Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė sako, kad šie apdovanojimai ne tik pagerbia laureatus, bet ir stiprina žmogaus teisių bendruomenę.

„Nediskriminavimo srityje tenka įveikti nemažai iššūkių, nes lygiateisiškumas ir pagarba įvairovei dar nėra savaime suprantami. Tačiau tikiu, kad laureatų darbai ir yra tie žingsniai teisingesnės visuomenės link“, – pranešime cituojama A. Skardžiuvienė.

Metų proveržio apdovanojimas įteiktas iniciatyvai „Niekieno vaikai“. Iniciatyvos autoriai įvertinti už parodytą rūpestį ir teikiamą pagalbą vienišiems vaikams. Iniciatyvos organizatoriai rūpinasi vienišais vaikais ligoninėse ir, padedant savanoriams, jiems teikia emocinę paramą.

Lyčių lygybės apdovanojimas atiteko Donatui Paulauskui. Autorius pagerbtas už knygą „Kam reikalingi verkiantys vyrai“. Ji paskatino diskusijas apie vyrų emocinį pasaulį ir parodė, kad lyčių stereotipai yra ir vyrų tema.

Tautų dialogo apdovanojimą gavo multikultūrinis jaunimo centras „Padėk pritapti“. Organizacija apdovanota už komiksą „Nupiešk man kelią. Iliustruota romų istorija“. Jame pasakojama Lietuvos romų istorija, skatinama tolerancija skirtingoms kultūroms ir papročiams.

Vaivorykštės apdovanojimas įteiktas Elenai Reimerytei ir projektui „Spalvos“. Projektas įvertintas už dokumentiką, drąsiai kalbančią apie LGBT temas ir priverčiančią suabejoti heteronormatyviu pasauliu.

Apdovanojimas „Geriausias amžius – mano amžius“ įteiktas muzikiniam televizijos projektui „Lietuvos balsas. Senjorai“. Projektas apdovanotas už televizinių stereotipų apie vyresnio amžiaus žmones laužymą. 2019 metais buvo sukurtas pirmasis šios laidos sezonas, į kurį registruotis kviesti dalyviai nuo 60 metų.

Įveiktos kliūties apdovanojimas įteiktas Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinei mokyklai. Įstaiga įvertinta už neišsenkamą energiją ir nuolatinių kliūčių įveikimą įtraukiant vaikus su negalia į bendrąjį ugdymą.

Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas atiteko senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Bendrija įvertinta už ryžtą ginti savo religinės bendrijos teises ir siekti valstybės pripažinimo. „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą taip atkreipdama dėmesį, kad nors atitinka visus Lietuvos įstatymuose numatytus reikalavimus, Seimas šiai religinei bendrijai nesuteikė valstybės pripažinimo.

Atviros visuomenės piliečio apdovanojimas įteiktas Klaipėdos „Marių“ bendruomenės pirmininkei Ligitai Girskienei. Ji apdovanota už proveržį kovoje su aplinkos tarša. L. Girskienė bei kiti kartu su ja veikę aktyvistai atkreipė visuomenės dėmesį į skandalingą „Grigeo Klaipėda“ veiklą.

Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų, kuriuos organizuoja Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu, laureatai išrenkami sudėjus visuomenės bei ekspertų komisijos balsus.

Laureatams atiteko menininkės Ievos Paltanavičiūtės sukurtos statulėlės bei „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai.

Finalą projekto scenoje pradėjo aštuoni finalistai, kurie pirmą kartą projekte „dvikovų“ metu su savo komandos nariu dainavo duetais. Po kiekvieno savo finalistų dueto pasirodymo, mokytojai turėjo nuspręsti, kurį vieną nori palikti kautis dėl nugalėtojo titulo.

Monikos Marijos, Manto Jankavičiaus, Ingos Jankauskaitės ir Justino Jaručio sprendimu, keturiais geriausiais tapo Gedeminas Jepšas, Antanas Gaudiešius, Arvydas Griškevičius ir Nijolė Giedraitienė.

