Anot jo, šiuo metu gynybos srityje neefektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo nėra pastebima, bet svarbu užtikrinti, kad pinigai būtų tinkamai naudojami visuose projektų etapuose.

„Prezidentas klausė, ką planuojame atlikti saugumo ir gynybos srityje. Šiuo metu kaip tik atliekame viena auditą, kuris bus baigtas netrukus – dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Bei esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė M. Macijauskas.

„Atsižvelgiame į išaugusį finansavimą ir pastangas, skiriamas sričiai, kurioje matome tam tikras rizikas ar manome, kad galėtume paskatinti tam tikrus pokyčius. Pagal tai ir nusimatome. Nėra taip, kad kažkas negerai dabar, bet mums svarbu, jog didėjantis finansavimas būtų efektyviai panaudojamas“, – komentavo jis.

Esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui.

 

Su G. Nausėda aptarė Valstybės kontrolės veiklą ir regionų situaciją 

Anot M. Macijausko, susitikimo su prezidentu metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į regionuose pastebėtas rizikas. Nors, kaip paminėjo jis, institucijos negali prašyti iš Valstybės kontrolės atlikti specifinių auditų, į paminėtas problemas bus atsižvelgta.

„Svarbu išgirsti tam tikras rizikas, su kuriomis prezidentas susiduria regionuose. Tai tos rizikos tiesiog buvo išsakytos, aš jas perduosiu auditoriams“, – paminėjo jis.

Valstybės kontrolierius taip pat paminėjo, kad susitikus su prezidentu aptarė ir Valstybės kontrolės tikslų įgyvendinimą ir pastarųjų kelių metų pasiekimus. Buvo paliestos tvarių finansų, mokesčių ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų temos.

„Aptarėme taip vadinamą RRF rodiklių pasiekimą ir kaip Lietuvai sekasi. Esame atlikę auditą ir planuojame pasižiūrėti, kaip pasikeitė situacija per pastaruosius metus“, – sakė jis.

ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.

„Ikiteisminiai tyrimai atliekami siekiant patikslinti gautą informaciją ir įvertinti, ar tarybos nariams skiriant išmokas su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, nebuvo padaryta nusikalstama veika – piktnaudžiavimas, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos“, – Eltai patvirtino STT atstovė Julija Gorovniovaitė.

Tai jau 16-oji, po visuomenininko Andriaus Tapino inicijuoto „Skaidrinam“ tyrimo, STT akiratyje atsidūrusi savivaldybė, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldos lėšų panaudojimo skaidrumo.

Kaip skelbta spalio pabaigoje, trims Pasvalio rajono tarybos nariams čekius už kurą, kurie vėliau buvo kompensuoti iš savivaldos lėšų, spausdino tas pats EMSI degalinės kasininkas.

Kaip nurodoma „Skaidrinam“ tyrime, daugiausiai savivaldos lėšų 2019-2022 metais kurui išleido Darbo partijos narys Igoris Malinauskas. Per šį laikotarpį politikas kurui išleido 13,6 tūkst. savivaldybės tarybos nario veiklai skirtų lėšų, tačiau svetimomis kortelėmis nesinaudojo, skelbia STT.

Visgi paanalizavus čekius paaiškėjo, kad politikas savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis kompensavo keliones, tvarkant asmeninio verslo reikalus.

Kitas Pasvalio savivaldybės tarybos narys – konservatorius Antanas Sudavičius – kurui išleido 13,4 tūkst. eurų ir pateikė čekius su net 37 skirtingomis nuolaidų kortelėmis. Atlikto tyrimo metu taip pat buvo pastebėta, kad politikas kurą pildavosi ir kelis kartus per valandą pas tą patį kasininką.

Savivaldybės tarybos narys, „darbietis“ Rimantas Želvys per kadenciją kurui išleido 13,1 tūkst. eurų ir pateikė čekius, kuriuose yra nurodytos 64 skirtingos nuolaidų kortelės.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės rajonų bei Kretingos savivaldybių.

Iš 16 pradėtų tyrimų kol kas įtarimai pareikšti tik vienam politikui – buvusiam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariui Sergejui Dmitrijevui.

