„Papildomas finansavimas reikšmingai prisidės prie išaugusių nacionalinio saugumo poreikių ir leis gerokai paspartinti visos reikalingos infrastruktūros įrengimą“, – penktadienį išplatintame ministerijos pranešime teigė krašto apsaugos viceministras Renius Pleškys.

Didžioji dalis laikino solidarumo įnašo lėšų bus skiriama Rūdninkų poligono plėtrai, įrengiant apgyvendinimo infrastruktūrą, šaudyklas ir kitą mokymams skirtą infrastruktūrą, šaudmenų ir sprogmenų sandėlius, taip pat vidaus kelių tinklo plėtrai, privažiuojamojo kelio į poligoną rekonstravimui.

Numatoma, kad karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams skirtos laikino solidarumo įnašo lėšos sudarys 380 mln. eurų.

Atmetus Rūdninkų poligonui planuojamus skirti pinigus, likusias lėšas Susisiekimo ministerija paskirstys įvairiems dvigubos paskirties karinio mobilumo projektams.

Gegužės 16 dieną įsigaliojęs laikinas bankų solidarumo įnašas mokamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių 4 metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.

Pirmąją įnašo įmoką šalies komerciniai bankai turi sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos, tačiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė liepos pabaigoje BNS teigė, kad vis dar neaiški jo skaičiavimo ir mokėjimo tvarka

Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu dėl Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva pernai pakeistas Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymas supaprastina pinigų skirstymą kelių statybai ir remontui, užtikrina daugiau lėšų projektams, tačiau savivaldybės abejoja, ar taip ir bus.

Keliams, kaip ir krašto apsaugai, turi būti skirta fiksuota valstybės biudžeto dalis, kitaip situacija negerės, sako naujos tvarkos kritikai.  

Per trejus metus – pusantro milijardo

Viena pagrindinių naujovių – lėšos keliams bus skirstomos trejiems, o ne vieneriems metams, kaip buvo iki tol. Šiemet iš KPPP keliams numatyta skirti 543 mln. eurų, o 2023 ir 2024-aisiais – po 521,9 mln. eurų, iš jų 67 proc. – valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams. Seimo sprendimu iš savivaldybių keliams skirtos dalies 9 proc. galės paskirstyti Vyriausybė.

Pagal ankstesnę tvarką 65 proc. finansavimo atitekdavo valstybinės reikšmės keliams, 30 proc. – vietiniams, o likę 5 proc. – rezervui.

Tačiau dabar rezervas panaikintas, kaip ir išimtys žiedinėms bei greta sostinės esančioms savivaldybėms. Dėl to, anot susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko, didės finansavimas savivaldybėms visoje Lietuvoje.

„Pati sistema buvo sunkiai suprantama, sudėtinga ir neefektyvi, skirstant lėšas valstybiniams ir savivaldybių keliams. Pabandėme ją supaprastinti. Dėl to visos savivaldybės be išimties gaus daugiau lėšų – vidutiniškai 25 proc. daugiau, tai apčiuopiami pinigai“, – BNS sakė J. Skačkauskas.

Pati sistema buvo sunkiai suprantama, sudėtinga ir neefektyvi, skirstant lėšas valstybiniams ir savivaldybių keliams.

Tačiau Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas sako, kad šios permainos – tai tarsi kosmetinis visos sistemos pataisymas, o geriausias sprendimas būtų finansavimo didinimas ir geresnė darbų priežiūra.

„Mūsų rajone didžiausias galvos skausmas yra ne vietinės, o valstybinės reikšmės kelių būklė, atvažiuoti į Akmenę ar iš jos išvažiuoti beveik neįmanoma. Spręsis tai ar ne, manau, kad labiausiai priklauso nuo finansavimo, racionalaus lėšų naudojimo, darbų atlikimo kokybės ir būdo. Nes vis dar tenka stebėti, kai vasarą darbai nevyksta, o žiemą, ant įšalo, tvarkomos duobės“, – BNS sakė meras.

Anot V. Mitrofanovo, nauja tvarka vargu ar pagerins tokios nedidelės savivaldybės, kaip Akmenės rajonas, pozicijas siekiant didesnio finansavimo.

„Mes žinome, kad galima ir per kitas formas rasti galimybę, kaip aš sakau, pamylėti tam tikrą savivaldybę, ar pagal politines pareigas, ar kitaip. Politinio turgaus niša Seime irgi visada buvo ir liks. Kiekviena nauja Vyriausybė ir Seimas deklaruoja, jog viskas bus skaidru, nepriklausomai nuo lobizmo ar politikų norų pramušti keliuką, deja, atsiranda programos, fondai... Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas“, – kalbėjo Akmenės meras.

