Lietuviško ūkio kokybė | kl.lt

Kauniečių prieš šventes laukia ūkininkų turgeliai 15

Kauniečių prieš šventes laukia ūkininkų turgeliai 15
Turgeliai – traukos vieta

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus teigimu, mobiliųjų ūkininkų turgelių veikla prasidėjo prieš penkiolika metų ir jau turi susiformavusių veiklos tradicijų visoje Lietuvoje, taip pat ir Kaune. Turgeliai – ypač patogi vieta apsipirkti prieš šventes, nes ūkininkai papildo vienas kito asortimentą ir vartotojai tikrai turi iš ko rinktis, o ūkininkų produkciją vertina dėl aukštos kokybės.

Negana to, jau tapo tradicija, kad prieš didžiąsias metų šventes kooperatyvo nariai – smulkūs ūkininkų cechai, patys ūkininkai ir smulkieji gamintojai – stengiasi pasiūlyti pirkėjams kuo platesnį ir įdomesnį asortimentą.

Kauniečiams patogu, kad skirtingomis savaitės dienomis ūkininkai pirkėjų laukia skirtingose Kauno vietose, tad apsipirkti galima ten, kur patogu ir kada patogu.

Mindaugas Maciulevičius: iki Kalėdų ir Naujųjų Metų sutikimo šventės dar yra šiek tiek laiko, tad esu tikras, kad įvertinsite mūsų ūkininkų pastangas suteikti jums pakilią nuotaiką per šventes. Partnerio nuotr.

„Mes labai džiaugiamės, kad pavyksta atgaivinti tradiciją suburti ūkininkus prie Kauno „Akropolio“ – penktadieniais ūkininkai prekiauja ne tik Griunvaldo gatvėje, bet ir gatvelėje prie Griunvaldo įėjimo. Tai leidžia pakviesti dar daugiau ūkininkų ir praplėsti asortimentą. Prieš pusmetį prie Kauno „Akropolio“ atgijusį ūkininkų turgelį klientai jau ne tik atrado, bet ir pamilo“, – sakė M. Maciulevičius.

Partnerio nuotr.

Antradieniais ūkininkai susirenka tradicinėje senojo turgaus vietoje, akmenimis grįstoje aikštėje Panemunėje, Vaidoto g. 80.

„Atgaivinome senojo turgaus tradiciją ir turgus ten vyksta jau penkiolika metų“, – sakė pašnekovas.

Tradicija jau tapo ir trečiadieniais vykstantis ūkininkų turgus Žemaičių plente, prie parduotuvės „Iki“ – čia dažniausiai užsuka Šilainių mikrorajono gyventojai.

Dainavos mikrorajono gyventojai žino, kad didelį turgų, kur savo produkcija prekiauja ūkininkai, ketvirtadieniais gali aplankyti prie „Saulėtekio“, V. Krėvės pr. 97, kitoje gatvės pusėje.

Šeštadienį kauniečių laukia, kooperatyvo vadovo teigimu, tikras perlas – ūkininkų turgus Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje. Čia – didelės ir gražios erdvės, tad suvažiuoja tikrai daug ūkininkų. Aikštėje ne tik prekiaujama, bet ir organizuojamos įvairios šventės, tad šis ūkininkų turgelis jau yra tapęs bendruomenės traukos vieta.

Partnerio nuotr.

„Esame labai dėkingi Kauno savivaldybei, kad tokiose vietose galime rengti ūkininkų turgelius, nes tai naudinga ir bendruomenei, ir savivaldybei, ir ūkininkams“, – teigė pašnekovas.

M. Maciulevičiaus minėtose vietose prekiauja daugiausia ūkininkų, tad galima rasti ir didžiausią jų produkcijos asortimentą. Tačiau kauniečių patogumui skirtingose miesto vietose vyksta ir mažesnių turgelių. Informaciją, kur ir kada, kiekvienas gali rasti svetainėje www.mobilusturgelis.lt.

