Vyks į Portugaliją

Mūsų šalies riedulininkai kelialapį į septintąją iš eilės paralimpiadą gali užsitikrinti jau šiemet pasaulio čempionate.

Šios varžybos birželį turėjo vykti Kinijoje, tačiau šalis kovo mėnesį atsisakė rengti turnyrą, motyvuodama sudėtinga situacija dėl COVID-19 pandemijos.

Lietuvos ir kitų pasaulio šalių rinktinės tris mėnesius nekantriai laukė žinių iš Tarptautinės aklųjų sporto federacijos (TASF), kuri galiausiai patvirtino: čempionatas vyks gruodžio 5–17 d., jį organizuos Portugalija.

„Tikėjomės, kad čempionatas šiemet vyks, ir labai jo laukėme. Matėme portugalų prisistatymo vaizdo klipą, sporto arenos – stulbinančios“, – sakė Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės treneris Klaidas Janeika.

Bus naujų veidų

2021-ųjų pabaigoje prie nacionalinės komandos vairo stojęs K.Janeika dėlioja pasirengimo planą kol kas rimčiausiam išbandymui per savo karjerą.

„Jau suplanuoti bent du turnyrai. Taip pat ketiname bent savaitę pasitreniruoti Druskininkuose. Bandysime registruotis ir keliauti į dar vieną turnyrą Vokietijoje, kur jau tikrai dalyvaus JAV komanda“, – dėstė treneris.

Kita užduotis – sukomplektuoti rinktinę. K.Janeika atskleidė, kad bus ir senbuvių, galbūt ir naujų veidų.

„Mariaus Zibolio situacija po kelio operacijos neaiški, bet jis labai nori žaisti ir yra kandidatas į ekipą. Genrikas Pavliukianecas, tikiuosi, žais, jeigu neturės sveikatos problemų. Dar pasikalbėsime su karjeros pabaigą paskelbusiu Mantu Panovu. Kitas veteranas Mindaugas Suchovejus sakė, kad į rinktinę nepretenduoja, bet jeigu prireiktų, manau, jis tikrai padėtų komandai. Manau, kad pamatysime naujokų, vienas jų – Juozas Eigminas, padaręs ryškią pažangą. Kovinis šešetukas dar neapibrėžtas, nes yra daug įvairių faktorių ir laiko iki čempionato. Vis dėlto keli žaidėjai turi užtikrintas vietas“, – pasakojo K.Janeika.

Bronza: Tokijo paralimpiados mažajame finale Lietuvos riedulininkai 10:7 nugalėjo JAV atstovus / D. Ožalo / paralympics.lt nuotr.

Ypatinga motyvacija

Paralimpiada – pagrindinis tikslas, jis gal net svarbesnis nei pasaulio čempionato medalis.

2018 m. pasaulio čempionatą laimėjo brazilai, finale 8:3 įveikę vokiečius. Lietuvos paralimpiečiai mačą dėl bronzos 2:9 pralaimėjo belgams.

Portugalijoje aklieji riedulininkai kovos turėdami dvigubą motyvaciją, nes nugalėtojų laukia ne tik medaliai, tačiau ir kelialapiai į 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpiadą.

Tiesioginiai bilietai teks pirmą ir antrą vietas pasaulio čempionate užimsiančioms rinktinėms.

„Žaidynės – pagrindinis tikslas, jis gal net svarbesnis nei medalis, nes paralimpiada – tartum vyšnia ant sportinio torto“, – pabrėžė K.Janeika.

Po Tokijo žaidynių buvo sumažintas paralimpiados dalyvių skaičius, todėl Paryžiuje varžysis ne dešimt, o aštuonios ekipos.

Mūsų šalies riedulininkai paralimpinėse žaidynėse dalyvauja nuo 2000-ųjų ir jau keturis kartus tapo prizininkais (Sidnėjuje ir Pekine laimėjo sidabrą, Rio de Žaneire – auksą, Tokijuje – bronzą).

Rinktinėje – nuo 2009-ųjų

Iš Rokiškio kilęs M.Panovas iki 2003 m. mokėsi Juozo Tumo-Vaižganto vidurinėje mokykloje, 2003–2005 m. – Kauno aklųjų ir silpnaregių pagrindinėje mokykloje, 2005–2008 m. – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. 2012 m. Vilniaus kolegijoje baigė klasikinio-gydomojo masažo studijas.

Mantas pirmiausia buvo pasirinkęs lengvąją atletiką. Aklųjų rieduliu susidomėjo 2007-aisiais, nacionalinėje rinktinėje debiutavo 2009-aisiais.

Per savo karjerą M.Panovas iškovojo paralimpinių žaidynių (2016 m.), pasaulio čempionato (2010 m.) ir Europos pirmenybių (2009, 2013 ir 2017 m.) bei pasaulio aklųjų (IBSA) žaidynių (2015 m.) aukso medalius, dukart (2015 ir 2019 m.) – Europos čempionatų bronzą.

Lyderis: pernai M.Panovas svariai prisidėjo prie Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės sėkmės paralimpiniame atrankos turnyre JAV / paralympics.lt nuotr.

Pernai liepą M.Panovas svariai prisidėjo prie Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės sėkmės paralimpiniame atrankos turnyre JAV, kur tapo rezultatyviausiu žaidėju, o mūsiškiai iškovojo kelialapį į Tokijo paralimpiadą.

