Ministrų kabinetas šį terminą nustatė iki kitų metų birželio 30 dienos. Pagal anksčiau priimtą Vyriausybės nutarimą, prašymus dėl perkeliamojo asmens statuso suteikimo buvo nuspręsta priimti iki šio penktadienio.

Vis dėlto, Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, kadangi Rusija toliau Ukrainoje vykdo karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, naikina gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, asmenų perkėlimo iš Ukrainos į Lietuvą galimybė išlieka aktuali.

2022 metų vasario pabaigoje Rusijai pradėjus invaziją, Lietuva ėmėsi savo piliečių, lietuvių kilmės asmenų, taip pat asmenų, turinčių teisę atkurti Lietuvos pilietybę, jų šeimos narių perkėlimo.

URM duomenimis, perkeliamojo asmens statusas šiuo metu suteiktas 126 asmenims, 12-os prašymai atmesti, du – dar nagrinėjami.

Užsienio reikalų ministerija 66 perkeltiems asmenims yra išmokėjusi 108,6 tūkst. eurų, vidutiniškai 1646 eurus vienam asmeniui, kaip kompensaciją už nepervežtą turtą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Pabėgėlių priėmimo centras iki šių metų gegužės pabaigos sudarė sutartis dėl paramos integracijai teikimo su 102 perkeliamais žmonėmis.

Per šį laikotarpį perkeliamųjų asmenų integracijai sumokėta 155,7 tūkst. eurų – vidutiniškai 1,5 tūkst. eurų vienam asmeniui.

Pasak jo anūkės Fani Thomson (Fani Tomson), A. Jaffee mirė pirmadienį Manhatane dėl daugybinio organų nepakankamumo.

Jis išėjo į pensiją būdamas 99 metų.

A. Jaffee gimė Savanoje Džordžijos valstijoje, augo Lietuvoje, bet karjeros siekė Niujorke, kuriame dirbo nuo 1942 iki 2021 metų.

2016 metais jis buvo įtrauktas Guinnesso (Gineso) rekordų knygą kaip žmogus, kuris ilgiausiai dirbo komiksų dailininku.

„Mad“, ko gero, nebūtų toks išskirtinis, jei A. Jaffee nebūtų pradėjęs bendradarbiauti su juo nuo 1955-ųjų, praėjus vos keleriems metams nuo pirmojo žurnalo numerio pasirodymo. Didžiausias jo indėlis į žurnalą buvo garsioji sulankstoma įklija, kuri angliškai vadinama „Fold-in“. Ji pirmą kartą pasirodė žurnale „Mad“ 1964-aisiais ir išliko jo nuolatine dalimi, kol žurnalas 2019-aisiais faktiškai buvo uždarytas.

Aš taip pripratau prie piešimo ir pažįstu tiek daug žmonių, kurie tuo užsiima, kad nematau jo magijos.

A. Jaffee ne tik satyrizavo kultūrą, bet ir padėjo ją pakeisti. Jis parodijavo tokias būsimus realaus gyvenimo dalykus kaip automatinis pakartotinis telefono numerio rinkimas, kompiuterio rašybos tikrintuvas ir grafičiams atsparus paviršius.

Menas jį gelbėjo vaikystėje, kuri paliko nuolatinį nepasitikėjimą suaugusiaisiais ir autoritetais. Jis gimė Savanoje, bet daugelį metų blaškėsi tarp JAV, kur norėjo gyventi jo tėvas universalinės parduotuvės vadybininkas, ir Lietuvos, į kurią troško grįžti jo motina. Lietuvoje A. Jaffee patyrė skurdą ir patyčias, bet taip pat tobulino savo amatą.

Paauglystėje jis apsigyveno Niujorke ir dėl išskirtinių gabumų buvo iškart priimtas į muzikos ir dailės vidurinę mokyklą. Tarp jo bendraklasių buvo Willas Elderis (Vilas Elderis), būsimasis „Mad“ iliustratorius, ir Harvey Kurtzmannas (Harvis Kurcmanas), būsimasis „Mad“ redaktorius. Tuo tarpu jo motina liko Lietuvoje ir, matyt, žuvo per karą.

