Kaip BNS nurodė inspekcija, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas V. Jasutis neužtikrino, kad visi Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu dirbantys darbuotojai būtų įforminti ir dirbtų įstatymų nustatyta tvarka, jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

„Po protokolo surašymo dar vyks bylos nagrinėjimas, tad numatomų baudų kol kas negalime komentuoti. Tačiau primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Baudos atskirai skiriamos juridiniam asmeniui ir jį atstovaujančiam įgaliotam fiziniam asmeniui“, – nurodo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Anot VDI, V. Jasutis teigė, kad byloje minimi asmenys dirbo savanoriškai. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad jų darbas neatitiko savanoriškos veiklos ir darbdavys slėpė darbo santykius, jų darbą įformindamas kaip savarankišką veiklą ir sudarydamas su darbuotojomis civilinių paslaugų sutartis arba žadėdamas jas sudaryti.

„Darbo inspekcija labai rimtai traktuoja nelegalaus darbo daromą žalą mūsų valstybei, todėl tiriame ne tik pranešimus, bet ir patys inicijuojame patikrinimus bei tyrimus. Šiuo atveju sureagavome į sausio 15 d. „Facebook“ tinkle paskelbtą informaciją apie problemas, kilusias Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu“, – pranešime cituojamas Š. Orlavičius.

VDI tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Europos dailiojo čiuožimo čempionato Kaune metu baigė vasario 26 dieną. Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, bet terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm.

Primename, kad baudos už nelegalų darbą prasideda nuo 1 000 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Pasak moters, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija vasario antroje pusėje pranešė abiem incidento pusėms – čempionato savanorei Kajai Brilei ir E. Kvitkauskui – surašiusi administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Tyrimas yra baigtas“, – BNS nurodė VDI komunikacijos specialistė Jolanta Bielskienė.

Tyrimas buvo pradėtas sausio viduryje, jis turėjo būti atliktas iki vasario 12 dienos, tačiau, anot inspekcijos atstovės, „dėl tam tikrų priežasčių“ to padaryti nepavyko. Terminas galiausia buvo pratęstas dviem savaitėm – iki vasario 26 dienos.

Tyrimo duomenis paskelbti žadama artimiausiomis dienomis.

Situaciją aiškintis dėl galimai nelegalaus darbo čempionato metu VDI ėmėsi po to, kai renginyje dirbusi kaunietė nurodė „Žalgirio“ arenoje buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens – vieno iš organizatorių Ervino Kvitkausko.

Anot jos, vyras kabinėjosi prie renginyje dirbusių žmonių, keikėsi, išsivysčius žodiniam konfliktui, griebėsi fizinių veiksmų. Moteris teigė buvusi ištempta iš savo darbo vietos, uždaryta į apsaugos kambarį, reikalauta atiduoti akreditaciją, savanoriams duotą striukę.

Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis moters elgesį pavadino provokacija.

Anot jo, savanorė buvo ten, kur neturėjo teisės būti, o paprašyta išeiti, atsisakė tai padaryti, „vėlėsi į konfliktus“. Federacijos vadovas neigė, kad su moterimi konfliktavęs E. Kvitkauskas renginio metu galėjo būti neblaivus.

Policija dėl incidento gavo tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų ir minėtos moters.

Atlikusi tyrimą, Kauno apskrities policija praėjusią savaitę pranešė incidento dalyviams surašiusi du administracinio nusižengimo protokolus dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

„Valstybė prisideda prie Lietuvai svarbių tarptautinių aukšto meistriškumo sporto renginių finansavimo. Tam yra sukurta tvarka ir sporto šakų federacijos jos sėkmingai laikosi ir gauna valstybės finansavimą. Kiekvienais metais Nacionalinė sporto agentūra organizuoja konkursą, kurio metu yra atrenkami finansuotini renginiai einamiesiems metams“, – feisbuke dalinosi G. Jakštas.

„Paprastai konkursas rengiamas kovo mėnesį, o šiemet jis yra dviem mėnesiais paankstintas. Lietuvos čiuožimo federacija turi visas galimybes į tokį finansavimą pretenduoti, net jei jų renginys jau įvyko“, – pridūrė ministras.