Keturi finalistai scenoje pasirodė ir dar kartą ir kartu su šokėjomis sukūrė išskirtinius šou. Tačiau šį kartą sprendimas atiteko ne į mokytojų rankas. Specialiai atrinkta, nepriklausoma šimto žiūrovų salėje komisija savo balsais turėjo nuspręsti, kurie du iš keturių finalistų liks kautis dėl visos šalies televizijos žiūrovų balsų.

Salės komisijos verdiktu dviem superfinalistais tapo Manto Jankavičiaus komandos dalyvis Antanas Gaudiešius ir Monikos Marijos komandos dalyvis Gedeminas Jepšas.

„Aš iš karto tikėjau Antano ir Jelenos sėkme. Mano akimis būtent šie žmonės turėjo būti tie, kurie kovotų dėl dešimties tūkstančių eurų. Antano balsas tiesiog fantastiškas, turintis unikalumą. Jis yra labai jaunatviškas, jo akyse gali matyti ypatingą šviesą. Jis tikrai yra geriausias ir vertas laimėti visą projektą“, – apie Antaną sakė jo mokytojas projekte Mantas Jankavičius.

„Gedemino balsas priverčia visą kūną šiurpti. Aš juo labai pasitikiu. Jo nuoširdumas ir sodrus vokalas yra pagrindinės savybės, kuriomis turėtų žavėtis visa Lietuva. Be to, šis žmogus, nuo pat pirmos dienos, kai projekte pateko į mano komandą, nepraleido nei vieno mano koncerto visoje Lietuvoje ir kiekviename jų man dovanodavo puokštę gėlių. Nežinau, ar dar galima būtų rasti didesnį džentelmeną“, – apie savo superfinalistą kalbėjo Monika Marija.

Iškart po komisijos sprendimo, teisė nuspręsti, kas taps viso projekto nugalėtoju atiteko tik į televizijos žiūrovų rankas.

Tiesioginio žiūrovų balsavimo metu paaiškėjo, kad pirmuoju šalyje „Lietuvos balsas. Senjorai“ projekto nugalėtoju tapo ir dešimt tūkstančių eurų laimėjo Gedeminas Japšas. Tiesa, rezultatai bus persverti vos per plauką. Antanas Gaudiešius surinko 49,66%, o Gedeminas Jepšys – 50,34% žiūrovų balsų. Už Antaną balsuota 9023 kartus, o už Gedeminą – 9147 kartus.

„Lietuvos balsas. Senjorai“ buvo vos šešių laidų projektas, davęs užtikrintą startą septintajam „Lietuvos balso“ sezonui. Regis, bus pavykę į amžiaus tarpsnį, kurį meiliai vadiname senjorišku, pažvelgti kitomis akimis. Mūsų senjorai atsiskleidė išmintį ir gyvenimo džiaugsmą, kuriuo užsikrėtė visa Lietuva.

Tačiau žiūrimiausio projekto serijos tęsiasi ir jau kitą sekmadienį LNK televizijos eterį sudrebins ypač karštas ir atsinaujinęs septintasis „Lietuvos balsas“ sezonas, kuriame pirmą kartą mokytojų amplua šalia Justino Jaručio ir Donato Montvydo, bus galima išvysti ir du visiškai naujus veidus – šiandien populiariausią pop muzikos dainų atlikėją Monique ir tikra staigmena tapsiančia ypač plataus žanrų spektro dainininkę ir dainų autorę Moniką Liu“, – į septintojo „Lietuvos balso“ premjerą kitą sekmadienį kviečia projekto vyriausiasis prodiuseris Gediminas Jaunius.

Iš šešių kiekvieno mokytojo komandos narių, gruodžio 29 dieną įvyksiančiame finale pasirodys tik po du.

Šį sekmadienį dėl savo svajonės dainuoti kovos ir 60-metis Leonidas Buzijevas. Aklųjų perklausų metu publiką išskirtiniu ir stilingu įvaizdžiu bei sodriu vokalu sužavėjęs vilnietis pripažįsta, jog toks stiliaus sprendimas prilipino ir naują pravardę – draugai ir pažįstami vis dažniau Leonidą tapatina su rusų dainininku Grigorijum Lepsu. Puikūs Leonido pasirodymo televizijos scenoje įvertinimai, dalyviui suteikė itin daug pasitikėjimo savimi ir įkvėpė naujiems pokyčiams.