A. Jaffee komiksų dailininko karjeros siekė dar prieš įsidarbindamas „Mad“ žurnale. Jis piešė „Timely Comics“, vėliau tapusiai „Marvel Comics“; kelerius metus piešė „New York Herald Tribune“ skydelius „Tall Tales“. Pirmą kartą A. Jaffee prisidėjo prie „Mad“ XX amžiaus šeštojo dešimtmečio viduryje. Jis pasitraukė iš žurnalo, kai iš jo išėjo H. Kurtzmannas, bet 1964 metais grįžo.

„Aš taip pripratau prie piešimo ir pažįstu tiek daug žmonių, kurie tuo užsiima, kad nematau jo magijos, – 2009 metais leidiniui „Graphic NYC“ sakė A. Jaffee. – Jei susimąstytumėte ir pagalvotumėte apie tai, pamatytumėte, kad sėdžiu, kol staiga atsiranda visa didelė žmonių iliustracija. Mane stebina, kai matau, kaip dirba magai, nors ir žinau, kad tai tik triukai. Galite įsivaizduoti, ką kas nors galvoja, kai mato žmogų, piešiantį tik pieštuku, ir tai nėra triukas. Tai labai įspūdinga.“

Lietuviška kilmė

Mergina pasakoja, kad pirmą kartą Lietuvoje ji apsilankė dar vaikystėje, būdama trejų. Čia gimė jos senelis, kuris į gimtinę iš Rusijos vykdavo kasmet. Būtent dėl senelio pasakojimų Dianai Lietuva tapo šalimi, į kurią norėjosi sugrįžti, prisiminti savo šaknis.

"Savo namuose senelis turėjo Lietuvos vėliavą, daug knygų lietuvių kalba. Svetainėje ant sienos kabėjo Gedimino pilies paveikslas – dabar šį jo palikimą paveldėjau aš. Užaugau trokšdama vėl aplankyti šį paslaptingą kraštą, kuris iš senelio pasakojimų man atrodė kaip pasakų šalis", – paaiškina D.Žukauskaitė, kuriai šis apsilankymas Lietuvoje jau ketvirtas.

Savotišku priminimu apie lietuvišką kilmę tapo ir Dianos pavardė, kuri Rusijoje skambėjo itin egzotiškai. Draugai ir mokytojai mokykloje įžvelgė panašumą su kita lietuvių kilmės ruse: garsiąja dainininke Kristina Orbakaite. Studentė prisipažįsta, kad būdama maža ir ji pati save vadindavo Orbakaite, nes "Žukauskaitę" ištarti teisingai vaikystėje buvo nemenkas iššūkis.

"Čia viskas kitaip"

Į Lietuvą Diana sugrįžo jau suaugusi – pirmiausia norėdama susitikti su giminėmis Vilniuje ir Palangoje. Čia ji sakosi išsyk supratusi, kad jos senelis buvo tikras lietuvis: bendraudama su žmonėmis ji atpažino jo būdo bruožus, ramumą ir neskubumą, kuris nebūdingas gyvenantiems Rusijoje.

"Čia visiškai kitaip nei Maskvoje, kur gyvenu dabar, arba mažame Rusijos miestelyje, kuriame gyvenau vaikystėje. Gyvenimo tempas, ritmas kitoks: ir žmonės ramesni, skiria daugiau laiko pomėgiams, įvairiai veiklai. Lietuvoje tiek daug gamtos – man atrodo, ji žmones ir nuramina", – samprotauja pašnekovė.

Nauji atradimai

Maskvos universitete rusų kalbos bakalauro studijas baigusi D.Žukauskaitė dabar svarsto galimybę rinktis magistrantūrą Lietuvoje. Mergina jau mokosi ir lietuvių kalbos, kuri nelengva, ypač dėl linksniavimo – tačiau susikalbėti ir pagelbėti duoną perkančioms senutėms parduotuvėje ji jau gali.