Finansavimas bus didinamas

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja ekonomikos ir susisiekimo klausimais Dovilė Sujetaitė sako, kad programos pakeitimai vertinami palankiai, tačiau įžvelgiama ir trūkumų – pirmiausiai tai per menkas finansavimas.

„Jis šiek tiek didėja, bet nėra optimistinis, infliacija nepakankamai įvertinta planuojant programą. Matome, ir valstybės auditas patvirtino, kad kelių būklė Lietuvoje prastėja, finansavimas pernai buvo mažesnis nei užpernai, šiemet padidinamas– nėra stabilaus didėjimo. O jeigu norime iš esmės pagerinti būklę kelių, reikia didinti finansavimą“, – BNS teigė D. Sujetaitė.

2020 metų pabaigoje paskelbtos Valstybės kontrolės kelių infrastruktūros valdymo audito išvados teigė, kad 2019 metais net 60 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių buvo blogos arba labai blogos būklės.

Susisiekimo viceministras teigia, jog dabar numatytas finansavimas gali keistis, bus siekiama, kad jis būtų didesnis.

„Šia linkme dirbame nuosekliai, kad būtų padidintas finansavimas keliams. Kuriamas specialus infrastruktūros fondas, Lietuvos automobilių kelių direkcija taps akcine bendrove, galės skolintis kapitalo rinkose, šaltinių tikrai bus, nereikia priklausyti tik nuo valstybės biudžeto. Aišku, derybose dėl 2023 metų biudžeto atsižvelgsime į infliaciją ir sieksime, kad jis būtų dar didesnis“, – BNS kalbėjo J. Skačkauskas.

V. Mitrofanovo manymu, finansavimas keliams galėtų būti skiriamas panašiu principu, kaip ir gynybai, valstybės biudžete nustatant fiksuotą dydį.

„Kelių būklė yra katastrofiška ir jeigu nebus stabilaus įsipareigojimo iš biudžeto, tai visada atsiras galimybė manipuliuoti. Dažniausiai, kai pritrūksta pinigų socialinėms reikmėms, jų paimama nuo kelių, nors tokia situacija, kokia yra šiandien – baisesnės dar nebuvo“, – sakė V. Mitrofanovas.

Jis taip pat suabejojo, ar reikėjo naikinti programos rezervą, nes dabar liko neaišku, kam tektų atsakomybė nelaimių atveju.

„Rezervas vis dėlto reikalingas – sugriuvo tiltas, ar kažkokia stichija, iš kur imti pinigų? Tokiais atvejais atsakomybė stumdoma viena nuo kitų, ar tai Vyriausybės, ar savivaldybės rūpestis, apibrėžtumo aiškaus nėra“, – kalbėjo Akmenės meras.

Abejonės dėl lėšų skirstymo

Savivaldybių atstovai taip pat nuogąstauja, kad trejiems metams numatytos sumos bus dalijamos į tris lygias dalis, o ne proporcingai atliktiems darbams, tai esą gali trukdyti planuoti kai kuriuos darbus.

„Nors planavimas trimetis, finansavimas lieka einamųjų metų, tad matome nuogąstavimų dėl ne visiškai pilnaverčio planavimo. Jeigu tiltą galima pastatyti per vienerius metus, tai kam tai daryti per trejus? Be to, ir skirtingais statybos etapais, priklausomai nuo objekto, lėšų poreikis yra skirtingas, kartais daugiau pinigų reikia pirmaisiais metais, o baigiamiesiems darbams – mažiausios dalies“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė D. Sujetaitė.

J. Skačkausko manymu, ši aplinkybė nesutrukdys planuoti darbų ir laiku už juos atsiskaityti, nes neaiškumus galima išspręsti atskirais susitarimais.

„Iš tikrųjų kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, manau, kad yra įvairių modelių, gal avansu kas nors mokės, tai susitarimo reikalas. Esmė yra tai, kad įstatymas dabar leidžia planuoti, pasirašyti sutartis ateičiai ir garantuoja, kad tas finansavimas bus“, – sakė viceministras J. Skačkauskas.

Anot D. Sujetaitės, kyla klausimų ir dėl Vyriausybei paliktų galių iš savivaldybėms skirtos dalies iki 9 proc. paskirstyti valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams, jų atrankos kriterijų.

