotinį Seimo narių sekimą. Seimo vicepirmininku, komiteto vadovu dirbęs A. Sysas sakė, kad jam slaptos informacijos dirbant šį darbą neprireikė.

Seimo Žmogaus komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas anketoje, kurią turi pildyti leidimą dirbti su slapta informacija norintis gauti politikas, įžvelgė prieštaravimą europinei asmens duomenų direktyvai.

„Nuo kada bet kuri tarnyba iš manęs gali reikalauti nusižengti ES direktyvai? Neturime teisės dalinti asmens duomenų nei savo uošvių, nei kitų giminių“, – tvirtino jis.

Demokratinėje valstybėje to negali būti. (...) Tai būtų žingsnis Šiaurės Korėjos parlamento link, susimąstykime.

„Kuriame demokratinės valstybės parlamente tautos atstovui reikalingas leidimas dirbti su slapta informacija? Demokratinėje valstybėje to negali būti. (...) Tai būtų žingsnis Šiaurės Korėjos parlamento link, susimąstykime“, – prieš balsavimą perspėjo kolegas Seimo narys Artūras Skardžius.

Tuo tarpu parlamentaras konservatorius Jurgis Razma mano, kad Seimo pirmininkas ir jo pavaduotojai turi turėti teisę dirbti su slapta informacija. Gaunant leidimą dirbti su slapta informacija, anot jo, nepasirašoma už tai, kad tarnybos rinktų informaciją apie politiką.

Statuto pataisų projektu buvo siekiama užtikrinti, kad Seimo nariams, kurie priima arba dalyvauja priimant sprendimus valstybei ypač svarbiais klausimais, organizuoja komitetų ir komisijų veiklą, būtų prieinama visapusiška, tarp jų ir įslaptinta, informacija.

Taip pat buvo siekiama, kad į Seimo komitetų vadovų pareigas, taip pat Seimo valdybos nariais galėtų būti skiriami Seimo nariai, kurių lojalumu ir patikimumu Lietuvos valstybei visuomenėje nekiltų abejonių.

„Turime būti tikri, kad svarbias pareigas užimantys žmonės turėtų pasitikėjimą“, – paremti Statuto pataisas agitavo Seimo narys Vytautas Bakas.

Buvo siūloma, kad Statuto pataisos įsigaliotų 2020 m. naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį.

Už Statuto pataisas, kurioms nebuvo pritarta, ketvirtadienį  balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 17 parlamentarų.

„Turiu išsiaiškinti visą medžiagą, kokia yra pateikta ir kokie yra motyvai. Tada turbūt kreipsiuosi į subjektą, kuris visada pataria, ar galima suteikti (leidimą dirbti su slapta informacija – BNS), tada ir spręsime“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovas.

Trečiadienį NSGK valdančiųjų balsais nutarė kreiptis į V. Pranckietį, kad šis įvertintų, ar V. Bakas gali toliau turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

NSGK pirmininko „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko teigimu, toks sprendimas priimtas „dėl galimai padarytų daugybinių pažeidimų dirbant su įslaptintos informacijos reglamentavimo tvarka“.

Pasak jo, vadovaudamas Seimo komitetui V. Bakas tinkamai neregistravo visų dokumentų, su dalimi jų komiteto nariai nebūdavo supažindinami, vienasmeniškai priimdavo sprendimus.

Be to, anot D. Gaižausko, dėl buvusio komiteto pirmininko veiksmų VSD lengvai išaiškino, kas yra pranešėjas, informavęs apie galimus pažeidimus departamente.

D. Gaižauskas tvirtino, kad kelti klausimą dėl leidimo V. Bakui dirbti su slapta informacija paskatino VSD raštas, jog buvo paviešinta informacija, sudaranti tarnybos paslaptį.

V. Bakas teigė, kad tokį komiteto sprendimą lėmė jo pozicija viešinti specialiųjų tarnybų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento vadovybės, piktnaudžiavimus.

„Šiandienos situacija – įkūnijimas to, kas bus kiekvienam Lietuvos piliečiui, jeigu jis nuspręs kelti klausimus dėl aukščiausio lygio politinės korupcijos arba piktnaudžiavimo specialiosiose tarnybose“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Bakas.

Aukštas žvalgybos pareigūnas pernai balandį informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą VSD.

Pareigūno duomenimis, VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

VSD šiuos įtarimus neigė ir aiškino, jog veikė įstatymų nustatyta tvarka.