Lietuvoje svetingu priėmimu džiaugiasi ne tik pati Diana, bet ir jos beveik bendraamžė sesė, kuri taip pat planuoja likti studijuoti Lietuvoje ir jau mokosi lietuvių kalbos. Lietuvoje gyvena ir Dianos dėdė – čia jis dirba operatoriumi. Vienas iš jo nufilmuotų serialų buvo "Laisvės kaina. Savanoriai", pasakojantis apie tarpukario Lietuvą.

"Rusiją ir Lietuvą sieja bendra istorija, todėl šį tą atsimenu iš paskaitų Maskvoje, tačiau buvo įdomu atrasti istoriją pačios Lietuvos akimis. Mačiau filmą "Emilija iš Laisvės alėjos", kuris pasakoja apie protestus 1972-aisiais. Šitų dalykų Rusijos vadovėliuose nėra. Kol kas sužinojau ne tiek ir daug, bet atrandu vis daugiau ir daugiau", – pasakoja D.Žukauskaitė.

Troškau atrasti šią vietą, jaučiau, kad Lietuva yra dalis manęs – juk tai liudija ir mano pavardė.

Išbandė ir virtuvę

Mokytis lietuvių kalbos Diana pradėjo dar Rusijoje, Maskvos universiteto Baltistikos centre, kuris artimai bendradarbiauja su Lietuvos ambasada. Istoriniame ambasados pastate, lietuvių poeto, diplomato Jurgio Baltrušaičio namuose, maskviečiai gali dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose, skirtuose Lietuvai: susipažinti su šalies istorija, lietuviškais tautiniais drabužiais, tautosaka.

Baltistikos centre D.Žukauskaitė sužinojo apie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamus Lietuvių kalbos ir kultūros kursus – vasaros mokyklos ("Baltic Summer University") dalį. Į Kauną ir Vilnių sugužėję per 150 studentų iš viso pasaulio šioje vasaros mokykloje gali gilinti žinias įvairiose srityse ir susipažinti su Lietuva: klausytis paskaitų, mokytis kalbos, keliauti po įvairias šalies vietoves, ragauti lietuviškų patiekalų, dainuoti lietuviškas dainas.

"Lietuviška virtuvė yra labai sunki, bet bulviniai blynai su grietine man patinka. Atsimenu, kad dar vaikystėje senelė virdavo cepelinus, gamindavo šaltibarščius. Domėjausi ir lietuviška muzika – pirmoji atlikėja, kurią atradau, buvo Alina Orlova. Bet iš tiesų Lietuvą ir jos kultūrą atradau tik tada, kai čia apsilankiau", – atvirauja D.Žukauskaitė.

Noras pažinti save

Kalbėdama apie svarbiausias priežastis, patraukusias ją Lietuvos link, Diana nepamiršta akcentuoti stipraus šeimos palaikymo – ir pačių giminių, gyvenančių Vilniuje ir Palangoje. Tačiau labiausiai čia ją atvedė noras pažinti save.

"Troškau atrasti šią vietą, jaučiau, kad Lietuva yra dalis manęs – juk tai liudija ir mano pavardė. Tad panorau išbandyti save Lietuvoje, patikrinti, ar šis kraštas tikrai yra mano žemė. Noriu pajausti, ką reiškia būti lietuve", – paaiškina studentė, kurią Lietuvoje praeiviai jau ne kartą spėjo palaikyti savo tautiete.

VDU Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose kartu su kitais studentais D.Žukauskaitė leidosi į Lietuvos atradimo kelionę – mėnesio trukmės programoje dalyviai mokėsi lietuvių kalbos, gėrėjosi lietuviška gamta, lankėsi miestuose ir miesteliuose, atrado turtingą šalies istoriją ir šiandieninį jos vaidmenį Europoje.

Vyriausybė ketina skirti beveik 85 tūkst. eurų iš Ukrainos į Lietuvą parsivežtų Lietuvos piliečių, lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimų integracijai, kelionės išlaidoms į Lietuvą apmokėti, dokumentų tvarkymui.

