Latvijos žemės ūkio ministerija informaciniame pranešime ragina vyriausybę pritarti PVM tarifo mažinimui nuo 21 iki 5 proc. šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, kiaušiniams ir pagrindiniams pieno produktams.

Pasak prekybos tinklo „Norfa“ vadovo Dainiaus Dundulio, jeigu Latvija nuspręs pagrindiniams maisto produktams sumažinti PVM, Lietuvos šiauriniuose rajonuose stebėsime situaciją, kurią dabar matome Lenkijos pasienyje.

Latvijos atveju prarasime ne tik dalį Lietuvos pirkėjų, kurie vyks apsipirkti į Latviją, bet ir pačius latvius.

Jo teigimu, Lenkijai nuo šių metų vasario panaikinus PVM maisto produktams, pirkėjų srautai Lazdijuose, Marijampolėje, kituose miestuose pastebimai sumažėjo.

„Latvijos atveju prarasime ne tik dalį Lietuvos pirkėjų, kurie vyks apsipirkti į Latviją, bet ir pačius latvius. Šiuo metu daug kaimyninės šalies gyventojų apsiperka Zarasuose, Biržuose, Mažeikiuose, kituose pasienio miestuose. Prekybos pokytis bus tikrai juntamas, nes pasienio pirkėjai yra jautrūs kainoms“, – Eltai sakė D. Dundulis.

Jis primena, kad Latvijai sumažinus akcizus alkoholiui, Lietuvos gyventojai alkoholinius gėrimus pradėjo pirkti būtent ten.

„Problema slypi ne tik kainoje, bet ir pirkėjų įpročiuose. Įpratus apsipirkti vienoje vietoje, po to pirkėją sunku susigrąžinti. Netgi suvienodinus mokesčius, pirkėjas iškart gali ir negrįžti“, – teigia D. Dundulis.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, palyginti su mūsų šalies maisto pramonės ir ūkininkų situacija, Lenkijos agroverslas yra laiminčioje konkurencinėje pozicijoje.  

„Lenkijoje taikomos PVM lengvatos ir maisto produktams, ir trąšoms, ir kurui. Be to, valstybė  Lenkijos ūkininkams, nukentėjusiems nuo dabartinės geopolitinės krizės drastiškai išaugus veiklos sąnaudoms, užtikrino 836 mln. eurų paramą tiesioginėmis dotacijomis. Konkurencine verslo prasme mes esame blogesnėje padėtyje“, – Eltai sakė E. Simonis.

Jis atkreipia dėmesį, kad lietuviškiems pieno produktams vidaus rinkoje šiuo metu itin sudėtinga konkuruoti su importuojamais pieno gaminiais iš Lenkijos.

„Jeigu ir latviai sumažins PVM pieno ir kitiems pagrindiniams maisto produktams – tai bus dar vienas smūgis lietuviškų produktų gamybai ir jų prekybai vidaus rinkoje“, – sakė E. Simonis.

Pasak jo, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuri dar nėra įvedusi tokios lengvatos. Vis tik ekonomistas pabrėžia, kad apie PVM lengvatą maistui Vyriausybė turėtų svarstyti ne kaip laikiną priemonę dabartinės infliacijos mažinimui, o kaip ilgalaikės mokesčių reformos dalį.

„Bet kuriuo atveju, kalbant apie PVM lengvatas maisto produktams, labai svarbu lygiagrečiai pasakyti, kiek tai kainuoja ir kokios yra alternatyvos iš kur tas lėšas surinkti. Klaida būtų svarstyti kažkokias laikinas PVM lengvatas keliems mėnesiams, nes tuomet dažniausiai, ką rodo kitų šalių patirtis, galutinės kainos nepasikeičia“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo N. Mačiulis.

Klaida būtų svarstyti kažkokias laikinas PVM lengvatas keliems mėnesiams, nes tuomet dažniausiai, ką rodo kitų šalių patirtis, galutinės kainos nepasikeičia.

Nors ekonomistas kritikuoja Lenkijos pasirinktą kryptį įvesti laikiną nulinį PVM tarifą, kadangi tokia politika, jo vertinimu, prasilenkia ir su ekonomine logika ir prieštarauja Europos Sąjungos (ES) taisyklėms. Tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad bendras bazinis PVM tarifas ten yra didesnis nei Lietuvoje ir siekia 23 proc. Todėl, N. Mačiulio manymu, Lietuvoje įvedant mažesnį tarifą maistui, bendrą PVM tarifą taip pat reikėtų didinti.

„Kalbant apie sisteminę mokesčių reformą, galima būtų daryti tai, ką padariusi yra ir Lenkija. Yra lengvatinis tarifas maisto produktams, bet bazinis PVM tarifas Lenkijoje yra didesnis“, – tikino jis.

Ekonomistas taip pat atmeta kritiką, kad, pritaikius PVM lengvatą maistui, galutinės mažesnių kainų naudos vartotojas taip ir nepajaustų. Pasak jo, kitų ES šalių patirtis rodo priešingai.

„Deja, Lietuvos praktika šiame fronte visada buvo labai bloga. Kiek čia buvo bandymų mažinti PVM, tai dažniausiai ir komunikuojama, kad tai yra parama verslui, bet ES mastu daryti tyrimai rodo, kad dažnai bent 70–80 proc. sumažinto PVM tarifo maisto produktams naudos pasiima galutiniai vartotojai. Norvegijoje, pavyzdžiui, 100 proc. pasiėmė“, – aiškino N. Mačiulis, kartu pažymėdamas, kad Lietuvoje konkurencinė aplinka taip pat yra pakankama, todėl, sumažinus PVM maistui, galutinė kaina vartotojui taip pat sumažėtų.

„Tai priklauso nuo konkurencijos, ir aš manau, kad konkurencija dabar tikrai nemaža tarp mažmeninės prekybos tinklų ir didelę dalį PVM lengvatos pasiimtų galutiniai vartotojai“, – įsitikinęs „Swedbank“ ekonomistas.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai sustabdė PVM taikymą maisto produktams ir sumažino PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams panaikintas, PVM benzinui ir dyzelinui sumažėjo nuo 23 iki 8 proc.