„Ši tvarka turėtų būti paremta aiškiais ir skaidriais atrankos kriterijais, kad visos savivaldybės pagal juos galėtų vienodai pretenduoti į šį finansavimą ir jį gauti. Mums kyla klausimų, kokie kriterijai bus lemiantys, kokį svorį kiekvienas iš jų turės, kaip bus priimami sprendimai. Tikimės, kad ši tvarka bus aiški ir skaidri“, – kalbėjo asociacijos atstovė.

Susisiekimo viceministras aiškina, jog tokią galimybę Vyriausybei palikti būtina, nes savivaldybės ne visada pajėgios susitvarkyti su visais jų teritorijoje esančiais objektais. Anot jo, pinigų skirstymo kriterijai yra pakankamai aiškūs.

„Ta eilutė buvo palikta dėl kelių, kuriuos finansuoti savivaldybėms gali būti per sudėtinga: pagal vietą jie priklauso savivaldybei, bet pagal naudojimą ir eismo srautus yra labiau valstybiniai, todėl jiems ir numatytas papildomas finansavimas. Yra numatyti kriterijai – eismo intensyvumas, objekto vertė, yra daug saugiklių“, – kalbėjo J. Skačkauskas.

Kelių statybos įmones vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenka BNS sakė, kad  organizacija nebuvo aktyviai įsitraukusi į naujos tvarkos kūrimą, bet ją vertina teigiamai.

Pati idėja – didesnis skaidrumas ir trimečiai tikslai yra gerai, jeigu tik ji veiks taip, kaip suplanuota. Rangovui svarbu, kad finansavimas būtų, kad būtų galima žiūrėti į tolesnę perspektyvą.

„Pati idėja – didesnis skaidrumas ir trimečiai tikslai yra gerai, jeigu tik ji veiks taip, kaip suplanuota. Rangovui svarbu, kad finansavimas būtų, kad būtų galima žiūrėti į tolesnę perspektyvą“, – teigė Š. Frolenka.

J. Skačkausko manymu, nauja KPPP finansavimo tvarka yra vykusi ir priimtina visoms suinteresuotoms pusėms.

„Procesas buvo sudėtingas, daug suinteresuotų pusių, vien 60 savivaldybių, o dar ir valstybinės įstaigos. Tačiau reziumuojant galime sakyti, kad daugumos pritarimas buvo, Seime balsavimas irgi parodė, kad tiek pozicija, tiek opozicija už jį balsavo. Dėl to laikome, kad daugumai tai priimtinas modelis“, – BNS sakė J. Skačkauskas.

Kuriant patogią, saugią ir darnią aplinką, per 2021 metus mieste šios lėšos prisidės prie šių infrastruktūros objektų priežiūros ir rekonstrukcijų:

• Tiltų ir viadukų priežiūra ir remontas.

• Susisiekimo infrastruktūros projektavimas.

• Aukštaičių ir Paupio g. rekonstravimas su įvažiavimu į Drujos gatvę.

• Dviračių turizmo trasų ir maršrutų (jungčių su Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybėmis) ženklinimas (įgyvendinama su Vilniaus, Trakų, Širvintų rajonų savivaldybėmis).

• Viešųjų erdvių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių.

• Susisiekimo optimizavimas pagal darnaus judumo principus Šeškinės daugiafunkcio komplekso prieigose, įrengiant tam tinkamą infrastruktūrą su inžinerinėmis komunikacijomis.

• Pėsčiųjų dviračių tilto per Nerį tarp Lazdynų ir Naujamiesčio (Užvingio salos tiltas) įrengimas ir viešosios erdvės sutvarkymas.

• Nemenčinės plento rekonstrukcija nuo Kairėnų gatvės iki miesto ribos.

• Lukiškių aikštės sutvarkymo darbai su techninio darbo projekto parengimu ir projekto vykdymo priežiūra (I etapas).

• Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje.

• Sacharovo aikštės sutvarkymas.

2020 metais infrastruktūros jau finansuoti šie darbai:

• Tiltų ir viadukų priežiūra ir remontas.

• Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros vystymas (priežiūra, remontas, rekonstrukcija).

• Susisiekimo infrastruktūros projektavimas.

• Pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra Žalgirio, Rinktinės, Širvintų, Kernavės gatvėse Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje.

• Aukštaičių g. įrengimas su įvažiavimų į Drujos g. ir Paupio g. rekonstravimu.

• Centrinės gatvės bulvaro su rekreacine įranga įrengimas Paplaujos rajone.

• Kompleksinis gyvenamojo rajono kvartalo Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių trikampyje viešosios infrastruktūros atnaujinimas.

