Per maždaug pusantrų metų vykusį nusikalstamą programos taikymą, daugiau kaip 1500 įmonių pasaulyje tapo „HIVE“ aukomis. Europolo duomenimis, nusikaltėliams buvo sumokėta beveik 100 mln. eurų išpirkos.

Neteisėtai užšifruoti buvo ir dviejų lietuviškų įmonių duomenys, už jų atkodavimą reikalauta išpirkos. Pasak Lietuvos kriminalinės policijos, abiejų šių įmonių duomenys buvo atkurti ir yra saugūs.

Lietuvos kriminalistai dėl šios neteisėtos veikos 2021 metais pradėjo ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Lietuvos pareigūnai taip pat dalyvavo padedant Europolui vykdytoje tarptautinėje operacijoje, kurios metu ši kenkėjiška programinė įranga buvo sunaikinta. Bendrovės išvengė 120 mln. eurų išpirkos mokėjimo.

Teisėsaugos institucijos nustatė iššifravimo raktus ir jais pasidalijo su daugeliu nukentėjusių įmonių. Tai joms padėjo atgauti prieigą prie savo duomenų, nemokant pinigų kibernetiniams nusikaltėliams.

„Downbreaker“ operaciją vykdė Vokietijos, Nyderlandų ir JAV teisėsauga kartu su dar 10 valstybių, tarp jų ir Lietuvos, pareigūnais.

Kaip skelbia Kriminalinė policija, išpirkos reikalaujanti kenkėjiška programinė įranga buvo kuriama, prižiūrima ir atnaujinama jos kūrėjų. Kibernetines atakas vykdė susiję bendrininkai, išpirkomis pasidaliję tarpusavyje.

Praėjusiais metais kenkėjiška išpirkos prašanti programinė įranga „HIVE“ buvo laikoma didele grėsme, ji buvo naudojama siekiant kompromituoti ir užšifruoti didelių JAV ir Europos Sąjungos informacinių technologijų ir naftos pramonių įmonių duomenis ir kompiuterių sistemas.

Policijos žiniomis, buvo naudojamas dvigubas išpirkos reikalavimo modelis – tiek už duomenų iššifravimą, tiek už jų neviešinimą internete.

Nusikalstamos grupės, naudojusios šį išpirkos modelį, veikė nuo 2021 metų birželio iki pernai lapkričio. Nusikaltėliai taikėsi į įvairias ypatingos svarbos įmones ir institucijas, įskaitant vyriausybines įstaigas, telekomunikacijų bendroves, gamybos, informacinių technologijų, sveikatos priežiūros sektorių.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras atkreipia dėmesį, kad informacinės technologijos vis dažniau tampa ne tik teisėtos veiklos, bet ir nusikaltimų, vykdomų vien elektroninėje erdvėje, įrankiais, tad itin svarbus budrumas.

Baltarusijos ministrų tarybos įsakymu pranešama: „Nedraugiški veiksmai prieš Baltarusijos juridinius ir fizinius asmenis, uždraudžia įstatiniuose fonduose tokiems juridiniams asmenims perleisti akcijas“.

Pasak ekspertų, apie režimo planuojamus verslo suvaržymus buvo kalbama dar prieš metus.

„Gavom informaciją iš baltarusių, kad jie bandys europietišką verslą arba įvairiais būdais pasiimti sau, arba priversti pasilikti tą verslą, kurio jie negali pasiimti sau. Sau jie paprastai nori pasiimti tuos verslus, kuriuos gali valdyti, į vidaus rinką nukreiptus verslus, pavyzdžiui, prekybos centrai, tam tikros įmonės, kurios dirba su Rytų rinkomis“, – kalbėjo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Į Baltarusijos sąrašą pateko kelios dešimtys lietuviškų įmonių, kurios turi padalinių ir yra siejamos su toje šalyje esančiomis bendrovėmis. Sąraše – ir Lietuvoje puikiai žinomų įmonių pavadinimai bei jų vadovai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jos turi elgtis taip, kaip joms pasakoma arba ieškoti kokių nors kompromisų, kas sunkiai šiandien įsivaizduojama. Greičiausiai jos to verslo turės visiškai atsisakyti, nes dirbti ten reikštų remti Kremliaus režimą, nors pasitraukimas reikštų visko praradimą“, – tęsė S. Besagirskas.

Lietuvos valdžia tikina situaciją stebinti, tačiau neatmeta galimybės, kad verslininkams teks tiesiog atsisveikinti su savo įmonėmis Baltarusijoje praradus visą turtą.

Pasak Vyriausybės atstovų, verslui pasitraukti iš Baltarusijos padėti negali, tačiau teikia pagalbą Lietuvoje dirbančioms įmonėms ieškant naujų rinkų.

„Vyriausybė turi visą paketą priemonių, kaip jiems padėti ieškoti naujų rinkų, naujų žaliavų, pakeisti tas rinkas, kurios buvo prieinamos iš Baltarusijos bei Rusijos. Tų priemonių tikrai yra, tačiau yra ir tam tikrų rizikų“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Žinomas Lietuvos verslininkas ir buvęs Seimo narys Andrius Šedžius taip pat minimas Baltarusijoje įstrigusių verslininkų sąraše. Jis – vienas akcininkų Baltarusijoje įsikūrusios bendrovės, užsiimančios sunkvežimių detalių prekyba. Tiesa, A. Šedžius verslo Baltarusijoje nutraukti nė neplanuoja.

„Kai žmonėms reikia valgyti, maistą veža. Tai perka ir dalis. Griūna sunkvežimis, perka dalis. Čia ne lengvieji automobiliai, kai gali pastatyti ir nevažiuoti“, – kalbėjo A. Šedžius.

Su panašiais draudimais nutraukti verslą ar pasitraukti susiduria ir Rusijoje veikiančios lietuviškos bendrovės.

