Direktorius kaltinamas didelės vertės sukčiavimu, antspaudo pagrobimu ir panaudojimu bei aplaidžiu apskaitos tvarkymu, vadybininkė kaltinama bendrininkavusi sukčiaujant. Tyrime įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo pareikšti ir aštuoniems mėsą pirkusiems klientams, jie kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Įtariama, kad dviem termiškai neapdorota paukštiena prekiavusioms įmonėms vadovavęs direktorius, veikdamas kartu su įmonių vadybininke, galėjo vengti valstybei mokėti PVM. Jie abu jau buvo anksčiau teisti dėl finansinių nusikaltimų.

FNTT duomenimis, įtariamasis direktorius paukštieną pirkdavo iš Lenkijos ūkių. Užsakymai būdavo pateikiami ne tik bendrininkams priklausančių įmonių, bet ir dar dviejų bendrovių vardu, su kuriomis, įtariama, direktorius neturėjo jokių sąsajų ar teisės joms atstovauti.

Lenkijos ūkininkams užsakytą mėsą pristačius į Lietuvą, direktorius, įtariama, visus reikiamus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, tarptautinius krovinių vežimo važtaraščius, specifikacijas, pinigų priėmimo kvitus – pasirašydavo kaip savo įmonių direktorius ir kaip kitų dviejų įmonių atstovas.

Pasak FNTT, surinkti duomenys rodo, kad direktorius galimai neteisėtai įgijo dviejų bendrovių antspaudus ir juos sistemingai bei neteisėtai naudojo dokumentų tvirtinimui.

„FNTT pareigūnai mano, kad už neapdorotą mėsą su tiekėjais būdavo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, o pati mėsa be jokių apskaitos dokumentų būdavo parduodama Lietuvoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, taip galimai siekiant išvengti mokesčių valstybei“, – rašoma pranešime.

Taip 2018-2019 metais galėjo būti įgyta per 1,7 mln. kilogramų neapdorotos paukštienos už beveik 2,5 mln. eurų. Prekybą vykdydami be apskaitos dokumentų, privalomą mokėti pardavimo PVM asmenys galimai perkėlė dviem į nusikalstamą schemą įtrauktoms bendrovėms, kurioms atstovauti direktorius neturėjo teisės.

Skaičiuojama, kad veikiant pagal tokią schemą į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta daugiau kaip pusė mln. eurų PVM.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas. Tyrimo metu buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės įtariamųjų turtui – gyvenamajam namui ir kitiems statiniams, kurie Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, nustatyta turto vertė – per 220 tūkst. eurų.

Surašęs kaltinamąjį aktą, prokuroras bylą perdavė teismui.

Už didelės vertės sukčiavimą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už antspaudo pagrobimą ir panaudojimą, kai dėl to buvo padaryta didelės žalos valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, o griežčiausia bausmė už aplaidų apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Vytauto Tėvelio teigimu, jeigu šiam sektoriui nebus teikiama valstybės parama, jis gali sumenkti, o atstatymas brangiai kainuotų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti. 

„Mes vertiname, kad be valstybės finansinio vienokio ar kitokio įsikišimo šis sektorius gali neišsilaikyti ir su dideliais nuostoliais nueis nuo arenos, o jo atstatymas būtų brangus“, – praėjusią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete pareiškė V. Tėvelis. 

Pasak jo, antrą karantino savaitę iš Ukrainos buvo atgabenta didelė kiaušinių po 8 centus siunta, todėl konkuruodami prekybos tinklai numušinėja kainas.   

„Jeigu šis žaidimas užsibaigs su Velykomis, tai šis sektorius (lietuviškų vištų kiaušiniams augintojai – BNS) pravingiuos per šį laikotarpį, bet jeigu užsitęs, vėliau gali šiame sektoriuje formuotis problemos“, – įspėjo V. Tėvelis.

Pradeda labiau jaustis didžiausios Europos Sąjungoje paukštienos gamintojos Lenkijos įtaka.

Anot jo, paukštienos sektorius yra „prie katastrofinės ribos“ ir tokia padėtis susidarė dėl kelių priežasčių – dėl uždarytų sienų ir situacijos vidaus rinkoje, į kurią skverbiasi pigesnė lenkiška paukštiena.

