Dviejų vakcinų nuo COVID-19 šalyje dar negavę trečdalis senjorų, bet ministras A. Dulkys jau iškėlė tikslą savivaldybėms iki gruodžio 1 d. paskiepyti 90 proc. gyventojų, kurie vyresni nei 75 metų. Už tai žada pinigines premijas.

„Apdovanosime po tris geriausias savivaldybes, kurios greičiausiai, bet ne vėliau kai iki gruodžio 1 d., pasieks 90 proc. ar atitinkamai 98 proc. rezultatą“, – sakė A. Dulkys.

Kiek savivaldybė konkrečiai galėtų gauti, A. Dulkys dar nežino, bet planuoja, kad premijos daugiausia prie skiepijimo prisidėjusiems žmonėms skaičiuotųsi nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris viršija 1500 eurų.

„Konkretiems žmonėms galėtų išmokėti iki 30 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio premijas ar priedus, tokį apdovanojimą. Jeigu savivaldybė pasiektų 98 proc., tai tada – iki 50 proc.“, – aiškino A. Dulkus.

Nors A. Dulkys piniginių prizų savivaldybėms dokumentu dar neįtvirtino, dalis jų jau dabar atsisako dalyvauti vakcinavimo lenktynėse. Pavyzdžiui, Alytaus miestas.

Visiška nesąmonė. Savivaldybė skiepija ne dėl kažkokių prizų, laimėjimų ar buvimo pirmoje ar antroje vietoje.

„Visiška nesąmonė. Savivaldybė skiepija ne dėl kažkokių prizų, laimėjimų ar buvimo pirmoje ar antroje vietoje. Žmonės jeigu nori skiepytis, skiepijasi. Šioje vietoje savivaldybė tikrai nedalyvaus“, – kalbėjo Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.

Anot N. Cesiulio, pinigai už skiepus tik kenkia vakcinavimo procesui. Tą meras jau pastebėjo su pažadėta 100 eurų išmoka senjorams.

„Visą laiką mes skiepijome vienodą kiekį, o dabar, išgirdę, kas bus, jie laukia, ar tikrai duos. Kai Lietuva raudonuoja arba juoduoja, mes turime didesnį užsikrėtimų skaičių, kai kas iš pažeidžiamiausios grupės laukia“, – teigė N. Cesiulis.

Piniginę premiją jau yra užsitikrinusi Neringos savivaldybė. Joje skiepijimo rezultatas geriausias šalyje – 95 proc., nors Neringoje viso labo 3 tūkst. gyventojų, iš kurių dalis ten net negyvena, o tik prisiregistravę. Kitos dvi geriausiai skiepijančios savivaldybės – Akmenės ir Alytaus rajonai. Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas linkęs didinti išmokas ne savivaldai, o šeimos gydytojams.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

„Geriausia paskata būtų didinti įkainį už tam tikros konkrečios funkcijos skiepo atvykimo skaičiaus, tai būtų paskata, kuri būtų ir finansiškai ženklesnė“, – sakė V. Mitrofanovas.

Blogiausius skiepijimo rezultatus iki šiol pasiekęs Šalčininkų rajonas – vos 40 proc. Vilniaus ir Klaipėdos rajonai perlipę tik 50 proc. barjerą. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas į pinigus savivaldai žiūri optimistiškai.

„Kadangi tas skiepijimo tempas mūsų netenkina, tai manome, kad šita priemonė turėtų kažkiek prisidėti“, – šnekėjo B. Markauskas.

Panašu, kad senjorų skiepams Vyriausybė pasiruošusi neriboti pinigų. Ministrai jau pritarė vienkartinei 100 eurų išmokai pasiskiepijusiems nuo 75 metų gyventojams. Be šito dar žada prizus savivaldybėms ir 15 eurų didesnes išmokas šeimos gydytojams.

„Arba skolintis ir dalinti finansų paskatas žmonėms, kad jie vakcinuotųsi, arba skolintis ir dalinti finansų paskatas įmonėms, jeigu reikės įvedinėti kažkokias griežtesnes priemones. Jeigu skaičiuotume tarp šitų abiejų blogų variantų, tai aišku, kad finansinės paskatas gyventojams valstybei apsimoka labiau, nes jų reikės mažiau“, – tikino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Kiek lėšų bus skirta piniginiams prizams savivaldai, Sveikatos apsaugos ministerija daugiau informacijos žada pateikti kitą savaitę.