Kultūros ministerijos teigimu, Kalbos inspekcijos išrinktomis nugalėtojomis tapo šios sotinės įmonės: renginių organizavimu užsiimanti „Bitė ritė“, energetikos srityje besispecializuojanti „Draugiškas vėjas“, verslo konsultacijų paslaugas teikianti „Gijos“, nekilnojamojo turto srityje dirbanti įmonė „Kaimynaičiai“, švietimo ir ugdymo paslaugų įmonė „Klaužados“.

Tarp apdovanotųjų – „Mįslius“ (ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas), „Noriu atostogų“ (kelionių organizavimo paslaugos), „Nuotykių kempinė“ (kemperių nuoma kelionėms), „Pilies penktadieniai“ (maisto gamyba ir tiekimas į namus), „Prisegu sparnus“ (kirpimo ir grožio paslaugos), „Rasos taškas“ (šildymo ir oro kondicionavimo sistemų įrengimas ir priežiūra), „Svajok garsiai“ (prekyba paštu ir internetu), „Šaukštas proto“ (psichologinės konsultacijos), „Zvimbalynas“ (internetinių projektų kūrimas), „Žaliuomenė“ (prekyba ekologiškais maisto produktais).

Taip pat, Kalbos inspekcijos atstovų nuomone, gražiausi pernai registruoti Kauno įmonių pavadinimai buvo „Garbės žodis“ (prekyba internetu savo kurtais gaminiais), „Spurklys“ (kompiuterių remontas, IT paslaugos), Klaipėdos – „Septynerios durys“ (prekyba durimis ir montavimas).

Apdovanojimus atsiėmė ir atstovai iš Šiaulių įmonės „Jaukiau“ (prekyba pačių kurtais džemperiais-pledais),„Būro kiemas“ (kultūrinė veikla) iš Pagėgių, „Vasaros kvapas“ (eterinio aliejaus ir natūralių aromatinių produktų gamyba) iš Palangos, „Žvejo lobis“ (prekyba žuvų produktais ir žvejybos reikmenimis) iš Širvintų.

Apdovanojimai jau keturioliktus metus rengiami vasario 21-ąją minint Tarptautinės gimtosios kalbos dieną. Valstybinės kalbos inspekcijos organizuojamo konkurso tikslas – skatinti verslininkus rinktis lietuviškus, taisyklingus, įdomius, originalius vardus.

Pernai įregistruota daugiau kaip 15 tūkstančių juridinių asmenų pavadinimų. Rinkdama iš šio didelio skaičiaus Valstybinės kalbos inspekcijos sudaryta komisija atsisakė klubų, centrų, bendruomenių, draugijų, atstovybių, asociacijų, federacijų, sąjungų, bendrijų, viešųjų įstaigų pavadinimų ir tų, kurie sudaryti su dirbtiniais žodžiais, skaičiais, vietovardžiais ar asmenvardžiais.

Pasak Kultūros ministerijos, tarp nugalėtojų nepateko įmonės, apie kurių veiklą nepavyko rasti reikiamos informacijos, nes svarbus kriterijus ‒ įmonės pavadinimas turi būti susietas su vykdoma veikla.

Lietuviškos įmonės dirbo pelningiau                             

Į naująjį didžiausių įmonių Baltijos šalyse TOP 50 pagal 2019 m. rezultatus pateko 30 lietuviškų įmonių (pernai buvo 29), 10 latviškų bendrovių (pernai – 7) ir 10 įmonių iš Estijos (pernai – 14). Iš viso šios įmonės pernai uždirbo 48,232 mlrd. Eur, iš kurių 66,8 proc. (32,246 mlrd. Eur) yra Lietuvos įmonių pajamos, 18,5 proc. – Latvijos bendrovių sugeneruotos lėšos (8,912 mlrd. Eur) bei 14,7 proc. – Estijos įmonių apyvartos (7,074 mlrd. Eur).

Pagal pernai uždirbtą pelną Lietuvos įmonės atrodė dar sėkmingiau. Iš viso TOP 50 didžiausių įmonių Baltijos šalyse pernai uždirbo 1,659 mlrd. Eur pelno, iš kurių net 75,4 proc. (1,251 mlrd. Eur) – tai 30-ties lietuviškų įmonių uždirbtas pelnas. Atitinkamai, sąraše esančios 10 latviškų įmonių uždirbo 13,8 proc. pelno (229 mln. Eur), o 10 bendrovių iš Estijos – 10,8 proc. pelno (179 mln. Eur).

Naujausiame „Coface“ TOP 50 sąraše bendrovės iš Lietuvos išsiskyrė ir didesniu pelningumu. 2019 m. duomenimis, į reitingą patekusių Lietuvos bendrovių uždirbto pelno ir apyvartos santykis sudarė 3,9 proc. (pernai – 2,9 proc.), o anksčiau pagal šį rodiklį pirmavusių Estijos įmonių vidutinis pelningumas sumažėjo iki 2,5 proc. (buvo 4,3 proc.). Įmonės iš Latvijos pagal pelningumą pakilo į II-ą vietą; naujausiais duomenimis šis rodiklis siekia 2,6 proc., kai pernai buvo 2,5 proc. 

Pirmajame Baltijos šalių TOP 50 dešimtuke – 7 bendrovės iš Lietuvos, 2 iš Latvijos ir viena iš Estijos

Didžiausių Baltijos šalių TOP 50 įmonių sąrašą pradeda 7 lietuviškos bendrovės – „Vilniaus prekyba“ (1, pernai buvo 2; 4,934 mlrd. Eur, augo 17 proc.), „Orlen Lietuva“ (2, pernai buvo 1; 4,577 mlrd. Eur, krito 3 proc.), „Maxima grupė“ (3/3; 3,993 mlrd. Eur, augo 16 proc.), „Maxima LT“ (5/5;1,71 mlrd. Eur; augo 4 proc.), „ME Investicija“ (7/10; 1,122 mlrd. Eur, augo 24 proc.), „Sanitex“ (8/8; 1, 099 mlrd. Eur, augo 7 proc.) ir „Ignitis grupė“ (9/7; 1,079 mlrd. Eur, augo 5 proc.).