„Komitetas priėmė sprendimą kreiptis į paslapčių subjekto vadovą – Seimo pirmininką – spręsti klausimą, ar Vytautas Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Už tokį kreipimąsi balsavo tik valdančiųjų partijų atstovai, opoziciniai konservatoriai buvo prieš, socialdemokratė Dovilė Šakalienė susilaikė.

Ji tvirtino taip pasielgusi, nes V. Bakas nepranešęs komiteto nariams Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno raštą apie galbūt neteisėtą informacijos rinkimą departamente persiuntė teisėsaugos institucijoms. Tačiau, pasak D. Šakalienės, tai labiau etikos klausimas, jis nesusijęs su slaptos informacijos apsauga.

Anot D. Gaižausko, sprendimas dėl V. Bako priimtas „dėl galimai padarytų daugybinių pažeidimų dirbant su įslaptintos informacijos reglamentavimo tvarka“.

„Pranešėjo dokumentas nebuvo registruotas nustatyta tvarka nei Seime, nei komitete. Vėliau dokumentas, kuris skirtas būtent Seimui, paskirtas kitam paslapčių subjektui – STT – be komiteto žinios. Tų pažeistų tvarkų nemažai, tai turi vertinti tyrimas“, – galimus V. Bako pažeidimus vardijo D. Gaižauskas.

Anot jo, dėl buvusio komiteto pirmininko veiksmų VSD lengvai išaiškino, kas yra pranešėjas, informavęs apie galimus pažeidimus departamente.

D. Gaižauskas tvirtino, kad kelti klausimą dėl leidimo V. Bakui dirbti su slapta informacija paskatino VSD raštas, jog buvo paviešinta informacija, sudaranti tarnybos paslaptį.

Tuo metu NSGK dirbantis konservatorius Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad kai V. Bakas prabilo apie VSD pareigūno kreipimąsi, tas dokumentas neturėjo jokio grifo dėl slaptumo.

„Balsavimas (komitete – BNS) vyko pagal politinę liniją, tai visiška politinė medžioklė, politinė vendeta pono Gaižausko prieš Vytautą Baką. Nėra jokio pagrindo kreiptis į Seimo pirmininką, nes tyrimas nėra baigtas“, – sakė L. Kasčiūnas.

V. Bakas teigė, kad tokį komiteto sprendimą lėmė jo pozicija viešinti specialiųjų tarnybų, tarp jų ir Valstybės saugumo departamento vadovybės, piktnaudžiavimus.

„Šiandienos situacija – įkūnijimas to, kas bus kiekvienam Lietuvos piliečiui, jeigu jis nuspręs kelti klausimus dėl aukščiausio lygio politinės korupcijos arba piktnaudžiavimo specialiosiose tarnybose“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo teigimu, dabartinis NSGK pirmininkas D. Gaižauskas „daro viską, kad užgniaužtų informaciją nuo visuomenės, nuslėptų ją“.

Aukštas žvalgybos pareigūnas pernai balandį informavo tuometinį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką V. Baką apie galimą neteisėtą informacijos rinkimą VSD.

Pareigūno duomenimis, VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.

Žvalgybininko pateiktame asmenų, apie kuriuos VSD rinko informaciją, sąraše nurodyta daugiau kaip 60 pavardžių, tarp jų daug žinomų žmonių iš verslo, kultūros, pramogų sferų.

Pareigūnas, kuriam suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus. 

Atlikęs tyrimą dėl šio pranešimo, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas konstatavo, kad VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau pasiūlė keisti darbo tvarką ir atsisakyti žodinių pavedimų tikrinti asmenis.

L. Kasčiūnas taip pat kelia klausimą, ar apskritai Z. Jedinskis yra lojalus Lietuvos valstybei bei gali likti Seimo nariu.

„Vakarykštis NSGK pakaitinio nario Zbignevo Jedinskio viešas atsakymas, kad jis niekada neketina kreiptis į VSD dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, rodo, kad jis greičiausiai bijo, kad toks leidimas bus neišduotas dėl jo veiklos, nesuderinamos su Seimo nario priesaika, bei jį ištiktų analogiškas likimas kaip ir Irinos Rozovos atveju. Todėl kyla pagrįstas įtarimas, kad Z. Jedinskis gali būti nelojalus Lietuvos valstybei. Mažiausia, ką nedelsiant turėtų padaryti Seimas, tai pašalinti jį iš NSGK pakaitinių narių. Taip pat kviečiu Seimo pirmininką kuo greičiau inicijuoti svarstymus, kaip teisiškai gauti atsakymus, ar Z. Jedinskis savo veikla nėra sulaužęs Seimo nario priesaikos”, – teigia L. Kasčiūnas.