„Net nematęs pirmosios laidos, iškart po aklųjų perklausų etapo, į gyvenimą pradėjau žiūrėti kitomis akimis. Kažkaip viskas atsišviežino“, – pasakoja Leonidas, kuriam televizijos projekto scena suteikė tarsi antrą kvėpavimą. Dalyvis pripažįsta, jog po pirmojo pasirodymo projekte jis kardinaliai pakeitė savo gyvenimą.

Vos nulipęs nuo aklųjų perklausų scenos, Leonidas metė ilgametį darbą mašinų stovėjimo aikštelėje ir kaip pats sako, iš naujo tapo studentu – pradėjo mokytis programavimo. Tačiau vien šio pokyčio Leonidui neužteko, pajutęs, jog sugeba valdyti balsą ir publiką, Leonidas nusprendė pradėti ir naują muzikinę karjerą.

„Nuo tos dienos, kai atėjau į projektą ir pradėjau dirbti su savo balsu, iki šiol to nemetu. Tie, kas mane pažinodavo prieš trisdešimt metų ir atsimena mano balsą, dabar sako, jog dainuoju žymiai geriau. Balse atsirado sodrumo, jaunatviškumo, ko sako, jog anksčiau neturėjau. Nebereikia ir slėpti, jog gavau kvietimą koncertuoti vienoje įmonėje su bent keturiasdešimties minučių programa“,– apie didžiuosius pokyčius pasakoja Leonidas.

Dalyvis patikina, jog mintyse turi ir didesnių planų. Leonidas įsitikinęs, jog tokio stiliaus atlikėjų kaip jis, Lietuvoje tikrai nėra, todėl drąsiai su savo koncertine programa galėtų keliauti po Lietuvą.

„Kai jau atliksiu pirmą savo programą ir pamatysiu, kaip reaguoja publika, ateisiu pas projekto prodiuserius stuktelėsiu į stalą ir sakysiu, kad darytų iš manęs žvaigždę. Lietuvoje „šansonų“ atlikėjų nėra, todėl sakysiu, kad imtų mane, suruoštume kartu programą ir važiuotume per visą Lietuvą“, – šypsosi apie muzikinius planus kalbėdamas Leonidas.

Kaip charizmatiškam dalyviui seksis nokautų etape ir ar patikės perspektyvomis muzikoje jo mokytojas Mantas Jankavičius, pamatyti galėsite jau šį sekmadienį, 19.30 val., per LNK.

R. Bubneliui priklausė didžiulė verslo imperija – maisto prekių ir alkoholio parduotuvių tinklas. Nuosavas bankas. Nuosava televizija.

„Turėjau jachtą nusipirkęs. Ji buvo tam, kad svečius paplukdyčiau gal kada mariose. Turėjau lėktuvą nupirkęs keturvietį, kad per sieną eilėse nereiktų laukti. Baigėsi tuo, kad su tuo lėktuvu gal du kartus paskraidžiau ir net per sieną neskridau niekur“, – turtingą gyvenimą LNK laidoje KK2 šio ketvirtadienio vakarą 19.30 val. prisimins verslininkas, dabar nėręs į kitą LNK projektą – „Lietuvos balsą. Senjorai“. 

R. Bubnelis mėgavosi šlove. Televizijos ir banko savininką pažinojo verslininkai, valdžios žmonės. Romas bendraudavo su visais ministrais ir net premjeru: „Su premjeru Šleževičiumi, dažnai būdavom, sėdėdavom, apie reikalus šnekėdavome“.

Toks gyvenimas tęsėsi, kol Romas buvo turtingas. Bet jaunos Lietuvos laikais verslininkams buvo pavojinga. Romo verslą užgriuvo finansinės bėdos: „Tais laikais įstatymai, kaip ir nelabai galiojo. Parašo laikraštyje, kad kažkas neaišku su ta firma, iš karto ekonominė policija užpuola – surenka visus dokumentus, sąskaitas uždaro ir tiria mėnesį, du, tris, keturis. Negali pervesti pinigų už televiziją. Negali nieko pervest, nes sąskaitos uždarytos“.

