„Dažnai skubame savo miesto gatvėmis nė nežinodami, kodėl jos būtent taip pavadintos ir kokios istorijos glūdi po vardais lentelėse. O Vilniaus gatvės išties labai turtingos istorijomis. Kviečiame būti smalsiems, pažinti savo aplinką ir gilinti žinias. Sukakčių datos bus puiki proga tęsti gatvių pavadinimus aiškinančių lentelių įrengimą ir jų Vilniuje palaipsniui daugės“, – teigia sostinės meras Remigijus Šimašius.

Įrengti atminimo lentelę 1794 m. sukilimo Lietuvoje vadui, generolui leitenantui, poetui J. Jasinskiui (1761-1794) pasiūlė Valstybės istorinės atminties komisijos narys, istorikas Norbertas Černiauskas. Sukilimo metu J. Jasinskis vadovavo Rusijos kariuomenės užimto Vilniaus išvadavimui, buvo šio miesto komendantas, Rotušės aikštėje paskelbė Lietuvos sukilimo aktą.

Staigmena T. Venclovai

Vos prieš kelias dienas Klaipėdos knygų mugėje viešėjęs ir su klaipėdiečiais bendravęs poetas, eseistas bei vertėjas Tomas Venclova veikiausiai nė nenutuokė, kad nuo namo, kuriame jis ankstyvoje vaikystėje gyveno su tėvais, ketinama pašalinti atminimo lentą, skirtą jo tėvui A. Venclovai.

Prašymą tam pateikė klaipėdietis M. Denisenka. Jis savo siūlyme nurodė motyvus, kodėl tą memorialinę lentą reikėtų nuimti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"A. Venclova su Klaipėda yra susijęs tiek, kad 1934–1939 m. čia mokytojavo. Klaipėdoje gimė jo sūnus. A. Venclova tiesiogiai veikė prieš Lietuvos valstybę: 1940 m. liepos mėn. jis dalyvavo vadinamojo Liaudies seimo veikloje, tų pačių metų rugpjūčio mėnesį buvo delegacijoje, kuri dalyvavo SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, inkorporavusioje Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį. Taip pat 1940 m. birželio 18 d. jis tapo Lietuvos SSR švietimo ministru. A. Venclova yra sovietų Lietuvos himno žodžių autorius", – nurodė motyvus M. Denisenka.

Užkliuvo du poetai

Dar M. Denisenka Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai siūlė nukabinti atminimo lentelę J. Janoniui, kuris su Klaipėda esą visiškai nesusijęs.

"Jis yra tipinis pavyzdys žmogaus, kurį išgarsino ir iškėlė tarybinis režimas, naudodamas apie jį daug netikrų faktų. Pabrėžtina, kad J. Janonis mirė labai jaunas – jam tebuvo 21 m. Norėdamas ar ne, jis simbolizuoja tarybinę santvarką ir jos propaguojamas vertybes", – savo prašyme savivaldybei tvirtino M. Denisenka.

Jei nuimtume tik atminimo lenteles, tai būtų galvos kišimas į smėlį, tuomet reikėtų keisti ir gatvių pavadinimus.

Klaipėdietis siūlė apsvarstyti ir S. Nėries bei J. Janonio gatvių pavadinimų keitimą.

Esą S. Nėries gatvei būtų tikslinga grąžinti prieškarinį Stoties gatvės pavadinimą, o J. Janonio gatvei suteikti kitą, kadangi buvęs Pievų gatvės vardas jau priklauso kitai gatvei.

"Tinkamai nėra įamžintas Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto nario, mažlietuvio, mecenato V. Šaulinsko atminimas, todėl atnaujinta J. Janonio gatvė galėtų būtų tinkama šiam asmeniui pagerbti", – siūlė klaipėdietis.

Be to, visuomenininkas atkreipė dėmesį į sovietinį ženklą ant Herkaus Manto g. 1 pastato. Ženklo struktūra esą primena SSRS simbolius, "todėl šio ženklo buvimas gali kelti nepagrįstas asociacijas su uostamiesčiu, naudojamas trečiųjų šalių propagandos tikslais".

Komisija siūlymus atmetė

Šiandien posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija po diskusijų nepritarė šiems klaipėdiečio M. Denisenkos siūlymams.

Esą Klaipėdoje užsilikusių sovietinių simbolių šalinimas neturėtų būti skubotas.

Juolab, kaip pastebėjo šios komisijos pirmininkas, vicemeras Arvydas Cesiulis, J. Janonis mirė dar prieš Lietuvos valstybės atkūrimą, tad jai kažkuo pakenkti negalėjo.