„Pradeda labiau jaustis didžiausios Europos Sąjungoje paukštienos gamintojos Lenkijos įtaka“, – kalbėjo jis.

V. Tėvelio teigimu, iš Lietuvos į Vakarų Europos maitinimo įstaigas kasmet išvežama 45-50 tūkst. tonų paukštienos. Dėl koronaviruso krizės užsidarius sienoms ėmė kauptis nerealizuota produkcija – maždaug po 1 tūkst. tonų paukštienos per mėnesį.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos duomenimis, iš Lenkijos kiekvieną mėnesį į Lietuvą įvežama apie 2,5-3 tūkst. tonų paukštienos.    

Pasak V. Tėvelio, lenkiškos paukštienos kaina yra 20 proc mažesnė negu lietuviškos, nors pačioje Lenkijoje per paskutines savaites produkcija jau apie 20 proc. atpigo.

Lietuvoje, jo duomenimis, per kelias paskutines kelias savaites paukštienos kainos smuko apie 12 proc., o vien kovą 8 proc.

Žemės ūkio ministras sako, kad paukštienos augintojų sektoriaus nuogąstavimai yra pagrįsti, tačiau jis prognozuoja, kad lenkiškos paukštienos perteklius yra laikinas.

„Tas sunkiausias momentas yra dabar, (...) bet Lenkijoje yra labai daug šeimos ūkių, kur auginamos vištos, ir tas pasiūlos perteklius turėtų būti trumpalaikis, nes tos vištos, kurios dabar užaugintos, yra parduodamos nuostolingai, todėl nustos auginti vištas“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Palionis.  

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pažadėjo įvežtinę paukštieną ir kiaušinius tikrinti dažniau. Tačiau jis pripažino, kad prastą kiaušinių kokybę nustatyti yra labai sunku, bet pažadėjo „žiūrėti kad ir pro padidinamąjį stiklą“.  

„Paukštienoje salmonėlių yra daugiau šansų nustatyti, statistiškai iš dešimt kartų, kartais viena ar net du kabina salmonėlą vienokiu ar kitokiu aspektu,“ – teigė D. Remeika.

A. Palionis pranešė, kad apie aptiktą nesaugią paukštieną dažniau bus informuojama visuomenė.

„Viešinsime užterštos produkcijos atvejus, kadangi dalis prekybos tinklų, kurie net neįsileidžia vietinės paukštienos,  kad atsirastų vieta lentynose vietinei paukštienai“, – pareiškė ministras.

„Šiais metais į Lietuvos rinką nepateko (...) apie 100 tonų salmonelėmis užkrėstos vištienos“, – televizijai teigė VMVT atstovė Rūta Bubulienė.

„Lenkijai, sukaupus tam tikrą pranešimų kiekį arba pamačius tam tikrą kiekį tų teigiamų atvejų, yra paruoštas raštas, kuriame yra surašyta visa apibendrinanti informacija ir prašoma atkreipti į tai dėmesį“, – sakė ji.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pirmadienį pranešė, jog Lietuvoje šiemet penktadaliu išaugo sergamumas salmonelioze ir kampilobakterioze.

ULAC duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 434 susirgimai salmonelioze ir 630 susirgimai kampilobakterioze. Tai maždaug penktadaliu daugiau nei praeitais metais.

Šiomis ligomis užsikrečiama suvalgius gyvūninio ar kito šių ligų sukėlėjais užteršto maisto, sąlyčio būdu su sergančiais gyvūnais, retais atvejais – nuo sergančio žmogaus.

Anot ULAC, didžiausią rizika kyla vaikams iki penkerių metų, vyresniems nei 65 metų asmenims ir sergantiems lėtinėmis ligomis, dėl kurių yra susilpnėjusi imuninė sistema.

Tarnybos duomenimis, dažniausiai salmonelioze ir kampilobakterioze žmonės užsikrečia vartodami vištieną, vištų kiaušinius ir jų produktus.

Salmoneliozės protrūkiai šiais metais buvo užregistruoti šešiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kur susirgo 57 vaikai.