Pasak G. Jakšto, LČF turėjo galimybę iš anksto prašyti palaikymo ir paramos Kaune vykusiam čempionatui. Jo nuomone, šis renginys nesuteikia teisės nepaisyti nusistovėjusios tvarkos.

„Maža to, ypač svarbiems renginiams kitos sporto federacijos iš anksto, prieš 2–4 metus, kreipiasi į ministeriją, prašydamos palaikymo ir pagalbos papildomam finansavimui, kurį galėtų skirti LR Seimas, gauti. Ir tokį palaikymą mes noriai suteikiame“, –  dėstė jis.

Suprantama, kad Europos dailiojo čiuožimo čempionatas federaciją, matyt, ištiko netikėtai, bet tai nesuteikia teisės federacijai sukelti chaoso sporto bendruomenėje, nederinti veiksmų, versti aukštyn kojom tvarkas, nes taip patogiau federacijai.

„Suprantama, kad Europos dailiojo čiuožimo čempionatas federaciją, matyt, ištiko netikėtai, bet tai nesuteikia teisės federacijai sukelti chaoso sporto bendruomenėje, nederinti veiksmų, versti aukštyn kojom tvarkas, nes taip patogiau federacijai. Toks elgesys siunčia ypač neigiamą signalą kitoms sporto federacijoms, kurios savo veiksmus planuoja ir laikosi patvirtintų taisyklių. Prašymas elgtis profesionaliai nėra dėmesio nerodymas“, – tikino G. Jakštas.

Ministras tikino, kad LČF prezidento Vytauto Jasučio išsakyti teiginiai, jog šis pusę metų negalėjo susisiekti su G. Jakštu, yra melagingi.

„Sunku spręsti, kaip federacijos vadovas pusę metų ieškojo ministro, nes nei aš, nei mano komanda nėra gavusi nė vieno kreipimosi ir jokia forma dėl palaikymo ar dalyvavimo čempionato renginiuose. Paskutinį kartą federacijas ir skėtines organizacijas į susitikimą kviečiau gruodžio 18 d., kviesta buvo ir LČF“, – dalinosi jis.

Absurdiškais vadina komentarus apie provokacijas

LČF vadovybės pareiškimus apie provokacijas G. Jakštas vadina absurdu ir sako savo komentarais apie kilusį konfliktą tarp federacijos atstovų ir Europos dailiojo čiuožimo čempionate dirbusios moters tik išreiškęs vertybinę poziciją.

„Tai toks absurdas, kurio net komentuoti nesinori. Sužinojęs apie incidentą, pareiškiau vertybinę poziciją, kad atvejis turi būti skubiai ištirtas, o aplinkybėms pasitvirtinus, priimti principingi sprendimai. Tai nebuvo nei kaltinimas, nei nuteisimas, o labai aiški nuomonė, kas, mano galva, Lietuvoje svarbu – pagarbus ir etiškas mūsų elgesys vienas su kitu“, – trečiadienį paskelbė ministras.

Čempionate dirbusi moteris teigė savaitgalį čempionato organizacinio komiteto nario Ervino Kvitkausko buvusi užsipulta ir apstumdyta. Lietuvos čiuožimo federacijos vadovas V. Jasutis moters elgesį pavadino provokacija, moters kaltinimus neigė ir pats E. Kvitkauskas.

Ervinas Kvitkauskas (kairėje) ir Vytautas Jasutis. P. Peleckio / BNS nuotr.

Incidento aplinkybes aiškinasi policija, tyrimą dėl galimo nelegalaus darbo pradėjo ir Valstybinė darbo inspekcija.

Po kilusio konflikto G. Jakštas feisbuke dar sekmadienį paragino kuo skubiau ištirti incidentą, o pasitvirtinus smurto atvejui, anot jo, turėtų būti „nedelsiant priimti griežti sprendimai smurtautojų atžvilgiu“.

„Aš matau provokaciją, turiu tam tikrų žinių, labai keisti sutapimai vyko po to – ministras, kurio mes negalėjome rasti šešis mėnesius, išstoja sekmadienį su jau paruoštais pranešimais, švietimo ir sporto ministras kalba apie priekabiavimo atvejus“, – apie ministro reakciją spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo V. Jasutis.