Griūnant verslui Romas nebegalėjo mokėti algų. Prarado televiziją. Prarado banką. Liko skolingas daugybei žmonių. Prie R Bubnelio durų kasryt pasirodydavo skolų išmušinėtojai. Prasidėjo grasinimai. Į Romo namus buvo įmestas Molotovo kokteilis, susprogdintas kieme stovėjęs automobilis. „Sprogo mašina, galas pakilo į orą. Ačiū Dievui, tuščias bakas buvo, nes granata buvo prie bako padėta. Sprogo ir neužsidegė“ – apie sunkiausius laikus atviraus R. Bubnelis.

Tačiau grasinimai buvo tik pradžia. 1995 metų birželio pirmąjį sekmadienį, per Tėvo dieną, grasintojai peržengė visas ribas. Iš mažo kalibro ginklo buvo pasikėsinta į R. Bubnelio tėvą. Deja, šūvis buvo labai tikslus. Šratas pataikė į arteriją ir verslininko tėvas mirtinai nukraujavo.

Tuo pačiu metu R. Bubnelio verslą ištiko visiškas krachas. Verslininkas buvo sulaikytas ir teisiamas dėl turto iššvaistymo. Teismo R. Bubnelis laukė Lukiškėse. Vienoje kameroje su tėvo žudiku. „Jis apsiverkė – verkia ir sako – tu įsivaizduoji, ką aš buvau sugalvojęs? Aš buvau sugalvojęs, kad nukankinsiu visą tavo šeimą. Vaikus tavo, anūkus tavo, po vieną. Būčiau visus užvertęs“, – tėvo žudiko išpažintį laidoje prisimins R. Bubnelis.

Vienas ryškiausių būsimos laidos dalyvių – Arvydas Griškevičius. Visą gyvenimą muzikuojantis vyras nesidrovi pasigirti ne viena muzikos ir dainų konkursuose laimėta prizine vieta, išskirtiniais instrumentų valdymo sugebėjimais ir spalvingu muzikanto gyvenimu.

„Visą gyvenimą gyvenu tik iš muzikos. Vestuvės, krikštynos, gimtadieniai ir mergvakariai – dainuoju ir groju visuose šalies baliuose, miesto šventėse ir renginiuose. Trumpiau, kur tik įmanoma, ten ir dalyvauju. Tai mano duona ir man gera tuo užsiimti. Gimiau turėdamas gerą klausą,  nuo mažų dienų negalėjau atsiplėšti nuo muzikos. Galiu pasigirti, kad pats moku groti net septyniolika skirtingų muzikos instrumentų, nuo gitaros, pučiamųjų iki fortepijono ar net lūpinės armonikėlės. Kur jūs dar tokių žmonių rasite“, – juokiasi išskirtinės charizmos dalyvis.

Tačiau prieš kameras atsivėręs vyras, kūrybinę komandą nustebino ne tik savo talentais ir meile muzikai, bet ir išskirtine gyvenimo istorija. Arvydas gimė aklas ir nuo mažų dienų augo vaikų namuose. Tačiau senjoras iki šiol yra įsitikinęs, jog šį aklumą jis paveldėjo neva iš savo biologinės motinos, praeityje garsios aklos dainininkės Beatričės Grincevičiūtės.

„Daug kas gali nepatikėti, bet aš esu jos sūnus. Ji mane lankė ir darželyje, atvažiuodavo pakoncertuoti, po rublį palikdavo ir dovanų padovanojo. Dievulis atėmė akis, bet davė muziką. Gimiau aklas ir atsigimiau grynai į Grincevičiūtę. Ji mane ir internate lankė, gaila, kad neišsaugojau nuotraukų, bet tai sunku padaryti, kai augi ne šeimoje“,– prisiminimais dalinasi Arvydas.

Visada pozityvus ir išskirtinį humoro jausmą turintis dalyvis neliko nepastebėtas ir projekto mokytojų. Juoko po kiekvieno dalyvio sakinio negalėję tvardyti mokytojai, jame įžvelgė ir daugiau talentų.

