Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas šeštadienį LRT tvirtino, kad didžiausios eilės susidarė ties Medininkų kontrolės punktu.

„Apie 580 sunkvežimių krovininio transporto stovi Medininkuose, laukimas būtų netoli trijų parų, Lavoriškėse stovi apie 140 mašinų, tai būtų laukimas apie 15 valandų. Raigardo poste yra krovininių transporto priemonių apie 260 – tai daugiau nei iki pusantros paros. Ir Šalčininkuose stovi apie 380 krovininio sunkiojo transporto. Tai būtų apie 40 valandų, realiai – dvi paros“, – kalbėjo jis.

Lenkijoje pastaruoju metu kilometrinės vilkikų eilės nusidriekė, kai Varšuva, reaguodama į Minsko politines represijas prieš lenkų tautinės mažumos atstovus, uždarė kelis pasienio kontrolės punktus visiems vilkikams, išskyrus registruotiems Lenkijoje ar kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tad krovininio transporto eismas į Baltarusiją per Lietuvą ir Latviją suintensyvėjo.

Pirmasis, Bobrovnikų pasienio punktas, buvo uždarytas dar vasario 10 dieną, reaguojant į Minsko režimą kritikavusiam lenkų ir baltarusių žurnalistui Andrzejui Poczobutui (Andžejui Počobutui) skirtą aštuonerių metų įkalinimo bausmę. Šią savaitę uždaryti ir paskutiniai veikę patikros punktai – Koročino ir Kukurikų.

Savo ruožtu Minskas apribojo lenkiškų krivinių tranzitą per Baltarusijos pasienį su Lietuva ir Latvija, palikdamas galimybę jiems vykti tik patikros punktuose prie bendros Lenkijos-Baltarusijos sienos.

Kaip BNS teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, VSAT Ir muitinės patikros punktai Lietuvos pusėje šiuo metu dirba visu pajėgumu, tačiau dėl žymiai išaugusio transporto srauto eilės didėja.

Tai susiję su Baltarusijos sprendimu neįsileisti per Lenkiją vežėjų iš trečiųjų šalių ir su Lenkijos sprendimu neįsileisti baltarusiškų krovinių.

„Pareigūnų dirba tiek, kiek reikia, bet pajėgų padvigubinimas nieko neduotų, nes fiziškai punktai nepajėgūs aptarnauti tiek vilkikų“, – BNS šeštadienį sakė jis.

Pasak VSAT atstovo, pralaidumas Medininkuose sumažėjo ir dėl patikros posto remonto darbų.

G. Mišutis priminė, kad dėl ES Baltarusijai ir Rusijai taikomų sankcijų šiuo metu procedūros tikrinant krovinius taip pat gerokai pailgėjo.

„Natūralu, tokia yra valstybės politika ir tai šiek tiek užtrunka“ , – kalbėjo jis.

Muitinės departamento atstovė žiniasklaidai Lina Laurinaitytė-Grigienė BNS akcentavo, kad su tokiu dideliu ir neplanuotu krovinių srautu Lietuvai dar neteko susidurti, o eilės formuojasi ir dėl to, kad tam nėra pritaikyta patikros postų infrastruktūra.

„Reikia suprasti, kad jei yra viena kelio juosta, kuria gali krovininis transportas važiuoti į vieną pusę, tai ji ir yra viena. Žinoma, mes tam ir ruošėmės ir planavome, yra perskirstyti pajėgumai, pasitelkti mobiliųjų grupių pareigūnai, nuolat reaguojame į situaciją ir užtikriname maksimalų pareigūnų skaičių, kuris tame poste gali dirbti. Bet turime suprasti, kad kelio postas – ne guminis, ir su tokiais srautais Lietuvai dar neteko susidurti“, –  kalbėjo muitinės atstovė.

Ji patvirtino, kad krovininio transporto srautas išaugo tiek dėl Baltarusijos, tiek dėl Lenkijos veiksmų.