Vyriausybei šiemet skyrus Kaunui investicijoms skatinti 14,41 mln. eurų, o pandemijai pristabdžius projektų vykdymą, anot Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjos Romos Vosylienės, „lieka nepanaudota 1,7 mln. eurų išankstiniams skoliniams įsipareigojimams grąžinti planuotų asignavimų. Greta to, šiais metais liko nepanaudota ir 1,49 mln. eurų, nes dėl COVID–19 buvo apribotos ar laikinai sustabdytos švietimo, kultūros, sporto bei kitos veiklos“.

Antradienį kauniečių išrinktieji perskirstys šiemetinį savivaldybės biudžetą, ir po to papildomų pinigų iki metų pabaigos neabejotinai gaus dalies projektų vykdytojai, dėl tebesitęsiančios pandemijos nepatiriantys didelių trikdžių našiai dirbti.

Politikams pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, kad želdynų ir žaliųjų erdvių tvarkymui (medžių sodinimui ar atsodinimui) papildomai siūloma skirti 500 tūkst. eurų. Miesto tvarkymo ir valymo darbams suplanuotą sumą reikėtų papildyti 800 tūkst. eurų. Iš jų numatoma skirti 225 tūkst. eurų paviršinių nuotėkų tvarkymui. Ši problema paaštrėjusi pastaraisiais metais, kai gausiau palijus, Kauno centrą užplūsta nuo šlaitų bei kalnelių garmantys vandenys, kurių nespėja surinkti gatvių kanalizacijos tinklas.

Tarybos sprendimo „Dėl Kauno m. savivaldybės 2020 m. biudžeto patvirtinimo“ pakeitimo projekte, kurį per pirmąjį rudens posėdį svarstys Tarybos nariai, numatyta ir daugiau sričių, galinčių sėkmingai panaudoti daugiau pinigų, nei šių metų pradžioje tvirtinant 2020-ųjų biudžetą, joms buvo numatyta skirti.

„Čia labai svarbus yra preciziškumas ir tikslumas. Be abejo, likvidumą ir tam tikrą vartojimą užtikrinti yra svarbu, bet ne ką mažiau svarbu yra panaudoti pinigus konkurencingumui didinti – nukreipti į vidurinę perspektyvą, kad išnaudotume situaciją, susijusią su tam tikru fiskaliniu laisvumu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.

Anot jo, dėl išaugusio skolinimosi valstybės skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis 2021-ųjų pabaigoje gali išaugti iki 52,7 proc.

Pasak V. Vasiliausko, Vyriausybės ketinimai dalį ekonomikos skatinimui skirtų lėšų investuoti į infrastruktūrą savaime nėra blogi, nes tai prisideda prie ekonomikos, tačiau ir šiuo atveju būtina galvoti apie vidutinės trukmės perspektyvas.

Ne ką mažiau svarbu yra panaudoti pinigus konkurencingumui didinti – nukreipti į vidurinę perspektyvą, kad išnaudotume situaciją, susijusią su tam tikru fiskaliniu laisvumu.

„Ar tai prisidės prie konkurencingumo didinimo ateityje. Aš manau, kad turint finansines galimybes labai svarbu, kad būtų lėšos investuojamos į tas sritis, kurios kurs pridėtinę vertę, kurios augins ekonomiką vidutiniu laikotarpiu. Todėl visko paleisti į trinkeles ar asfaltą tikrai nereikėtų. Investicijos į viešąjį sektorių yra labai svarbu, visų pirma į protą, žmones, viešąją infrastruktūrą“, – aiškino V. Vasiliauskas.

„Žmogiškojo kapitalo investicijos yra labai svarbios, na ir, žinoma, struktūrinės reformos, apie kurias mes labai dažnai kalbame, bet mažai šioje srityje progresuojame“, – pridūrė Lietuvos banko vadovas.

Pasak jo, kol kas apie lėšų panaudojimo efektyvumą kalbėti sunku, nes aiškesnis vaizdas bus matyti jau tik jas panaudojus, tačiau valstybės skolos augimo tempas tikrai yra didelis, ypač įvertinus tai, kad Mastrichto kriterijai numato, jog valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP ribos.

