Poreikis – didžiulis
"Registracija į kursus buvo per patį karantino įkarštį. Galvojome, kad šiemet nesurinksime studentų", – pasakojo Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų vadovė Vilma Leonavičienė.
Susidomėjimas pranoko visus lūkesčius. Tačiau pandemijai neslūgstant teko priimti principinį sprendimą. Kursų neberengti arba bandyti mokyti per atstumą.
Nuotolinis mokymasis ir bendravimas per ilgą karantiną tikriausiai jau bus įgrisęs ir jo niekas nebenorės? Studentams per daug svarbios fizinės galimybės Lietuvoje, keliauti po ją, tiesioginiai bendrauti su bendramoksliais, dėstytojais, galimybė išbandyti lietuvių kalbos žinias bendraujant su vietiniais gyventojais?
"Nebelieka nei ekskursijų, nei muziejų, vakarėlių, išvykų, kaip būdavo anksčiau. Tik nuotolinis kalbos mokymas. Kaip pritrauksime studentus?" – abejonėmis dalijosi V.Leonavičienė. Tačiau perklausus užsiregistravusių studentų, tik vienas kitas atsisakė kursų.
"Tai parodė, kad yra didžiulis lietuvių kalbos poreikis", – vertino kursų, kuriuos rengia Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija, vadovė.
V.Leonavičienė lietuvių kalbos užsieniečius moko daugybę metų.
Baigsis 3 val. nakties
Besidžiaugdami dideliu susidomėjimu, kurio nesumenkino net ir tai, kad jie virto nuotoliniais, kursų rengėjai turėjo išspręsti, kaip išdėlioti paskaitas. Juk atsirado kelios laiko zonos.
"Turime studentų ir iš Europos, ir iš Kanados, JAV, Japonijos. Mokymo laiką turėsime suderinti šalių, su kuriomis laikas skiriasi plius septyniomis ar minus devyniomis valandomis. Tad sudarėme dešimt grupių", – pasakojo V.Leonavičienė.
Pirmosios paskaitos kursų dalyviams Lietuvos laiku prasidės nuo 11 val., paskutinės baigsis 3 val. nakties. Šešios dieninės ir keturios popietinės grupės. Kiekviena grupė turės savo dėstytoją, kuris turės pagalbininką mentorių.
Lietuvių kalbos paskaitos vyks iš kabinetų, auditorijų. Tačiau netrūks ir deserto.
Dalyviai mokysis lietuviškų dainų, kurias dainuos su profesionalais. Čia į pagalbą ateis dainų autorius ir atlikėjas, dainuojamosios poezijos renginių organizatorius, dalyvis Gytis Ambrazevičius. Fonetikos pratybos – su aktoriumi Pauliumi Valaškevičiumi. Lietuvių kalba įsiverš ir į kursų dalyvių virtuves. Vyks virtualusis šaltibarščių gaminimas.
Dailininkė, keramikė Rasa Balčiūtė-Šaltenienė padės piešti akvareles su žinia Lietuvai. Tam iš anksto studentams bus išsiųsti specialūs paketai su reikalingomis priemonėmis.
Vyks ir istorijos paskaitos. Rašytojas filosofas Liutauras Degesys pasakos apie kultūrinius skirtumus. Šios ir kitos sociokultūrinės paskaitos vyks anglų kalba.
Toliau – lietuviškų šokių pamokos, nuotolinis draugystės vakarėlis, dalyvių kultūrų pristatymas, lietuviškų dainų konkursas. Tam "Spotify" platformoje sukurtas specialus lietuviškų dainų rinkinys.
Ar nemeta pusiaukelėje?
Kalbos mokymasis – sunkiausia intelektinė veikla, tad daug džiaugsmo gimsta, kai pradeda ryškėti rezultatai, kai pavyksta susišnekėti, suprasti kitus.
Studentai, kai kursai vyko jų dalyviams viešint Lietuvoje, turėjo įvykdyti užduotis, pavyzdžiui, apsipirkti turguje, užsisakyti picą, sužinoti tam tikrų dalykų kainas ir pan. Pasikalbėti su kuo nors nepažįstamu, užrašyti ką nors.
"Man pačiai labai smalsu, kaip viskas pavyks šiemet. Kursų metu gimsta nauja šeima. Dalyviai ir dėstytojai susibendrauja, ryšius palaiko ir grįžę namo. Juos jungia lietuvių kalba", – sakė V.Leonavičienė.
Pavyzdžiui, ispanas, vedęs lietuvę, pats baigęs lietuvių kalbos kursus, prašo mokyti lietuvių kalbos dukras. Lenkijos studentai per kursus susipažino, vėliau susituokė. Toliau tobulina lietuvių kalbos įgūdžius.
Anot pašnekovės, nėra buvę atvejų, kad kursų dalyviui taip nesisektų perprasti lietuvių kalbą, kad jis pasiduotų ir anksčiau išvyktų namo. Tekdavo nerimauti tik dėl to, kad kam nors neatsirastų sveikatos bėdų. Viena kursų dalyvė buvo netekusi danties, kitam buvo lūžusi koja.
