Suprantama, kai padidėja PVM tarifas, pirmiausia paslaugas teikiančios įmonės stengiasi panašiu dydžiu pakelti ir paslaugų kainas, nes to nepadarius, mažėja įmonių pelningumas. Iš Valstybės duomenų agentūros paskelbtų išankstinės infliacijos 2024 metų sausį duomenų matyti, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įmonių viešojo maitinimo paslaugų kainos per mėnesį padidėjo 2,8 proc., o valgyklų paslaugų kainos – 3 proc. Toks kainų pokytis per mėnesį istoriškai yra nemažas, tačiau ne toks didelis, apie kokį buvo kalbama praėjusių metų pabaigoje.

Akivaizdu, kad ne visos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, iškart nuo sausio padidino paslaugų kainas tiek, kiek padidėjo PVM tarifas. Tikėtina, kad greičiausiai kainas pakėlė valgyklos. Šių maitinimo įstaigų maisto paslaugų teikėjai gali paprasčiau paaiškinti klientams kainų padidėjimo priežastis, o tokių paslaugų vartojimo mastas veikiausiai mažiau priklauso nuo kainų pokyčių.

Tiesa, nereikia tikėtis, kad dėl PVM tarifo padidinimo Valstybės duomenų agentūros apskaičiuojama maitinimo paslaugų infliacija turėtų augti daugiausia – 11 proc. Į maitinimo paslaugų kainas įskaičiuojami ir alkoholinių gėrimų teikimo paslaugų kainos, o joms PVM tarifas nesikeitė. Kita vertus, akcizas alkoholiniams gėrimams nuo metų pradžios didėjo, bet dėl to galutinė kaina turėjo padidėti tik keliais procentais.

Tačiau maitinimo kainos vasarį ir kovą neišvengiamai didės labiau negu ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais.

 

Galbūt maitinimo paslaugas teikiančios įmonės kainas jau padidino praėjusių metų pabaigoje nelaukdamos didesnio PVM tarifo įsigaliojimo datos? Oficialūs duomenys to nerodo, pavyzdžiui, maitinimo paslaugų kainos restoranuose ir kavinėse paskutinį metų ketvirtį padidėjo 1,3 proc., o tai nėra kažkuo išsiskiriantis pokytis. Reikėtų priminti, kad pernai Lietuvoje restoranų, kavinių ir panašių įstaigų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 8,5 proc., arba truputį sparčiau negu Latvijoje ir Estijoje (ten kainos didėjo nuo 6,4 iki 7,4 proc.).

Vidutinė atsiskaitymo kortele suma nepasikeitė

SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojantis kortelių skaitytuvu maitinimo įstaigose rodo, kad vidutinė atsiskaitymo vertė sausį buvo 11,8 euro, arba lygiai tokia pati kaip prieš metus. Atsiskaitymų skaičius didėjo beveik 8 proc. Metinis atsiskaitymų kortelėmis vertės pokytis sausį buvo gerokai mažesnis negu praėjusių metų pabaigoje, o tai rodo, kad sausis šiam sektoriui buvo silpnokas.

Tačiau maitinimo kainos vasarį ir kovą neišvengiamai didės labiau negu ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais, nes tos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios nepadidino kainų sausį, tą bandys daryti vėlesniais mėnesiais. Padidėjus PVM tarifui ir nepadidinus kainų, tiesiog mažėja tokių įmonių pelningumas. Maitinimo paslaugas teikiančias įmones truputį gelbsti tik tai, kad kai kurios išlaidos (gamtinių dujų, šildymo, kai kurių maisto produktų) sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais.

Pirmą ketvirtį didinti maitinimo paslaugų kainas, kai ir taip metų pradžioje gyventojai mažiau išleidžia pinigų tokioms paslaugoms, nėra paprasta. Be to, maitinimo paslaugos per pustrečių metų, kai buvo sumažintas PVM tarifas, padidėjo net trečdaliu, arba labiau negu augo gyventojų pajamos. Bet teigti, kad gyventojų finansinė padėtis yra labai prasta ir dėl didesnių kainų tokių paslaugų vartojimas smarkiai mažėtų, irgi negalima.