• Neries senvagės rekreacinės infrastruktūros įrengimas su aktyvaus poilsio ir pėsčiųjų bei dviračių trasomis.

• Viešųjų erdvių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje prie rekonstruojamų Aukštaičių, Paupio ir Drujos gatvių.

• Dviračių tako T. Narbuto gatvėje nuo Pilaitės pr. iki Konstitucijos pr. statyba.

• Gamtinės Neries senvagės kraštovaizdžio arealų būklės atkūrimas (tarp Linkmenų ir Geležinio Vilko gatvių).

• Kultūrinį-istorinį reformacijos paveldą reprezentuojančio Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas.

• Neries krantinių modernizavimas, sukuriant inovatyvias erdves kūrybai, sąlygas aktyviam poilsiui, sveikatingumo renginiams Šiaurinėje teritorijoje.

• Valstybinio Trakų Vokės parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui ir tausojančiam naudojimui.

• Vilnios pakrančių tvarkymas Pietinėje tikslinėje teritorijoje.

• Lazdynų sveikatinimo centro prieigų aplinkos sutvarkymas.

• Viešųjų erdvių tvarkymas Šiaurinėje tikslinėje teritorijoje tarp Giedraičių g. ir Kintų g., ir prie Giedraičių g.

Naujausias stovėjimo vietų užimtumo tyrimas, atliktas 2020 m. rudenį, rodo, kad palyginus 2020 m. ir 2018 m. duomenis, stebimas bendras visų rinkliavos zonų stovėjimo vietų užimtumo mažėjimas. Tam įtakos turėjo epidemiologinė situacija ir ryškiai sumažėjęs gyventojų mobilumas.

• Mėlynojoje zonoje užimtumas mažėjo nuo 77 proc. iki 65 proc., raudonojoje nuo 88 proc. iki 64 proc., geltonojoje nuo 83 proc. iki 63 proc., žaliojoje nuo 66 proc. iki 62 proc. Mažiausias pokytis žaliojoje zonoje susijęs su tuo, kad ši zona labiau apima gyvenamuosius rajonus.

• Bendras stovėjimo užimtumas būtent Senamiesčio gatvėse mažėjo nuo 85 proc. iki 68 proc. Tačiau dalyje gatvių jis didėjo – pavyzdžiui, Didžiojoje g. nuo 83 proc. iki 88 proc., Šv. Jono g. nuo 69 proc. iki 78 proc., o tam įtakos galėjo turėti aktyvesnis vietinis turizmas.

• Labiausiai užimtos buvo mėlynosios zonos Kaštonų, Šermukšnių, Jogailos, A. Smetonos, L. Stuokos – Gucevičiaus, Žemaitijos, Vasario 16-osios gatvės,  o tai susiję su didesne gyvenamųjų būstų koncentracija ir įsikūrusiomis verslo bei valstybės įstaigomis.

Bendras parkavimo poreikio mažėjimas matomas ir programėlėje „m.Parking“.

• 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, mokamo parkavimo užsakymų buvo apie 25 proc. mažiau, o būtent gruodžio mėn., kai karantino ribojimai tapo dar griežtesni, jų buvo maždaug 45 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

Ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų tampa ne darbinis, o politinis. Jis kaltina Kelių direkcijos vadovą Vitalijų Andrejevą meluojant ir žeminant Susisiekimo ministerijos reputaciją.

„Paminėsiu, kad bendradarbiavimas tarp ministerijos ir pavaldžios įmonės turėtų būti darbinis, o ne politinis, kaip atrodo iki šiol“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė J. Narkevičius.

„Naudodamasis proga pasakysiu, kad Kelių direkcijos vadovas pamelavo ir pateikė informaciją, kuri gali turėti nelabai gerą įtaką ministerijos įvaizdžiui. Būtent, beveik pacituosiu iš atminties – ministerija teikė prašymą, kad būtų užšaldyta 142 mln. eurų lėšų“, – teigė jis.

Kaip skelbta žiniasklaidoje, ministerija, dalindama lėšas iš 150 mln. eurų paketo, skirto paskatinti kelių verslą pandemijos kontekste, itin dosni buvo Trakų ir Vilniaus rajonams – jiems skirta apie 16 mln. eurų.

Anot direkcijos, lėšos buvo skirtos apeinant taisykles, nes šiems keliams net nebuvo pateikta paraiška, jie nebuvo prioritetų sąraše. Tačiau J. Narkevičius kėlė klausimą, kodėl Kelių direkcija neprašė finansavimo keliams Vilniaus regione.