Iš latviškų bendrovių į pirmąjį dešimtuką pateko „Uralkali Trading“ (4/4; 1,913 mlrd. Eur, krito 2 proc.) ir „Elko grupa“ (6/6; 1,612 mrd. Eur, augo 12 proc.), o iš Estijos – vienintelė „Eesti Energia“ (10/14; 956 mln. Eur, augo 9 proc.).

Sąrašo naujokės iš Lietuvos – „Lidl Lietuva“ ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“

Į naujausią „Coface“ TOP 50 reitingą šiemet pateko 3 naujokės – iš karto į 15 poziciją šovusi Estijos bendrovė „NG Investeeringlud“ (873 mln. Eur apyvarta, per metus augo 6 proc.) bei dvi įmonės iš Lietuvos: prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ (44 vieta, 469 mln. Eur, augo 27 proc.) bei biotechnologijų įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ (47 vieta, 440 mln. Eur, augo 49 proc.).

Lietuvos įmonės augo 21 proc., Estijos – 5,3 proc., o Latvijos įmonių apyvarta traukėsi 0,5 proc.

Įmonių iš Lietuvos skaičiaus didėjimą TOP 50 reitinge lėmė beveik keturis kartus spartesnis augimas. Lietuvos įmonių vidutinis augimas sudarė 21 proc., Estijos – 5,3 proc., o bendra Latvijos įmonių apyvarta vidutiniškai traukėsi 0,5 proc.

Tarp lietuviškų bendrovių apyvartą labiausiai augino UAB „Ignitis“ (49 vieta, 433 mln. Eur, 108 proc. metinis augimas) bei žemės ūkio produktų ir maisto prekybos įmonė „Agrorodeo“ (30 vieta, pernai buvo 64; 601 mln. Eur; 72 proc. augimas). Po 20 proc. ir spartesnį augimą pademonstravo dar 9 mūsų šalies įmonės: „ME Investicija“ (7/10; 1,122 mlrd. Eur, augo 24 proc.), „Girteka Logistics“ (12/18; 945 mln. Eur, augo 24 proc.), „Avia Solutions Group“ (28/50; 607 mln. Eur; augo 40 proc.), „VG Holding“ (26/32; 644 mln. Eur; augo 21 proc.), „Circle K Lietuva“ (31/42; 574 mln. Eur; augo 24 proc.), „Linas Agro“ (32/47; 571 mln. Eur; augo 30 proc.), „Norfos mažmena“ (33/40; 563 mln. Eur; augo 20 proc.), UAB „Modus grupė“ (39/67; 505 mln. Eur; augo 49 proc.).

Tarp Estijos ir Latvijos bendrovių ryškesnio augimo pasiekė tik Estijos „NT Bunkering“ (27/37, 634 mln. Eur; augo 30 proc.) ir Latvijos „Air Baltic Corporation“ (40/53; 502 mln. Eur; augo 25 proc.). Didžioji dalis kaimyninių šalių įmonių išlaikė stabilias pajamas arba augo iki 9-12 proc., o tarp kaimyninių šalių įmonių traukėsi „Ericsson Eesti“ (29/20; 607 mln. Eur; krito 14 proc.) iš Estijos bei Latvijos įmonė „Uralchem Trading“ (36/36; 529 mln. Eur; apyvarta mažėjo 40 proc.).

Prieš pandemiją didžiausią teigiamą įtaką Baltijos šalių ūkiams padarė investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugų plėtrą – tai sušvelnino COVID-19 poveikį ir vėliau padėjo sėkmingiau atlaikyti pandemijos smūgius.

Didžiausi darbdaviai – taip pat Lietuvoje

Iš kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskiria didžiosiose įmonėse dirbančių žmonių skaičiumi. Pvz., Lietuvoje net 180613 darbuotojų dirba didžiosiose bendrovėse, patenkančiose į TOP 50 sąrašą – tai sudaro 12 proc. visos darbo jėgos Lietuvoje (1,5 mln. gyventojų). Estijoje tokiose įmonėse dirba 4,9 proc. (34509) darbingos populiacijos (0,7 mln. gyventojų), o Latvijoje – tik 2,1 proc. (20856) visos darbo jėgos (1 mln.). 

Didžiausių darbdavių dešimtukas Baltijos šalyse 2019 m. pabaigoje atrodė taip: „Vilniaus prekyba“ (Lietuva, 45193 darbuotojai), „Maxima grupė“ (Lietuva, 40631), „ME Investicija“ (Lietuva, 13485), „Lietuvos geležinkeliai“ (Lietuva, 9190), „VG Holding“ (Lietuva, 7434), „Tallink Grupp“ (Estija, 7240), „Maxima Latvija“ (Latvija, 7425), „Palink“ (Lietuva, 6540), „Eesti Energia“ (Estija, 5300), „Koncernas Achemos grupė“ (Lietuva, 4600).

Didžiausią pelną uždirbo „Thermo Fisher Scientific Baltics“, „Vilniaus prekyba“ ir „Maxima grupė“ iš Lietuvos

Trys bendrovės iš Lietuvos sudaro didžiausią pelną uždirbusių įmonių trejetuką. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pelnas pernai siekė 246,6 mln. Eur (reitingo naujokė, 47 vieta, pelnas per 2019 m. augo 63 proc.), „Vilniaus prekyba“ (1/2; pelnas 203,8 mln. Eur; traukėsi 10 proc.) ir „Maxima grupė“ (3/3; pelnas – 129,1 mln. Eur; augo 11 proc.).