„Tai susiję su Baltarusijos sprendimu neįsileisti per Lenkiją vežėjų iš trečiųjų šalių ir su Lenkijos sprendimu neįsileisti baltarusiškų krovinių. Trečiųjų šalių vežėjai ieško būdų grįžti į savo šalis ir vyksta per Lietuvą, o baltarusiai, neturėdami galimybės vežti krovinių per Lenkiją, taip pat važiuoja per Lietuvą“, – paaiškino departamento atstovė.

Pasak L. Laurinaitytės-Grigienės, vežėjai ne kartą įspėti, jog Medininkuose kontrolės postas yra rekonstruojamas bei rekomenduoja nukreipti transportą į kitus kelio postus, o „esant galimybei važiuoti per Latviją“.

Lietuvos pasienio kontrolės punktų direkcijos duomenimis, Medininkų punkte, kur dėl rekonstrukcijos darbų pentadienį ryte nėra elektros, 9 val. patikros laukė 209 vilkikai (ketvirtadienio rytą – 130 vilkikų), Šalčininkuose – 127 vilkikai (120 vilkikų). Medininkuose įvažiavimo į Baltarusiją vairuotojams tenka laukti apie 20 valandų, Šalčininkuose – apie 12 valandų.

Raigardo punkte patikros laukia 100 vilkikų (ketvirtadienio rytą – taip pat 100 vilkikų), kuriems teks laukti 11 valandų. Lavoriškių punkte – 20 vilkikų (taip pat 20 vilkikų), jiems patikros reikės laukti 2 valandas.

Įvažiavimo į Rusijos Karaliaučiaus sritį Kybartų punkte patikros laukia 42 vilkikai (4 vilkikai), kuriems eilėje teks stovėti iki penkių valandos.

Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto duomenimis, Kamieny Loh kontrolės punkte patikros laukia daugiau kaip 30 vilkikų, tuo metu Pervalko, Benekainių, Kotlovkos ir Vizdžių punktuose eilės nėra

Važiuojant iš Baltarusijos į Lenkiją Berastavicos punkte stovi apie 330 vilkikų, Kazlovičių punkte eilės nėra. Važiuojant iš Baltarusijos į Latviją eilių taip pat nėra.

Apie tai pranešta po premjerės vadovaujamo fizinio barjero prie sienos su Baltarusija priežiūros komisijos posėdžio pirmadienį.

Už projektą atsakinga energetikos grupė „Epso-G“ nurodė, kad tvorą stato daugiau nei 700 darbuotojų, kurie kasdien užtveria maždaug tris–keturis kilometrus sienos. Barjeras jau įrengtas visuose jautriausiuose pasienio ruožuose.

Didžioji dalis tvoros statybai reikalingų medžiagų jau atvežtos Lietuvą, darbus planuojama baigti laiku ir neviršijus biudžeto – 152 mln. eurų.

Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų jos eina upių ir ežerų krantais.

Nuo pernai prasidėjusio migrantų iš Artimųjų Rytų bei Afrikos antplūdžio į Lietuvą per Baltarusiją neteisėtai pateko daugiau nei 4 tūkst. užsieniečių. Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Muitinės atstovai teigia, kad taip kasmet būna tarp Naujųjų metų ir stačiatikių Kalėdų. 

Medininkų punkte, antradienio 17 val. duomenimis, stovėjo 9 vilkikai (jie turėtų laukti apie 2 valandas), Šalčininkų punkte – 14 vilkikų (apie 2 val.). Lavoriškėse ir Raigarde nebuvo nė vieno vilkiko. 

„Mūsų pareigūnai dirba įprastu režimu, bet jokio transporto padidėjimo nėra. Tai susiję būtent su šventiniu laikotarpiu. Didžiausios eilės būna prieš Kalėdas, po jų eilės sumažėja ir praktiškai per Naujuosius metus, iki stačiatikių švenčių, jų nebūna išvis", – BNS aiškino Lietuvos muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Vitas Volungevičius.

Prieš Kalėdas Lietuvos–Baltarusijos pasienyje eilėse stovėjo šimtai vilkikų, dalis vairuotojų patikros buvo priversti laukti daugiau nei 80 valandų.

Tuo metu Baltarusijos pusėje vilkikų skaičius antradienį buvo gerokai didesnis nei iš Lietuvos pusės. 