Partnerio nuotr.

Yra iš ko rinktis

Apsilankius mobiliame turgelyje, vaišių stalą tikrai galima praturtinti ypatingesniais produktais. Sertifikuoti Lietuvos mėsos augintojų ūkiai į turgelius atveža šviežios jautienos, kiaulienos, paukštienos. Turgeliuose platus ir įvairios paukštienos asortimentas: antiena, žąsiena, kalakutiena, vištiena. Paukščiai ūkininkų užauginti lesinant natūraliais pašarais, tad ir skonis tokios paukštienos visiškai kitoks nei pirktos parduotuvėje.

Partnerio nuotr.

Turgeliuose rasite ir išskirtinio skonio rūkytų dešrų ir kitų mėsos gaminių, būdingų tam tikriems regionams. Šiuose gaminiuose tikrai nėra mėsos pakaitalų. Mėsos gaminių asortimentą ūkininkai prieš šventes paįvairina, kad pirkėjai turėtų iš ko rinktis šventiniam stalui. Šaltiena, žlėgtainiai, vyniotiniai ir kiti šventiniam stalui puikiai tinkantys produktai paruošti taip, kaip nuo seno juos ruošė mūsų močiutės.

Partnerio nuotr.

Į turgelius savo gaminamos rūkytos produkcijos atveža žuvies perdirbimo cechai, turintys tautinio paveldo sertifikatus. Jie siūlo įvairiausių žuvies gaminių, pagal autentišką receptūrą paruoštos silkės, kokios niekur kitur nerasite.

„Ne kartą teko girdėti klientus giriant, kad ūkininkų turgelyje pirktos silkės – pačios riebiausios ir sultingiausios. Jos sūdomos pagal senąsias tradicijas, nenaudojant jokios rūgšties ar cheminių medžiagų. Tai natūralus produktas, išlaikęs visas naudingąsias savybes, ne tik papuošiantis šventinį stalą, bet ir skanus, naudingas sveikatai“, – sakė M. Maciulevičius.

Ir vaišėms, ir dovanoms

O kur dar įvairiausi pieno, duonos gaminiai, vaisiai, daržovės. Duonos kepėjai atveža tradicinės duonos iš natūralaus raugo, kepamos jau daugybę metų, ir gausybę konditerijos gaminių. Labai populiarus kepinys – „Šimtalapis“, klientų mėgstami ir šakočiai, gausus pasirinkimas ir kitokių pyragų, sausainių ir saldumynų.

Partnerio nuotr.

Mobiliuosiuose turgeliuose prekiauja nemažai ūkininkų, raugiančių daržoves, gaminančių įvairius daržovių mišinius. Ūkininkai prekiauja ir Lietuvoje augintų vaisių ir daržovių sultimis, įvairiais kitais produktais. Atvažiuoja obuolių augintojai ir atveža įvairių veislių obuolių, tad kiekvienas gali pasirinkti pagal savo skonį – kas nori saldesnių, kas rūgštesnių, kas šventiniam stalui, o kas pyragams kepti.

Partnerio nuotr.

„Ūkininkų turgelis – vieta, kur atėjęs tikrai gali nusipirkti to, kas šventes padarys dar šventiškesnes. O jei nespėjote visiems nupirkti dovanų – tikrai rasite savo artimiausiems žmonėms šiltą, jaukią, skanią, o gal sveikatą gerinančią dovaną“, – sakė M. Maciulevičius.
Dovanomis artimiesiems pasirūpinkite iš anksto 1

Dovanomis artimiesiems pasirūpinkite iš anksto 1
Daug dėmesio šventėms

„Ūkininkų turgelių veiklą pradėjome prieš keturiolika metų. Nuo to laiko per visas šventes ant mano šeimos stalo – tik iš ūkininkų pirkti gaminiai, nė karto nenusivyliau“, – sakė kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.