Išskyrė Baltijos šalių vyriausybių efektyvumą kovojant su pirmąja pandemijos banga

„Prieš pandemiją didžiausią teigiamą įtaką Baltijos šalių ūkiams padarė investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugų plėtrą – tai sušvelnino COVID-19 poveikį ir vėliau padėjo sėkmingiau atlaikyti pandemijos smūgius, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. – Visose Baltijos šalyse buvo pastebima palanki situacija darbo rinkoje, mažėjo mokesčiai. Finansavimas iš Europos Sąjungos fondų skatino investicijas ir tik metų pabaigoje pasijuto užsienio prekybos mažėjimas.“

„Coface“ ekspertų teigimu, pandemijos akivaizdoje Baltijos šalių vyriausybės pasižymėjo palyginti greitai priimamais sprendimais ir apribojimais, o griežčiausiai suveikė Estija, itin daug dėmesio skirdama masiniam gyventojų testavimui. Taip pat palankiai vertinama, kad glaudžiai koordinuodamos veiksmus Baltijos šalys taikė vienus iš griežčiausių apribojimų Europoje – tai padėjo efektyviau nei kitoms šalims suvaldyti COVID-19 susirgimų skaičių, o poveikis ekonomikoms buvo ženkliai mažesnis, nei prognozuota. Visame ES rinkos kontekste ypač sėkmingai vertinamos Lietuvos pastangos – mūsų šaliai šiais metais prognozuojamas iki 2 proc. BVP kritimas, kuris yra mažiausias tarp visų ES šalių.

Palyginti su 2008-2009 m. ištikusia ekonomine krize, kai Baltijos šalys nukentėjo labiausiai, šiemet šio regiono ekonomika parodė įgytą atsparumą – didžiausios įtakos tam turėjo laiku atliktos investicijos į ekonomikos skaitmenizavimą ir IT paslaugas. Tačiau, ekspertų teigimu, visų Baltijos šalių ūkiai išlieka atviri ir tiesiogiai priklauso nuo prekių ir paslaugų paklausos užsienyje. Pagal prekių ir paslaugų eksporto santykį su šalies BVP Lietuva išsiskiria aukščiausiu rodikliu – 79 proc. (pernai buvo 82 proc.), Estijoje šis santykis siekia 73 proc. (buvo 72 proc.), Latvijoje – 60 proc.(buvo 59 proc.).

Vis dėlto ištikus pandemijai visose Baltijos šalyse vidaus paklausa mažėjo dviženkliais skaičiais, o antroji pandemijos banga toliau silpnina vartotojų pasitikėjimą ir neleidžia vidaus vartojimui atgauti prieš metus buvusio lygio. Gyventojų ryžtą pirkti dar labiau slopina augantis nedarbo lygis ir lėtai didėjantis darbo užmokestis. Tiesa, teigiamos įtakos Baltijos šalių ūkiams turi investicijos į tęsiamas „Rail Baltika“ statybas, kuriomis siekiama prijungti Baltijos šalių geležinkelius prie kitų Europos šalių. Vis dėlto šio projekto pabaiga tikėtina ne anksčiau kaip 2026 m.

Šalių vyriausybių taikomos paramos verslui priemonės pristabdė nedarbo augimą ir bankroto bylų iškėlimą, taip pat sušvelnino recesijos įsibėgėjimą. Situacija šalių biudžetuose ir prisiimtose skolose blogės, tačiau šiuo metu kovai su pandemija šalių vyriausybės turi pakankamai fiskalinių priemonių. 2021 m. visų Baltijos šalių ūkiams prognozuojamas augumas, tačiau įmonių ir gyventojų finansinė padėtis gali blogėti, kai bus išnaudotos pandemijos metu pritaikytos paramos priemonės.

Pagal BVP dalį vienam gyventojui Estija lenkia Lietuvą ir Latviją

2019 m. pabaigoje Baltijos šalyse iš viso gyveno beveik 6,1 mln. gyventojų. Beveik pusė jų (2,9 mln., 47,6 proc.) yra Lietuvos gyventojai. Latvijoje gyvena beveik trečdalis (1,9 mln., 31,1 proc.), o Estijoje – vos daugiau nei penktadalis (1,3 mln.; 21,3 proc.) visų Baltijos šalių gyventojų.

Kaip ir ankstesniais metais, pagal šalies BVP ir gyventojų skaičiaus santykį pirmauja Estija, kurioje vienam gyventojui atitenka 21,22 tūkst. Eur (pernai buvo 19,5 tūkst. Eur, o šalies BVP augo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių – net 5 proc.). Antroje vietoje – Lietuva, kurioje per metus vienam gyventojui atitenka 17,46 tūkst. Eur (prieš metus buvo 16,1 tūkst. Eur, o BVP augo 3,9 proc.). Trečiojoje vietoje – Latvija, kurioje atitinkamai vienam gyventojui atitenka 15,92 tūkst. Eur (buvo 15,3 tūkst. Eur, o BVP augo 2,2 proc.).

Estija taip pat pasižymėjo žemiausiu nedarbo lygiu – 4,4 proc., kai Lietuvoje šis rodiklis pernai siekė 6,3 proc., o Latvijoje – 8,3 proc.

„Coface“ Baltijos įmonių TOP 50 reitingas apima didžiausias regiono įmones, remiantis jų apyvarta kalendoriniais 2019 m. Tyrimas apima Estiją, Latviją ir Lietuvą. Į reitingą įtrauktos didžiausios Baltijos šalių įmonės, kurių apyvarta yra ne mažesnė kaip 300 mln. eurų. Į reitingą nepateko finansinių paslaugų teikėjai, tokie kaip bankai, draudimo bendrovės, lizingo bendrovės ir brokeriai. „Coface“ reitingas yra pagrįstas pajamomis ir kitais svarbiausiais verslo rodikliais, pvz., grynuoju pelnu ir darbuotojų skaičiumi. Įmonės, kurios buvo pakviestos, tačiau atsisakė pateikti informaciją, į galutinį reitingą nepateko.

