Pasieniečių atstovė Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė, kad šį mėnesį jau būta maždaug 3 200 tokių mėginimų, o nuo metų pradžios – 6 500.

Praėjusį savaitgalį pasieniečiai sulaikė 10 prekeivių žmonėmis, mėginusių neteisėtai pervežti per sieną daugiau nei 20 žmonių.

Į šiuos skaičius įeina tie, kuriems pavyko įveikti pasienio tvorą ar kirsti sieną žyminčią upę, taip pat tie, kurie iš Baltarusijos pusės prisiartino prie Lenkijos teritorijoje esančios tvoros, bet pro ją neprasiveržė.

2022 m. vasarą Lenkija sutvirtino savo sieną su Baltarusija 5,5 metro aukščio tvora ir elektronine stebėjimo sistema, kai ankstesniais metais tūkstančiai migrantų per ją mėgino nelegaliai patekti į Europos Sąjungą. ES kaltina Baltarusiją valdantį Aliaksandrą Lukašenką naudojant migrantus iš krizių apimtų regionų, kad darytų spaudimą blokui.

„Patvirtinu, kad mes radome jauno vyro palaikus pelkėtoje vietovėje Topilo kaimo rajone“, - pranešė televizijos kanalui TVN 24 Palenkės vaivadijos policijos atstovas Tomaszas Krupa. Preliminariais duomenimis, nelaimėlis galėjo būti Jemeno pilietis, kuriam anksčiau pavyko nelegaliai pereiti sieną.

Nuo praėjusių metų spalio Lenkijos teritorijoje buvo rasti septynių nelegalių migrantų palaikai. Aštuntasis migrantas buvo rastas gyvas, bet vėliau jis mirė ligoninėje. Žuvusiųjų tapatybės nepavyko nustatyti.

Nuo šių metų pradžios Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią daugiau kaip 1,2 tūkst. mėginimų nelegaliai patekti į šalį iš Baltarusijos teritorijos. Pernai užfiksuota 39,7 tūkst. tokių mėginimų.

Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurio Rytų, net atšalus orams daug savaičių gyvena stovyklose Baltarusijos pasienyje,  tikėdamiesi kirsti Lenkijos sieną ir patekti į ES.

Pranešama, kad keletas migrantų mirė, neatlaikę atšiaurių sąlygų.

MSF pranešė, kad grupė buvo atšaukta praėjus trims mėnesiams po to, kai į pagalbą Baltarusijoje įstrigusiems migrantams buvo išsiųsta greitojo reagavimo komanda, turinti padėti žmonėms, „kuriems labai reikia medicininės ir humanitarinės pagalbos“.

„Nuo spalio mėnesio MSF ne kartą prašė leidimo įleisti į riboto judėjimo zoną ir pasienio postus Lenkijoje, bet nesėkmingai“, – sakė organizacijos nepaprastųjų situacijų veiksmų koordinatorė Lenkijai ir Lietuvai Frauke Ossig (Fraukė Osig). 

„Žinome, kad ten vis dar yra sieną kertančių ir miške besislepiančių žmonių. Jiems reikia pagalbos. Nors esame įsipareigoję padėti keliaujantiems žmonėms, kad ir kur jie būtų, Lenkijoje jų pasiekti nepavyko“, – kalbėjo ji.

MSF teigė esanti susirūpinusi, kad neįsileidžiant pagrindinių pagalbos organizacijų gali mirti daugiau migrantų, o tokia politika yra „dar vienas pavyzdys, kai ES sąmoningai sukuria nesaugias sąlygas žmonėms prašyti prieglobsčio prie jos sienų“.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija gruodžio 1 dieną paskelbė pratęsianti prieštaringai vertinamos nepaprastosios padėties galiojimą pasienyje. Dėl jos teritorijoje negyvenantys žmonės, įskaitant žurnalistus ir nevyriausybines pagalbos grupes, negali patekti į pasienio zoną.

Atsakydama į migrantų antplūdį Lenkija prie savo 400 km ilgio sienos su Baltarusija nutiesė pjaunančios vielos užtvarą ir sutelkė tūkstantinę kariuomenę.

Šią savaitę Varšuva paskelbė, kad pasirinko pirmąsias tris bendroves, kurios statys nuolatinę sieną vietoje laikinos užtvaros Baltarusijos pasienyje.

Vakarai kaltina Baltarusiją organizavus šią krizę – viliojant potencialius migrantus melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ar Lietuvą. ES tai vadina hibridine agresija, atsakant į sankcijas, taikomas Baltarusijai už susidorojimą su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida.

Minskas kaltinimus neigia ir kritikuoja ES nares, kad šios neįsileidžia atvykėlių.

„Dabartinė situacija yra nepriimtina ir nehumaniška. Žmonės turi teisę ieškoti saugumo ir prieglobsčio, jie neturėtų būti neteisėtai stumiami atgal į  Baltarusiją“, – pareiškė F. Ossig.