Nutarimo projektu perkeltinų asmenų integracijai siūloma skirti 65,7 tūkst. eurų - jie būtų pervesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Užsienio reikalų ministerijai ketinama skirti 15 tūkst. eurų perkeltinų asmenų kelionės išlaidoms ir sveikatos draudimui padengti, o Vidaus reikalų ministerijai - 4,5 tūkst. eurų valstybės rinkliavoms už atvykimo dokumentų ir teisinį statusą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų tvarkymą bei išdavimą.

Dar tūkstantį eurų siūloma skirti Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrui „Dainava“, įsikūrusiam Druskininkuose.

Visos lėšos būtų skiriamos iš Vyriausybės rezervo fondo.

Vyriausybė apgyvendinti Lietuvoje nuo karo kenčiančius lietuvių kilmės ukrainiečius iš Donecko ir Luhansko sričių bei Rusijos aneksuoto Krymo nusprendė liepos pabaigoje.

Šiuo metu apie norą būti parvežtais į Lietuvą yra pareiškę 58 asmenys, 11 jų - jau atvežti į Lietuvą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo konflikto Ukrainoje pradžios į Lietuvą savarankiškai persikėlė maždaug 150 žmonių.

Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.

Į Lietuvą trečiadienį atvyko trečioji lietuviškų šaknų turinti šeima iš Ukrainos.

„Atvažiavo patys autobusu, jie jau Lietuvoje“, - BNS sakė vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.

Iš Donecko atvykęs tėvas, duktė ir kartu atvykusi dar viena jų šeimos narė laikinai apsigyvens Rukloje.

Pirmoji šeima - prieš 30 metų iš Lietuvos išvykusi moteris, jos dukra su vyru ir trimis mažamečiais vaikais - iš karo nualintos Rytų Ukrainos į Lietuvą atvyko prieš dvi savaites. Jie įsikūrė Druskininkų poilsio namuose „Dainava“. Šios savaitės pradžioje atvyko ir antroji trijų asmenų šeima - tėvas motina ir jų sūnus. Jie savo automobiliu atvažiavo į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, kur įsikurs laikinai.

Visos trys šeimos jau netrukus bus apgyvendintos Vilniuje, savivaldybės butuose - renkant gyvenamąją vietą bus atsižvelgiama į jų pageidavimus, BNS sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

E.Jankevičiaus duomenimis, iš viso persikelti į Lietuvą pageidavimą yra pareiškusios 12 šeimų, kuriose yra per 50 lietuvių kilmės ukrainiečių ir jų artimųjų.

Vyriausybė apgyvendinti Lietuvoje nuo karo kenčiančius lietuvių kilmės ukrainiečius iš Donecko ir Luhansko sričių bei Rusijos aneksuoto Krymo nusprendė liepos pabaigoje.

Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.

Pirmadienį iš Ukrainos į Lietuvą gyventi atvyko antroji lietuviškų šaknų turinti šeima.

Trijų asmenų šeima - tėvas, motina ir jų sūnus - automobiliu atvyko iš Donecko srities. Laikinai ji įsikurs Ruklos pabėgėlių priėmimo centre, vėliau turėtų būti perkelta į Vilnių.

„Jie atvažiavę, jau Lietuvoje“, - BNS sakė šio centro Rukloje direktorius Robertas Mikulėnas.

Pirmoji šeima iš karo draskomos Rytų Ukrainos į Lietuvą atvyko prieš pusantros savaitės. Ji įsikūrė Druskininkų poilsio namuose „Dainava“, tikimasi po mėnesio ją perkraustyti į socialinį būstą sostinėje.

Naujausiais Užsienio reikalų ministerijos (URM) duomenimis, iš viso persikelti į Lietuvą yra pareiškę pageidavimą apie 50 lietuvių kilmės ukrainiečių ir jų šeimų narių.

Vyriausybė apgyvendinti Lietuvoje nuo karo kenčiančius lietuvių kilmės ukrainiečius iš Donecko ir Luhansko sričių bei Rusijos aneksuoto Krymo nusprendė liepos pabaigoje.