„Lūkesčiai būtų tokie, kad situacija išliktų tokia pati, kaip dabar, nekintanti. Nepaisant optimistinių norų, gyvenimo realybė įneša tam tikrą neramybę. Kiek man žinoma po susitikimo su verslo asociacijomis, kai kas jaučia neramumą, kad reikės vykdyti Aliaksandro Lukašenkos nurodymus, turiu galvoje Baltarusijos įmones – „Belkalį“, „Azot“. Jos jaučia tam tikrą neramumą, bet techninių sprendimų arba oficialių pranešimų uostui, geležinkeliui kol kas neturime“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Sinkevičius.

„Lietuviškos įmonės Baltarusijoje nesireiškia politiniame fone, kiek man žinoma, tačiau plėtros planus visos yra sustabdžiusios. Iš tų didesnių įmonių dvi bent jau sako, kad greičiausiai nieko skaudaus neįvyks, dar dvi – galvoja, kad vis dėlto gali turėti poveikį“, – sakė ministras.

Pasak jo, siekiant pritraukti baltarusiškas įmones į Lietuvą, ketinama inicijuoti pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir elektroninių pinigų įstaigoje.

„Kalbant apie verslo persikėlimą į Lietuvą, mes suinteresuoti, kad ypač aukštų technologijų verslas, IT specialistai, įmonės mokėtų mokesčius mūsų valstybėje, dirbtų čia. Didžiąja dalimi sąlygos aptartos, kaip čia greičiau Baltarusijos įmonėms įsikurti, nes visoje ES veikia tos pačios nuostatos dėl pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos. Mes po paskutinio pasitarimo ketiname rengti Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, kurios leistų registruoti įmonę, ne tik turinčią sąskaitą banke, bet ir turinčią sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje“, – teigė R. Sinkevičius.

Jis taip pat pridūrė, kad neteko girdėti dėl konkrečių veiksmų dėl judėjimo apribojimo pro Baltarusiją vežėjams.

„Kiek aš žinau, čia buvo sukilęs gandas, kad išsigąsta buvo, kažką reikės daryti, po to buvo apsispręsta aukštu lygiu, kad gal nieko nedarykime. Nieko nedarėme ir nieko neįvyko“, – sakė ministras.

Baltarusijos tariamam prezidentui A. Lukašenkai grasinant nukreipti krovinius nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius yra sakęs, kad tuo atveju, jei tai būtų įgyvendinta, Lietuva nukentėtų, tačiau ne drastiškai.

Padėjo sulaukti pripažinimo

Kiekvienais metais "Lidl Lietuva" eksportuoja šalies gamintojų produktus ir į kitas prekybos tinklo šalis, taip prisidėdama prie tvirtesnių vietinių tiekėjų žingsnių į tarptautinę rinką.

Vienas iš jų – tarp didžiausių Europos žuvies perdirbimo gamyklų esančiai UAB "Norvelita" – ši ankstyva partnerystė padėjo sulaukti pripažinimo ir aukštų įvertinimų Vokietijoje.

"Bendradarbiauti su "Lidl" pradėjome dar 2014 m. – kadangi prekybos tinklas Lietuvoje atsidarė tik po dvejų metų, savo produkciją pirmiausia ėmėme siūlyti užsienyje esančiose "Lidl" parduotuvėse. Džiaugiamės, kad ši partnerystė tęsiasi ir toliau tiek užsienio rinkose, tiek Lietuvoje, nes ilgalaikis ir glaudus bendravimas su mūsų produktų platintojais yra vienas iš įmonės prioritetų", – pasakoja "Norvelita" Pardavimų padalinio vadovė Vaida Sūdžiuvienė.

Ji džiaugiasi, kad bendradarbiavimas su "Lidl" padėjo susilaukti ir tarptautinio pripažinimo: "Vieno įtakingiausių Vokietijos vartotojų žurnalų "Stiftung Warentest" atliekami tyrimai turi milžinišką įtaką Vokietijos vartotojams ir prekybos tinklams, renkantis kokio gamintojo produktus pirkti ir su kokiais tiekėjais bendradarbiauti. Prieš kelerius metus žurnalo tyrėjai savo iniciatyva nupirko ir atliko išsamius bandymus skirtingiems rūkytos lašišos produktams iš įvairių Vokietijos prekybos tinklų, o mūsų gaminama žuvis gavo aukščiausią įvertinimą. Partnerystė su "Lidl" prisidėjo prie šio pripažinimo užsienio rinkoje."

Šiuo metu į užsienyje esančias "Lidl" parduotuves įmonė eksportuoja lašišų gaminius, o Lietuvoje siūlo gerokai platesnį pasirinkimą – silkių, skumbrių, lašišų ir jūros kopūstų prekes.

"Mes nuolat stengiamės kurti kokybiškus, išskirtinius ir naujus produktus pagal vartotojų poreikius, o vienas iš jų – mūsų gaminama sūdyta atlantinių silkių filė "Rožytė", kurią per trumpą laiką spėjo pamėgti "Lidl" parduotuvėse besilankantys lietuviai. Būtent klientai taria lemiamą žodį ir renkasi jiems labiausiai patinkančius gaminius, tad, sulaukdami gerų atsiliepimų, jaučiame dar didesnę atsakomybę prieš mūsų gaminių vartotojus", – sako V.Sūdžiuvienė.