Beje, nuo sausio 1 dienos 10 proc. padidėjo minimali mėnesio alga, todėl taip pat padidėjo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių darbo jėgos sąnaudos. Vėlgi racionalu tikėtis, kad, kaip ir ankstesniais metais, per artimiausius keletą mėnesių tai taip pat darys teigiamą įtaką maitinimo paslaugų kainoms, nes vargu ar daug maitinimo sektoriaus įmonių savininkų ilgai taikysis su mažesniu pelnu ar didesniu nuostoliu.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Aušra Papirtienė.

Jos nuomone, toks teisinis reguliavimas padėtų viešojo maitinimo paslaugas teikiančioms įmonėms sušvelninti neigiamus ekonominius padarinius, suteiktų verslui pasitikėjimą valstybe bei padėtų lengviau grįžti įmonėms į įprastinį ritmą ateityje.

Pasak A. Papirtienės, COVID-19 pandemija ir dėl jos Lietuvoje paskelbtas karantinas bei ekstremalioji padėtis ypač neigiamai paveikė viešojo maitinimo paslaugas teikiančių įmonių veiklą.

„Po karantino planuojama, kad viešojo maitinimo įstaigos veiks ne visu pajėgumu, o tai apsunkins jų galimybę išgyventi viename iš konkurencingiausių sektorių. Dirbančios viešojo maitinimo įmonės patiria paslaugų teikimo sunkumų ekstremalios situacijos metu, jos turi prisitaikyti prie papildomų reikalavimų siekiant užtikrinti klientų sveikatą ir saugumą, o tai yra papildomi kaštai verslui. Dėl klientų mažėjimo ir reikalavimų viešojo maitinimo įstaigoms griežtėjimo bei naujų įvedimo, viešojo maitinimo įmonės privalo mažinti veiklos sąnaudas, atitinkamai nukenčia ir šio sektoriaus darbuotojai, mažinamas darbo užmokestis ar net pačių darbuotojų skaičius“,- sako projekto autorė A. Papirtienė.

Ji atkreipia  dėmesį, kad iki COVID-19 pandemijos kas antras žmogus, emigruojantis iš Lietuvos, dirbo viešbutyje ar viešojo maitinimo įmonėse.

„Deja, dar prieš karantino ir ekstremalios situacijos paskelbimą, dėl didelių mokesčių, tenkančių atlyginimų fondui, Lietuvos įmonės nebuvo pajėgios išlaikyti darbuotojus ir kelti jų darbo užmokestį arba jis kilo ne taip greitai kaip kituose sektoriuose, dėl šios priežasties jaunimas savo darbo kelią rinkosi ne Lietuvoje. Europos statistikos duomenimis, maitinimo paslaugų sektoriuje dirba 50 proc. visų ES turizmo sektoriaus darbuotojų, todėl jis yra pagrindinis darbo vietų kūrimo Europoje katalizatorius. Beveik 1 iš 20 naujų darbo vietų sukuriama tiesiogiai šiame ūkio sektoriuje, o vieną trečdalį maitinimo įmonių sąnaudų sudaro būtent su darbo jėga susijusios išlaidos. Po susidariusios krizinės situacijos Lietuvoje, viešojo maitinimo sektoriaus padėtis dar dramatiškesnė, todėl būtina spręsti viešojo maitinimo sektoriaus išlikimo klausimą įstatymų lygmeniu“,- sako įstatymo pataisą įregistravusi Seimo narė A. Papirtienė.

Jos duomenimis, šiuo metu net 23 iš 27 Europos Sąjungos šalių taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms – nuo 3 proc. Liuksemburge iki 14 proc. Suomijoje.

Lietuvoje šiuo metu viešojo maitinimo paslaugoms yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą parengęs Seimo narys konservatorius Antanas Matulas sako siekiantis suvienodinti PVM tarifą, taikomą nekompensuojamiems receptiniams ir nereceptiniams vaistams.