Iš viso Ukrainoje yra apie 10 tūkst. lietuvių kilmės asmenų. Oficialiai registruotų Lietuvos piliečių yra apie 1,5 tūkstančio.

Karo nuniokotoje Ukrainos Donecko srityje – vis mažiau vilties, kad čia dar likę gyventojai greitai sulauks taikos. Žmonės iš karo zonos bėga, kur tik gali. Tarp jų – ir lietuvių kilmės asmenys, kuriems mūsų šalies vyriausybė suteikė galimybes sugrįžti į tėvynę – rasti čia ramybę ir tinkamas gyvenimo sąlygas bei darbą. Ketvirtadienį į Vilnių atskrido pirmoji lietuviškų šaknų turinti šešių asmenų šeima.

„Mūsų tautiečių išvykimas į Lietuvą prasidėjo sklandžiai, ir mes jį tęsime. Planuojame, kad kitą šeimą iš Kijevo išlydėsime rugsėjo pirmoje pusėje. Šiuo metu ambasadoje yra užsiregistravę penkiasdešimt iš Lietuvos kilusių asmenų, norinčių su šeimomis išvykti į mūsų šalį, bet neatmetame galimybės, kad jų bus dar daugiau“, – LRT.lt sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis.   

Anot jo, Donecko ir Luhansko srityse karo veiksmai niekada nebuvo nurimę, todėl ten gyvenantys žmonės nuolatos patiria grėsmę gyvybei. Ne visi lietuviai, pareiškę norą sugrįžti į Lietuvą, šiuo metu gyvena karo zonoje. Dalis jų, prasidėjus intensyviems karo veiksmams, pasitraukė į Ukrainos valdomas teritorijas.

Lietuvą ketvirtadienį laimingai pasiekusi šeima išvyko iš Donecko srityje esančios Makejevkos. Karui prasidėjus, trys suaugę šeimos nariai su trimis mažamečiais vaikais buvo pasitraukę iš karo nuniokoto miesto. „Stengsimės iš karo zonos į Lietuvą išsiųsti kuo daugiau lietuvių, o vyriausybė yra pažadėjusi jiems padėti“, – teigia M. Janukonis.

„Palikti šalį ir namus, kuriuose daug metų gyvenai, palikti viską, kas buvo užgyventa, iš tikrųjų yra didžiulis iššūkis. Bet žmonės tam ryžtasi, tiesiog saugodami savo ir savo artimųjų gyvybę“, – sako vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus, ketvirtadienį sutikęs Vilniaus oro uoste pirmąją lietuvių pabėgėlių šeimą iš Ukrainos.

Jauna šeima Viktorija ir Kirilas Ignatenkos su trimis vaikais, iš kurių vienam vos vieneri metukai, ir jų senelė  Julija Kornylova, kilusi iš Marijampolės, mėnesį gyvens Druskininkų „Draugystės“ sanatorijoje, o vėliau šeimai bus suteiktas socialinis butas Vilniuje. Pačiame artimiausiame miesto tarybos posėdyje dėl to bus priimamas sprendimas.

„Kol pabėgėliai iš Ukrainos integruosis į visuomenę, valstybė per Socialinės apsaugos ir darbo bei Užsienio reikalų ministerijas skirs jiems paramą. J. Kornylova turi Lietuvos pilietybę ir galiojantį mūsų šalies pasą, o jos dukra su šeima turi Ukrainos asmens dokumentus“, – pažymi R. Vaitkus.

Lietuvos diplomatai, nuolatos sekantys įvykius Ukrainos karo zonoje, LRT.lt pasakoja, kad greičiausiai Kremlius sieks Ukrainą laikyti nuolatinėje įtampoje, kurs vietinę armiją, tieks jai techniką, siųs geriausius karo instruktorius.

Neatmetama galimybė, jog taip Rusija stengsis imituoti pilietinį karą. Karo veiksmuose nedalyvaujantys Ukrainos gyventojai išvažiuoja į kitas šalies vietas, ieško galimybių susirasti darbą Rusijoje arba Europos Sąjungoje.