Baltarusijos valstybinio pasienio komiteto duomenimis, Vidžių kontrolės punkte stovi 50 vilkikų, Kotlovkoje – 30, Kamieny Lohe – 160, Benekainių punkte – 300, Pervalke – 280.

Sutariama, kad Baltarusijos režimas prieš Lietuvą ėmėsi hibridinės atakos, organizuodamas nelegalių migrantų srautą per Lietuvos sieną.

Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvai atrandant būdų atremti Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, šis dirbtinai sukurtą nelegalių migrantų srautą mėgina nukreipti ir į kitas NATO rytinio pakraščio valstybes.

Lietuvos prezidentas su J. Stoltenbergu aptarė ir saugumo situaciją regione vykstančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ kontekste. Akcentuota, kad Aljansas turi išlikti itin budrus ir būti pasirengęs galimiems incidentams.

G. Nausėda, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, informavo NATO vadovą, kad Lietuva svarsto galimybę oficialiai kreiptis į Aljansą, prašydama atsiųsti į šalį NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.

NATO vadovas J. Stoltenbergas patikino Lietuvos prezidentą, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją prie rytinės NATO sienos ir yra pasirengęs atitinkamai projektuoti atsako scenarijus ir skirti visas reikiamas priemones saugumui regione užtikrinti.

Visgi, anot „Linavos“, nerimą kelia tai, kad per pastarąją parą įstrigusių vilkikų Lietuvos pusėje išaugo nuo 310 iki 540, nors Baltarusijos pusėje sumažėjo nuo 1520 iki 1000.

„Toks pokytis, įvykęs per parą, kelia nerimą. Tai galima paaiškinti tuo, kad, kai neveikė IT sistemos, Lietuvos vežėjai nebesiuntė naujų krovinių, nenorėdami, kad vairuotojai stovėtų kilometrinėse eilėse. Dabar, kai IT sistemos atkurtos, vežėjai skuba kuo greičiau pakrauti krovinius, juos išsiųsti, kad tik patirtų kuo mažesnius nuostolius dėl sutartyse su užsakovais numatytų netesybų, finansinių baudų“, – sako asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas.

Pasienyje vilkikų eilės pradėjo mažėti, bet gana lėtai, nuo praėjusio sekmadienio, kai šeštadienį Muitinės departamentas atkūrė elektroninę tranzito deklaravimo sistemą.

Kaip skelbia „Linava“, tai – precedento neturintis atvejis, kai per savaitę niekaip neišsisklaido susiformavusios eilės pasienyje, kurios susidarė sugedus Muitinės departamento IT sistemoms.

Kaip jau skelbta, viena diena prastovos vilkikui kainuoja 300 eurų. Šiuo metu vertinamos teisinės galimybės kreiptis dėl patirtų nuostolių kompensavimo į atsakingas institucijas.

Pasak asociacijos, iš jų 1520 Baltarusijos pasienyje, o Lietuvos pusėje – 310. Per parą šis skaičius pakito nežymiai – eilė sumažėjo 114 vilkikų, nes pirmadienį eilėje jų stovėjo 1944.  

Pasienyje vilkikų eilės pradėjo nežymiai mažėti savaitgalį Muitinės departamentui atstačius elektroninę tranzito deklaravimo sistemą.

Asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko teigimu, labai norėtųsi, kad eilės mažėtų greičiau, nes kai kurie vilkikų vairuotojai čia įstrigę jau savaitę ir yra priversti išgyventi nežmoniškomis sąlygomis.  

„Žinoma, svarbiausia, kad problema sprendžiama. Pasienyje atsakingi pareigūnai padeda dokumentus tvarkyti tiek elektroniniu, tiek rankiniu būdu. Visgi galėtų būti nukreipta kur kas daugiau pajėgumų šiems darbams atlikti, kad dar labiau didėtų vilkikų pralaidumas. Per pasienio postus juda Lietuvos ir užsienio šalių vežėjai, prie jų jungiasi vis nauji vilkikai, išgirdę, kad IT sistemos jau veikia. Tai lemia, kad eilė mažėja ne taip sparčiai, kaip norėtųsi“, – pranešime cituojamas R. Austinskas.