Raktas į sėkmę

"Vičiūnų grupės" valdybos pirmininkas Šarūnas Matijošaitis sako, kad "Vičiūnų grupę" ir "Lidl" sieja išskirtinis bendradarbiavimas: "Esame seniausias šio prekybos tinklo gamintojas Lietuvoje – kartu dirbame jau nuo 2008 m., kai pradėjome tiekti krabų lazdeles į Vidurio ir Rytų Europos šalyse veikusias tinklo parduotuves. Per daugiau nei dešimtmetį mūsų ryšys nuosekliai darėsi vis glaudesnis, o šiandien "Viči" ir kitų mūsų gaminių galima įsigyti "Lidl" parduotuvėse, esančiose visose ES šalyse, išskyrus Maltą."

Europiečiams "Vičiūnų grupė" iš viso siūlo net 40 skirtingų gaminių, iš kurių dvylika yra su "Viči" prekės ženklu ir 28 su "Lidl" prekybos tinklo prekės ženklu. Įmonės pasiūloje galima rasti surimi, lašišos, žuvies kepsnelių, mišrainių, gyoza koldūnų ar net blynelių.

"Kelias į pirkėjų širdis reikalauja ilgo, metodiško ir nuoseklaus darbo, didelių investicijų ir aukščiausio lygio gamybinių procesų – ne veltui "Lidl" prekybos tinkle kryptingai augame jau dvylika metų. Vis dėlto galiausiai, atradus šį kelią, visas įdėtas darbas atsiperka, nes galima tikėtis stipraus lojalių klientų branduolio – už tai ir esame dėkingi "Lidl", – sako "Vičiūnų grupės" valdybos pirmininkas.

Bendradarbiavimas padeda įsitvirtinti

UAB "Klaipėdos pienas" uostamiestyje savo veiklą pradėjo jau 1950-aisiais, o gausus įmonės gaminamų produktų asortimentas jau ilgą laiką yra neįsivaizduojamas be valgomųjų ledų. Šiandien bendrovės kuriami ledai yra neatsiejamas vasaros atributas, kurių skonį gerai pažįsta visa Lietuva ir pasaulis. Glaudus "Klaipėdos pieno" bendradarbiavimas su "Lidl" lėmė, kad su įmonės produkcija susipažinti gali ir užsienyje esančių prekybos tinklo parduotuvių lankytojai.

"Mūsų įmonė skaičiuoja jau 70-uosius metus, tad galime pasigirti ne tik originaliais receptais ar natūraliais ingredientais, kurių sudėtyje nėra dirbtinių skonių bei priedų, bet ir gilia istorija, slypinčia už kiekvieno produkto", – sako "Klaipėdos pieno" eksporto vadovė Berta Motiejūnienė.

Ji pasakoja, kad Lietuvoje esančiose "Lidl" parduotuvėse specialių pasiūlymų metu rasti "Baltosios varnelės" prekinio ženklo ledus šeimyninėse pakuotėse ir išskirtinio skonio "Dione" ledus su "Džiugo" sūriu. Taip pat "Klaipėdos pienas" prekybos tinklo užsakymu gamina trijų skirtingų skonių "Ballino" prekinio ženklo ledus traškiuose vafliniuose rageliuose su kokosų įdaru, sūdyta karamele ir pistacijomis.

B.Motiejūnienė priduria, kad įmonės gaminamą produkciją šiemet galima rasti ne tik Lietuvoje, bet ir svetur esančiose "Lidl" parduotuvėse: "Esame dėkingi prekybos tinklui už suteiktą galimybę tiekti ledus ir užsienio rinkoms – šiemet jau siūlėme savo ledus Graikijos gyventojams, o netrukus mūsų gaminiais mėgausis ir Lenkijos "Lidl" parduotuvėse besilankantys pirkėjai."

Ji akcentuoja, kad įmonei yra itin svarbu ne tik kokybiškų ir skanių produktų gamyba, bet ir visas procesas: "Mums rūpi, kad kiekvienas bendrovės darbuotojas jaustųsi kolektyvo dalimi ir būtų atsidavęs jos gyvenimui, todėl komandos tikėjimas, išskirtinis dėmesys gaminamam produktui ir nuoširdus darbas yra vieni iš pagrindinių mūsų kuriamų ledų ingredientų."

Algirdas Gauronskis. "Lidl" nuotr.

Glaudi partnerystė

Kėdainiuose įsikūrusi viena didžiausių ledų gamintojų Lietuvoje UAB "Vikeda" savo veiklą vykdo nuo 1997-ųjų metų. Daugiau nei dvidešimtmetį išlaikyti pripažinimą įmonei padeda gamyboje naudojamos aukščiausios kokybės žaliavos ir natūralus bei šviežias pienas iš Lietuvos ūkių. Produkcijos kokybė ir gamybos technologijos išskirtinumas bendrovei jau leido įsitvirtinti JAV ir Vokietijos rinkose, o glaudi partnerystė su prekybos tinklu "Lidl" atvėrė duris ir į Centrinę Europą.

Pasak UAB "Vikeda" įmonės generalinio direktoriaus Algirdo Gauronskio, nors populiariausiu įmonės produktu išlieka plombyriniai ledai vafliniuose puodeliuose, tačiau pastaruoju metu sparčiai populiarėjantis sveikas gyvenimo būdas paskatino gamintoją atidžiau peržvelgti savo produktų ingredientus ir ieškoti naujų skonių.

"Vikeda" generalinio direktoriaus teigimu, "Lidl" tiekiamų ledų receptūros yra ištobulintos profesionalių įmonės technologų komandos ir paruoštos atsižvelgiant į mėgstamiausius rinkos skonius bei vartojimo tendencijas.

Anot jo, šiuo metu prekybos tinklui "Lidl" bendrovė gamina "Ballino" prekės ženklu pažymėtus įvairių skonių ledus tiek rageliuose, tiek vafliniuose puodeliuose, o eksporto rinkose sėkmingai tiekia ne tik Lietuvoje suformuotą "Ballino" produktų asortimentą, bet ir kitus "Lidl" ledų prekės ženklus "Gelatelli" bei "Kuljanka".