„Aš tikrai manau, kad humoro jausmas yra vienintelis būdas šiame pasaulyje išgyventi. O Arvydui aš išvis pasiūlyčiau gal mažiau dainuoti, o sugalvoti kokį nors „stand up‘ą“ ir su juo užimti scenas. Jis turi tokį humoro jausmą, kurio mes visi ilgimės. Jis tiesiog fantastiškas žmogus“, – susižavėjimo dalyvio talentu ir humoro jausmu neslepia Inga Jankauskaitė.

Visus mokytojus scenoje pribloškęs dalyvis ir jautri jo gyvenimo istorija  – jau šį sekmadienį, 19.30 val. laidoje „Lietuvos balsas. Senjorai“ per LNK.

Kaip prirašytos knygos

Iki kitų metų pavasario kiekvieną sekmadienio vakarą LNK žiūrovai stebės net trijų amžiaus kategorijų laidas: "Lietuvos balsas", "Lietuvos balsas. Vaikai" ir "Lietuvos balsas. Senjorai". Būtent pastarojo serijos ir taps pirmosios, kurias išvys žiūrovai.

I.Jankauskaitė sako, kad "Lietuvos balsas. Senjorai" yra it savotiška laiko mašina, kadangi filmavimai vyko vasarą. "Dabar atrodo, kad tai jau įvykęs faktas, bet viskas vėl prasideda. Panašiai nutinka su kinu. Todėl man tai yra kaip deja vu", – atvirauja ji.

Tačiau šiandien, jau praėjus pusei metų, laiką, kai pirmą kartą "Lietuvos balso" scenoje išgirdo senjorus, aktorė ir dainininkė prisimena kaip išties nustebinusį. "Šitas projektas man labiausiai įdomus tuo, kad žmonės čia ateina ne karjeros daryti, kaip paprastai būna "Lietuvos balse". Jie ateina greičiausiai įgyvendinti vienintelį savo tikrą tikslą – išpildyti savo svajonę, kuri arba buvo atidėta dėl kokių nors aplinkybių, arba niekada nebuvo leista sau bandyti, bet visada svajota. Šitos svajonės energija yra labai stipri", – pajuto I.Jankauskaitė.

"Su jais bendraujant matai, kad daugumai šis projektas buvo tarsi šviežio oro gūsis į jų gyvenimus", – priduria ji.

Daugumai šis projektas buvo tarsi šviežio oro gūsis į jų gyvenimus.

Kiekvieno iš projekte pasirodžiusių senjorų istorija yra unikali, neabejoja I.Jankauskaitė. "Negalima absoliutinti ir apibendrinti visų šių žmonių, nes kiekvienas jų yra atskira galaktika, kaip ir mes visi. Tai yra žmonės su turiniu. "Lietuvos balsas. Vaikai" ar tradiciniame "Lietuvos balse" yra šviežio molio jausmas, kad tu, kaip mokytojas, turi ir gali iš mokinio kažką nulipdyti, pakeisti jo mąstymą. Dažniausiai dėl vokalinių dalykų problemų kyla daug mažiau nei dėl savęs priėmimo, kompleksų, baimių ir kitų dalykų, kurie gyvena mūsų galvose. Šiuose projektuose mokytojo funkcija yra nuraminti, nukreipti, įpūsti pasitikėjimo savimi, leisti jam patirti, kad jis tikrai gali, o ne tik galvoja, kad gali", – pasakoja ji.

"Senjorai yra prirašytos knygos. Turi kiekvienu atveju ieškoti kitokio santykio. Su senjorais šiame projekte nebuvo lipdomi nauji dalykai, čia reikėjo netrukdyti jiems skleistis", – priduria I.Jankauskaitė.

