Šios įmonės, kaip ir anksčiau, tikina negalinčios ir neketinančios to daryti. 

„Priimtas sprendimas su labai aiškiom rekomendacijom visoms sandorių šalims siekiant užtikrinti, jog vykdomi sandoriai nekeltų rizikų ir grėsmių nacionalinio saugumo interesams“, – atsakyme BNS nurodė Vyriausybės spaudos tarnyba, atsakydama į klausimą, ar priimtas komisijos sprendimas dėl „LTG Infra“ sutarčių su „Gargždų geležinkelio ir „LGC Cargo“.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) antrinė įmonė „LTG Infra“ dar pernai gruodį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydama dar kartą įvertinti sutartis su „LGC Cargo“ ir „Gargždų geležinkeliu“ dėl joms skirtų geležinkelių pajėgumų 2021-2022 metų tvarkaraščiui.

Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS patvirtino, kad įmonė gavo komisijos išvadą, tačiau išsamiau jos nekomentavo.

„Tai nieko nekeičia, tai susiję su tuo pačiu „Belaruskalij“, kad nebus „Belarusikalij“ krovinio. Mes vežėjai esam ir liekam, 2021-2022 metų grafike niekas nesikeičia, kaip neturėjom pajėgumų nuo sienos (su Baltarusija – BNS), taip ir neturim, mes jų ir neprašėm, nes nėra susitarimų (su Maskvos ir Minsko geležinkelių institucijomis – BNS). Įdėti tie patys saugikliai dėl „Belaruskalij“, – sakė T. Keršis. 

Pasak jo, „Lietuvos geležinkeliams“ netekus „Belaruskalij“ trąšų ir atsilaisvinus geležinkelių pajėgumams, „LGC Cargo“ kol kas neprašė papildomų, arba paskutinės minutės pajėgumų.

Tai nieko nekeičia, tai susiję su tuo pačiu „Belaruskalij“, kad nebus „Belarusikalij“ krovinio.

„Jeigu turėsime kažkokį variantą, tai, aišku, kreipsimės ir prašysim pajėgumų paskutinės minutės, nes akivaizdu, yra laisvų pajėgumų. Galvoju, kad turėtų duoti, bet kol kas nieko nedarėm dėl to“, – sakė T. Keršis. 

Jo teigimu, „LGC Cargo“ daugiausia gabena krovinius iš Rusijos per Latviją į Lietuvą. Tiek ši įmonė, tiek ir „Gargždų geležinkelis“ neturi galimybių vežti krovinius tranzitu per Lietuvą.    

T. Keršis anksčiau BNS yra sakęs, kad perimti baltarusiškų trąšų gabenimą kliudo dvi techninės kliūtys: informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, be to, tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, kad nėra garantijų, jog baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą sustos „Lietuvos geležinkeliams“ nutraukus sutartį su JAV sankcionuota „Belaruskalij“.  

Pasak jo, Lietuvoje yra apie 10 licencijas turinčių įmonių, kurios teoriškai galėtų perimti „Belaruskalij“ trąšų gabenimą, be to, tai galėtų padaryti ir ekspedijavimo bendrovės.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija svarstė ir „Lietuvos geležinkelių“  prašymus vežti „Belaruskalij“ krovinius pagal įmonių „Lit Salt Trade“, „Belintertrans Baltik“, „Belintertrans“, „Belkali-Migao“ ir „Belorusskaja kalinaja kompanija“ (BKK) paraiškas, tačiau jos sprendimas neskelbiamas.

„Komisija atlieka atskirų „Lietuvos geležinkelių“ pateiktų vežimo organizavimo sutarčių patikros procedūras pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą – konkrečių įmonių nenurodome“, – rašoma BNS atsiųstame Vyriausybės komentare.

LTG sausio pabaigoje pranešė, jog netenkins kitų užsakovų prašymų vežti „Belaruskalij“ krovinius, kol neturės vyriausybinės komisijos išvados.

Iki 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų per metus Klaipėdos uoste iki vasario krovusio Birių krovinių terminalo (BKT) krantinės nuo vasario 10 dienos yra tuščios.

„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį, jis nutrauktas vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.

Tai padaryta pernai gruodį įsigaliojus „Belaruskalij“ paskelbtoms Jungtinių Valstijų sankcijoms.

Kaip skelbia Lietuvos geležinkelių įmonių asociacija (LGĮA), Lietuvos geležinkelio paslaugų bendrovė „LGC Cargo“ 2017 m. pabaigoje gavo licenciją gabenti krovinius Lietuvoje - įmonė planavo vežti krovinius iš NVS į ES šalis, taip pat vykdyti vietinius vežimus Lietuvoje.

Vis dėlto bendrovei vykdyti šią veiklą Susisiekimo ministerijai pavaldi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) leidimo nesuteikė.

„Mūsų nuomone, tokiais Susisiekimo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų veiksmais yra ribojama konkurencija. Kadangi jau tiek laiko viena bendrovė negali imtis krovinių gabenimo veiklos Lietuvoje, nors tai nėra draudžiama ar ribojama įstatymais, esame priversti prašyti pagalbos EK“, - teigė LGĮA direktorius Tomas Keršis.

Bendrovė EK apskundė 4 Lietuvos institucijas: Susisiekimo ministeriją, jai pavaldžią Lietuvos transporto saugos administraciją, geležinkelių infrastruktūros valdytoją „Lietuvos geležinkelius“, rinkos reguliuotoją Ryšių reguliavimo tarnybą.

Pagrindinė skundo esmė, kad buvo 8 mėnesius vilkinamos derybos su infrastruktūros valdytoju.