Antradienį atnaujinus Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos veiklą, muitinė kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybą prašydama padidinti pasienio kontrolės punktuose dirbančių pareigūnų skaičių. Anot muitinės, tai leistų dar greičiau sumažinti į Lietuvą įvažiavimo laukiančio krovininio transporto eiles.

Pasak tarnybos atstovo Roko Pukinsko, antradienio 9 val. duomenimis, Medininkų kontrolės punkte į Lietuvą iš Baltarusijos įvažiuoti laukė apie 400 vilkikų, Lavoriškių punkte – 615, Šalčininkų – 420, o Raigardo – 220 vilkikų.

„Medininkuose eilės mažėja, Lavoriškėse lyg ir toks nusistovėjęs srautas, bet yra daug niuansų, kaip vežėjai pasirenka kelius, kaip jiems paskirto maršrutus“, – BNS sakė R. Pukinskas.

Išvažiuoti iš Lietuvos į Baltarusiją Medininkų aikštelėje yra 190 vilkikų, Šalčininkų – 100, Lavoriškių punkte eilėje laukia 40, o Raigardo punktuose eilių nėra.

Muitinės departamento komunikacijos vadovas Vitas Volungevičius pirmadienį BNS sakė, jog eilių turėtų nelikti iki trečiadienio.

Muitinės departamentas praėjusį šeštadienį atstatė nuo antradienio sutrikusią Nacionalinės tranzito kontrolės sistemą – deklaracijos iš vilkikų jau priimamos elektroniniu būdu. Kol kas sistema veikia bandomuoju režimu.

Tuo tarpu Lietuvos pusėje eilė šiek tiek sumažėjo – šiuo metu čia įstrigę apie 300 vilkikų vidiniuose muitinės postuose, kurie negali judėti nei pirmyn, nei atgal.

„Linavos“ duomenimis, ši situacija susiklostė dėl jau trečia para neveikiančių Muitinės departamento IT sistemų, kadangi jai vis nepavyksta pataisyti sugedusių serverių.

Asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko teigimu, per naktį eilė iš Lietuvos pusės šiek tiek sumažėjo, nes papildomai buvo atsiųsta atsakingų pareigūnų, kurie padeda tvarkytis su popierine dokumentacija.

„Suprantame sudėtingą vairuotojų situaciją ir labai prašome kantrybės. Be to, įvertinus tai, kad šios sistemos stringa ne pirmą kartą ir sukelia didelių rūpesčių vairuotojams ir trikdo darbą verslui, o dabartinė situacija tiesiog sujaukė jų planus, siūlome atsakingoms institucijoms numatyti finansus jų tobulinimui. Juk netvarkoma įranga genda, tad į ją turi būti investuojama. Galbūt vertėtų serverius net perkelti kitur, kad ateityje būtų išvengta tokių veiklą stabdančių situacijų“, – teigė jis.

Į Muitinės departamento sistemas tarpininkai turi sukelti informaciją apie išvykstančias ir atvykstančias transporto priemones su kroviniais arba be jų, bet to negali padaryti, nes jos neveikia.

Asociacija „Linava“ primena, kad jau trečia para neveikia Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS), Nacionalinė tranzito kontrolės sistema (NTKS), Duomenų apie Lietuvos Respublikos prekybos srautus su Europos Sąjungos (ES) šalimis narėmis surinkimo ir apdorojimo sistema (IDAIS).

Savo ruožtu muitinė informuoja, kad šiuo metu techninis sprendimas jau rastas ir tikimasi, kad sutrikusios sistemos palaipsniui pradės veikti nuo ketvirtadienio vidurdienio.

„Šiuo metu, šią minutę nė vienas užkardos vadas, nei generolas nėra informuoti, kad keičiasi kažkas tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktų, bet tą žinią, paskelbtą Lukašenkos, girdėjome ir įgaliotiniui mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pavesta sužinoti visą informaciją, kas planuojama daryti“, – ketvirtadienio vakarą BNS sakė ministrė.  

Pasak jos, kol kas per sieną transportas vyksta be trikdžių. 

Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Baltarusija „uždaro“ sieną su Vakarais.

Jis sakė siunčiantis „pusę kariuomenės“ stiprinti vakarinių sienų apsaugą.