„Kairiųjų ir liberalų noras ką nors pakeisti iš karto sukelia labai didelę priešpriešą, įsijungia Katalikų Bažnyčia“, – aiškina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas doc. dr. Andrzejus Pukšto. Lenkija – specifinis atvejis, čia netrūksta savitų subtilybių, pabrėžia ekspertas.

Akceleratorius – gynyba

Epizodai iš Lenkijos politinių naujienų skilties šiek tiek primena veiksmo filmą: dviejų parlamentarų slėpynės nuo teisėsaugos prezidentūroje, vėliau nuo bausmės juos išgelbėjusi prezidento Andrzejaus Dudos malonė, dramatiškai valdančiųjų atleisti visuomeninės televizijos vadovai, prezidento veto dėl naujo biudžeto, bemaž nuolatinis ir atviras valstybės galvos nepasitikėjimas vyriausybės, parlamento sprendimais, galiausiai dar ir 50 atšauktų ambasadorių, kurie buvo priimti ankstesnės konservatorių administracijos metu.

Doc. dr. A. Pukšto sako, kad Lenkijos visuomenėje tokia didelė vidinė konfrontacija kyla ne pirmą sykį. „Jau buvome tokios konfrontacijos liudininkai prieš 10–12 metų. Jeigu situaciją vertintume teoriškai, reikėtų paminėti, kad Lenkija, kaip ir visos posocialistinės respublikos, yra parlamentinė valstybė su, panašiai kaip ir Lietuvoje, plačiomis prezidento galiomis. Tikrai tiek Lenkijos, tiek Lietuvos santvarka nėra panaši į Prancūzijos kaip pusiau prezidentinės respublikos santvarką, kur visgi galutinius taškus sudeda prezidentas“, – dėsto politologas.

Kadangi Lenkijos prezidentą renka visuomenė, jis vis tiek turi girdimą balsą, ir jeigu prezidentūros ir parlamento daugumos politinės pozicijos nesutampa, natūralu, kad pasitaiko įtampų. „Be to, reikia pabrėžti, kad Lenkijos prezidento galios yra šiek tiek didesnės negu Lietuvos prezidento, nes Lietuvoje atmesti prezidento veto užtenka paprastos parlamentinės daugumos, o Lenkijoje reikia keturių penktadalių Seimo narių balsų. Faktas, kad dabartinei valdančiajai daugumai balsų neužtenka. Vadinasi, šiuo metu valdantieji negali priimti esminių įstatymų, negali keisti Konstitucijos, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo sudėties“, – sako doc. dr. A. Pukšto.

Tačiau jis pabrėžia, kad gynybos ir saugumo klausimais prezidentas ir vyriausybė randa bendrą kalbą: „Būtų labai pavojinga, jei nerastų, nes situacija regione šiuo metu yra labai įtempta“.

Iš tiesų, Lenkijos įstojimo į NATO 25-ųjų metinių proga Vašingtone viešėję A. Duda ir premjeras Donaldas Tuskas demonstravo vienybę ir viešai ragino aljanso nares daugiau investuoti į savo saugumą. Galbūt tai galima laikyti pasirengimu potencialiam naujajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui?

Doc. dr. A. Pukšto manymu, tikriausiai visa Europa ruošiasi galimai D. Trumpo pergalei. „Drįstu manyti, kad ir Lietuvos politiniai lyderiai turi scenarijų, jeigu D. Trumpas ateitų į valdžią, – priduria politologas. – Lenkija šiuo metu yra viena iš NATO šalių lyderių, stovinti iš karto už JAV, ji skiria 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir tai yra ankstesnės konservatorių vyriausybės sprendimas. Tiesa, Lietuva nedaug nusileidžia.“

„Bet yra įdomus momentas: prezidentas A. Duda niekada negailėjo komplimentų D. Trumpui, skirtingai negu D. Tuskas. Šis, būdamas vienas iš ES vadovų, ir kritikavo, ir, galima sakyti, kažkiek net šaipėsi iš D. Trumpo. A. Duda neslepia, kad jam, kaip dešiniųjų atstovui, respublikonų vertybės yra artimesnės negu demokratų. Ir dar turėkime omeny, kad D. Trumpo prezidentavimo metu A. Dudai pavyko surengti D. Trumpo vizitą į Varšuvą, tada lygiagrečiai įvyko ir Trijų jūrų iniciatyvos forumas. Tai, ko gero, buvo didelis A. Dudos pirmosios kadencijos laimėjimas“, – primena doc. dr. A. Pukšto.