MSF paskelbė, kad reaguodama į šią krizę ketina steigti biurą Varšuvoje ir tęs savo veiklą Lietuvoje bei Baltarusijoje.

„MSF toliau yra pasiryžusi padėti migruojantiems žmonėms“, – sakė Ženevoje įsikūrusi organizacija.

Grupę sudarė 24 Irako piliečiai, kurie forsavo vandens kliūtį, naudodamiesi pripučiamuoju pontonu. Jau Lenkijos krante migrantus aptiko ir sulaikė šios šalies pasieniečiai. Naktį į ketvirtadienį per Lenkijos sausumos sieną mėgino prasiveržti dar 24 migrantai.

Sėkmingas didelės migrantų grupės persikėlimas per upę – pirmoji tokio pobūdžio akcija, kadangi anksčiau Lenkijos pasieniečiai dažniausiai sustabdydavo plaukiojamąsias priemones su migrantais upės farvateryje arba, pamatę pareigūnus, migrantai patys grįždavo į Baltarusijos krantą.

Šįmet Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią maždaug 40 tūkst. mėginimų nelegaliai kirsti šalies sieną su Baltarusija, tai 400 kartų daugiau negu pernai.

Apie naujus sienos šturmavimo atvejus ketvirtadienį tviteryje informavo Lenkijos pasienio apsauga ir Gynybos ministerija.

„Migrantai, kaip ir anksčiau, elgiasi agresyviai ir atakuoja mūsų kariškius ir pareigūnus“, – pranešė Gynybos ministerija.

Pasak Lenkijos pasienio apsaugos atstovų, gruodžio 8 d. buvo užfiksuota 80 mėginimų nelegaliai pereiti sieną su Baltarusija. Gruodžio 7 d. tokių mėginimų buvo 51, o gruodžio 6 d. – 116. „Palenkės vaivadijos Dubiče Cerkevnės ir Čeremchos ruože dvi grupės jėga forsavo sieną“, – informavo pasieniečiai.

Padėtis Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje smarkiai susikomplikavo lapkričio 8 d., kai ten pasirodė keli tūkstančiai migrantų. Jie vis mėgina didelėmis grupėmis prasiveržti į Lenkijos teritoriją. Daugumai tokių mėginimų Lenkijos tarnybos užkerta kelią.

Šįmet Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią daugiau kaip 40 tūkst. mėginimų nelegaliai pereiti šalies sieną su Baltarusija. Lapkritį užfiksuota 8,9 tūkst. tokių mėginimų, spalį – 17,4 tūkst., rugsėjį – 7,7 tūkst.

Migrantai vis dar ieško landų sienose pakliūti į ES.

Į patį Iraką jau keliamos derybos dėl migrantų. Bagdade Irako užsienio reikalų ministras priėmė kolegę iš Švedijos.

Ši Skandinavijos šalis dėl dosnių išmokų prieglobsčio prašytojams anksčiau buvo mėgstama migrantų kryptis. 

Keli šimtai irakiečių praeitą ketvirtadienį jau parskraidinti namo iš Baltarusijos – lėktuvu grąžinti į tėvynę.

Švedija antrina Baltijos šalims: autoritaras Aliaksandras Lukašenka naudoja migrantus kaip pėstininkus, siekdamas destabilizuoti Europą. 

Bet Irakas renkasi padėti ne jam, o Europai. 

Nepasiduoti A. Lukašenkos šantažui ES ragina ir Austrijos kancleris. Sostinėje Vienoje priėmęs opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają prasitarė, kad sankcijų neužteks. Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai reikia padėti finansiškai. 

O Lenkijos musulmonai totoriai laidoja dar vieną nelegalios migracijos auką. Jemenietis rastas mirtinai sušalęs pasienio miške. 

Prie rytinių ES sienų mirė mažiausiai 12 žmonių. Tarp jų – ir vienerių metų vaikas. Apie jo mirtį praeitą savaitę pranešė Lenkijos humanitarinė organizacija.

Ši žinia buvo paskelbta, kai šimtai irakiečių, neįstengusių prasiveržti į Europos Sąjungos teritoriją, buvo parskraidinti namo.

Pastarosiomis dienomis stiprėjo viltys, kad bus deeskaluota krizė, per kurią tūkstančiai atvykėlių atšiauriomis sąlygomis kelias savaites gyveno pasienyje įkurtoje stovykloje. Pažangos buvo pasiekta po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel dviejų pokalbių telefonu su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

ES kaltina Baltarusiją sąmoningai pakursčius migrantų krizę pasienyje keršijant už Bendrijos sankcijas Minsko režimui. Minskas ir jo pagrindinė sąjungininkė Rusija kaltinimus atmeta ir kritikuoja ES, kad ši neįsileidžia migrantų.