Jo teigimu, šiais metais kooperatyvo nariai – smulkūs ūkininkų cechai, ūkininkai ir smulkieji gamintojai – itin daug dėmesio skiria šventinėms dovanoms ir stengiasi pasiūlyti pirkėjams kuo platesnį ir įdomesnį asortimentą.

„Jeigu jau dovanojame, tai dovanokime iš širdies, pavyzdžiui, sveikatą. Juk dažniausiai mūsų artimiesiems nereikia dar vieno televizoriaus ar kažkokio DVD. Tačiau, kai įteiki sveikatinimo dovaną, žinai, kad tai bus naudinga“, – sakė kooperatyvo vadovas.

Rezultatas: žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas M. Maciulevičius džiaugiasi, kad vis daugiau vartotojų teikia pirmenybę ūkininkų teikiamai produkcijai./ Regimanto Zakšensko nuotr.

Jo teigimu, ūkininkų turgeliuose galima įsigyti įvairaus medaus, vaistažolių arbatų mišinių, kurie, kaip jau įrodyta, padeda gydytis ir pasveikti, ar įvairiausių aliejų, kurie turi daug sveikatinamųjų savybių. Lietuvos klimato sąlygos labai palankios aliejinėms kultūroms auginti, Lietuvoje augančių linų sėmenys, moksliškai įrodyta, turi labai daug omega-3 rūgščių, tad iš lietuviškų sėmenų išspaustas aliejus yra puikus natūralus mūsų mitybos papildas. Ne vienas aliejaus spaudėjas turgeliuose siūlo savo produkcijos – galima pasirinkti pagal poreikį, skonines savybes, kainą ir kt.

Vaišių stalui

Jau sukate galą, ką patieksite ant šventinio stalo? Turgelyje išsirinksite ypatingų produktų. Čia didelis paukštienos – antienos, žąsienos, kalakutienos, vištienos – pasirinkimas. Paukščiai maitinami natūraliais pašarais, tad ir mėsos skonis kitoks. Tik, norint nusipirkti jos šventėms, reikia iš anksto susitarti su ūkininkais, rezervuoti.

Turgeliuose galima rasti didelį šviežių žuvų asortimentą ir su pardavėjais susitarus iš anksto užsisakyti pageidaujamos žuvies šventėms. Dar siūloma įvairiausių mėsos, pieno, duonos gaminių, daržovių, mišrainių. Turgeliuose prekiauja nemažai ūkininkų, rauginančių daržoves, gaminančių įvairius daržovių mišinius.

Prekiaujama čia ir konditerijos, duonos gaminiais. Labai populiarus kepinys „Šimtalapis“ kasmet prieš Kalėdas išgraibstomas. Mėgstami ir šakočiai, kuriuos ūkininkai gali net žalios spalvos iškepti. Šių gaminių galiojimas yra gana ilgas, tad geriau užsisakyti iš anksto ir žinoti, kad šventėms skanumynų tikrai turėsite.

Galima rasti produktų, kurių negamina nė vienas stambus gamintojas: atnešęs tokių dovanų, tikrai nudžiuginsi savo artimąjį.

„Turgelis ne ta vieta, kur ateisi ir nusipirksi kompiuterį, keptuvę ar pašluostę, bet čia tikrai gali nupirkti savo artimiausiems žmonėms šiltą, sveikatinimo dovaną. Su ūkininkais galima iš anksto sutarti, kad produktai būtų patiekti kaip dovana. Nepatingėkite skirti daugiau laiko, ūkininkai jums tikrai pagelbės“, – kvietė M. Maciulevičius.

Ūkininkai gali sudėti jūsų užsakymą į specialias dovanų dėžutes. Iš anksto sutarus ir suderinus, kai kurie gali paruošti ir rinkinius šventinėje pintinėje.