„Jei tai sukėlė audringą federacijos gynybinę reakciją ir paskatino fantazuoti apie susidorojimą, nesiimu spręsti apie vertybinius pamatus ir nusistovėjusią elgesio kultūrą federacijoje, bet noriu priminti, kad viešajame gyvenime reikia laikytis aukštesnės kultūros“, – trečiadienį įraše feisbuke tvirtino ministras.

G. Jakštas taip pat tvirtino neneigiantis paties renginio sėkmės, tačiau, jo teigimu, „fantastiškas sporto įvykis ir džiuginantys jo laimėjimai nesuteikia teisės čempionato organizatoriams šokdinti visus aplinkui pagal savo scenarijų“.

„O už gerą renginį dėkojame, sportininkų rezultatais džiaugiamės, palaikysime, kuo galėsime“, – teigė jis.

„Tai yra dar viena didžiulė gėda, kurios, deja, pasekmes mes matome ir dabar“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Jasutis.

„Dabar mes visi džiaugiamės medaliu ir visi čia rašo, visi nori interviu, rašo, kokia puiki Allison, koks puikus Saulius. Jūs parašykite kitą dalyką – tai yra didžiulė gėda, kad mes negalime savo sportininko finansuoti ir niekas apie tai nekalba. Kaip mes taip galime?“ – pridūrė LČF prezidentas.

Jis teigė ir toliau darysiantis spaudimą Prezidento institucijai, jei A. Reed trečią kartą pareikš norą išimties tvarka įgyti Lietuvos pilietybę.

„Prezidentas kalba apie kažkokį spaudimą. Tu ir esi prezidentas, tu esi išrinktas žmogus tvarkyti visus šituos reikalus. Mes tau spaudimą darysime ir dar didesnį – ir tada darėme, ir dar darysime, jei mes apsispręsime ir Allison sutiks keliauti dar kartą“, – akcentavo V. Jasutis.

Antradienį prezidentui Gitanui Nausėdai buvo išsiųstas 34 Seimo narių kreipimąsis su prašymu suteikti ledo šokėjai A. Reed Lietuvos pilietybę.

Grįžimą prie A. Reed pilietybės klausimo taip pat palaiko ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

ELTA primena, kad šeštadienį Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius bei pagerino asmeninius rekordus. Paskutinį kartą šiame čempionate tokius pasiekimus rodė Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, pelnę bronzos medalius 2006 m.

Po čiuožėjų poros pasiekimų, viešojoje erdvėje ir socialiniuose tinkluose atsirado raginimų suteikti A. Reed šalies pilietybę.

A. Reed jau du kartus prašė prezidentą G. Nausėdą išimties tvarka suteikti jai Lietuvos pilietybę. Pastarąjį kartą tai užkirto kelią porai dalyvauti 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.

„Chronologija buvo labai paprasta ir aiški, ką mes matome iš video įrašų, kurie paneigia visiškai išsakytas pozicijas, video įrašuose labai aiškiai matoma, kad prie minėtos merginos nebuvo nė pirštu prisileista, nei mūsų komiteto narių, nei apsauga, nei policijos pareigūnai“, – antradienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė V. Jasutis.

Jis teigė, jog „mergina pateko į zoną, kuri griežtai saugoma“, ir jos ten neturėjo būti, o dėl viso incidento, anot V. Jasučio, kai ant teisėjų pakylos buvo pašalinis žmogus, čempionato organizatoriams gresia bauda. Jo teigimu, kol kas neaišku, ar organizatoriams apskritai bus skirta bauda ir kiek ji galėtų siekti.

„Ant teisėjų pakylos šeštadienį pateko ten neturėjęs būti žmogus, klausimas, kaip du apsaugos postus praėjusi ji pateko, nagrinėjam medžiagą, mūsų teisininkai dirba“, – teigė V. Jasutis.

Anot V. Jasučio, mergina renginyje dirbo savanorystės pagrindais, tačiau jis teigė teisininkų prašymu negalintis komentuoti, ar raštiška sutartis su ja buvo sudaryta.

„Net neabejoju“, – atsakė jis, paklaustas, ar su mergina buvo sudaryta savanorystės sutartis.

„Pagal Lietuvos įstatymus savanorystės sutartis gali būti sudaryta raštišku būdu arba žodiniu būdu, tai kol kas toliau negaliu komentuoti. Vienaip ar kitaip sutartis buvo sudaryta“, – pridūrė V. Jasutis.