Nustebino pasirinkimai

Kitas projekto mokytojas, dainininkas Mantas Jankavičius prisipažįsta, kad pasiūlymas dalyvauti projekte "Lietuvos balsas. Senjorai" jam kėlė šiokią tokią baimę. "Televiziniai projektai man yra naujovė. Išsigandau, kad dirbti su senjorais bus gana sunku. Į projektą ėjau su nežinia. Prasidėjus filmavimui tarsi įsijungė savotiškas pasilinksminimo režimas, gerai leidau laiką. Senjorai labai stengiasi, matyti, kad puošiasi, ruošiasi, pasirodo didžiojoje scenoje. Tikrai labai gražios emocijos, gražūs dalykai", – nauja patirtimi dalijasi jis.

"Labai džiaugiuosi, kad senjorai turėjo galimybę ištrūkti iš poliklinikų, iš turgaus ir kryžiažodžių sprendimo kasdienybės", – priduria M.Jankavičius.

Dar vienas projekto mokytojas, dainininkas Justinas Jarutis prisipažįsta, kad "Lietuvos balso" senjorai viršijo jo lūkesčius. "Apsimetinėsime ar ne, mes gyvename Lietuvoje. Mūsų tėvai gal kažkiek "Hiperbolės" ir rokenrolo klauso, bet, atrodo, kad seneliai jau tikrai turėtų klausyti "Duokim garo" repertuaro. Labiausiai nustebino, kad rokenrolo, dainuojamosios poezijos ir angliškų dainų buvo labai daug", – pasakoja jis.

M.Jankavičius priduria, kad natūralu, jog scenai dalyviai renkasi ir tas dainas, su kuriomis augo kaip asmenybės.

Senjorų muzikalumu besistebintis J.Jarutis atkreipė dėmesį, kad projekte dalyvauja daugiau vyrų nei moterų.

Išgirsti ir pajusti

Kai esi nusisukęs nuo dainuojančio žmogaus – klausai balso, sako M.Jankavičius. "Jei dalyvis pasirenka man patinkančią dainą, ir ji suskamba, aš esu iš karto paperkamas būtent tos dainos", – prisipažįsta muzikantas.

I.Jankauskaitė tiki, kad kur kas svarbiau yra ne tai, ką dainuoja dalyvis, o tai, kaip jis dainuoja. "Vienu atveju išgirsti tembrą, kitu atveju – interpretaciją, trečiu atveju jauti net ir humoro jausmą, o man tai yra labai svarbu, nes nėra nieko tragiškiau už be humoro jausmo scenoje stovintį žmogų, o tokių yra nemažai. Jei žmogus neturi humoro jausmo, jis neturi jokių šansų objektyviai, ironiškai pažvelgti į save, o tai iš tikrųjų yra vienintelė sąlyga išlaikyti sveiką protą šioje srityje. Tikrai gali išgirsti humoro jausmą, nors nematai dalyvio ir klausai, kaip jis dainuoja. Tai paaiškinti sunku, tai yra jaučiami dalykai", – sako ji.

J.Jarutis pastebi, kad gyvename laikais, kai esame įpratę viską matyti ir girdėti vienu metu. "Kažkas gali klausti, kodėl jie neatsisuka išgirdę kokį nors gerai dainuojantį dalyvį, bet labai sunku klausyti ir nematyti. Balse, kurį išgirstu, ieškau įdomumo, išskirtinumo, kokybės. Labai didelis skirtumas tarp "Lietuvos balso" senjorų, vaikų, suaugusiųjų grupių. Senjorų norisi klausyti, jei išgirsti bent kiek įdomesnį balsą, tu atsisuki, nes nori matyti tą žmogų ir kaip jis jaučiasi scenoje", – pasakoja jis.

Amžius – ne riba

Ar scenai yra kokia nors amžiaus riba? "Mes lyg ir gyvename jaunimo laikais. Man 31-i, bet Lietuvoje esu laikomas vyresniu muzikantu. Turbūt aš ką tik suaugau ir kaip atlikėjas, ir kaip asmenybė. Man atrodo, kad jaunimo cenzą reikia tiesiog išmesti. Patys pamatysite, kad tarp senjorų yra tokių jaunatviškų žmonių ir tokį energijos užtaisą turinčių, kad jaunimui kartais reikėtų pavydėti tokio užsidegimo", – neslepia J.Jarutis.

