Bylos duomenimis, A. Daugėla policijai įkliuvo prieš dvejus metus – 2021 metų birželį, Kaišiadorių rajone, automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda.

Pavakare automobilį „Mercedes-Benz“ vairavusiam teisėjui buvo nustatytas 1,79 promilės neblaivumas. Tuomet 58 metų teisininkas automobiliu iš Klaipėdos vyko į Vilnių.

Policininkai savo raportuose nurodė, kad prie vairo sustabdyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo akys ir veidas buvo raudoni, jis svirduliavo. Vairuotojas pripažino, kad išvakarėse vartojo alkoholį.

Už vairavimą neblaiviam A. Daugėlai buvo iškelta baudžiamoji byla, jis atleistas iš teisėjo pareigų.

Kauno apygardos teismas vairuotoją nubaudė 5 tūkst. eurų bauda, pusantrų metų atėmė teisę vairuoti, konfiskuotas jo vairuotas automobilis „Mercedes-Benz“.

Eksteisėjas nesutiko su šiuo nuosprendžiu ir jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau ir šis teismas nuosprendžio buvusiam teisėjui nepakeitė.

Tuomet nuteistasis kreipėsi į buvusią savo darbovietę, Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Nepajėgiu atvykti ir save ginti.

Antradienį A. Daugėla posėdyje nepasirodė, jis teismui pranešė, kad naktį atvyko į Vilnių, apsistojo viešbutyje, tačiau dėl sutrikusios sveikatos negali dalyvauti teismo posėdyje ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą.

„Nepajėgiu atvykti ir save ginti“, – rašoma elektroniniame A. Daugėlos laiške.

Tačiau trijų teisėjų kolegija nusprendė, kad kasatorius nepateikė jokių savo būklę pagrindžiančių medicininių dokumentų ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Per posėdį buvo paskelbta, jog A. Daugėla mano, kad jo byloje netinkamai įvertinti medicinos ekspertų paaiškinimai, o Apeliacinis teismas įrodymus vertino selektyviai, esą byloje nepaneigta versija, kad vairuojant girtumas buvo mažesnis nei 1,51 promilės. Nuteistasis taip pat nesutiko, kad iš jo turi būti konfiskuotas automobilis – kas įprastai taikoma visiems baudžiamosios atsakomybės sulaukusiems neblaiviems vairuotojams.

„Konfiskavimas neatitinka proporcingumo principo“, – rašoma buvusio teisėjo skunde.

Tuo metu prokuroras Darius Čaplikas mano, kad A. Daugėlos skundas turi būti atmestas.

„Baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta“, – per posėdį sakė prokuroras.

Jo manymu, nuteistojo skundas yra nepagrįstas, įrodymai surinkti leistinu būdu, tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu tvarka nebuvo pažeista.

„Byloje nėra dokumentų, kad tikrinimas alkotesteriu neatitiko keliamų reikalavimų ar buvo pažeista tikrinimo tvarka“, – sakė prokuroras.

Aukščiausiasis Teismas savo verdiktą skelbs liepos 4 dieną.

Eksteisėjas teigė, kad vėliau savo iniciatyva atlikus kraujo tyrimus, buvo nustatytas 1,16 promilių girtumas, toks girtumo laipsnis baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Vėliau vairuotojas ėmė teigti, kad neblaivus galėjo atsirasti vartojant namų gamybos vaistažolių užpiltinę negalavimams gydyti.

Anksčiau Apeliaciniame teisme buvo apklausti teismo ekspertai, pasak teismo, jie nurodė, kad eksteisėjo iniciatyva nustatytas mažesnis neblaivumo laipsnis gali būti susijęs su natūraliais biologiniais procesais – laikui bėgant, alkoholio kiekis žmogaus organizme mažėja.

A. Daugėla anksčiau taip pat bylinėjosi po vairavimo išgėrus netekto darbo –  Seimas jį atleido kaip pažeminusį teisėjo vardą.

Jis dėl atleidimo padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą. Byloje keltas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė.

Pernai Apeliacinis teismas paskelbė, kad neblaivus vairavęs teisėjas iš darbo buvo atleistas pagrįstai. Jis paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą atleidimo byloje.

Šioje byloje A. Daugėla taip pat buvo parašęs skundą Aukščiausiajam Teismui, tačiau pernai lapkritį teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija priėmė nutartį nepriimti nagrinėti skundo.

Nutartyje nurodoma, jog eksteisėjo skundo nepriims, nes kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną Civilinio proceso kodekse nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

„Vertinant profesoriaus E. Šileikio kandidatūrą, tai aš apie šį žmogų galiu pasakyti tik pačius geriausius prisiminimus, nes man teko su juo dirbti trejus metus Konstituciniame Teisme. Tai yra be galo protingas žmogus, be galo didelis eruditas, turintis genialių minčių Konstitucinės jurisprudencijos vystymo srityje, ir iš tikrųjų, mano supratimu, tai yra vienintelis žmogus, kurio straipsniai vokiečių kalba yra spausdinami Vokietijos žurnaluose. Man tai yra didelis jo profesionalumo įvertinimas. O dėl tam tikrų nuomonių pareiškimų aš nelabai galiu vertinti, nes aš tiesiog neturiu tam informacijos. Bet kaip kandidatas, kaip profesionalas, tai mano atsiliepimai iš jo darbo Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra patys geriausi“, – trečiadienį interviu 15 min.t teigė D. Jočienė.

Konstitucinio teismo pirmininkė atkreipia dėmesį, kad, anot jos, E. Šileikis vadinamosios „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, kvestionuodamas byloje pateiktų kaltinimų atitiktį Konstitucijai, tuo metu nedirbo Konstitucinio Teismo teisėju.