D. Tuskas nori parodyti, kad vykdo pokyčius. Opozicijos kalbos apie priešlaikinius rinkimus irgi nutilo, nes manoma, kad konservatoriai galėtų prarasti daugiau vietų.

Atsitraukimo nesitikėtų

Nors Vašingtone Lenkijos lyderiai ir demonstravo vienybę, Varšuvoje įtampos, kuri kilo po paskutinių parlamento rinkimų, neįmanoma nepastebėti. Doc. dr. A. Pukšto vertinimu, didžiausias politinis drebėjimas tikriausiai buvo senojo visuomeninio transliuotojo uždarymas, faktiškai visų ten dirbusių žurnalistų atleidimas ir iš esmės naujos televizijos, naujo radijo sukūrimas.

Daugiau prezidento veto ir naujų rietenų dar tikrai galime išvysti, ir nors D. Tuskas yra užsiminęs, kad galėtų net atsistatydinti, jei A. Duda ir toliau kaišios pagalius į jo politinių sprendimų ratus, doc. dr. A. Pukšto nemano, kad toks scenarijus artimiausiu metu yra realus. „Valdančioji koalicija, kurią sudaro keturios politinės partijos, bent jau kol kas veikia sklandžiai, koalicijos viduje nėra jokios trinties, jie taip pat turi daugumą – nors ir nelabai didelę, bet ir nelabai trapią. Kurį laiką buvo kalbama apie priešlaikinius parlamentinius rinkimus, bet dabar tos kalbos nurimo dėl dviejų priežasčių“, – teigia politologas.

„Pirma, D. Tuskas nori parodyti, kad jis dirba konstruktyviai ir vykdo pokyčius. Antra, opozicijos kalbos apie priešlaikinius rinkimus irgi nutilo, nes manoma, kad konservatoriai galėtų prarasti daugiau vietų. Kol kas, atrodo, priešlaikinių rinkimų nebus, juolab kad Lenkija dabar labai intensyviai ruošiasi savivaldos rinkimams, kurie vyks balandžio 7 dieną“, – tęsia jis.

Naujos jėgos

Priešprieša tarp konservatorių ir liberaliosios stovyklos pastaruosius dešimt metų Lenkijoje bujojo. Dalis lenkų jau yra pavargę nuo tokios atmosferos, tai gali lemti naujų politinių jėgų kilimą.

„Auga partija, pavadinimu „Trečiasis kelias“. Ko gero, jei priešprieša ir toliau išliks, atsiras erdvės centristinėms partijoms. Bet šiuo atveju, manau, yra asmeninės priešpriešos tarp D. Tusko ir konservatorių lyderio Jaroslawo Kaczynskio. Po 4–5 metų ši scena natūraliai turės atsinaujinti ir pagrindiniai šio meto herojai išeis užtarnauto poilsio, bet kol kas esame partinės sistemos priešpriešos liudininkai. Tačiau kaip rodo istorija, Lenkijoje partinė sistema iš esmės persikrauna kas 10–12 metų“, – pasakoja politologas.

Akivaizdus ir visuomenės susiskaldymas, labai daug nesutarimų kyla, pavyzdžiui, abortų klausimu. „Didelė dalis nusiteikusi labai konservatyviai, laikosi tradicinių pažiūrų, ir yra tų, kurie sako, kad reikia kuo didžiausios laisvės. Pastarosiomis savaitėmis Lenkijoje vyksta labai aštrios diskusijos, kokios kontraceptinės tabletės turi būti prieinamos, ir pan. Dėl LGBT teisių taip pat yra labai didelė priešprieša, Lenkija ir toliau lieka gana katalikiška ir konservatyvi šalis“, – teigia doc. dr. A. Pukšto.

„Kairiųjų ir liberalų noras ką nors pakeisti iš karto sukelia labai didelę priešpriešą, įsijungia Katalikų Bažnyčia. Temos, kurios nekelia klausimų Vakarų ir kitose Vidurio Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, Lenkijoje kelia daug klausimų. Lenkija yra specifinis atvejis, čia yra subtilių situacijų“, – konstatuota jis.

Visuomenės apklausos rodo, kad šiuo metu populiariausia partija išlieka konservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS), tačiau su konservatoriais į koaliciją jungtis nenori mažesnės partijos, taigi čia D. Tuskas yra pranašesnis – jam sekasi suburti politines jėgas. D. Tusko vyriausybei netrukus sukaks 100 dienų, doc. dr. A. Pukšto mano, kad už liberalus balsavę rinkėjai vis dar išlaiko optimizmą.