Tiesa, dažnas lietuvis daro klaidą – pamato, kad turgelyje yra, ir galvoja: kai reikės, tada ir nusipirks. Tačiau prieš šventes atvažiuoja ir nusivilia pamatęs, kad nieko nelikę. „Mes to nusivylimo norime išvengti, todėl akcentuojame, kad nesame maisto pramonės įmonės, kažką masiškai gaminančios. Pirkėjams reikia iš anksto planuoti ir užsakyti – atvažiavus paskutinę minutę, teks tenkintis tuo, kas liko. Manau, mūsų artimieji verti daugiau meilės“, – ragino kooperatyvo vadovas.

Yra, iš ko rinktis

Tie, kurie lankosi ūkininkų prekybos vietose, žino, kad užsukti čia reikėtų nuo ankstyvo ryto iki maždaug 13–14 val., nes vėliau ūkininkai išsivažinėja. Dirbantys žmonės turgelyje gali apsilankyti šeštadieniais. Kiekvienas turgelis yra unikalus, nes viename prekiauja vieni gamintojai, kitame – kiti. Tad, norint įvairesnių prekių, reikėtų apsilankyti keliose vietose.

„Maximos“ parduotuvių skyriuje „Linkėjimai iš kaimo“ originalios ūkininkų produkcijos galima rasti septynias dienas per savaitę nuo ryto iki vakaro.

„Nemažai žmonių neturi laiko eiti į turgelius, tačiau jie gali bet kada rasti mūsų ženklu – obuoliuku su trispalve – pažymėtos ūkininkų produkcijos parduotuvėse“, – sakė M. Maciulevičius.

Dovanoms puikiai tiks „Šerkšno medaus“ siūlomi medaus mišiniai su liofilizuotais vaisiais ar uogomis, riešutais, gavę parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ apdovanojimą. Gamintojas stengiasi patiekti pirkėjui gerą produktą gražioje pakuotėje ir įtikti kiekvieno skoniui.

Patraukliai atrodo ūkininkų paruošti įvairių rūkytų mėsyčių rinkiniai – ir dovana graži, ir švenčių stalui tinka. Yra ūkininkų, kurie verda skanias uogienes. Čia pat galima įsigyti imbierinių meduolių. Patraukliai atrodo rinkinys „Kalėdos kaime“, kuriame – ir riešutai, ir obuolių sūris, ir džiovinti vaisiai. O kur dar visi kiti kepiniai, įvairiausios arbatos, skanumynai...

„Siūlome tikrai didelį asortimentą, kuris yra ir inovatyvus, ir įdomus. Pas mus galima rasti produktų, kurių negamina nė vienas stambus gamintojas: atnešęs tokių dovanų, tikrai nudžiuginsi savo artimąjį“, – įsitikinęs M. Maciulevičius.

Jo manymu, labai nuoširdus dovanų ieškotojas galėtų apsilankyti ir mobiliajame ūkininkų turgelyje, ir „Maximos“ parduotuvių skyriuje „Linkėjimai iš kaimo“ir išsirinkti priimtiniausius, tinkamiausius ūkininkų gaminius. Tačiau, jeigu ir tai dėl užimtumo nepavyksta, ūkininkų produkcijos galima rasti ir internetinės prekybos platformoje „Barbora“.

„Esame tam, kad galėtume aprūpinti miestiečius ir šventiniu laikotarpiu, o ne tik kasdien, – sako kooperatyvo vadovas. – Iki Kalėdų dar yra laiko, tad esu tikras, kad įvertinsite mūsų ūkininkų pastangas suteikti jums ir jūsų artimiesiems daugiau džiaugsmo per šventes.“

„Lietuviško ūkio kokybė“

• Kooperatyvas vienija daugiau nei 500 Lietuvos žemdirbių, ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų.

• Aštuoniolikai skyrių „Linkėjimai iš kaimo“ „Maximos“ parduotuvėse savo produkciją tiekia apie 40 gamintojų.

• Mobiliųjų ūkininkų turgelių vien Vilniuje per savaitę būna 25, Kaune – 13, Klaipėdoje – 4, Šiauliuose – 2, Palangoje – 1.