Todėl kyla pagrįstas įtarimas, kad Z. Jedinskis gali būti nelojalus Lietuvos valstybei. Mažiausia, ką nedelsiant turėtų padaryti Seimas, tai pašalinti jį iš NSGK pakaitinių narių.

Paaiškėjus informacijai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Michalo Mackevičiaus pakaitinis Seimo narys šiame komitete Z. Jedinskis neturi Valstybės saugumo departamento (VSD) suteikiamos teisės dirbti su įslaptinta informacija, NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas ketvirtadienį oficialiai kreipėsi į Z. Jedinskį, ragindamas jį kuo greičiau kreiptis į VSD, kad jis galėtų visavertiškai pavaduoti savo frakcijos narį komiteto darbe. 

Reaguodamas į tai, Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Z. Jedinskis sakė, kad neketina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą ir prašyti leidimo dirbti su slapta informacija.

„Neketinu, man nereikia ir nereikės“, – Eltai sakė Z. Jedinskis, paprašytas pakomentuoti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojo L. Kasčiūno raginimą kuo greičiau kreiptis į VSD dėl teisės dirbti su įslaptinta informacija suteikimo.

Z. Jedinskis pažymėjo, kad apie trečdalis Seimo narių neturi teisės dirbti su slapta informacija, todėl toks kolegos susirūpinimas jam atrodo juokingai.

Parlamentaras nemano, kad neturėjimas teisės dirbti su slapta informacija jam galėtų sutrukdyti dirbti pakaitiniu Seimo NSGK nariu, nes jis neketina siekti susipažinti su įslaptinta informacija.

Šiuo metu NSGK atlieka tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Klaida buvo, kad aš neparašiau tame prašyme. Aš tiesiog nesupratau, kad reikia pažymėti“, – žurnalistams Seime sakė I. Rozova.

Detaliau situacijos ji nekomentavo: „Aš turiu susipažinti su medžiaga ir tada galėsiu pateikti jums visą informaciją“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį paskelbė inicijuojantis parlamentinį tyrimą, kur bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas, kai ji prieš pusantrų metų žvalgybos pareigūnams neatskleidė bendraujanti su Rusijos diplomatais ir dėl to negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

V. Pranckietis: politikai elgėsi neatsakingai

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad su informacija apie parlamentarę I. Rozovą prieš pusantrų metų nesusipažinę Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai elgėsi neatsakingai.

Jis stebėjosi, kodėl tyrimas dėl I. Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais inicijuojamas tik dabar, tačiau tvirtino, kad jis padės atsakyti į visus klausimus.

„Tyrimas yra visada galimybė atsakyti į klausimus, atsakyti visus klausimus, kodėl ta iniciatyva atsirado dabar, kodėl tie patys NSGK nariai nesusipažino su ta medžiaga pernai, su kuria privalėjo susipažinti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė V. Pranckietis.

Aš manau, kad tai buvo tiesiog atsakomybės trūkumas.

„Reikėtų prisiimti ir asmeninę (...) atsakomybę dėl to, kas vyksta, kodėl po pusantrų metų kažkam sušilo kažkoks klausimas“, – teigė jis.

„Aš manau, kad tai buvo tiesiog atsakomybės trūkumas“, – tvirtino parlamento vadovas.

Seimo komitetas trečiadienį paskelbė inicijuojantis parlamentinį tyrimą, kur bus aiškinamasi, ar I. Rozovai gali būti pradėtas apkaltos procesas, kai ji prieš pusantrų metų žvalgybos pareigūnams neatskleidė bendraujanti su Rusijos diplomatais ir negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo pirmininkas tvirtino, kad Valstybės saugumo departamentas rekomendavo nesuteikti I. Rozovai leidimo. Jis taip pat nebuvo suteiktas, nes parlamentarei jo nereikėjo pagal einamas pareigas.

Komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad planuojama aiškintis, kaip vertinti ir kitus politikus, anot jo, seniai iš žvalgybos pažymų žinojusius apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmusius aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.

Tarp tokių politikų yra ir Seimo pirmininkas, priėmęs sprendimą nesuteikti I. Rozovai leidimo. Su tuo susijusią informaciją sužinojo ir tuometinis NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, komiteto nariai Laurynas Kasčiūnas ir Virgilijus Alekna, teigė D. Gaižauskas.

V. Pranckietis sakė, kad iš savo pusės padarė viską, ką reikėjo.

„Aš perdaviau informaciją, buvo suteikta informacija NSGK nariams. Jie turėjo atviras rankas ir galimybes veikti“, – kalbėjo parlamento vadovas.

Pasak jo, su I. Rozovos ryšiais susijusios grėsmės nebuvo labai reikšmingos.