VMVT duomenimis, šiais metais Kauno ir Šiaulių vaikų lopšeliuose-darželiuose fiksuoti du apsinuodijimo maistu protrūkiai, kurie kilo dėl iš nesaugios lenkiškos vištienos ruoštų patiekalų.

Protrūkių metu salmonelioze iš viso susirgo 18 vaikų, skelbia portalas delfi.lt.

Vien per pirmą pusmetį inspektoriai aptiko 90 tonų užkrėstos paukštienos. Ši produkcija sunaikinta, o ją įvežusioms įmonėms paskirtos baudos.

„Lenkija per pastaruosius 5–6 metus didino apsukas ir tapo stambiausia paukštienos, kurios didžiausią dalį sudaro vištiena, gamintoja visoje Europos Sąjungoje, – pranešime cituojamas Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis. – Šis staigus augimas galimai turėjo įtakos ir užfiksuotiems importuojamos vištienos pažeidimams – nebespėjama sukontroliuoti visų grandžių, užtikrinti tinkamų vištienos laikymo ir perdirbimo higienos sąlygų. Vištiena – greitai gendanti mėsa, todėl gabenant iš kitų šalių, pirkėjus ji pasiekia jau ne tokia šviežia.“

V. Tėvelio teigimu, Lietuvoje paukštynai atitinka kokybės standartus: kiekvienas gamybos ir tiekimo grandinės etapas aprašytas ir kontroliuojamas, stebimas higienos reikalavimų atitikimas. Lietuvos paukštynuose užauginama mėsa yra reguliariai tikrinama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistų, mėginiai tiriami akredituotose laboratorijose. Produkcijos kelias iki prekybos vietų trumpas, be to, kai kurios technologijos įgalina pailginti mėsos galiojimo trukmę viena diena.

Vištiena – greitai gendanti mėsa, todėl gabenant iš kitų šalių, pirkėjus ji pasiekia jau ne tokia šviežia.

Anot V. Tėvelio, siekiant, kad vartotojas gautų kokybišką ir sveikatai palankią produkciją, griežtų higienos normų turėtų būti laikomasi kiekviename etape – nuo paukščio auginimo, paskerdimo, mėsos apdorojimo iki transportavimo ir galutinio produkto prekybos vietoje. Spartus paukštininkystės sektoriaus augimas ir ilgesnis kelias nuo gamintojo iki vartotojo, nurodoma pranešime, lemia, kad iš Lenkijos atvežama paukštiena kur kas dažniau neatitinka keliamų kokybės reikalavimų nei vietinė produkcija.

Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios veterinarijos gydytojos – valstybinės veterinarijos inspektorės Vilmos Rudokaitės, tiek lietuviškai, tiek iš Europos Sąjungos šalių atvežtai mėsai taikomi vienodi saugos ir kokybės reikalavimai. Anot specialistės, apsinuodijimų maistu protrūkių ES šalyse priežasčių analizė rodo, kad bene dažniausiai susirgimus sukelia įvairių rūšių salmonelių bakterijos. Todėl, siekiant apsaugoti vartotojus, Lietuvoje nustačius bet kokios rūšies salmonelių bakterijų, nesaugios produkcijos realizacija yra draudžiama.

Klausimus dėl lenkiškos paukštienos saugumo ir kokybės kelia ne tik Lietuva, bet ir kitos ES valstybės. Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje RASFF dėl nesaugios lenkiškos vištienos per pastaruosius 6 mėnesius jau užregistruota 70 pranešimų, kuriuos pateikė Lietuva, Čekija, Danija, Lenkija, Italija, Kroatija, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Slovėnija, Slovakija. 

VMVT specialistė rekomenduoja vartotojams atkreipti dėmesį ir į mėsos kokybę prekybos vietose.

„Šviežia paukštiena turi būti laikoma ne aukštesnėje nei 4 laipsnių temperatūroje, – sako V. Rudokaitė. – Prekybos vietoje renkantis greitai gendantį produktą vartotojui reikėtų atkreipti dėmesį, ar jis parduodamas iš šaldymo įrenginių, ar jame nurodyta temperatūra neviršija rekomenduotinos. Taip pat reikėtų patikrinti tinkamumo vartoti terminą, įsitikinti, ar pakuotė nėra pažeista, jei įmanoma – įvertinti produkto kvapą, spalvą, konsistenciją.“