• Informaciją, kuriomis savaitės dienomis ir kur jie vyksta, galima rasti interneto svetainėje www.mobilusturgelis.lt.
Mažųjų ūkių gėrybės „Maximos“ lentynose neužsiguli 6

Mažųjų ūkių gėrybės „Maximos“ lentynose neužsiguli 6
Galimybės mažiesiems

Daugiau kaip prieš dešimtmetį mažieji ūkiai suvienijo jėgas ir ėmė kartu prekiauti savo gėrybėmis turgeliuose. Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius sako, kad būtent vienybė padėjo sustiprėti ūkininkams, kurie atkūrę senąsias receptūras, gamina unikalius produktus, augina sveikas daržoves, vaisius, uogas. „Kai susibūrėme ir pradėjome sėkmingai kartu dirbti, gana greitai sulaukėme „Maxima“ tinklo pasiūlymo ateiti į jų parduotuves. Prisipažinsiu, buvo šiek tiek neramu, svarstėme, ar sugebėsime tenkinti didelio rinkos žaidėjo lūkesčius, nes mūsų išskirtinumas yra nedidelės apimties gamyba“, – pasakojo M. Maciulevičius.

Visgi ūkininkų kooperacija, vienas kito palaikymas davė puikių rezultatų. „Jautėme, kad esame vertinami ir greitai radome visus tenkinančius sprendimus. Bendradarbiavimas su „Maxima“ parodė, kad ir mažas šeimos ūkis gali puikiai tiekti produkciją didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui“, – tikina kooperatyvo vadovas.

Bendradarbiavimas su „Maxima“ parodė, kad ir mažas šeimos ūkis gali puikiai tiekti produkciją didžiausiam Lietuvos prekybos tinklui.

Kai kurie ūkininkai gretai pamatė galimybes plėsti gamybą ir išaugti iki tokio dydžio, kad tapo savarankiškais „Maxima“ tinklo tiekėjais.

Gausus pasirinkimas

M. Maciulevičius pabrėžė, kad smulkieji ūkiai atėję į „Maximos“ prekybos tinklą, ėmė sparčiai plėsti asortimentą, tobulinti receptūras.

„Patys ūkininkai ir gamintojai, jausdami savo produkcijos paklausos augimą, stengiasi dar labiau – plečia asortimentą ir tobulėja. Dauguma ūkininkų savo prekes parduoda lokaliai – vietiniuose turguose ar mobiliuosiuose turgeliuose, tačiau dabar jiems atsiveria naujos rinkos, didesnės pardavimo ir žinomumo galimybės“, – pažymi M. Maciulevičius.

„Maximos“ nuotr.

Jo teigimu, „Linkėjimų iš kaimo“ produkcijos išskirtinumas yra šviežumas. „Ūkininkų gaminamos produkcijos kelias yra labai trumpas – kiekvieną rytą patys ūkininkai atveža užsakytas prekes į „Maximą“ ir jas palieka „Linkėjimų iš kaimo“ skyreliuose. Taip mes galime tiekti net šviežią pieną, kurio galiojimo laikas itin trumpas. Pirkėjai tą vertina, todėl ūkininkų produkcija yra labai paklausi“, – sako žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas M. Maciulevičius.

Vien pernai Lietuvos ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų siūlomos produkcijos pardavimai išaugo trečdaliu. Labiausiai augo rūkytų mėsos gaminių, konditerijos ir pieno produktų, saldžiosios bakalėjos (rankomis gamintų ledinukų ir kitų saldainių), konservuotos produkcijos (rauginti kopūstai ir uogienės) paklausa.

Ekologiškus ir lietuviškos kaimiškos virtuvės produktus besirenkantis pirkėjas gali visą savo pirkinių krepšelį susirinkti vien iš „Linkėjimai iš kaimo“ asortimento. Šiuo metu „Maxima“ parduotuvėse siūloma rinktis daugiau kaip iš 550 skirtingų specializuotų „Linkėjimai iš kaimo“ prekių, tarp kurių: šviežios lietuviškos daržovės, vaisiai ir uogos, šviežia mėsa ir jos gaminiai, pieno produktai, kiaušiniai, duona, kulinarijos gaminiai, sultys, aliejus, medus, įvairios sėklos, prieskoniai ir kiti maisto produktai.