Apie 2 000 žmonių, daugiausiai Irako kurdų, buvo įstrigę miškuose įkurtoje stovykloje ties Bruzgių–Kuznicos sienos perėja, tikėdamiesi patekti į Lenkiją.

Tačiau ketvirtadienį Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba paskelbė, kad stovykla buvo ištuštinta. Joje buvę žmonės esą „savanoriškai“ persikėlė į šalimais viename logistikos sandėlyje įkurtą priėmimo centrą, kur juos aprūpino karštu maistu ir šiltais drabužiais.

Lenkijos tarnybų paskelbtuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose taip pat matyti, kad stovykla ištuštėjo.

Perkėlimas įvyko tą pačią dieną, kai buvo organizuotas pirmasis repatriacijos skrydis iš Baltarusijos – į Iraką išskraidintas 431 žmogus.

„Padėtis buvo labai bloga – mums teko valgyti žolę ir medžių lapus, buvo šalta“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš sugrįžusių Arbilio miesto gyventojų.

Dar vienas atšiaurių sąlygų ženklas buvo vienos Lenkijos nevyriausybinės organizacijos pranešimas, jog ji rado sirų porą, praradusią vienerių metų vaiką po mėnesį trukusio gyvenimo miške prie sienos.

Pastebėjimas, kad žurnalistams turi būti sudarytos sąlygos patekti į pasienio teritoriją, nuskambėjo ketvirtadienį Vyriausybės valandos metu.

Seimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pastebėjo, kad Lietuva ir Lenkija, neleisdamos prie sienos su Baltarusija lankytis žurnalistams, suteikia Minsko režimui galimybę krizę Europos Sąjungos pasienyje pateikti sau palankiu kampu. Tiek Baltarusijos ir Rusijos televizijos, tiek Vakarų kanalai, pažymi liberalas, Lietuvos ir Lenkijos veiksmus nušviečia taip, kaip nori Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

„Reiktų ieškoti būdų, kaip padaryti atsvarą tam informaciniam hibridiniam puolimui prieš Lietuvą, ir mūsų žurnalistai yra eliminuoti“, – kalbėjo E. Gentvilas.

I. Šimonytė sako, kad Vyriausybė ieško būdų, kaip netrukdant pareigūnams dirbti nekeliant grėsmės žurnalistų saugumui suteikti jiems prieigą prie informacijos. Visgi ji pabrėžė, kad problema yra ne Lietuvoje, nes visi vaizdai, kuriuos turi pamatyti pasaulis, yra Baltarusijos, o ne Lietuvos pusėje.

Problema arba tie vaizdai, kuriuos reikia pamatyti, yra toje pusėje, kuri mums yra fiziškai nepasiekiama, ji yra Baltarusijoje, kas čia kaip bebandytų pavaizduoti.

„Puikiai suprantate, kad p. Lukašenkai yra labai naudinga įsileisti tarptautinę žiniasklaidą ten, kur galima rodyti apgailėtiną žmonių situaciją pačioje Baltarusijoje, tikrai ne ES. Lukašenka niekada neįsileis į savo kalėjimus, Okrestino sulaikymo izoliatorių, kur žmonės yra mušami, kankinami ir miršta, nes tai nėra jam naudinga. Jis naudoja šiuo atveju viešumą kaip savo smegenų plovimo ir propagandos tam tikrą elementą“, – E. Gentvilui atsakė politikė.

„Problema arba tie vaizdai, kuriuos reikia pamatyti, yra toje pusėje, kuri mums yra fiziškai nepasiekiama, ji yra Baltarusijoje, kas čia kaip bebandytų pavaizduoti. Reikia labai aiškiai suprasti, dėl to dalinamės su tarptautine žiniasklaida, į visus klausimus stengiamės atsakyti, – vaizdų, kurie lygiaverčiai spaustų ašarą ar lygiai taip pat „grotų“ žmonių emocijomis, bijau, kad mūsų pusėje tiesiog nenufilmuosi, nes jų ten tiesiog nėra“, – pastebi I. Šimonytė.

I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad A. Lukašenkai užsienio žurnalistus įsileisti naudinga propagandos tikslais. Vakarų nepripažįstamam Baltarusijos vadovui žmonių tragediją rodyti yra patogu, o savo žmonių tragedijos jis niekada neparodys, sako premjerė.

„Puikiai suprantate, kad p. Lukašenkai yra labai naudinga įsileisti tarptautinę žiniasklaidą ten, kur galima rodyti apgailėtiną žmonių situaciją pačioje Baltarusijoje, tikrai ne Europos Sąjungoje. Lukašenka niekada neįsileis į savo kalėjimus, Okrestino sulaikymo izoliatorių, kur žmonės yra mušami, kankinami ir miršta, nes tai nėra jam naudinga. Jis naudoja šiuo atveju viešumą kaip savo smegenų plovimo ir propagandos tam tikrą elementą“, – E. Gentvilui atsakė politikė.