„Įvedus lengvatinį, sumažintą 5 procentų PVM tarifą nereceptiniams vaistams, sumažės išlaidos  vaistams ir pagerės mažesnes pajamas gaunančių gyventojų finansinė padėtis“, – sako A. Matulas.

Nuo 2018 m. gruodžio 20 d. lengvatinis 5 procentų PVM tarifas Lietuvoje taikomas kompensuojamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, taip pat nekompensuojamiems receptiniams vaistams.

„Dėl šių teisės aktų pakeitimų dalis vaistų atpigo, bet žmonės vartoja nemažai ir nereceptinių vaistų. Jie skundžiasi, kad šie vaistai yra labai brangūs ir kelis kartus brangesni nei mūsų kaimyninėse šalyse. Nereceptinius vaistus gyventojai vartoja ligų profilaktikai, sunkių ligų sukeltoms komplikacijoms švelninti ir gydyti, todėl būtų tikslinga lengvatinį 5 procentų PVM tarifą pritaikyti ir nekompensuojamiems nereceptiniams vaistams“, – sako A.Matulas.

Jo duomenimis, šiuo metu didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių vaistams taikomas vienodas PVM dydis. Kaimyninėje Lenkijoje receptiniams ir nereceptiniams vaistams taikomas vienodas 8 procentų lengvatinis tarifas, Belgijoje – 6, Kroatijoje – 5, Vengrijoje – 5, Ispanijoje – 4, Čekijoje – 10, Portugalijoje – 6, Olandijoje – 6, Liuksemburge – 3.

Siūloma, kad įstatymo pataisa  įsigaliotų nuo 2021 metų sausio 1d.

Šiuo metu lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams.

Tuo tarpu nekompensuojamiems nereceptiniams vaistams taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas.

Tai siūlančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo  pataisą įregistravo jos iniciatorius  Seimo narys Petras Čimbaras ir kiti Seimo „socialdarbiečių“ frakcijos nariai Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė,  Rimantas Sinkevičius, Juozas Bernatonis, Irena Šiaulienė, Gediminas Kirkilas.

Jei naujo elektromobilio įsigijimo suma viršija šią sumą, lengvatinis 9  proc. PVM tarifas būtų taikomas 35 tūkst. eurų sumos daliai, o likusiai sumos daliai būtų taikomas bendras 21 proc. PVM tarifas.

Pasak projekto autorių, priėmus siūlomą įstatymo pataisą, kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis.

Preliminariais parlamentarų skaičiavimais, atsižvelgiant į Lietuvoje įsigyjamų naujų elektromobilių skaičių (apie 200 naujų elektromobilių per metus) ir įstatymo projekte siūlomą 35 tūkst. eurų sumą, kuriai būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, per metus ši suma apytiksliai būtų apie 840 tūkst. eurų.

Projekto iniciatorių nuomone, šis siūlymas padėtų įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Sąjungai dėl klimato kaitos kontrolės.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, 2012 m. Ūkio ministerijos, Energetikos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos užsakymu atliktoje Kompleksinėje elektromobilių transporto plėtros galimybių studijoje numatytas siektinas Lietuvai tikslas – 2025 m. visi registruoti elektromobiliai turėtų sudaryti 10 proc. visų per metus parduodamų naujų automobilių. Taip pat studijoje yra pateiktos rekomendacijos dėl elektromobilių įkrovimo infrastruktūros Lietuvoje.

„Taigi, elektromobiliai yra svarbūs įgyvendinant ilgalaikius Europos Sąjungos tikslus – daugiausiai naudos elektromobilių plėtra atneštų pasiekiant Transporto baltojoje knygoje iškeltą tikslą iki 2050 m. visiškai panaikinti iškastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose. Šio tikslo pasiekimui reikia didinti alternatyviu kuru varomų transporto priemonių naudojimą ir elektromobiliai gali tapti viena svarbiausių šio tikslo įgyvendinimo priemonių“, – sako įstatymo pataisų autoriai.

Siekiant nustatyti dabartinių automobilių naudotojų poreikius ir įvertinti, kaip tuos poreikius atitiktų elektromobiliai, buvo atlikta Lietuvos valstybinių ir verslo įstaigų apklausa.

„Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau negu pusė apklaustų įstaigų norėtų ir turėtų galimybes naudoti elektromobilius darbo tikslams, tačiau kaip pagrindines kliūtis, lemiančias, kad elektromobiliai kol kas nėra naudojami, įvardijo didelę elektromobilių kainą, neišvystytą krovimo infrastruktūrą. Atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį bei dabartinę situaciją Lietuvoje, elektromobilių plėtrai skatinti kaip viena iš skatinimo priemonių rekomenduojamas finansinių skatinamųjų instrumentų taikymas (PVM atskaitos galimybė įmonėms, kompensacija gyventojams)“, – sako PVM įstatymo pataisų iniciatorius P. Čimbaras.

Šiuo metu naujų elektromobilių įsigijimui yra taikomas bendras 21 proc. PVM tarifas.

Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą įregistravo Seimo Kultūros komiteto narys „valstietis“ Robertas Šarknickas.

Pagal siūlomą projektą, laikraščių, žurnalų ir kitų periodinių leidinių spausdinimui, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto, lygiai taip pat kaip ir šių leidinių pardavimui, būtų taikomas lengvatinis 5 proc. PVM tarifas.

Pasak R. Šarknicko, įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos periodinių leidinių leidėjų pasirinkimas periodinius leidinius spausdinti ne Lietuvoje, o kaimyninėse šalyse.

„Šiuo metu šias paslaugas užsienyje, preliminariais duomenimis, renkasi per 100 periodinių leidinių redakcijų, tuo tarpu tik apie 30 šiomis paslaugomis vis dar naudojasi Lietuvoje. Visa tai sąlygoja milijoninius nuostolius ne tik Lietuvos biudžetui, bet ir pačiai valstybei.  Toks leidėjų pasirinkimas, anot jų pačių, yra nulemtas pigesnių spausdinimo paslaugų užsienyje, kuris yra sąlygotas lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo periodinių leidinių, kuriems yra suteiktas ISSN simbolis, spausdinimui.

Pavyzdžiui, Lenkijoje 8 proc. tarifas taikomas laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, pažymėtiems ISSN simboliu, gaminamiems poligrafijos būdais, išskyrus leidinius, kuriuose ne mažiau kaip 67 proc. ploto yra skirta nemokamiems arba mokamiems komerciniams skelbimams, reklamai ar reklaminiams tekstams. Tuo tarpu Lietuvoje – standartinis 21 proc. PVM tarifas“, – sako R. Šarknickas.

Jo nuomone, priėmus siūlomas pataisas, dėl šiuo metu Lietuvoje taikomo standartinio PVM tarifo periodinių leidinių spausdinimui, kas sąlygoja leidėjų apsisprendimą rinktis užsienio spaustuves, Lietuva praranda tiek apyvartines lėšas, tiek įplaukas į Lietuvos Respublikos biudžetą. Be kita ko, negaunant užsakymų, mažėja ir spaustuvių bei jų darbuotojų Lietuvoje užimtumas.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų  2021 m. sausio 1 d.

Šiuo metu lengvatinis 5 proc. PVM tarifas yra taikomas tik periodinių leidinių, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto, pardavimui. Tuo tarpu jų spausdinimui yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

„Vyriausybė, teikdama kitų metų biudžetą, yra sutarusi su frakcijomis, kurios sudaro koaliciją, kad bus siūlomas ir mes tam pritariame įvesti 9 proc. PVM lengvatinį tarifą malkoms – ne visam iškastiniam kietajam kurui, bet būtent malkoms“, – antradienį LRT radijui sakė S. Skvernelis.

Dabar PVM lengvata taikoma tik centralizuotai tiekiamai šilumai, todėl ja daugiausia naudojasi daugiabučių namų gyventojai.

Šiuo metu malkoms, medžio ir šiaudų granulėms bei briketams yra taikomas bendras 21 proc. PVM tarifas.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį įvairių rūšių malkinės medienos kaina augo 15–25 procentais.