„Tačiau D. Tusko vyriausybė naikina lengvatas maisto produktams, ko gero, jie greitai pabrangs. D. Tusko vyriausybė taip pat nenumato tokio plataus socialinio paketo, kokį siūlė konservatoriai, todėl visuomenės nuotaikos dar gali suprastėti šiek tiek vėliau“, – pastebi politologas.

Dvigubi standartai?

Briuselis su Lenkijos konservatorių vyriausybe turėjo įvairių nesutarimų, todėl ES institucijose ir vadovybėje D. Tusko pergalė buvo labai laukiama.

„Ursulai von der Leyen, Olafui Scholzui, Emmanueliui Macronui labai reikėjo proeuropietiško Lenkijos vyriausybės vadovo, nes ne paslaptis, kad santykiai su ankstesne vyriausybe klostėsi labai komplikuotai. Nors dažnai ir buvo randamas konsensusas, vis tiek dėl teisės viršenybės ar kitų klausimų buvo nesutarimų, galiausiai turėkime omeny, kad buvo užšaldytos vystymosi fondo lėšos Lenkijai, nepaisant to, kad jos buvo paskirstytos prieš trejus metus. Pavyzdžiui, Lietuva šitomis lėšomis naudojasi jau daugiau negu dvejus metus, o Lenkijos dalis iki šiol buvo užšaldyta“, – sako jis.

„Iš tikrųjų, į valdžią atėjus D. Tuskui, lėšos buvo greitai atšildytos, nepaisant to, kad teisinės korekcijos dar nebuvo įvykdytos – čia galima papriekaištauti, kad santykiai tarp Briuselio ir Varšuvos visada turėjo ir turi politinį atspalvį, kad tai yra kova ne dėl teisės principų, o tam tikrų politinių nuostatų“, – pastebi ekspertas.

Tačiau Briuselis tikina, kad pasitiki D. Tusku, be to, ir jis pats aiškiai deklaruoja, kad bus sugrįžta prie ankstesnės teisinės sistemos. „Bet jis de facto ir de jure dabar net ir negali to pakeisti, kol yra prezidentas A. Duda, nes jis greičiausiai nepasirašytų pakeitimų. Taigi, čia iš tikrųjų žaidžiama dvigubais standartais, bet, man atrodo, dėl Ukrainos ir Rusijos karo atmosfera Europos institucijose yra tiek įkaitusi, kad visi entuziastingai priėmė naujos valdžios atėjimą Varšuvoje ir intensyviai bendradarbiauja su D. Tusku“, – teigia doc. dr. A. Pukšto.

Laukia intriga

Iki Lenkijos prezidento rinkimų liko kiek daugiau nei metai, A. Duda nebegali kandidatuoti trečiai kadencijai, tad formuojasi nemaža intriga. „Būtų paprasta, jeigu nebūtų sudėtinga, – šypteli doc. dr. A. Pukšto. – Neaišku, kas atstovaus PiS. Visi ekspertai ir politologai vieningai sako, kad jeigu PiS norėtų laimėti prezidento rinkimus, turėtų iškelti nepartinį centristinių pažiūrų kandidatą.“

„Šiuo metu labai populiarus liberalų atstovas, Varšuvos meras Rafałas Trzaskowskis, kuris dar nepaskelbė apie kandidatavimą. Taip pat populiarus centristas, Lenkijos Seimo pirmininkas Szymonas Holownia. Konservatoriai irgi turėtų rasti kandidatą, kuris ne tik tenkintų dešiniųjų pažiūrų rinkėją, bet taip pat atitrauktų rinkėjus nuo centro“, – teigia ekspertas.

„Kol kas aiškaus kandidato nėra, bet būkime atviri – šiuo metu, po pralaimėjo, PiS atsigauti yra sudėtinga. Visi prognozuoja, kad ir per savivaldos rinkimus jie pralaimės daugelyje miestų ir savivaldybių. Bet iki prezidento rinkimų liko daugiau nei metai, suradus centro dešinįjį kandidatą rinkimai galėtų pakrypti ir PiS palankesne linkme“, – svarsto jis.

Doc. dr. A. Pukšto grįžta prie Lenkijos specifikos: „Lenkijoje liberalizmo šūkiai toli gražu nėra esminiai. Čia svarbi Katalikų Bažnyčia, kartais galima pajusti ir tautinių-nacionalistinių nuotaikų, yra daug antiliberalių rinkėjų. Liberalų kontrakandidatas turėtų orientuotis į konservatyvius rinkėjus.“