Daugybė „Linkėjimai iš kaimo“ gaminių turi tautinio paveldo sertifikatus, o nemaža jų dalis – apdovanoti „AgroBalt“ medaliais, kurie laikomi lietuviškaisiais „Oskarais“ šalies ūkininkams.

„Maximos“ nuotr.

Patogu pirkėjams

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ bendradarbiauja su daugiau nei šimtu Lietuvos ūkininkų ir smulkiųjų gamintojų.

„Itin džiugina matyti, kaip nedideli šeimos ūkiai ir smulkūs gamintojai, kurie iki šiol savo produkciją pardavinėję tik lokaliai, pamažu pereina ir į didžiąją Lietuvos prekybos rinką.

Ieškome būdų, kaip padėti smulkiems lietuviškiems verslams parduoti daugiau savo pagamintos produkcijos, o pirkėjams – pasiūlyti kuo įvairesnę lietuvišką produkciją“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Ji pažymi, kad žmonėms, ypač didmiesčių gyventojams, yra patogu, kad vietos ūkininkų produkciją gali įsigyti ne tik turguose, bet ir bet kada – patogiu sau laiku – užsukus į šalia namų esančią „Maximos“ parduotuvę.

„Šiandienos pirkėjas yra skubantis žmogus, todėl jam yra itin aktualu, kad vienoje vietoje galėtų įsigyti mėgstamą naminį varškės sūrį, skilandį, kurį skanaudavo tik pas močiutę kaime, naminių kiaušinių ar tikros ruginės rankų darbo duonos. Taupydami pirkėjų laiką ir sutelkdami vietos ūkininkus, savo parduotuvėse, siūlome jiems platų lietuviškuose ūkiuose užaugintų ir pagamintų produktų pasirinkimą“, – pabrėžė E. Dapkienė.
Po juodo darbo emigracijoje – sėkmingas verslas gimtinėje 7

Po juodo darbo emigracijoje – sėkmingas verslas gimtinėje 7
Kai tėvynės trauka stipresnė už sėkmingai besiklostantį gyvenimą svetur, telieka laimės pasagą nusikalti gimtinėje. Būtent tokį sprendimą prieš kelerius metus priėmė 33 metų Mindaugas Maciulevičius, mobiliųjų ūkininkų turgelių sumanytojas. Dabar tokie turgeliai per metus generuoja 3 mln. litų apyvartą.

Kooperatyvo "Lietuviško ūkio kokybė" vadovas kaunietis M. Maciulevičius įsitikinęs, kad mobiliųjų ūkininkų turgelių sėkmę lėmė ne tik dėmesys ūkininkų produktų kokybei, bet ir optimizmo dozė. Juk pradėjus visiškai naują veiklą reikėjo kantrybės įtikinti valstybines institucijas keisti įvairius prekybos reglamentus.

Emigranto duona apkarto

M.Maciulevičius emigracijoje pragyveno 9 metus, ten aktyviai dalyvavo išeivijos bendruomenės veikloje, buvo įkūręs Airijos lietuvių verslo asociaciją. Į Airiją jis išvyko baigęs Kauno technologijos universitetą ir trumpai padirbėjęs vadybininku, degalinės operatoriumi. "Airijoje kaip ir visiems iš pradžių teko paragauti juodo darbo – dirbau metalo apdirbimo gamykloje, paskui perėjau į reklamos verslą", – pasakojo M.Maciulevičius.

Jis turėjo nedidelę įmonę, kuri teikė reklamos paslaugas per viešose vietose įrengtus ekranus. Tai nebuvo didelis verslas, bet pragyventi uždarbio visiškai pakako.