Svarstė kelerius metus

30-metis paralimpinis čempionas pripažino: su rieduliu atsisveikina dėl užsitęsusių sveikatos problemų. Apsispręsti pastūmėjo ir tai, kad Tokijo paralimpinės žaidynės atidėtos metams.

– Vis užklumpantys nugaros skausmai, kelių problemos – ką gi, susidėvėjo... Be to, reikia operuoti nosį. Ne vienus metus kentėjau, bet dabar nusprendžiau, kad jau laikas baigti, kol dar galiu išeiti iš sporto pakelta galva. Nutariau, kad reikia sąžiningai sau pasakyti: pakaks. Fizinis skausmas kerta ir per psichiką, sukelia papildomą stresą. Vis dažniau apima nuovargis, greičiau susierzinu. Noriu veikti tai, kas teiktų džiaugsmą, – sakė M.Panovas.

– Ar ilgai brendo sprendimas imtis esminio pokyčio?

– Tai tęsėsi kelerius metus. Mintys formavosi, kol radau drąsos sau pripažinti: dabar – tinkamiausias metas. Jeigu Tokijo paralimpinės žaidynės būtų vykusios šį rugpjūtį, tai tikrai būčiau dar sportavęs. Tačiau paralimpiadą perkėlė į 2021-uosius. Tai patvirtino, kad sportas nėra visas gyvenimas, tik tam tikra jo dalis. Ji svarbi, kai nieko neskauda, kai jautiesi patogiai psichologiškai. Sunku buvo padėti tašką. Šiek tiek apmaudu, bet, kita vertus, man bus ramiau, jeigu sau pripažinsiu, kad padariau, ką galėjau, kad prisidėjau, kiek galėjau.

Nemėgsta išleistuvių

– Kokią matai mūsų riedulio rinktinę be savęs?

– Nemanau, kad ją ištiks krizė, žaidimas suprastės. Yra žaidėjų, irgi galinčių įrodyti, kad jie verti atstovauti savo šaliai aukščiausio lygio varžybose. Kažkada ir man buvo suteikta tokia galimybė. Kai žaidėju pasitikima, o aikštėje lydi sėkmė, tada įkvėpimas padeda sportininkui dar labiau atsiskleisti.

– Kada numatytos išleistuvės?

– Tikriausiai jų nebus, nes tokių dalykų nemėgstu.

– Nacionalinei komandai skyrėte dvylika metų. Ką mieliausiai prisiminsite?

– Džiaugsmingiausia – žengti į aikštę ir padėti rinktinei įveikti sunkiausias situacijas. Man tai svarbiausia, netgi labiau nei euforija, iškovojus auksą. Pergalės irgi labai reikšmingos, su jomis susiję daugybė nuostabių prisiminimų. Tačiau kai treneris pasakydavo: eik, Mantai, padaryk, ką gali, pasitikiu tavimi – tai neprilygstamos, nepamirštamos akimirkos. Tokie išbandymai suteikė visokeriopos patirties – ir sporte, ir apskritai gyvenime.

Triumfas: 2016-aisiais M.Panovas su bendražygiais Rio de Žaneiro paralimpiados finale 14:8 įveikė amerikiečius / R. Navicko / "RGB pictures" nuotr.

– Kas toliau?

– Ramiai pasvarstysiu, ko imtis, ko noriu iš gyvenimo. Nenoriu skubėti, savęs spausti. Norėčiau susirasti darbą, kuris mane tenkintų, kad galėčiau save realizuoti. Mėgėjiškai sportuoti irgi norėčiau, nes gyventi be veiklos – ne toks mano būdas. Labai mėgstu vaikštinėti, per dieną įveikiu 10–12 km. Šeima mane palaiko, žmona geriausiai žino, ką aš patyriau, kas man svarbu.

Komentarai

Valdas Gecevičius, Lietuvos aklųjų riedulio rinktinės treneris:

"Manto sprendimas buvo labai netikėtas, ypač šiuo metu, kai laukia Tokijo paralimpinės žaidynės. Jis buvo vienas komandos lyderių, labai gerai žaidė praeitą sezoną. Jo labai reikėjo komandai. Kažkas kitas turės užimti Manto vietą, tačiau prireiks laiko, kol subręs naujas lyderis. Šiuo metu M.Panovo pasitraukimas – didelis nuostolis rinktinei. Pasakiau Mantui, kad visada lauksime jo sugrįžtančio."

Paulius Kalvelis, Lietuvos paralimpinio komiteto generalinis sekretorius:

"M.Panovo žingsnis – staigmena, bet turime gerbti sportininko sprendimą. Jo vaidmuo rinktinėje pastaraisiais metais buvo itin svarus. Mantas rieduliui skyrė daug metų ir sveikatos, suteikė mūsų sporto aistruoliams gausybę teigiamų emocijų. Už tai jam nuoširdžiai dėkojame ir linkime visokeriopos sėkmės. Trenerio V.Gecevičiaus ir jo vadovaujamos rinktinės laukia neeilinis iššūkis – iš naujo suderinti žaidimą. Tikiu, kad iki paralimpinių žaidynių bendromis jėgomis tai tikrai padarysime."