„Kodėl Kelių direkcija, kai pateiktos yra pateiktos paraiškos, kažkaip iš to paprasto remonto aš nepastebėjau beveik nė vieno kelio Vilniaus regione. Įdomus dalykas. Politikavimas, ar tiesiog sutapimas? Bet manau, kad jūs išanalizuosite“, – kreipdamasis į konferencijoje susirinkusius žurnalistus sakė J. Narkevičius.

Jis pabrėžė, kad Trakų rajonas yra lankytina vieta, todėl lėšos infrastruktūros gerinimui šiame mieste turi būti skiriamos.

„Šitas miestas (...) yra lankytinas. Tikriausiai ne vienas iš jūsų kiekvieną sezoną lankotės Trakuose, ne tik pavalgyti kibinų, bet ir paplaukioti valtelėmis. Ir važiuojate ne tik per centrinę gatvę, kur gyvena vietiniai gyventojai ir kvėpuoja tuo, ką jūs pravažiuodami paliekate, bet yra ir aplinkinė gatvė. Nematyti prioritetų padaryti 200 metrų šaligatvio, dviračių tako, kuriuo naudotųsi ne ministras, matomai, yra neleistina“, – teigė J. Narkevičius.

„Taip, kaip ir kiekvienas iš mūsų, esu tam tikros savivaldybės, tam tikro miesto gyventojas. Kiti gyventojai neturi nukentėti dėl to, kad kažkoks pareigūnas ten gyvena“, – pabrėžė ministras.

Tuo metu susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas sakė, kad Kelių direkcijos nuomonė nėra absoliuti – ministerija taip pat įsiklauso į savivaldybių prašymus. Tuo metu direkcija esą lėšas skirsto ne pagal pačius aukščiausius standartus.

„Negalvoju, kad jų nuomonė yra absoliuti. Savivaldybių nuomonė mums lygiai taip pat yra svarbi. (...) Aš, analizuodamas Kelių direkcijos prioritetus, nemačiau ekonominio naudingumo principo. Ten yra daug trūkumų, kuriuos mes darbo tvarka taisome ir aš negalėčiau pasakyti, kad Kelių direkcija pagal pasaulinius standartus labai gerai nustato prioritetų sąrašą“, – sakė viceministras.

Kelių direkcija praėjusį mėnesį skelbė, kad skirstydamas lėšas susisiekimo ministras galimai apėjo Vyriausybės nustatytas taisykles.

Kaip sakė Kelių direkcijos vadovas V. Andrejevas, kai kurių projektų Trakų ir Šalčininkų rajonuose, kuriems buvo skirtos lėšos, net nebuvo Kelių direkcijos paraiškoje, be to, jie neatitiko paties ministro nustatytų kriterijų.

Pagal juos 150 mln. eurų papildomų pinigų keliams paketas, Vyriausybės numatytas šalies ekonomikai po krizės atgaivinti, turi būti skirstomas projektams, turintiems jau parengtus techninius projektus, jų rangos sutartys turi būti pasirašytos iki liepos 1-osios, o darbai atlikti iki lapkričio pabaigos.

Anksčiau ministerijos atstovai teigė, kad pinigai bus skirti gyvenviečių gatvių bei jas jungiančių žvyrkelių asfaltavimui, pėsčiųjų, dviračių takams bei kelių saugumo priemonėms, lankytinas, rekreacijos bei kurortines teritorijas jungiančių kelių remontui ar rekonstrukcijai, pavyzdžiui Lyduvėnų geležinkelio tilto privažiavimui.

Be to, tarp prioritetų – pasienio vietovėse esančių kelių, taip pat valstybės ir savivaldybių valdomų kelių į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, remontas ar rekonstrukcija.

Finansavimo prašymus vertino susisiekimo ministro įsakymu sudaryta komisija – joje buvo trys ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas Alminas Mačiulis ir savivaldybių asociacijos atstovas Giedrius Lingis

Pasak jos, dar 7,1 mln. eurų rezervo lėšų kol kas nebus naudojamos.

Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius Vyriausybės posėdyje nurodė, kad 7,1 mln. eurų rezervo lėšų lieka įšaldyta, tačiau galės būti panaudotos vėliau, jei Vyriausybė dėl to apsispręs.

Svarstant šį klausimą Vyriausybėje trečiadienį nusišalino premjeras Saulius Skvernelis bei susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius – politikai kritikuoti dėl sprendimų skiriant kelių programos lėšas Vilniaus rajono savivaldybei, panaudojusiai lėšas premjero gyvenamos Upės gatvės asfaltavimui.