Kitas komisijos narys, kalbininkas Albinas Drukteinis, irgi manė, kad skubėti nereikia, esą dėl ideologizuotų simbolių naikinimo viešosiose erdvėse turėtų susiformuoti bendros kultūrinės nuostatos.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Jei nuimtume tik atminimo lenteles, tai būtų galvos kišimas į smėlį, tuomet reikėtų keisti ir gatvių pavadinimus", – prasitarė dar vienas komisijos narys, Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas.

Buvo siūloma, nuėmus atminimo lentelę A. Venclovai, pakabinti kitą, skirtą jo sūnui Tomui, kuris emigravo iš Sovietų Sąjungos ir ilgą laikė gyveno bei kūrė užsienyje, o į Lietuvą grįžo tik atkūrus nepriklausomybę.

Galiausiai po balsavimo Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija nepritarė siūlymui šalinti sovietmečio ženklus uostamiestyje, nes esą tam dar ne laikas.

Kaune rodyklės vėl atsiras vienuolikoje sankryžų. Kai kuriose šie ženklai jau kabo. „Norėtume, kad likę būtų pakabinti per šią savaitę“, – portalui kauno.diena.lt sakė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai vieną rodyklių užfiksavo Pramonės pr. – Partizanų g. sankryžoje. Čia turėtų atsirasti net trys lentelės su žaliomis rodyklėmis, leidžiančiomis sukti į dešinę, kai praleidžiama pirmumo teisę važiuoti turinčius eismo dalyvius.

Skaičiuojama, kad visų lentelių gražinimas miestui kainuos apie 1000 eurų.

„Nuo metų pradžios stebėjome transporto srautus tose sankryžose, kur anksčiau buvo įrengtos lentelės su žaliomis rodyklėmis. Vietomis išaugusias spūstis fiksavo ir vairuotojai. Esame dėkingi jiems už informaciją. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad eismas mieste vyktų sklandžiai, todėl darysime viską, kad kliūčių gatvėse būtų kuo mažiau“, – teigė M. Matusevičius.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Lentelėms su žaliomis rodyklėmis kabinti dar reikia sulaukti Transporto kompetencijų agentūros, valdomos Susisiekimo ministerijos, leidimo, tačiau nuspręsta jas kabinti vos pateikus prašymą.

„Vienuolika sankryžų yra tik pirmasis etapas. Jeigu bus poreikis, teiksime prašymą dėl daugiau lentelių įrengimo“, – kalbėjo skyriaus vedėjas, pabrėždamas, kad prioritetas, sprendžiant dėl eismo srautų valdymo, bus teikiamas naujiems ir išmaniems eismo saugumo sprendiniams.

Prie sklandaus eismo užtikrinimo kviečiami prisijungti ir vairuotojai. Jų pastebėjimų ir pranešimų apie pokyčius miesto gatvėse laukiama el. paštu: transporto.eismo.organizavimo.skyrius@kaunas.lt.

Sankryžos, kuriose grąžinamos žaliosios rodyklės:

*       Europos pr. – Veiverių g.

*       S. Žukausko g. – P. Lukšio g.

*       Savanorių pr. – K. Petrausko g. – Utenos g.

*       Šiaurės pr. – Ukmergės g.

*       Šv. Gertrūdos g. – Birštono g.

*       Jonavos g. – Nuokalnės g.

*       Panerių g. – Varnių g.

*       Karaliaus Mindaugo pr. – Kaunakiemio g.

*       Prie prekybos centro „Mega“

*       Pramonės pr. – Partizanų g.

*       Raudondvario pl. – Jovarų g.

Vyriausybės atstovė teigia, kad nelietuviškos lentelės prieštarauja įstatymui ir gali kurstyti nesantaiką, savivaldybė teigia, kad tai tėra puošybos dalis.

Teismui skundą pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė sako, kad pavadinimai privalo būti lietuviški ir tik tokie, kokie yra oficialiame adresų registre. Ji pabrėžė, kad gatvės pavadinimus gali suteikti tik savivaldybės taryba, o ne atskiri politikai. Be to, V.Vaičiūnienė mano, kad pavadinimai užsienio kalbomis gali kurstyti tautinę nesantaiką.

Vyriausybės atstovo poziciją teisme palaikė Valstybinės kalbos inspekcijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai.

Tautinės mažumos irgi stebi šią situaciją, nes joms irgi aktualu, kaip buvo su bylomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, žiūrima, kaip šis klausimas bus išspręstas.

„Bandžiau aptarti šį reikalą su meru ir nurodyti, kad bendruomenė priešinasi toms lentelėms. Būtent mūsų visa bendruomenė. Noriu neakcentuoti, ar vienos tautinės mažumos, ar kitos. Mes gyvename Lietuvoje, matome visus skundus, kurie suplaukia“, - teisme dėstė V.Vaičiūnienė.