I.Jankauskaitė sako visiškai netikinti amžiaus kultu. "Kaip žiūri, taip ir matai – per kokį filtrą žiūri, va taip ir matai. Jei žiūri per "Instagram" filtrą, gal ir kyla klausimas, ar žmonės spėjo vidurinę baigti. Bet jei apsidairai aplink ir gyveni realiame – ne virtualiame – gyvenime, scenai nėra ribų, nėra taisyklių. Yra kryptis, aišku, kad yra tam tikri dėsniai, yra etika. Bet standartų, kalbant apie tokius primityvius dalykus kaip išvaizda ar amžius, nėra ir būti negali. Ir vargas tam, kuris galvoja, kad yra", – šypsosi aktorė ir dainininkė.

"Lietuvos balsas. Senjorai" – sekmadienį, 19.30 val. per LNK.

Premjerinę „Lietuvos balsas. Senjorai“ laidą per LNK žiūrėjo net 24,3 proc. tuo metu įsijungusiųjų televizorius, laidos reitingas – 10,8 proc. Pirmoji „Lietuvos balsas. Senjorai“ laida žiūrimumu įveikė tuo pat metu rodomą šou „X faktorius“ (21,6 proc. žiūrovų dalis, reitingas – 8,9 proc., Kantar TNS duomenys).

„LNK siekia kurti laidas visai šeimai, kiekviena karta mūsų kanale randa sau ką nors įdomaus. Šiemet dalyvių amžiaus prasme triskart išsiplėtęs „Lietuvos balsas“ sutriuškino konkurentų sekmadienio šou. Tikime, kad „Senjorų“ triumfą po Naujųjų pratęs ir „Lietuvos balso“ septintasis sezonas bei „Lietuvos balsas. Vaikai“, – sako Jurgis Jefremovas, LNK programų direktorius.

Po galingos premjeros „Lietuvos balsas“ neketina sustoti: kitą sekmadienį tęs visus stebinsiantį „aklųjų perklausų“ etapą. Antroji laida žada alsuoti meile – čia projekto dalyviai ne tik pasakos jausmingas dešimtmečius trukusias bei vos ką tik prasidėjusias meilės istorijas, bet ir leisis į nedidelį flirtą su pačiais mokytojais.

Viena ryškiausių būsimos laidos žvaigždžių taps rokerė Jelena, kurią neabejotinai galima vadinti kiečiausia močiute Lietuvoje. Nuo šešiolikos metų roką dievinanti moteris save vadina viena didžiausių „Led Zeppelin“ fanių ir turi net vienuolikos metų dainavimo grupėje patirtį.

„Lietuvoje turbūt yra mažai moterų, kurios mėgsta sunkųjį roką. Už tai esu dėkingai savo tėčiui, nes tarybiniais laikais, kartu su juo visuomet patyliukais klausydavome Amerikos balso. O kai man buvo vos keturiolika, pirmą kartą ten išgirdau „Led Zeppelin“ dainą. Ta daina man visam gyvenimui įstrigo ir nuo tada žinojau, kad tai bus ta muzika, kurią aš dainuosiu“, – apie savo meilę rokui pasakoja Jelena.

Šį sekmadienį dalyvė į „Lietuvos balsas. Senjorai“ projekto sceną žengs, kad įrodytų, jog jos širdis vis dar alsuoja rokenrolu. Tačiau mokytojus scenoje nustebins ir be amo paliks ne tik neįtikėtinas šios dalyvės balsas, bet ir stulbinantis panašumas į projekto vokalo trenerę Rositą Čivilytę.

„Miela ponia, ar jūs esate R. Čivilytės sesė? Ar Rosita yra jūsų reinkarnacija, kaip čia taip įvyko? Tai yra neįtikėtinas panašumas. Ir nenoriu sakyti apie išvaizdą, nes tai yra antraeilis dalykas. Bet tas jausmas ir tai, kaip jūs judate... Jei aš nežinočiau, kad čia ne ji, aš galvočiau, kad čia ji“, – dalyvės panašumu į R. Čivilytę negalėjo atsistebėti Inga Jankauskaitė.