Klausimą dėl premjero vaidmens šioje istorijoje nagrinėja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

J. Narkevičius vasario 27 dieną jau buvo pateikęs Vyriausybei prašymą nusišalinti svarstant Kelių programos rezervo lėšų paskirstymą ir kitus su juo susijusius sprendimus, tačiau Vyriausybė kovo 2-ąją jo prašymą atmetė. 

Rrezervo lėšos trečiadienį paskirstytos įvairių miestų ir rajonų savivaldybių keliams ir gatvėms, įskaitant Trakų rajono kelio Rubežius-Padumblė remontui (122 tūkst. eurų), Valų kaimo Sodų gatvės remontui (20 tūkst. eurų), kitiems nenurodytiems Trakų bei Vilniaus rajonų vietinės reikšmės keliams (atitinkamai 134 tūkst. ir 404 tūkst. eurų), Vilniaus rajono Pagirių kaimo privažiavimo keliui nuo Vaidotų–Baltosios Vokės kelio iki Pagirių pramonės parko tiesti (150 tūkst. eurų), taip pat Juodiškių kaimo Rudaminos gatvei remontuoti. 

12,2 mln. eurų skirta prioritetiniams kelių remonto ir tiesimo darbams: 1,5 mln. eurų – Telšių miesto Respublikos gatvei, po 1 mln. eurų – Neringos Taikos ir Šiaulių Bačiūnų gatvėms rekonstruoti.  Valstybinės reikšmės rajoninio kelių Palemonas–Neveronys–Ramučiai bei Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė ruožams rekonstruoti skirta po 1,5 mln. eurų, valstybinės reikšmės rajoninio kelio Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai ruožui – 1 mln. eurų.

Valstybės ir savivaldybių vietinės reikšmės keliams, nukentėjusiems nuo ekstremalių situacijų, skubaus remonto ar rekonstravimo išlaidoms kompensuoti skirta 1,5 mln. eurų, iš jų beveik 1,1 mln. eurų –  viadukui Žemaičių gatvėje virš P. Kalpoko gatvės Kaune rekonstruoti.

367 tūkst. eurų skirta valstybės ir savivaldybių valdomiems keliams, vedantiems į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, 299,9 tūkst. eurų – Kelių direkcijos funkcijoms atlikti.

Iš įšaldytų rezervo lėšų daugiausiai numatyta Kauno Marių gatvės rekonstrukcijai iki Palemono gatvės įrengiant sankirtą su „Rail Baltica“ trasa ir valstybinės reikšmės rajoninio kelio Mikutaičiai I–Vertimai ruožams remontuoti – atitinkamai 1,2 mln. ir 1 mln. eurų.

Mėgėjų sodų keliams iš įšaldyto rezervo skirta 1,2 mln. eurų, valstybės ir savivaldybių valdomiems keliams, vedantiems į teritorijas, kur kuriamos darbo vietos, – 971 tūkst. eurų, valstybės institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams – 94 tūkst. eurų.

Šį klausimą ministrų kabinetas svarstė ir praėjusią savaitę, tačiau tuomet sprendimo nepriėmė ir klausimą atidėjo.

Kelių programos rezervo lėšų skirstymas pernai sulaukė nemažai kritikos, paaiškėjus, kad perskirstant šias lėšas rudenį kelioms tautinių mažumų gausiai gyvenamoms savivaldybėms – Vilniaus ir Trakų rajonų – buvo skirta papildomai lėšų keliams tvarkyti.  

Vilniaus rajonui paskyrus papildomai 300 tūkst. eurų rezervo lėšų, rajono savivaldybė jas skyrė premjero Sauliaus Skvernelio gyvenamai gatvei asfaltuoti. Šių lėšų skyrimo aplinkybes aiškinasi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

„Džiugu, kad už papildomai skirtas tikslines lėšas iš Susisiekimo ministerijos rezervinio fondo darbai prie Trakų kapinių buvo atlikti laiku“, – spalio 31 dieną feisbuke rašė ministras.

Dieną prieš ministras Vyriausybės posėdyje pateikė nutarimą, kuriuo, be kitų rajonų ir miestų, Trakų rajono gatvėms tvarkyti papildomai skirta 304 tūkst. eurų – dešimtadalis visos sumos, perskirstytos savivaldybėms.