L. Balandžio/BNS nuotr.

Čempionato organizacinio komiteto vadovė Justina Fabijonavičienė teigė, kad mergina atsisakė nulipti nuo teisėjų pakylos, kalbėjo turinti čia būti, sakė, kad taip jai nurodė jos kiti vadovai.

„Nors kitų vadovų ji negalėjo turėti, vieninteliai jos vadovai galėjome būti mes“, – sakė ji.

„Baikime šitas kalbas dar ir dar kartą apie kažkokias mistines Suomijos ar dar kažkokias vadoves. Pranešėja iš Suomijos lygiai tokia pat savanorė kaip ir minėta mergina“, – teigė V. Jasutis.

Anot J. Fabijonavičienės, jai ir vėliau iškviestam „Ekskomisarų biuro“ vadovui paprašius merginos atiduoti akreditaciją, ši kategoriškai to padaryti nesutiko. Dėl to buvo priimtas sprendimas kviesti policiją.

„Policija atvykusi išklausė abi puses, atėmė iš jos akreditaciją ir paprašė palikti areną“, – teigė ji.

Anot V. Jasučio, federacija kreipėsi į teisininkus ir sieks „bylų šiai merginai ir visiems susijusiems žmonėms dėl garbės ir orumo įžeidimo“. Į teisininkus dėl šmeižto kreipėsi ir čempionato organizacinio komiteto narys Ervinas Kvitkauskas.

Čiuožimo federacijos vadovo teigimu, kyla klausimų ir dėl „Žalgirio“ arenos apsaugos veiksmų incidento metu.

„Mūsų kaltės šioje situacijoje yra tik tiek, kad nesudirbo apsauga, jei būtų sudirbusi apsauga, nebūtų šitos konferencijos ir nebūtų šito skandalo“, – teigė V. Jasutis.

Jei būtų sudirbusi apsauga, nebūtų šitos konferencijos ir nebūtų šito skandalo.

Pasak jo, arenoje dirbo apie 50 apsaugos darbuotojų. V. Jasutis teigė vaizdo įraše kol kas nematęs, kaip mergina praėjo pro apsaugą ir pateko į neleistiną zoną.

E. Kvitkauskas: nesu pakėlęs rankos prieš moterį

Čempionate dirbusi moteris teigia savaitgalį E. Kvitkausko buvusi užsipulta ir apstumdyta. V. Jasutis moters elgesį vadina provokacija. Incidento aplinkybes aiškinasi policija.

E. Kvitkauskas per spaudos konferenciją teigė „niekada gyvenime nepakėlęs rankos prieš jokią moterį“.

„Pagrindinis dalykas yra, kad visa ši rezonansinė istorija niekaip nesusijusi su dvejopais standartais, lyčių dalykais, tai yra grynai darbinis konfliktas žmogaus, kuris atsidūrė ne savo vietoje“, – sakė E. Kvitkauskas.

E. Kvitkauskas teigė norėjęs nufotografuoti merginos akreditaciją, ji atsisakė tai padaryti, „pradėjo šūkauti kažką“, tuomet mergina pagriebė jo telefoną ir pagrasino mesti į ledą.

P. Paleckio/BNS nuotr.

Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis, policija dėl incidento yra gavusi tris pareiškimus: renginio apsaugos, Tarptautinės čiuožimo federacijos atstovų, pirmadienį pareiškimą pateikė ir pati mergina.

Kaunietė socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šeštadienio vakarą buvusi užsipulta, apstumdyta neblaivaus asmens, žurnalisto E. Kvitkausko.

E. Kvitkauskas neigė renginyje vartojęs alkoholinius gėrimus, necenzūrinę leksiką kalbėdamas su mergina.

„Čempionato biudžetas tikrai bus virš pusantro milijono“, – per spaudos konferenciją penktadienį sakė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis.

Pasak jo, dalį lėšų skirs Tarptautinė čiuožimo sąjunga, jų tikimasi užsidirbti ir iš bilietų, tačiau konkrečios sumos dar skaičiuojamos.

„Mes tikimės kuo daugiau“, – į tai, kokios paramos tikėtųsi iš miesto ir valstybės, sakė prezidentas.

Jis pabrėžė, kad visi pinigai, kurie bus skiriami čempionatui, liks Lietuvoje: visas paslaugas planuojama pirkti vidaus rinkoje.