„Tai nebuvo kažkokios baisios grėsmės, kurias reikėtų vertinti kažkaip labai akylai, bet aš prašiau, kad NSGK tai įvertintų“, – tvirtino V. Pranckietis.

L. Kasčiūnas žurnalistams yra sakęs, kad su Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija apie I. Rozovą susipažinęs, kai ši buvo pateikta NSGK. Tuomet ji buvo įslaptinta.

VSD nuolat teikia įslaptintą informaciją Seimo NSGK nariams. Komiteto nariai turi patys nueiti į specialų kabinetą Seime ir perskaityti pateiktus dokumentus. Tačiau ne visi NSGK nariai tai padaro.

Duomenys apie politikės ryšius paaiškėjo Seimo NSGK pradėjus aiškintis I. Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Gruzijoje šių metų birželį aplinkybes.

„VSD, atsižvelgusi į tam tikras aplinkybes, būtent tą dalį, kur reikia nurodyti, ar asmuo palaiko asmeninius ryšius su ne NATO, ne ES diplomatinių atstovybių darbuotojais, I. Rozova, pagal mums pateiktą informaciją, nuslėpė“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė D. Gaižauskas.

Anot jo, NSGK siūlys Seimui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagos apie Seimo narę I. Rozovą. Bus prašoma, kad tyrimą laikinosios komisijos teisėmis būtų pavesta atlikti NSGK.

„Kreipsimės į Seimą, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ar I. Rozova, vienaip ar kitaip nuslėpusi anketoje aplinkybę, dėl kurios nebuvo suteiktas dirbti leidimas su slapta informacija, nesulaužė priesaikos, ar nepažeista šiurkščiai Konstitucija“, – teigė D. Gaižauskas.

Taip pat komisija aiškintųsi, kodėl informacija apie I. Rozovą disponavę Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir buvęs Seimo NSGK vadovas Vytautas Bakas „nesiėmė veiksmų ir nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams“.

„Toje pačioje apimtyje vertinti V. Bako veiksmus, ir kitų asmenų, kaip ir Seimo pirmininko, kodėl nesiimta ryžtingų veiksmų ir vienaip ar kitaip nebuvo užkardytos galimos rizikos nacionalinio saugumo interesams“, – sakė D. Gaižauskas.

Kreipsimės į Seimą, kad būtų sudaryta laikinoji tyrimo komisija, ar I. Rozova, vienaip ar kitaip nuslėpusi anketoje aplinkybę, dėl kurios nebuvo suteiktas dirbti leidimas su slapta informacija, nesulaužė priesaikos, ar nepažeista šiurkščiai Konstitucija.

„Pažymą, kurioje buvo pateikta visa informacija, pasirašo pieš pusantrų metų V. Bakas ir du komiteto nariai, L. Kasčiūnas ir V. Alekna, vėliau nė vienas komiteto narys nepasirašo tos pažymos. Atėjus į komitetą Gabrieliui Landsbergiui, iš karto su pažyma susipažino, vėl nė vienas kitas komiteto narys, mes apie tai nežinome. Vėl kilo įtarimų, kodėl buvo slepiama informacija nuo komiteto narių“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Rašto turinio neatskleidžia

Uždarame posėdyje NSGK nariams trečiadienį pristatytas Seimo pirmininko V. Pranckiečio pateiktas raštas iš VSD, prieš pusantrų metų užkirtęs I. Rozovai kelią gauti leidimą dirbti su slapta informacija.

NSGK pirmininkas „valstietis“ D. Gaižauskas rašto turinio, nors jis nėra slaptas, plačiau nekomentavo, tik VSD pateiktą medžiagą pavadino „labai rimta“, o pačią situaciją – panašia į Mindaugo Basčio.

„Informacija, kurią mes gavom, tikrai panaši su Konstitucinio Teismo išvadoje (įvertinta medžiaga – BNS), susijusia su M. Basčiu, būtent dėl M. Basčio veiksmų buvo pasakyta, kad nenurodžius tam tikros informacijos anketoje dėl leidimo dirbti su slapta informacija, buvęs Seimo narys šiurkščiai sulaužė Konstituciją, nes pažeidė priesaiką“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Seimo NSGK narys konservatorius Arvydas Anušauskas žurnalistams patvirtino, kad I. Rozova nenurodė kontaktų „su Rusijos diplomatais, kurie turėjo ir kitas pareigas“.