Savo įraše su sutvarkytų kapinių prieigų nuotraukomis ministras lenkų kalba taip pat pridūrė, kad netrukus bus išasfaltuotos ir Trakų rajono Serapiniškių ir Paluknės gyvenviečių gatvės. Po ministro įrašu komentaruose pasipylė prašymai lenkų kalba išasfaltuoti ir kitas rajono gatves.

Ministras ketvirtadienį BNS teigė šio savo įrašo socialiniame tinkle gerai neprisiminantis ir patikino, kad papildomos lėšos Trakų rajonui skirtos savivaldybės siūlymu.

„Padidinta pagal poreikį. (...) Čia Vyriausybės sprendimas“, – BNS sakė J. Narkevičius.

Jis taip pat tikino, kad tai nesusiję su jo apygarda, nes į Seimą jis buvo išrinktas pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos daugiamandatį sąrašą. Seimo rinkimuose J. Narkevičius kandidatavo vienmandatėje Trakų-Vievio apygardoje, tačiau pralaimėjo. Šiame rajone J. Narkevičius ir anksčiau dalyvaudavo rinkimuose, buvo išrinktas į parlamentą, Trakų rajono tarybą.

„Visiems projektams vienoda įtaka, žiūrėta pagal kriterijus ir pagal poreikį, ir kokios galimybės“, – apie savo įtaką pinigų dalyboms teigė ministras.

J. Narkevičius neatsakė, kodėl paviešino tik Trakų rajone rezervo lėšomis asfaltuojamus objektus, tačiau teigė, kad bus pagarsinta ir apie kitų savivaldybių objektus.

Visiems projektams vienoda įtaka, žiūrėta pagal kriterijus ir pagal poreikį, ir kokios galimybės.

Netrukus po pokalbio su BNS žurnaliste ministro įrašas iš jo feisbuko paskyros dingo.

Su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sako, kad šiuo atveju „daug kam galėtų susidaryti įspūdis, kad ministras kaip nors, kryptingai prisidėjo prie lėšų paskirstymo Trakų rajono keliams“.

„Nes, kitaip, kam girtis? Jei tai iš tikrųjų nutiko, tai yra problema. Jei tai tiesiog nesusipratimas, tokių nesusipratimų reikėtų vengti. Juolab kad žinome, kad lėšos infrastruktūros projektams dažnai skiriamos nesant aiškiems ir pagrįstiems kriterijams, o žmonės, atsakingi už šiuos sprendimus, neskiria tinkamo dėmesio interesų konfliktams“, - BNS situaciją vertino su S. Muravjovas.

Keliams perskirstyta 3,3 mln. eurų

Visas kelių priežiūros ir plėtros programos rezervas siekia beveik 20 mln. eurų. Jie kasmet paskirstomi keturiems tikslams – skubiam vietinės reikšmės kelių taisymui dėl avarijos ar stichinės nelaimės, Vyriausybės programos prioritetams užtikrinant saugų eismą, kelių į darbo vietas kuriančias teritorijas asfaltavimui ir mėgėjų sodų keliams, jei prisideda ir pačios savivaldybės.

Dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, vėluojančių ar neįvykusių viešųjų pirkimų, nepanaudotos rezervo lėšos metų pabaigoje būna perskirstomos. Šiemet perskirstyta rezervo lėšų suma siekė 3,3 mln eurų, iš jų 1,7 mln. eurų sudarė magistralinio kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijai nepanaudotos lėšos, tam nusprendus skirti ES fondų lėšas.

Anot susisiekimo viceministro Vladislavo Kondratovičiaus, sprendžiant dėl nepanaudotų 3,3 mln. eurų perskirstymo buvo atsižvelgta į objektų svarbą bei savivaldybių prašymus.  Paraiškas savivaldybės pateikė Automobilių kelių direkcijai (LAKD), o jas vertino ministerija.

S. Žiūros / Fotobanko nuotr.

LAKD duomenimis, paraiškas pateikė 27 savivaldybės. Tačiau BNS pateiktame paraiškų sąraše Trakų rajono savivaldybės prašymų nėra.

Kai kuriems projektams, pasak viceministro, padidinti finansavimą nuspręsta atsižvelgus į jų ryšį su kitais svarbiais projektais. Pavyzdžiui, 743 tūkst. eurų skirta už magistralinio kelio Vilnius–Kaunas juostos ribų esantiems jungiamiesiems keliams ties prekybos centru „Mega“ Kaune rekonstruoti.