„Be abejo, galime išgirsti, kad daugelis valstybių viršija šį rodiklį, bet mes esame atvira ir maža ekonomika. Taip, mes turime tam tikras pagalves dėl skolinimosi dabar ir dėl skolinimosi ateityje, nes esame euro zonos nariai, (...) tačiau aš manau, kad artėjant prie Mastrichto kriterijaus skaičiavimai ir statymai finansų rinkose automatiškai didės. Jeigu finansų rinkos nemato, kad tos pasiskolintos lėšos investuojamos į ekonomikos raumenų auginimą vidutiniu laikotarpiu, kad BVP augtų ir mes galėtume sumažinti santykį tarp skolos ir ekonomikos dydžio, jos pradės bausti palūkanomis“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad ir prognozuojamas Lietuvos viešojo sektoriaus deficito augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

„Todėl panaudojant tuos finansinius išteklius reikia elgtis atsakingai, nes tai yra visos visuomenės pinigai. Grąžinimas tos skolos teks ateities kartoms, todėl man labai keista, kad kalbant apie tokius didelius skaičius, jie niekaip neatsiduria biudžete. Aš dar kartą naudodamasis proga, tikrai primygtinai paraginčiau pradėti diskusijas ir patį procesą dėl 2020 metų biudžeto peržiūrėjimo“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Peržiūrėti 2020 metų biudžetą taip pat ragina ir Valstybės kontrolė, apie tai Seime kalbėjo ir prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta, tačiau tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad tą daryti kol kas nėra būtina.

Ketvirtadienį dalyvaudama prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoje mokslui ir inovacijoms skirtoje nuotolinėje konferencijoje, ji teigė, kad šios sritys gali ne tik padėti diagnozuoti, gydyti, bet ir išvengti ligų, bei spręsti „didesnius šios krizės keliamus iššūkius“.

„Išeinant iš šios krizės, investicijos į mokslą ir inovacijas padės bendruomenei ir mūsų ekonomikoms atsitiesti ir užsitikrinti geresnį pasirengimą būsimiems protrūkiams“, – sakė eurokomisarė.

„Siekiant iškilti stipresniems po šios pandemijos, mūsų atsigavimas turi būti paremtas inovacijomis, tvarus ir įtraukiantis. Ir „Europos Horizontai“ parems šį inovacijomis paremtą scenarijų“, – pabrėžė ji.

ES programa „Europos Horizontas“ skirta finansuoti moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

Išeinant iš šios krizės, investicijos į mokslą ir inovacijas padės bendruomenei ir mūsų ekonomikoms atsitiesti ir užsitikrinti geresnį pasirengimą būsimiems protrūkiams.

Anot komisarės, norint įgyvendinti šias ambicijas, būtinas stiprus septynerių metų programos biudžetas.

„Būtent todėl aš kviečiu šalis nares padėti apginti europinius tyrimus ir inovacijas biudžeto derybose ir pasiekti susitarimo laiku, visų mūsų piliečių naudai“, – pridūrė ji.

Eurokomisarė tvirtino, kad ateinančioje ES finansinėje perspektyvoje tyrimams ir inovacijoms numatytos lėšos auga 13,5 mlrd. eurų.

„Tai gerai. Bet dabar mums reikia užbaigti derybas tarp šalių narių, tuo pat metu turime parodyti, kad per krizę mūsų tyrėjų ir inovatorių dėka galime pateikti skubius sprendimus“, – pabrėžė M. Gabriel.

Anot jos, koronaviruso krizė parodė, kokį svarbų vaidmenį atlieka tyrimai ir inovacijos, įskaitant fundamentalius tyrimus, diagnostiką, gydymą ir vakcinos kūrimą, taip pat parama startuoliams ir kitiems inovatyviems sprendimams kovoje su koronavirusu.