Anot "Vikeda" vadovo, šiuo metu 60 proc. įmonės apyvartos yra sugeneruojama eksporto rinkose, o įmonėje pagaminta produkcija keliauja net į 25 pasaulio valstybes. Ir nors konkurencija Europoje gana didelė, A.Gauronskis tikina, kad išsiskirti padeda ne tik unikali gamybos technologija, bet ir partnerystė su stabiliais bei patikimais tarptautiniais partneriais.

Komentaras

Lukas Gudas

"Lidl Lietuva" vyriausiasis asortimento vadovas

Jau daugelį metų prisidedame prie sėkmingo Lietuvos gamintojų kelio į tarptautinę rinką, o šiemet planuojame užsienio "Lidl" parduotuvėse pasiūlyti dar platesnį lietuviškų prekių asortimentą. Tikime, kad ir toliau būsime savotišku tramplinu, atveriančiu platesnes galimybes lietuviškiems verslams. Kai kurie Lietuvos tiekėjai "Lidl" veikiančiose šalyse buvo gerai žinomi dar prieš prekybos tinklo veiklos pradžią mūsų šalyje."Lidl" įsitvirtinimas Lietuvoje tik dar labiau padėjo šalies tiekėjams atrasti eksporto kelius į Europos rinką.

Kasmet siekiame, kad mūsų partneriai, kurių tiekiamais produktais pasitikime labiausiai, galėtų sėkmingai žengti ir į tarptautinius vandenis. Tam savo tiekėjams diktuojame itin aukštus kokybės standartus.

„Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovas Aivaras Knieža pataria verslo rizikas, susijusias su eksportu į JK, įvertinti per kliento prizmę. „Vienas svarbiausių dalykų yra suvokti, su kokiais iššūkiais dabar susiduria užsakovai, tad glaudus bendradarbiavimas su jais gali padėti suprasti jų lūkesčius ir poreikius. Jei įmanoma, bandykite spręsti jų problemas, bet nepamirškite įvertinti ir to, kaip klientų veiksmai ir planai paveiks jūsų verslą. Vienais atvejais, tai gali padėti apsispręsti dėl tolimesnio darbo su JK rinka. Kitais atvejais, tai gali atverti naujų galimybių persiderant kainas ir užsakymų kiekį“, – sako A. Knieža.

Su britų partneriais pasidalijo rizikos kaštais

Natūralius vaikiškus čiužinius į Jungtinę Karalystės eksportuojančios įmonės IVO direktorius Viktoras Verpetinskis sako, kad Jungtinės Karalystės išstojimui iš Europos Sąjungos yra pasiruošęs, o ir verslo partneriai britai nedemonstruoja nerimo.

„Verslo perspektyvas visuomet vertinu iš karto trejiems-penkiems metams į priekį, apskaičiuodamas rizikas ir jų galimus kaštus. Po referendumo dėl „Brexit“, kai stipriai krito svaro kursas, rizikos kaštus pasidalijome taip: aš pasiūliau produkciją už šiek tiek mažesnę kainą, o jie prisiėmė atsakomybę mokėti už atsirasiančius muitus ir kitus kaštus“, – sako V. Verpetinskis.

Vertinant trumpuoju laikotarpiu, naudos iš tokio rizikų pasidalijimo nebuvo, tačiau tai sustiprino tarpusavio pasitikėjimą. „Mes britams padėjome tuo metu, kai jiems buvo sunku, o dabar jie mums gražina dividendus – moka gerą kainą už mūsų gaminius, nors Kinijoje galėtų nusipirkti ir pigiau, didina užsakymus, kartu kuriame naujus produktus. Mūsų kuriami ir į rinką išleidžiami nauji produktai ten vertinami puikiai, turime ir Jos Didenybės apdovanojimą“, – sako IVO vadovas.

Jo teigimu, britų partneriams galutinis susitarimas dėl „Brexit“ scenarijaus neturi reikšmės, nes augimas toks spartus kad jie pasirengę pergyventi bet kokius iššūkius. IVO vadovas situaciją vertina optimistiškai. „Visas sutartis su klientais Jungtinėje Karalystėje esame pasirašę eurais, turime EORI kodą, mūsų produkcijos vežėjas turi muitinės sandėlius ir muitinės tarpininkus, tad po kurio laiko nebent gali padidėti transportavimo kaštai, kuriuos taip pat prisiima JK partneriai“, – vertina V. Verpetinskis.

Jungtinė Karalystė buvo pirmoji užsienio kryptis įmonei, o šiuo metu eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro apie du trečdalius visos eksportuojamos produkcijos. „Eksportuojame į Daniją, Vokietiją, plečiame geografiją į Švediją, JAV ir Japoniją ir priklausomybę nuo britų kaip svarbiausios eksporto krypties po truputį mažiname. Kita vertus, su klientais Jungtinėje Karalystėje verslo santykius esame užmezgę jau seniai, vieni kitus vadiname tiesiog partneriais“, – sako V. Verpetinskis.

„Brexit“ padėjo atsijoti klientus ir veiklos prioritetus

Siuvimo paslaugas teikianti įmonė VIKE nuo praėjusių metų vidurio orientuojasi tik į Jungtinės Karalystės rinką ir plečia savo klientų ratą. „Matome, kad VIKE konkurencingumo kaina, puikia kokybe ir gerai organizuota logistika tenkina JK klientą ir sutartis su juo šiuo metu pratęsiama neterminuotam laikotarpiui, be to, pradedame darbą ir su dar vienu britų užsakovu“, – sako VIKE vadovė Viktorija Čeplikė, kurios įmonė su šia eksporto rinka dirba jau penkerius metus.