Kauno vicemero Manto Jurgučio teigimu, savivaldybė džiaugiasi šiuo ambicingu projektu ir yra pasirengusi prie jo prisidėti.

„Mes kiek galėsime, prisidėsime, ir tai pasakėme nuo pradžių. Tiek žmogiškaisiais resursais, tiek visa patirtimi, tiek materialiai“, – tvirtino M. Jurgutis.

Jis sakė, kad „nenori spekuliuoti skaičiais“, tačiau teigė, jog Kaunas laiko savo moraline atsakomybe tai, kad čempionatas įvyktų.

„Aš tikiuosi, kad mes neliksime vieninteliai, kuriems tai rūpi“, – pridūrė jis.

Pirmadienį Tarptautinė čiuožimo sąjunga oficialiai paskelbė, kad 2024 metų Europos dailiojo čiuožimo čempionato organizavimas patikėtas Lietuvai.

Pirmenybės Kaune vyks sausio 8–14 dienomis.

Čempionato biudžetas tikrai bus virš pusantro milijono.

Transliacija pasieks 700 mln. žmonių

Renginio metu į Kauną atvyks 500 sportininkų su komandomis, jiems jau užsakyti viešbučiai. Dirbti čempionatui bus kviečiami savanoriai.

Liepos 4 dieną į Lietuvą atvyks Tarptautinės čiuožimo sąjungos komisija, ji apžiūrės ir įvertins infrastruktūrą, pasirengimą.

„Vertins infrastruktūrą, nes viena – gauti nuotraukas ir aprašymus, kita – patiems pamatyti“, – sakė federacijos prezidentas.

Pasak V. Jasučio, šis čempionatas bus didelė tarptautinė reklama Kaunui, nes tokiose šalyse kaip Japonija jo populiarumas yra panašus į krepšinio mūsų šalyje.

„Atsižvelgiant į tokią šalį kaip Japonija, kaip Jungtinės Valstijos, kaip Kanada, Prancūzija, kur dailusis čiuožimas užima aukščiausias pozicijas, ir pagal prognozes, transliacijas turėtų stebėti arba galimybę stebėti (turės) per 700 mln. pasaulio gyventojų“, – kalbėjo federacijos prezidentas.

„Ir visur bus Kaunas, visur bus Lietuva“, – pabrėžė jis.

V. Jasutis atkreipė dėmesį, kad finalas vyks simbolinę Lietuvai datą – sausio 13-ąją, tad čempionatas bus proga kalbėti ir apie šią datą.

„Mes rišime į šitą renginį ir šią svarbią datą“, – sakė prezidentas.

Pasak jo, vienu iš argumentų surengti čempionatą Lietuvoje, galėjo lemti ir tai, jog Lietuva kitais metais minės dailiojo čiuožimo šimtmetį: 1924 metais Lietuvoje surengtos pirmosios dailiojo čiuožimo varžybos.

Prezidento teigimu, transliacijų reitingai bei įvairūs čiuožimo šou rodo, kad Lietuvos auditorija taip pat domisi čiuožimu, todėl tikimasi, jog gyventojai aktyviai palaikys savo sportininkus.

Pagal pirminį planą šis žemyno čempionatas turėjo vykti Vengrijos sostinėje Budapešte.

Gegužės pradžioje vengrai atsisakė šios teisės Rusijos karo Ukrainoje „poveikio ekonomikai bei energijos kainoms, kurios daro didelę įtaką dailiojo čiuožimo sportui“.

V. Jasutis teigė, jog jo žiniomis, „neatitinka realybė oficialaus pranešimo“, todėl Lietuvai šie argumentai nėra aktualūs.

Teko atšaukti arenos rezervacijas

Čempionatas vyks Kauno „Žalgirio“ arenoje. Jos renginių organizavimo vadovas Mantas Vedrickas atkreipė dėmesį, kad tai nebe pirmas didžiulis sporto renginys, kuris surengiamas per itin trumpą laiką.

„Aš pastebėjau, kad mes Kaune nemėgstame visko daryti standartiškai, duoti metus, laimėti konkursus, teikti paraiškas...“ – juokavo jis.

M. Vedricko teigimu, tuo metu, kai atsirado galimybė Kaune rengti čiuožimo čempionatą, arenoje renginiai jau buvo suplanuoti visiems šiems metams ir kitų metų sausiui bei vasariui.