M. Gabriel pabrėžė, kad Briuselio iniciatyva jau pavyko pritraukti 9,5 mrld. eurų vakcinos ir vaistų kūrimui iš įvairių donorų pasaulyje, įskaitant 1,4 mlrd. eurų pačios Europos Komisijos lėšų, 1 mlrd. iš jų  – iš mokslinių tyrimų iniciatyvos „Horizon Europe 2020“.

Ji taip pat pažymėjo, kad balandį už tyrimus atsakingi ES šalių ministrai patvirtino veiksmų planą, numatantį prioritetus tyrimams ir inovacijoms, ir jis jau „duoda rezultatų“, t.y. balandžio pabaigoje surengtame hakatone (kūrėjų dirbtuvėse) pritraukta per 20 tūkst. specialistų, pristačiusių 2 tūkst. įvairių problemų sprendimų, o Lietuvių įkurtas finansinių technologijų startuolio „Bankera“ sprendimas smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui tapo hakatono nugalėtoju.

G. Conte anksčiau tvirtino, kad ESM nėra tinkamas tvarkytis su koronaviruso pandemijos sukelta ekonomine krize ir paragino euro zonos šalims leisti bendras obligacijas.

Eurogrupė vėlyvą ketvirtadienio vakarą sutarė aktyvuoti beveik 240 mlrd. eurų ESM kredito liniją be įprastų griežtų paskolų sąlygų. Tiesa, šias lėšas valstybės galėtų naudoti tik tiesiogiai ar netiesiogiai skirdamos sveikatos apsaugai.

„Turiu pasakyti tik vieną dalyką: mano ir vyriausybės pozicija dėl ESM niekada nepasikeitė ir nepasikeis“, – tviteryje rašė G. Conte, žadėdamas pristatyti daugiau detalių spaudos konferencijoje penktadienį.

Italija, Ispanija ir Prancūzija jau kurį laiką ragina įsteigti bendrą Europos atsigavimo fondą, kuris padėtų sumažinti koronaviruso pandemijos ir įvesto karantino žalą ekonomikai.

Tačiau šioms šalims pasipriešino kitos euro zonos šalys, ypač – Nyderlandai, kurios nepritaria bendrai euro zonos šalių skolai.

Eurogrupė sutarė dėl ekonomikos atsigavimo fondo steigimo, tačiau jai pirmininkaujantis Portugalijos finansų ministras Mario Centeno pabrėžė, kad Eurogrupėje vis dar kyla nesutarimų dėl to, ar reikia įtraukti bendrų šalių obligacijų išleidimą.

Manoma, kad šį klausimą svarstys ES šalių lyderiai greitai vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikime.

Per šiuos metus išleista mažiau nei trečdalis visų planuotų lėšų, o nuo šio finansinio laikotarpio pradžios – mažiau nei šeštadalis, rašo „Verslo žinios“.

Dar vasarą pagal ES investicijų spartą buvusi trečia iš visų ES narių, dabar Lietuva pagal deklaruotas Europos Komisijai lėšas užima 8 vietą – remiantis Finansų ministerijos pateiktais skaičiais, 2017 metais buvo planuota panaudoti 997 mln. eurų ES investicijų – iki lapkričio 30 dienos panaudota 31 proc., arba 307 mln. eurų. Nuo šio finansinio laikotarpio pradžios projektų vykdytojams išmokėta 17 proc. (1,15 mlrd. eurų) visos Lietuvai skirtos sumos.

Pasak finansų viceministrės Loretos Maskaliovienės, buvo vėluojama patvirtinti ES reglamentus ir valstybėms narėms nustatyti išankstines sąlygas, o kadangi didžiausias dėmesys skiriamas investicijų kokybei, ilgiau užtrunka efektyviausių veiksmų programos uždavinių ir atskirų projektų įgyvendinimo alternatyvų pasirinkimas. Taip pat dažnai užsitęsia pačių projektų įgyvendinimas. „Rizikos, kad Lietuva praras 6 proc. rezervą, šiuo metu nėra. Rezervo lėšos tų prioritetų, kurie nepasieks veiksmų programoje nustatytų rodiklių 2018 metams reikšmių, galės būti perskirstytos kitiems, rodiklius pasiekusiems, prioritetams“, – dienraštį tikino viceministrė.