Daugelis tuo būtų džiaugęsi ir svetimoje šalyje toliau leidę šaknis, bet M.Maciulevičius su drauge, būsima žmona, jautė nenumaldomą tėvynės ilgesį. "Visgi sava gamta, gimtinėje likę giminės turi didelę reikšmę, todėl visada žinojome, kad grįšime", – sakė vyras.

Grįžo tik su idėjomis

Lietuvoje M.Maciulevičiui teko viską pradėti nuo nulio. "Buvo 2008 m., atidariau gėlių parduotuvę, bet prasidėjo ekonominė krizė ir teko bankrutuoti", – skėstelėjo rankomis M.Maciulevičius.

Visgi vyras per daug nenusiminė, nes jau turėjo kitą idėją. "Airijoje žavėjo galimybė nusipirkti įvairių maisto prekių iš nedidelių ūkių. O Lietuvos parduotuvėse tuomet dominavo pramoninė produkcija, kaimiškų prekių galėjai gauti nebent iš giminių kaimuose", – kalbėjo pašnekovas. Turguose tikrųjų ūkininkų irgi beveik nebuvo, prekiautojai tiesiog perparduodavo atvežtinę produkciją.

Dar gyvavo ir vadinamoji patvorinė, nelegali, prekyba, kai į daugiabučių kiemus ūkininkai atveždavo savo produkcijos. "Norėjosi sudaryti sąlygas ūkininkams prekiauti oriai ir legaliai, o vartotojams – įsigyti sveiko kaimiško maisto", – teigė M.Maciulevičius.

Keitė net eismo taisykles

Idėją į miestą vežti ūkininkų produktus M.Maciulevičiui padėjo įgyvendinti Žemės ūkio rūmai. Su jų užnugariu buvo lengviau varstyti įvairų įstaigų duris, kalbėtis su žemdirbiais. "Paprasta nebuvo, nes teko įtikinėti ūkininkus, kad jiems perspektyvu vežti į miestą savo produktus", – prisimena M.Maciulevičius.

Reikėjo ne tik įkalbėti ūkininkus, bet ir pakeisti nemažai prekybą maisto produktais reglamentuojančių įstatymų. Prieš kelerius metus galiojo labai griežti fabrikams pritaikyti reikalavimai, kurie nedideliam ūkiui buvo neįkandami.

M.Maciulevičius tarėsi ir su Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Visuomenės sveikatos centru. "Netgi teko koreguoti eismo taisykles, kad prekiautojai mobiliuosiuose turgeliuose galėtų statyti automobilius ant šaligatvių. Tačiau viską darėme nusiteikę geranoriškai, tardamiesi, diskutuodami, tad sulaukėme supratimo, palankaus požiūrio", – džiaugėsi M.Maciulevičius.

Vis kitoje vietoje

Tokių mobiliųjų turgelių kaip Lietuvoje niekur kitur pasaulyje nėra. Užsienyje ūkininkai turi kitų savo produktų realizavimo būdų: tai specialios parduotuvėlės, nuolatinės turgelių vietos. Pas mus pavieniams žemdirbiams tai įgyvendinti būtų sudėtinga. "Sumanėme visiškai naują būdą – nesirinkome vienintelės vietos, kur nuolat būtų vykusi prekyba, bet pagal grafiką skirtinguose Kauno ir Vilniaus mikrorajonuose skelbiame prekybos valandas. Taip ūkininkas turi laiko gamybai, o pirkėjas renkasi jam patogų prekybos tašką", – aiškino M.Maciulevičius.

Pasirinktas ir demokratiškas verslo valdymo modelis – kooperacija. Kooperatyve kiekvienas turintis pajų savininkas turi vieną balsą, o tai reiškia, kad svarbi kiekvieno nario nuomonė, nėra jokių stambių ir smulkių akcininkų. Dabar kooperatyve – 12 narių. Kooperatyvo administracijoje darbuojasi septyni specialistai.