Tačiau iš buvusių maždaug 7 mln. Donecko srities gyventojų šiuo metu joje yra dar likę apie 3 mln. žmonių.

Paskutinėmis Lenkijos prezidento kadencijos dienomis Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis) padovanojo Lietuvai dokumentų, susijusių su savo senelių žemėmis Aukštaitijoje, ir Žemaitijoje gyvenusio lenkų menininko kūrinių.

„Tai yra žemėlapių, dvarų planų arba jų kopijų rinkinys“, - BNS pirmadienį sakė Lietuvos ambasados Lenkijoje antrasis sekretorius Minijus Samuila.

Pasak jo, tarp dovanotų dokumentų taip pat yra B.Komorowskio prosenelių nuotrauka, reklamos iš Kavoliškio dvare netoli Rokiškio veikusio saldumynų fabriko.

B.Komorowskis taip pat perdavė Lietuvai Žemaitijoje gyvenusio grafiko Jozefo Perkowskio (Juzefo Perkovskio) piešinių. Šiuos darbus B.Komorowskis perdavė Lietuvos ambasadoriui per susitikimą prieš kadencijos pabaigą, sakė M.Samuila.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, tarp eksponatų – Kavoliškio dvaro (XVIII–XX a. priklausiusio B.Komorowskio protėviams) plano, sudaryto 1800 metais kopija, Kavoliškio dvaro nuotrauka, dvaro Kurmenėje (Latvija) nuotrauka, 1897 metų Rusijos štabo žemėlapis, apimantis vietoves, kuriose Komorowskių šeima turėjo dvarų. Į žemėlapį įtrauktos Kavoliškės, Ratkūnai, Panemunis.

Rinkinyje – ir paties prezidento plunksnai priklausanti knyga „Paprastas lenkiškas likimas“, kurioje aprašytos Komorowskių šeimos lietuviškos šaknys.

„Prezidento B.Komorowskio dovana Lietuvai simbolizuoja ypač glaudžius dviejų tautų istorinius ryšius. Geriau pažindami mūsų bendrą praeitį, galėsime dar labiau branginti ir puoselėti šiandieną Lietuvą ir Lenkiją siejančią strateginę draugystę. Užsienio reikalų ministerija ketina šiuos vertingus istorinius daiktus perduoti Rokiškio krašto muziejui, o Jozefo Perkowskio piešinius – muziejui Žemaitijoje“, – pranešime spaudai teigė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

B.Komorowskio tėvai Zygmuntas Leonas Komorowskis ir motina Jadwiga Komorowska yra kilę iš Aukštaitijos. 2005 metais Varšuvoje išleistoje politiko knygoje „Dešine puse. Gyvenimas, politika, anekdotas“ (Prawą strona. Zycie, polityka, anegdota) yra nuotrauka, kurioje pavaizduotas B.Komorowskio senelis Juliuszas Komorowskis (Julius Komorovskis), sėdintis Rokiškio rajone buvusio Kovališkio dvaro terasoje.

B.Komorowskis pralaimėjo šiemet vykusius prezidento rinkimus opozicijos kandidatui Andrzejui Dudai (Andžejui Duda). Naujojo Lenkijos vadovo inauguracija įvyko praėjusią savaitę.

Išeiviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai, studijuojantys Lietuvos aukštosiose mokyklose, gali gauti paramą studijoms.

Jie per šią savaitę turi pateikti paraiškas dėl tokios paramos, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Išeiviai ir lietuvių kilmės užsieniečiai gali pretenduoti į dviejų rūšių paramą: stipendiją ir vienkartinę socialinę išmoką.

Stipendijos dydis – 390 litų per mėnesį. Ji skiriama vienam semestrui konkursinės eilės tvarka ir išmokama kas mėnesį.

Socialinė išmoka – nuo 700 iki 1100 litų – skiriama įvertinus pretenduojančio gauti paramą asmens socialinę padėtį.