„Mano supratimu, profesorius E. Šileikis, jau dirbdamas tik Vilniaus universitete profesoriumi, rašė galbūt nuomonę ar atsiliepimą šitoje („MG Baltic“ – ELTA) byloje, bet jis tikrai nedirbo joje dirbdamas Konstitucinio Teismo teisėju“, – teigė D. Jočienė.

ELTA primena, kad kiek anksčiau šalies vadovo Seimui pateikta KT teisėjo E. Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.

Visgi prezidentas mano, kad nemažai kritikos viešojoje erdvėje sulaukęs jo teikiamas kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Šalies vadovas teigia, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima suabejoti.

Kiek anksčiau portalas 15min.lt skelbė, kad sprendimas į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti šį klausimą priimtas po prezidento Gitano Nausėdos kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.

E. Šileikio kandidatūros į LAT teisėjus pateikimas Seime buvo planuotas balandžio viduryje. Tuomet Seimo pirmininkė teigė esą klausimas išbrauktas iš Seimo darbotvarkės buvo dėl techninių kliūčių.

Kiek anksčiau šalies vadovo Seimui pateikta KT teisėjo E. Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.

Visgi, prezidentas mano, kad nemažai kritikos viešojoje erdvėje sulaukęs jo teikiamas kandidatas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus E. Šileikis puikiai tinka šioms pareigoms. Šalies vadovas teigia, kad jam būtų įdomu išgirsti konkrečius argumentus, dėl kurių E. Šileikio kandidatūros tinkamumu būtų galima suabejoti.

„Bylos nagrinėjimas sustabdytas iki Konstitucinio Teismo sprendimo kitų teisėjų bylose, jose keliami analogiški klausimai“, – BNS sakė Apeliacinio teismo atstovė Venta Valčackienė.

Prieš tai bylą dėl A. Daugėlos atleidimo nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas eksteisėjo skundą atmetė.

A. Daugėla padavė į teismą Teisėjų tarybą, Seimą, prezidentą dėl atleidimo iš darbo. Byloje keliamas klausimas, ar teisėjui pritaikyta proporcinga atsakomybė, nagrinėjant bylą apygardos teisme taip pat buvo keliamas klausimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad neblaivus darbo dieną vairuojantis ir magistraliniame kelyje sulaikytas tuometinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas A. Daugėla kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Pasak šio teismo, nėra pagrindo jam taikyti švelnesnę atsakomybę nei atleidimas.

A. Daugėla neblaivus prie vairo policijai įkliuvo Kauno rajone, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pernai birželio 1 dieną. Jam nustatytas 1,82 promilės girtumas. Vėliau Seimas atleido teisėją iš pareigų už teisėjo vardą pažeminusį poelgį.

Eksteisėjas kreipėsi į teismą prašydamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant spręsti, ar prezidento Gitano Nausėdos dekretai dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą, dėl teikimo Seimui atleisti jį iš pareigų, taip pat Seimo nutarimas dėl jo atleidimo neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems valdžių padalijimo, teisinės valstybės, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principams.

Jis taip pat prašė pripažinti neteisėtais, negaliojančiais ir panaikinti sprendimus, susijusius su jo atleidimu. A. Daugėla pageidavo grąžinti jį į eitas pareigas.

Atleistas teisėjas tvirtino, kad vairavimas išgėrus niekaip nėra susijęs su teisėjo ir teismo pagrindine ir esmine funkcija – teisingumo vykdymu. Jis tikino nepažeidęs teisėjo nepriklausomo, objektyvumo ir nešališkumo, tačiau privataus gyvenimo srityje padarė žmogišką klaidą, dėl kurios nuoširdžiai gailisi.

Vilniaus apygardos teismas tvirtino, kad profesijos atstovams keliamų aukščiausių elgesio standartų, savo profesijos garbę, orumą ir prestižą teisėjai privalo saugoti ne tik vykdydami tiesiogines pareigas.

Atleidus iš pareigų pažeminus teisėjo vardą, A. Daugėla neteko kai kurių garantijų garantijų – teisės į teisėjo pensiją, teisės kandidatuoti į pareigas, kurioms keliami aukšti reikalavimai.

Eksteisėjui gresia ir baudžiamoji atsakomybė – Kauno apygardos teismui perduota ir nagrinėjama jo baudžiamoji byla dėl vairavimo išgėrus.

Prieš mėnesį Nacionalinė teismų administracija skelbė, kad A. Valantinas Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos buvo atrinktas kaip vienas iš trijų geriausių kandidatų į LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo pareigas.

Kartu su juo tinkamiausiais atrinkti Apeliacinio teismo teisėjas Alenas Piesliakas ir socialinių mokslų srities teisės krypties daktaras Andrius Nevera.

Komisijai pateikus savo išvadą, prezidentas pats atsirenka, jo nuomone, tinkamiausią pretendentą, išvados yra rekomendacinio pobūdžio ir nesaisto šalies vadovo.

A. Valantinas Apeliaciniam teismui vadovavo penkerius metus, jo kadencija baigėsi balandžio 16 dieną, 2018–2020 metais jis taip pat ėjo ir Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.

35 metų teisinio darbo patirtį turintis A. Valantinas yra dirbęs ir Vilniaus apygardos teisme, Jonavos rajono apylinkės teisme, ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo pastarųjų dviejų teismų pirmininku.

2005–2010 metais A. Valantinas vadovavo Generalinei prokuratūrai, iš šio posto pasitraukė po neigiamų Seimo išvadų dėl prokuratūros darbo tiriant vadinamąją pedofilijos bylą Garliavoje.

Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo teisėją skiria Seimas prezidento teikimu.