Jos teigimu, skundus dažniausiai teikia lietuviai, bet reakcijos sulaukta ir iš tautinių mažumų, kurios ima kelti klausimus dėl dvikalbių lentelių ir kitose vietovėse. Vyriausybės atstovė teigia gavusi Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Lietuvos tautininkų sąjungos, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, savivaldybės kalbos tvarkytojo, pavienių skundų.

„Tautinės mažumos irgi stebi šią situaciją, nes joms irgi aktualu, kaip buvo su bylomis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, žiūrima, kaip šis klausimas bus išspręstas“, - žurnalistams po posėdžio teigė V.Vaičiūnienė.

Savivaldybės atstovė Neringa Aleksonytė teigė, kad lentelės nėra nauji oficialūs gatvių pavadinimai, jos pakabintos siekiant pabrėžti Vilniaus kaip daugiakultūrinio miesto privalumus, skatinti toleranciją.

„Nepritariame pareiškėjo nuomonei, kad šios lentelės yra nauji gatvių pavadinimai (...) šios lentelės nėra informacinio pobūdžio, jos nėra oficialios nuorodos“, - teisme dėstė savivaldybei atstovaujanti Neringa Aleksonytė.

Tuo metu V.Vaičiūnienė pabrėžė, kad tiek savivaldybės teisininkai, tiek ir savivaldybės vadovai viešuose pasisakymuose lenteles įvardija kaip gatvių pavadinimus, o ne kaip dekorą. Anot jos, jei tai iš tiesų būtų eksterjero detalės, teisės aktų nustatyta tvarka lentelės turėtų būti numatytos eksterjero-interjero brėžiniuose.

„Abejoju, ar tokia detalė buvo“, - sakė ji.

„Atskirų brėžinių, kiek man žinoma, nebuvo rengta. Bet teisės aktai tokio pobūdžio lentelėms atskirų reikalavimų nenumato“, - savivaldybės poziciją gynė N.Aleksonytė.

V.Vaičiūnienė lygino aplinkybes su ankstesnėmis bylomis dėl dvigubų gatvių pavadinimų, kurias pralaimėjo kelios Rytų Lietuvos savivaldybės.

Ji taip pat svarstė, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius bando primesti savo vadovaujamų liberalų ideologines nuostatas savivaldybei. Ji sutinka su savivaldybės argumentu, kad lentelės skatina turistų susidomėjimą, bet ne dėl savo pirminės idėjos, o dėl to, jog „teisei prieštaraujantys veiksmai visą laiką sulaukia didesnio susidomėjimo“.

„Manytumėme, kad susidomėjimas nėra teigiamas ir nekuria Vilniaus miesto kaip kultūrinės sostinės reiškinio“, - pabrėžė Vyriausybės atstovė.

Vilniaus savivaldybė dar iki atverčiant bylą taip pat siekė, kad procese suinteresuotais asmenimis dalyvautų tautinių mažumų bendruomenių atstovai, trečiuoju asmeniu byloje pripažintos Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovė Daiva Vaišnienė. Šiuos pageidavimus pirmadienį dar kartą patvirtino N.Aleksonytė, tačiau bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija pirmadienį nutarė abiejų savivaldybės prašymų netenkinti, nematydama jiems pagrindo.

Savivaldybė nurodo, kad D.Vaišnienės dalyvavimas svarbus, nes laikyti lenteles dekoro elementais papuošiant jas, pavyzdžiui, valstybinių vėliavų spalvomis buvo būtent jos idėja. Tuo metu teikdama išvadą teismui, anot savivaldybės, VLKK poziciją pakeitė.

Savo ruožtu V.Vaičiūnienė teigia, kad dvigubų gatvių pavadinimų klausimas kelia diskusijų ne tik tarp tautinių mažumų, tad į teismą reikėtų kviesti ir kitą bendruomenės dalį. Pirmadienį teisme pasisakydama dėl prašymo įpareigoti teisme dalyvauti D.Vaišnienę, V.Vaičiūnaitė pabrėžė, kad svarbus yra ne asmeninę nuomonę susitikime su Vilniaus savivaldybe pareiškusios vadovės, o institucijos dalyvavimas. Tokius pat argumentus dėstė ir VLKK atstovas Saulius Česnavičius, prašydamas atmesti savivaldybės prašymą.

S.Česnavičius teisėjai negalėjo įvardinti, kokių veiksmų ėmėsi VLKK siekiant įgyvendinti Valstybinės kalbos įstatymą. Pasak jo, VLKK nemano, jog į lenteles reaguoti yra jos kompetencija.