„Pagrindinė skundo esmė, kad buvo 8 mėnesius vilkinamos derybos su infrastruktūros valdytoju. Iš kitos pusės, Transporto saugos administracijos veiksmai ir perdėti, nepagrįsti reikalavimai lėmė, kad įmonei „LGC Cargo“ nebuvo suteikti infrastruktūros pajėgumai“, - žurnalistams sakė T. Keršis.

Jo teigimu, bendrovė nuolat teikė skundus Ryšių reguliavimo tarnybai, tačiau jie esą buvo nagrinėjami vangiai.

„Eilėje Lietuvos teisės aktų jau yra numatyta, kad visada prioritetą turi įmonė, kuri veža daugiau. Kadangi turime Lietuvoje monopolį, visą laiką daugiau veš „Lietuvos geležinkeliai“. Skundžiame ir Ryšių reguliavimo tarnybos abejingumą. Jai pateikti skundai nuo rugpjūčio mėnesio yra labai vangiai nagrinėjami. Paskutinis skundo punktas - „Lietuvos geležinkelių“ naudojamas kryžminis subsidijavimas. Pajamomis, kurias gauna iš tranzito, jie gali dotuoti kitus pervežimus, o kiti vežėjai tokių sąlygų neturi“, - teigė T. Keršis.

Pasak jo, susidaro įspūdis, kad naujokams galima gabenti krovinius tik ten, kur jų iš viso nėra, - Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad 39 proc. „Lietuvos geležinkelių“ užsakytų geležinkelių infrastruktūros pajėgumų nepanaudojama.

„Rinkoje nėra konkurencijos, todėl infrastruktūra panaudojama neefektyviai. (...) Visi pajėgumai Klaipėdos ir kitomis pagrindinėmis kryptimis oficialiai paskelbti perpildytais, pirmenybę turi tas, kas veža daugiau. Kitaip tariant, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, - įsitikinęs T. Keršis.

T. Keršio teigimu, sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra pasirašyta gruodį.

ELTA kreipėsi dėl komentaro į Susisiekimo ministeriją, tačiau jo dar nesulaukė.

Atsiriboja nuo teiginių apie paramą

Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonės „LGC Cargo“ stebėtojų tarybos pirmininkui, buvusiam Latvijos susisiekimo ministrui Ainarui Šleseriui pareiškus, kad Lietuvos premjeras yra vienintelis politikas Lietuvoje, remiantis „LGC Cargo“ pastangas gauti leidimą vežti krovinius per Lietuvą, Saulius Skvernelis kategoriškai atsiribojo nuo tokio pareiškimo. 

„Premjeras kategoriškai atsiriboja nuo tokių teiginių. Nei jis turėjo kokių nors kontaktų su šia įmone ar jos vadovybe, nei tuo labiau siuntė kažkokius teigiamus signalus“, – BNS sakė premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

A. Šleseris ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje pareiškė, kad S. Skvernelis yra vienintelis politikas Lietuvoje, remiantis „LGC Cargo“.

„Skvernelis yra vienintelis, kuris mus remia. Ir jis tikrai nori pokyčių šioje situacijoje ir mes taip pat remsime jo pastangas“, – teigė A. Šleseris.

BNS surinkti duomenys rodo, kad „LGC Cargo“ per savo akcininkę Latvijoje „Baltic Transit Service“ yra susijusi su „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD).

„LGC Cargo“ valdyboje nuo liepos pabaigos taip dirba buvęs S. Dailydkos pavaduotojas, „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijai vadovavęs Stasys Gudvalis, atleistas 2016-ųjų pabaigoje, taip pat Latvijoje gyvenantis Olafas Vitolas. Tiek S. Dailydka, tiek S. Gudvalis yra ir „LGC Cargo“ akcininkai.

Su S. Dailydka BNS susisiekti nepavyko.

„LGC Cargo“ įsteigė Sergejaus Grečuko valdoma bendrovė „Baltloco“ ir Jungtinėje Karalystėje registruota „LGC Cargo LP“, atstovaujama Belize registruotų įmonių „Actum Holdings“ ir „Actum Management“. Steigimo sutartyje nurodoma, kad abiejų Belizo įmonių vardu veikia Aleksejus Strukovas.

Vienintelis „Baltloco“ akcininkas S. Grečukas iki 2017-ųjų gegužė dirbo bendrovės TMHB (nuo praėjusių metų spalio persivadino į „Railvec“) vadovu. TMHB yra siejama su Rusijos koncerno „Transmashholding“ – portalo 15min.lt duomenimis, per šią įmonę S. Dailydklos vadovaujami „Lietuvos geležinkeliai“ iš Rusijos koncerno įsigydavo lokomotyvų dalis, tam 2012-2013 metais išleidę apie 45 mln. eurų.

Steigimo metu „Baltloco“ įsigijo 90 proc., o „LGC Cargo LP“ - 10 proc. Lietuvos „LGC Cargo“ akcijų. Pastarajai vadovauja Sergejus Gračiovas.

2017-ųjų rugpjūtį vienintele „LGC Cargo“ akcininke tapo „Baltloco“, tačiau šių metų vasarį jos valdomas akcijų paketas jau buvo sumažėjęs iki 34 proc., o po 33 proc. bendrovės akcijų valdė S. Dailydka ir S. Gudvalis. Vėliau per kelis kartus „LGC Cargo“ įstatinis kapitalas buvo padidintas nuo 2,5 tūkst. iki 239,8 tūkst. eurų, o jos akcininkų sąrašą papildė S. Gračiovas ir Latvijos bendrovė „Baltijas tranzita serviss“.

BNS skaičiavimais, šiuo metu „Baltijas tranzita serviss“ valdo 51 proc., „Baltloco“ - 16,5 proc., S. Dailydka ir S. Gudvalis - po 16 proc., o S. Gračiovas - 0,5 proc. „LGC Cargo“ įstatinio kapitalo.