Taip pat Seimo komiteto narys sakė, kad bendravimas su šiais diplomatais vyko Lietuvoje, o į klausimą, ar tie Rusijos diplomatai, su kuriais kontaktavo I. Rozova, išsiųsti iš šalies, atsakė: „Tame tarpe“.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis VSD raštą dėl I. Rozovos komitetui perdavė gavęs opozicinių konservatorių Lauryno Kasčiūno, G. Landsbergio ir A. Anušausko prašymą. Konservatorių teigimu, minimą raštą V. Panckietis gavo 2018 metų sausio 18 dieną.

Buvęs komiteto pirmininkas, šiuo metu jo narys V. Bakas bei L. Kasčiūnas teigia, kad su pažyma galėjo susipažinti visi komiteto nariai, bet tai padarė tik nuosekliai susipažįstantieji su VSD komitetui pateikiamomis pažymomis.

Klausiamas, ar laikinoji tyrimo komisija gali atvesti iki I. Rozovos apkaltos, NSGK pirmininkas pažymėjo, kad dėl to savo išvadose turės pasisakyti komisija.

„Turi pasisakyti laikinoji tyrimo komisija, susilaikysiu nuo komentarų, nes vienaip ar kitaip negalima dabar teikti išvadų“, – sakė D. Gaižauskas.

Buvo sudarytos dvi komisijos

2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.

Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Tyrimas dėl M. Basčio ryšių pavestas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o apkaltos komisija darbą sustabdė, kol savo tyrimo nebaigė NSGK. Apkaltos procesas pratęstas po V. Basčiui nepalankių komiteto išvadų.

Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.

Rusų aljanso narė I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai Seime.

Seimo NSGK praėjusią savaitę svarstė I. Rozovos dalyvavimą Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje birželį. Šiame ortodoksų forume Gruzijoje pasakyta Rusijos Dūmos atstovo kalba iššaukė masinius protestus šalyje.

VSD direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika po posėdžio žurnalistams sakė, kad ši asamblėja yra išnaudojama Rusijos užsienio politikos tikslams įgyvendinti, o Lietuvos politikų dalyvavimas joje yra rizikos veiksnys.

I. Rozova BNS patvirtino, kad dvejus metus nebeturi leidimo dirbti su slapta informacija.

„Turėjau leidimą daug metų, atrodo, nuo 2005 metų, dabar nebeturiu. Kreipiausi prieš porą metų, negavau“, – sakė I. Rozova. Ji teigė neatsimenanti motyvų, kodėl jai leidimas neduotas, taip pat tvirtino VSD nebuvusi perspėta, kad nedalyvautų ortodoksų forumo sesijoje.

L. Kasčiūnas: informaciją apie I. Rozovą turėjo ir premjeras 

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad informaciją apie parlamentarės Irinos Rozovos nuslėptus kontaktus su Rusijos diplomatais prieš pusantrų metų gavo ir premjeras Saulius Skvernelis.

Taip jis kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) nusprendus inicijuoti parlamentinį tyrimą, kur bus aiškinamasi, ar priesaikos nesulaužė I. Rozova ir kiti Seimo nariai, žinoję apie nuslėptus ryšius, bet nesiėmę aktyvių veiksmų užkardyti grėsmių nacionaliniam saugumui.

NSGK pirmininkas D. Gaižauskas teigė, kad su tokia informacija prieš pusantrų metų susipažino L. Kasčiūnas, liberalas Virgilijus Alekna ir buvęs komiteto vadovas Vytautas Bakas.

L. Kasčiūnas tvirtino, kad susipažino su įslaptinta informacija, todėl negalėjo jos naudoti. Jis taip pat sakė nenorėjęs „pažymų versti politinės kovos įrankiu“.

„Ką tu gali daryti su įslaptintu raštu? Jeigu aš bandyčiau skleisti informaciją, kuri yra įslaptintame rašte, aš pažeisčiau Lietuvos Respublikos įstatymus“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras.

„Žinojusiųjų situaciją prieš pusantrų metų yra tikrai ne vienas. (...) Mes turime ir Seimo pirmininką, kuris turėjo dar ir neįslaptintą raštą, (...) o šalia to dar buvo ir ministras pirmininkas S. Skvernelis“, – teigė jis.

„Jis irgi žinojo situaciją. Jeigu jau aiškinsimės šitas aplinkybes, tai pasiaiškinsime ir tą faktą, kad ministras pirmininkas irgi pusantrų metų žinojo. Ne aš dabar esu koalicijoje su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga“, – pridūrė politikas.

L. Kasčiūnas teigė, kad žvalgybos pateikti duomenys rodo, jog I. Rozova su Rusijos diplomatais aptarinėjo „politinę situaciją, dinamikas, tendencijas, projektus“, tačiau detalesnių duomenų politikas nepateikė.