2015 m. į valdžią atėjusi valdančioji Lenkijos dešiniojo sparno partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) priėmė prieštaringai vertinamų teismų reformų, kuriomis, partijos teigimu, siekiama kovoti su korupcija.
Tačiau kritikai ir Europos teisminių institucijų atstovai teigia, kad reformos kelia grėsmę teismų nepriklausomumui ir teisinių principų šalyje vykdymui.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pavedė Lenkijos Aukščiausiajam teismui nustatyti, ar naujoji Nacionalinė teisėjų taryba (KRS) bei priežiūros kolegija nėra veikiamos politiškai.
Aukščiausiasis teismas ketvirtadienį pabrėžė, kad negalima garantuoti šių darinių nepriklausomumo.
„Naujoji KRS nesuteikia pakankamai garantijų dėl teisėkūros ir vykdomųjų (politinių) organų nepriklausomumo“, – teigė Aukščiausiojo teismo teisėjas Bohdanas Bieniekas.
KRS vadovas Leszekas Mazuras nesutiko su sprendimu ir teigė, kad „tai nepadarys įtakos KRS veikimui“, o teismų reformoms nepritariantys opozicijos atstovai džiaugėsi dėl nutarimo.