Anot jos, britų partneriai, veikiantys baldų sektoriuje, šalies išstojimui iš ES ruošiasi optimizuodami gamybą ir diegdami vadybos sistemą „Lean“. „Su klientais esame sutarę paslaugos – impilavimo maišų siuvimo – kainą, kuri dėl galimų muitų nekis. Bendradarbiaujame su patikima logistikos kompanija, kuri tvarko visus dokumentus, susijusius su muitine. Sandėliavimo mūsų gaminamiems produktams praktiškai nėra poreikio, tai kas savaitiniai užsakymai bei išvežimai. Jei būna retesni išvežimai ar didesni kiekiai produkcijos, gebame sutalpinti mums priklausomose patalpose be papildomų sandėlių nuomos“, – sako V. Čeplikė.

Nuo pat įmonės įkūrimo 2011 m. VIKE aktyviai siuvo drabužius, iš pradžių paslaugas teikė lietuviškoms įmonėms, o vėliau klientų ratą papildė užsienio, tarp jų ir britų, mados namai. V. Čeplikė pripažįsta, kad daugiausia nerimo buvo 2016 m. referendumo dėl JK narystės ES. „Užsakomų gaminių kiekiai ėmė mažėti, tačiau kainos nedidėjo, audiniai prastėjo. Jautėme vis didesnį chaosą organizuojant gamybos procesus“, – prisimena ji. Tai buvo viena priežasčių, kodėl įmonė pernai metais nusprendė nutraukti drabužių gamybą ir orientuotis į projektus tik baldų sektoriuje. Šiuo metu, V. Čeplikės teigimu, daugiausia problemų kelia krovinių perkėlimas iš Prancūzijos uostų Kalė bei Diunkerke. „Panašu, kad atidžiau tikrinami dokumentai, jau pasitaikė problemų su uždelstu kroviniu“, – sako V. Čeplikė.

2018 m. JK buvo tarp šešių svarbiausių lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkų. Lietuvos baldų gamintojams JK yra ketvirta pagal dydį eksporto rinka, plastiko ir jų dirbinių gamintojams – trečia, o trąšų tiekėjams – antra. Palyginti su ankstesniais metais, lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 11 proc. iki 886,5 mln. eurų.

„Jei valstybei priklausančiose ar valdiško kapitalo įmonėse ir įstaigose žiniasklaida užfiksuoja didelį kiekį besidarbuojančių giminaičių, tai paprastai vadinama nepotizmu ir siekiama tokią padėtį kuo skubiau taisyti, - sako cvmarket.lt atstovė Raimonda Tatarėlytė, - tačiau, jei kalbama apie privataus kapitalo įmones, giminės vienoje darbovietėje ne visada yra neigiamas dalykas. Dalis darbdavių darbą pasiūlo giminaičiui ar geram draugui, nes jis patikimas, ne sykį patikrintas ir įvertintas. Taip pat darbdavys, kuriantis naują verslą, giminaitį pasirinks dar ir todėl, kad šis pirmas patikės verslo idėja ir sutiks kurį laiką padirbėti iš entuziazmo. Ypač tai populiaru startuolių bendruomenėse. Šeimyninės įmonės – joks fenomenas ir vakarų šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Italijoje.“

Didelės ir tarptautinės įmonės dažnai dar naudoja „vidinių išteklių“ sistemas, kuomet esami darbuotojai gali siūlyti vienus ar kitus kandidatus ir, jeigu jų kandidatas įdarbinamas arba sėkmingai išdirba bandomąjį laikotarpį, siūlytojai gauna vienkartinį priedą. Ši sistema veikia gerai, nes jau dirbantys žmonės dažnai turi draugų ar giminaičių iš panašios srities, tad kandidatus susirinkti taip daug paprasčiau nei per išorinius kanalus. Be to, siūlydami pažįstamą, žmonės gerai pagalvoja, ar tai bus tinkamas specialistas, mat niekas nenori susigadinti ir savo reputacijos. Tik būtina pabrėžti, kad pasiūlyti kandidatai nėra įdarbinami vien dėl to, kad yra siūlomi darbuotojų. Jie pereina visus atrankos etapus, kaip ir visi kiti ieškantys darbo įmonėje.

Iš kitos pusės, dalis darbdavių vengia darbinti gimines ar pažįstamus, kad išvengtų dviprasmiškų situacijų bei palaikytų taikią atmosferą darbe.

„Tiesa, kaip parodė mūsų atliktas tyrimas, kurio metu apklausėme 1160 dirbančių įvairaus dydžio Lietuvos kompanijose, tokios didelės giminių koncentracijos, kaip jau minėtose valdiškose įmonėse, privačiame sektoriuje rasti sunkiai pavyks,“ - teigia cvmarket.lt atstovė.

Kas devintas tyrimo dalyvis teigė žinantis bent du giminaičius, dirbančius tame pat darbe, kas vienuoliktas – tris ir daugiau, ir tik 1,7 proc. buvo įsitikinę, kad giminių pas juos daugiau nei pusė firmos. Dar tiek pat aiškino, kad ir patys giminiuojasi su savo darbovietės kolega ar kolegomis. 3,5 proc. mano, kad giminiečių jų įmonėje yra, bet kategoriškai teigti to nesiryžtų. O vienam nuošimčiui atsakiusių į klausimus giminės darbovietėje akių nebado, mat įmonė, kurioje jie dirba, ir yra šeimyninė.

Daugiau nei 54 proc. respondentų teigė, kad tikrai žino, jog giminaičių jų įmonėje nėra. Likę 17 proc. pranešė, kad jiems neįdomu, kas su kuo jų darbovietėje yra giminės.

Kaip ir reikėjo tikėtis, apie giminaičius įmonėse kur kas geriau informuotos moterys nei vyrai. Tarp gražiosios lyties atstovių buvo daugiau užtikrintai teigiančių, kad giminaičių darbovietėje nėra. Vyrai dažniau rinkosi atsakymą „Apie giminaičius nežinau, nieko negaliu pasakyti“.