S.Česnavičius žurnalistams teigė, kad nepaisant to, jog palaiko Vyriausybės atstovo poziciją, „Komisija tikrai nesiūlys jų (lentelių - BNS) nuiminėti“.

Teismas sprendimą turėtų skelbti vasario 15 dieną.

Devynios lentelės Žydų, Totorių, Rusų, Lenkų, Vokiečių, Islandų, Latvių, Karaimų gatvėse bei Vašingtono aikštėje užsienio kalbomis nuo 2015-ųjų pabaigos imtos kabinti Vilniaus savivaldybės vadovų iniciatyva.

Vidurdienį iškilminga lentelės atidengimo ceremonija vyko Rusų - Maironio gatvių sankirtoje, po valandos - Varšuvos gatvės pradžioje priešais Rasų kapines. Atidengiant lentelę lenkų kalba, kitoje gatvės pusėje protestą išreiškė grupė žmonių - jie buvo atsinešę Lietuvos vėliavą bei prieš lentelę pasisakančius plakatus.

„Sveiki visi ir vienoje gatvės pusėje, ir kitoje gatvės pusėje susirinkusieji. Iš tiesų, noriu visus pasveikinti su tuo, kad gyvename puikiame mieste, kuris nuo pat įsikūrimo buvo tarptautinis, įvairiatautis, įvairialypis, gražus savo kultūromis - ir lietuvių, ir lenkų, ir rusų, ir žydų, ir totorių, ir kitų tautų“, - atidengiant lentelę Varšuvos gatvėje kalbėjo meras Remigijus Šimašius.

Pasak jo, lentelė lenkų kalba yra reikalinga tam, kad miesto gyventojai džiaugtųsi Vilniaus istorija bei tradicijomis.

„Galbūt lentelės atidengimas nėra svarbiausias įvykis miesto gyvenime, bet kartu tai yra labai svarbus įvykis, nes lentelė, būtent čia, būtent Varšuvos gatvėje, ji simbolizuoja, kad lentelės yra reikalingos ne todėl, kad Vilniuje gyvenantys lenkai nesuprastų kalbos, reikalinga tam, kad mes džiaugtumėmės savo istorija, tradicijomis ir vienas kitu“, - tikino meras.

R.Šimašius taip pat sakė, kad gaila, jog Varšuvos gatvė yra ne senamiestyje.

Šiuo metu pavadinimai kitomis kalbomis yra dar dviejose sostinės vietose: Islandijos gatvėje - islandų kalba bei Vašingtono aikštėje - anglų kalba. Savivaldybė planuoja pagaminti tokias pat lenteles žydų, totorių bei vokiečių kalbomis, kurios bus kabinamos atitinkamose gatvėse.

Kultūros ministerija suskaičiavo, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse leidus dvikalbius užrašus, biudžetui lentelių pakeitimai galėtų kainuoti per 5,2 mln. litų.

Tautinių mažumų įstatymo projektas siūlo leisti dvikalbius užrašus leistų vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų.

Ministerijos duomenimis, tokių vietovių šiuo metu esama Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Varėnos, Zarasų rajonų bei Elektrėnų ir Visagino miesto savivaldybėse.

Pagal projektą, šiose vietovėse valstybine ir tautinės mažumos kalba galėtų būti rašomi vietovių, gatvių, įstaigų pavadinimai.

Pažymą projektui pateikusios Kultūros ministerijos duomenimis, pakeitimai šiose vietovėse galėtų kainuoti per 5,2 mln. litų, iš jų bangiausiai - Vilniaus rajono savivaldybėje.

Pažymoje nurodoma, kad Vilniaus rajone yra pusšimtis tautinių mažumų gyvenamų vietovių, čia pavadinimų keitimas kainuotų 1 mln. 600 tūkst. litų, o taip pat 2,3 tūkst. gatvių pavadinimų lentelių keitimas kainuotų dar 1 mln. 405 tūkst. litų.

Šalčininkų rajono savivaldybėje pavadinimų keitimai 254 vietovėse kainuotų 812 tūkst. 800 litų, dar 613 gatvių pavadinimų lentelių kaitimas - 367 tūkst. 800 litų. Trakų rajone pakeitimai atitinkamai atsieitų 297 tūkst. 600 ir 265 tūkst. 800 litų, Švenčionių rajone - 147 tūkst. 200 ir 98 tūkst. 400 litų.

Pakeitimai kituose rajonuose atsieitų dešimtimis tūkstančių litų.

Tautinių mažumų įstatymo projektą parengė kultūros viceministro, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovo Edvardo Trusevičiaus vadovaujama darbo grupė. Projektas kol kas neapsvarstytas Vyriausybėje, tik pateiktas derinimui.