Dar 300 tūkst. eurųi skirta viaduko per geležinkelį Mažeikiuose statybai ir jo prieigoms, 200 tūkst. eurų – Neringos Purvynės gatvei rekonstruoti, 240 tūkst. eurų – pėsčiųjų ir dviračių takui Šilutės miesto Klaipėdos gatvėje.

Beveik trečdalis perskirstytų lėšų – Vilniaus ir Trakų rajonams

Beveik trečdalis visos perskirstytos sumos – apie milijonas eurų – skirta Vilniaus ir Trakų rajonams, nurodant, kad dalis šių lėšų skiriamos saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose diegti gausiai tautinių mažumų gyvenamoje savivaldybėje.

Šiam tikslui anksčiau Vilniaus rajonui numatyta 392 tūkst. eurų suma prieš kelias savaites padidinta beveik dvigubai – iki 692 tūkst. eurų, Trakų rajonui – nuo 130 tūkst. eurų iki 278 tūkst. eurų.

Pasak viceministro V. Kondratovičiaus, dar praėjusios Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės sprendimu gausiai tautinių mažumų gyvenamos savivaldybės gali gauti 10 proc. didesnį finansavimą nei kitos.

Paklaustas, ar dėl Vilniaus ir Trakų rajonams skirto papildomo finansavimo ši 10 proc. riba nebus viršyta, viceministras aiškino, kad „tai yra Vyriausybės sprendimas ir ji gali skirti daugiau nei 10 proc.“.

Dar 332 tūkst. eurų skirta Vilniaus rajono Avižienių seniūnijos Riešės kaimo Riešės gatvei, besijungiančiai su keliu Bendoriai–Riešė–Kalinas, rekonstruoti, 156 tūkst. eurų – Trakų rajono Paluknio kaimo Volfgangų gatvės kapitaliniam remontui.

Politinis lygmuo ir politinis sprendimas

Susisiekimo ministerijos parengtas nutarimo projektas dėl rezervo lėšų perskirstymo suderintas ir priimtas per kelias spalio pabaigos dienas. Vyriausybės posėdyje dėl jo diskusijų nekilo. Ši skuba aiškinta poreikiu iki metų pabaigos spėti panaudoti susikaupusį lėšų likutį ir atlikti darbus.

Rezervas dažniausiai skirstomas politiniu lygmeniu.

Klausiamas, pagal kokius kriterijus buvo atrenkami savivaldybių projektai papildomam finansavimui, J. Narkevičius pasiūlė kalbėtis su V. Kondratovičiumi.

Viceministras nurodė, kad į papildomas lėšas pretenduojančios savivaldybės savo paraiškas turi pateikti Automobilių kelių direkcijai, o Susisiekimo ministerija pagal projektų naudą ir svarbą nusprendžia, kurie iš jų verti papildomo finansavimo.

„Čia jau nėra konkrečios nustatytos tvarkos dėl to likučio, tai bendrai sužiūrima, kas, kur ir, aišku, pagal kriterijus – kad tai būtų naudingas projektas, pagal kitus Vyriausybės nutarimus, paskirstoma“, – BNS aiškino V. Kondratovičius.

Anot jo, skirstant kelių priežiūros rezervo lėšas balų vertinimo sistema netaikoma – „nėra reitingavimo ar konkretaus kriterijaus“.

„Rezervas dažniausiai skirstomas politiniu lygmeniu“, – pridūrė viceministras.

Paklaustas apie ministro J. Narkevičiaus paskyroje minėtus Trakų rajono projektus, V. Kondratovičius svarstė, jog „tai greičiausiai eina pagal tautinių mažumų eilutę“.

Policijos departamentui kitąmet siūloma skirti 32 mln. litų daugiau, o Valstybės saugumo departamentui (VSD) - beveik 20 mln. litų daugiau, nei buvo skirta šiemet.

Kaip nurodoma Finansų ministerijos parengtame institucijoms derinti pateiktame 2014 metų biudžeto projekte, Policijos departamentui kitais metais būtų skirta beveik 662 mln. litų, šiemet Policijos departamento biudžetas siekė apie 630 mln. litų.

VSD kitais metais būtų skirta beveik 81 mln. litų, šiemet VSD biudžetas sudarė beveik 61,5 mln. litų.

Kitais metais numatoma didinti asignavimus ir kitoms teisėsaugos institucijoms. Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) siūloma skirti 22,5 mln.litų (šiemet skirta 19 mln. litų).

Generalinei prokuratūrai siūloma skirti beveik 7 mln. litų daugiau lėšų - 95 mln.litų. Šiemet Generalinės prokuratūros biudžetas siekė apie 88 mln. litų.