Tuo metu pati Jelena pripažino, jog tai girdi bene dvidešimtą kartą. Tačiau atvirai pasakojo, jog niekada nesimokė muzikos, o viskas, ką moka ir žino – tik jos pačios darbo ir pastangų vaisius.

„Visiškai neturiu jokio muzikinio išsilavinimo. Ir tai, ką pasiekiau muzikoje, viską dariau savarankiškai. Pati išmokau dainuoti ir pati išmokau groti gitara. Dalyvauti projekte ir prieš visus žmones atlikti vieną mano mylimiausių roko dainų buvo mano didžiulė svajonė, kurios, galvojau, kad jau neišpildysiu. Bet štai aš čia. Ir esu labai laiminga“, – drąsiai sako Jelena.

Įspūdingas dalyvės pasirodymas scenoje, privertęs Mantą Jankavičių eiti iš proto ir net šokti užsilipusiam ant savo kėdės, o mokytojus abejoti savo akimis, ar scenoje ne R. Čivilytės antrininkė – jau šį sekmadienį, 19:30 val., populiariausiame šou „Lietuvos balsas. Senjorai“ per LNK.

Pirmieji aklųjų perklausų dalyviai, mokytojų kėdėse esančius Mantą Jankavičių, Justiną Jarutį, Ingą Jankauskaitę ir Moniką Mariją stebins ne tik savo balsais, bet ir jaunatviška energija bei neįtikėtinomis istorijomis.

Tarp pirmųjų laidos dalyvių, scenoje mokytojų kėdes bandys atsukti gerai žinomas Lietuvos dainininkas, tarptautinių jaunimo muzikos festivalių organizatorius, projekto „Žvaigždžių duetai“ nugalėtojas, verslininkas bei „Litpolinter“ televizijos kanalo įkūrėjas Romas Bubnelis.

Pamatęs skelbiamą atranką senjorų amžiaus grupei, dainininkas nedvejodamas užpildė anketą. Savo muzikalumą jis paveldėjo iš tėvų bei tvirtai tiki, kad tokio projekto atsiradimas šalyje yra puiki galimybė parodyti žmonėms, jog vis dar gali dainuoti.

„Buvau pasiilgęs scenos. Labai džiaugiausi, kad pavyko praeiti atrankas ir patekau į akląsias perklausas. Tuomet, kai norėjau dainuoti, niekada nepatekdavau į televiziją. Buvau nefotogeniškas ir į išrinktas favoritų gretas nepakliūdavau, todėl sukūriau savo kanalą. Atsitiko taip, kad viską darydamas sau, tuo pačiu dariau kitiems, o galiausiai iš viso to reikalo pats ir iškritau“, – guodžiasi projekto dalyvis.

Paklaustas, ko tikisi iš projekto, ir ką galėtų pažadėti žiūrovams, dainininkas žodžių į vatą nevyniojo.

„Nevaidinsiu kažko ypatingo. Būsiu nuoširdus ir atsiduosiu visu šimtu procentu. Tikiuosi likti pastebėtas ir pagaliau atrasti savo prodiuserį, nes gyvenimas su muzika yra fantastika“, – šypsosi projekto „Lietuvos balsas. Senjorai“ dalyvis R. Bubnelis.

Dalyvis juokiasi, kad pagaliau, būdamas senjoru, turi laiko įgyvendinti savo svajonę dainuoti. Visuomet kuo nors kitu užsiimdavęs ir laiko muzikai nerasdavęs Romas, dabar pasiruošęs visiškai atsiduoti scenai. Ir nors scena žinomam vyrui tikrai nėra naujiena, jis pripažįsta, jog iššūkių projekte tikrai netrūksta.

„Gaunu kūrinius, kurių gyvenime nesu atlikęs ir net nebūčiau pagalvojęs, jog galėčiau. Didžiausia problema yra dainų tekstai anglų kalba, streso ir darbo per akis, bet „zubrinu“, o ką darysi. Labai džiugu, kad mokytojai meta tokius iššūkius, o pats projektas visiškai išveda mane iš komforto zonos“, – savo įspūdžiais projekte dalinasi Romas.