V.Leonavičienė pasakojo, kad vienais metais septyniolikmetė iš Anglijos taip pasiilgo namų, kad buvo pasiryžusi viską mesti. Tačiau rado išeitį – paauglę pasikvietė į svečius ir leido pas ją apsistoti, kad sušvelnėtų namų ilgesys. Dukra kaip tik studijavo užsienyje, buvo laisvas jos kambarys.
Kursų vadovė paminėjo ir dar vieną situaciją, nors yra tekę spręsti pačių įvairiausių gyvenimiškų situacijų. Į žiemos lietuvių kalbos kursus studentė iš Indonezijos atvyko su megztuku. Neturėjo nei žieminių batų, nei striukės. "Aprengiame, apauname, apkabiname, globojame ir nusiramina", – sakė V.Leonavičienė.
Kodėl būtent lietuvių?
Šiemet kas ketvirtas šių kursų studentas yra pradedantysis. Keturiolika lietuvių kalbą moka gerai, bet nori į ją toliau gilintis. Kiti jau šį tą moka, bet dar reikia gerokai padirbėti.
Žodis "studentas" yra beveik sinonimas jaunam amžiui nusakyti. Bet tik ne kalbant apie lietuvių kalbos kursų dalyvius. Šiuose kursuose galima sutikti labai įvairaus amžiaus žmonių. Vyriausias – 76 metų, ieško savo lietuviškų šaknų.
Lietuvių kalba šiemet vis garsiau ir aiškiau skambės iš įvairių šalių atstovų, tolimiausiuose pasaulio kampeliuose. JAV, Kanada, Australija, Europos, Azijos šalys.
Kursų vadovei ir kitiems besidarbuojantiems prie projekto širdį glosto, kad vis daugiau žmonių domina mūsų kalba, kad mokymuisi aukoja savo laiką ir jėgas. Anketoje būsimo studento iš karto prašoma nurodyti, kam jam prireikė lietuvių kalbos.
Vieni nori suprasti sutuoktinio gimtąją kalbą, išmokti marčios ar žento kalbą, kad galėtų artimiau bendrauti su anūkais. Didelė dalis besimokysiančių – lietuviškų šaknų turintys žmonės, ieškantys savo tapatybės. Tai taip pat labai įvairaus amžiaus žmonės.
Nebelieka nei ekskursijų, nei muziejų, vakarėlių, išvykų, kaip būdavo anksčiau.
"Viena šiųmečių studenčių – brazilė. Ji išėjo į pensiją ir laisvą laiką nusprendė skirti pažinčiai su lietuvybe. Į Braziliją kadaise emigravo jos seneliai lietuviai", – pasakojo V.Leonavičienė.
Kitiems lietuvių kalbos prireikė, nes čia ruošiasi studijuoti ekonomiką, mediciną ir t.t. Tokių yra daug iš Sakartvelo, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos. "Buvo laikotarpis, kai lenkai mūsų kursų nebelankė, bet dabar vėl atsiranda graži banga. Manau, tai susiję ir su šalių tarpusavio politiniu atšilimu", – kalbėjo kursų vadovė.
Vis didesni lietuvių kalbos ir kultūros gerbėjai tampa japonai. "Labai didelę reklamą mums daro Aya Kimura, baigusi mūsų kursus ir tapusi mentore kitiems kursų dalyviams. Išmoko lietuvių kalbą ir ją propaguoja Japonijoje. Domisi Lietuvos muziejais, rašo disertaciją", – vardijo V.Leonavičienė.
Šiemet lietuvių kalbos pamokos vyks nuotoliniu būdu, tačiau jų dalyviams iš įvairių pasaulio kampelių rengiamos ir staigmenos.
Yra ir fanatikų, kurie iki šiol su Lietuva neturėjo nieko bendro, bet juos sudomino mūsų kalba, kultūra kaip indoeuropiečių šaka.
Kai kuriems kursų dalyviams lietuvių kalba tampa šešta ar septinta užsienio kalba, tačiau vidurkis – dvi trys mokamos užsienio kalbos.
Pasitaiko ir atvejų, kai atvykstama mokant tik gimtąją kalbą. "Buvo kartvelas studentas, taip pat turkas, mokėję tik gimtąsias kalbas. Tuomet tampa sunku bendrauti su kitais. Per paskaitas nesupranta dėstytojo. Bet vis tiek randame būdų, kaip mokytis. Randame, kas paglobotų, mentorių, kalbantį ta kalba", – sakė kursų vadovė ir pridūrė, kad kursams skrupulingai ruošiamasi: atsakingai formuojamos grupės, tai daroma pagal atstovaujamas šalis, kultūrą, papročius, tradicijas ir kt.
Šiemet kursai yra koordinuojami iš Vilniaus, bet yra įsitraukę ir Kauno dėstytojai.
Nuotoliniu būdu VDU rengiamuose kursuose šiemet savo žinias turtins ir 25 mokytojai iš baltistikos centrų Australijoje, Vokietijoje, Baltarusijoje ir kt.