Pasak M.Maciulevičiaus, kooperatyvui priklausantys ūkininkai neturi išskirtinių sąlygų. Jie prekiauja kaip ir kiti žemdirbiai, dirbantys pagal sutartis su kooperatyvu. Kiekvienas ūkininkas už prekybos dieną mobiliajame turgelyje susimoka 5 litų mokestį kooperatyvo administravimo išlaidoms padengti ir 15 litų savivaldybei už leidimą prekiauti. Per metus mobilieji turgeliai Kauno biudžetą praturtina maždaug 100 tūkst. litų. Mobiliųjų turgelių metinė apyvarta vidutiniškai siekia 3 mln. litų.

Paiso kokybės

M.Maciulevičius pabrėžia, kad mobiliųjų turgelių sėkmę nulėmė didelis pirkėjų palaikymas. "Pirmuosiuose turgeliuose, kai dar prekiavo nedaug gamintojų, nusidriekdavo eilės. Pamenu, sostinėje dvi močiutės kibo viena kitai į atlapus dėl paskutinio likusio sūrio", – šypsojosi vyras.

Nuo 10 ūkininkų, kurie ryžosi pradėti prekiauti turgeliuose, dabar savo gaminius siūlo apie 250 žemdirbių. Tad prekių užtenka jau visiems.

"Labai griežtai žiūrime kokybės, nes tai ir yra pagrindinė mūsų sėkmės priežastis. Mobiliuosiuose turgeliuose prekiauti gali tik ūkininkai ir vien savo užauginta produkcija. Prieš tai jiems reikia pateikti ūkio pažymėjimą, pasėlių deklaraciją ir kitus dokumentus", – aiškino M.Maciulevičius.

Akylai stebima, kad ir jau prekiaujantys žemdirbiai nepradėtų piktnaudžiauti. Keli tokie gudraujantys ūkininkai bandė supirkinėti kolegų gėrybes ir pardavinėti jas kaip savas. Jie jau pašalinti iš kooperatyvo. "Lankomės turgeliuose prekiaujančių ūkininkų ūkiuose, matome, kas ką augina, bet nesame ir prievaizdai – kontroliniai apsilankymai pirmiausiai turi būti naudingi ūkininkams, todėl jų ūkiuose dalijamės patirtimi, teikiame konsultacijas", – tvirtino M.Maciulevičius.

Prekiaudami ūkininkai dėvi specialius chalatus su obuolio ženklu, kuris yra kooperatyvo simbolis ir jau tapo vertingu prekės ženklu. "Juo norime išsiskirti iš daugybės ūkininkų turgų. Tai nėra tik noras užsidirbti – tai lietuviško ūkio populiarinimas ir nauji kokybės standartai – savo ženklo ant bet ko nedėsime", – M.Maciulevičius nusiteikęs išlaikyti kokybę.

Žengia į prekybos tinklus

Kooperatyvo nariai ieško ir kitokių plėtros galimybių. Matydami didelę kaimiškų gaminių ir užaugintų gėrybių paklausą bando žengti ir į didelius prekybos tinklus. Šešiose didžiausiose "Maximose" jau veikia kooperatyvo skyriai "Linkėjimai iš kaimo", kur savo produktus tiekia turgeliuose populiarumo sulaukę ūkininkai. "Nemažai žmonių neturi laiko eiti į turgelius, todėl jie gali bet kada rasti mūsų ženklu pažymėtos ūkininkų produkcijos parduotuvėse", – kalbėjo M.Maciulevičius. Ateityje tokių skyrių parduotuvėse planuojama steigti ir daugiau.

Daugeliui ūkininkų mobilieji turgeliai yra savotiškas verslo inkubatorius. Pabandę pardavinėti nedidelius kiekius savo gaminių ir pajutę didelę paklausą, kai kurie žemdirbiai ryžtasi plėsti gamybą, imti paskolas, teikti paraiškas gauti paramą ir ieškoti papildomų realizacijos būdų.

DAUGIAU