Dėl salės renovavimo darbų paveikslas tris mėnesius buvo eksponuojamas kitose patalpose. „Monos Lizos“ salėje, be kita ko, buvo pagerintas apšvietimas, sienos nudažytos nakties mėlynumo spalva – dėl to ir „Mona Liza“ dabar žiūrisi geriau.

Paveikslas į savo senąją vietą grąžintas prieš spalio 24-ąją atidarant didelę parodą, skirtą 500-osioms L. da Vincio mirties metinėms. Tiesa, „Mona Liza“ nebus jos dalis.

Paslaptingai besišypsančios moters paveikslas, kuris greičiausiai sukurtas 1503-1506 metais, judinamas tik išimtinais atvejais.

Istorikai Alessandro Vezzosi (Alesandras Vezosis) ir Agnese Sabato (Agnezė Sabato) per spaudos konferenciją Florencijoje sakė suradę dabar gyvenančius XV a. dailininko, inžinieriaus ir matematiko giminaičius, tarp kurių yra Italijos šiuolaikinio meno žvaigždė.

Tyrimo, kuris pradėtas 1973-iaisiais, metu, buvo nustatyti 35 netiesioginiai Monos Lizos portreto autoriaus palikuoniai. Tarp jų yra italų kino, operos ir televizijos žvaigždė Franco Zeffirelli (Frankas Dzefirelis).

A.Vezzosi, Leonardo da Vinci muziejaus direktorius, ir A.Sabato, pirmininkaujanti tarptautinei L.da Vinci asociacijai, žurnalistams sakė, kad giminaičius nustatė išstudijavę daugybę dokumentų Italijoje, Prancūzijoje ir Ispanijoje.

Nebuvo jokių DNR pavyzdžių, nes 1519 metais mirusio L.da Vinci palaikai dingo per 16-ojo amžiaus religinius karus, tačiau mokslininkai kruopščiai patikrino Bažnyčios, municipaliteto ir nuosavybės popierius, ir nubraižė genealoginį medį. Pats L.da Vinci vaikų nesusilaukė, bet turėjo daug brolių ir seserų, kurių palikuoniai ir buvo nustatyti.

Per ankstesnius bandymus atsekti L.da Vinci liniją buvo praleisti svarbūs dokumentai apie giminaites moteris, sakė jie.

Naujienos apie kraujo ryšius su šiuo italų eruditu, kuriam dažnai priskiriami nuopelnai dėl tokių išradimų kaip parašiutas ir sraigtasparnis, pribloškė Vinčio miestelio Toskanoje gyventojus, kurių daugelis apie tokią giminystę sužinojo vos kelios dienos prieš minėtą spaudos konferenciją. „Mano motina Dina buvo teisi, ji pasakojo mums apie dokumentus ir laiškus, parašytus atvirkščiai, kuriuos galima perskaityti tik veidrodyje“, – dienraščiui „La Stampa“ sakė vienas L. da Vinci netiesioginių palikuonių Giovanni Calosi (Džovanis Kalozis), tikriausiai turėdamas omenyje L. da Vinci polinkį rašyti veidrodiniu raštu.

„Mes niekada neteikėme reikšmės tiems dokumentams, kurie buvo prarasti ir parduoti. Tai, ką laikėme iš kartos į kartą perduodama legenda, pasirodo, yra tiesa“, – sakė G. Calosi, kuris su A.Vezzosi projektu pradėjo bendradarbiauti prieš devynerius metus.