„Taip, reikėjo atšaukti rezervacijas, taip reikėjo kalbėtis su „Eurolyga“ dėl namų aikštelės užimtumo“, – sakė jis.

Pasak arenos atstovo, dalis krepšinio rungtynių vyks išvykose, o nuo sausio 3-iosios „Žalgirio“ arenoje bus ruošiamasi čempionatui. Dėl to teko atšaukti poros renginių rezervacijas.

Arenoje bus išlietas keturių centimetrų storio ledas. Kadangi dailusis čiuožimas yra itin jautrus ledo kokybei, todėl, skirtingai nei vykstant ledo ritulio rungtynėms, nesvarstoma ledo dengti ir leisti arenoje vykti kitiems renginiams.

„Čia neturime tokios galimybės, nes dailusis čiuožimas yra jautresnis kokybės atžvilgiu“, – kalbėjo renginių organizavimo vadovas.

„Žalgirio“ arena turi šaldomo betono funkciją, todėl papildomos technikos ledui lieti joje nereikės.

M. Vedrickas prognozavo, kad šio čempionato renginiuose apsilankys apie 11 tūkst. žiūrovų.

„Man, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentei ir ypač kaip Povilo Vanago mamai, labai skaudu, plyšta širdis ir neramu dėl mano vaikų priimto sprendimo. Nuoširdžiai atsiprašau tų žmonių, kuriuos tai įskaudino ir nuvylė. Tačiau savo suaugusiems vaikams negaliu nurodinėti ar kaip kitaip įsakyti, nors bandžiau argumentuotai, diskusijų bei ilgų ginčų būdu perteikti savo aiškią ir nedviprasmišką poziciją šiuo klausimu“, - sakoma Eltai atsiųstame atvirame laiške.

Anot L. Vanagienės, ši tragedija užklupo labai netikėtai. Prasidėjus karui Povilas ir Margarita nedelsiant grįžo į Lietuvą. Tvirtai reiškė paramą Ukrainai ir jos žmonėms.

L. Vanagienė primena, kad Povilas nuo 18 metų gyvena Maskvoje, tad 34 metus jis ir jo žmona Margarita kūrė savo ateitį ne Lietuvoje.

„Suprantu, kad nėra lengva taip staiga viską mesti ir išvykti, kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Turbūt būtent šios aplinkybės ir nulėmė jų sprendimą. Nesiruošiu jų teisinti, jie - suaugę žmonės, tad už savo veiksmus yra atsakingi patys“, - rašo L. Vanagienė.

Ji tikisi, kad Povilo ir Margaritos sprendimas nebus tapatinamas su Lietuvos čiuožimo federacija ir jos sportininkais, nes aktyvią sportinę dailiojo čiuožimo karjerą Povilas ir Margarita baigė prieš 16 metų ir nėra niekaip susiję su Lietuvos čiuožimo federacijos veikla.

Kaip jau skelbta, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad Lietuvos pilietybė M. Drobiazko buvo suteikta kaip dovana, o ją, pažymi politikas, galima atsiimti. Ypač, akcentuoja S. Šedbaras, jei Lietuvos pilietybę gavusio asmens veiksmai niekaip nedera su šaliai ypač svarbiais principais. Kaip leido suprasti Seimo narys, garsiausios visų laikų Lietuvos šokių ant ledo poros pasirodymas Kremliaus ruporo žmonos renginyje būtų pakankamas pagrindas pradėti diskusiją dėl 1992 metais suteiktos pilietybės atėmimo.

Pasak jo, Prezidentūra, kaip atsakinga institucija, šį klausimą galėtų pasvarstyti.

Į šią žinią aštriai sureagavo žurnalistas Andrius Tapinas.

„Jei kas dar turėjot iliuzijų dėl Vanago su DrobiaZko, tai galit nebeturėti.

Ūsuoto Kremliaus išsigimėlio žmona Tatjana Navka jau dalijasi video, kur abudu čiuožėjai išsišiepę mėgaujasi Sočio ledu ir ruošiasi šio vakaro premjerai.

Institucijos pasisakė – dabar metas imtis veiksmų. Kaip suprantu, teisiškai iš DrobiaZko pilietybės atimti faktiškai neįmanoma, bet savo valstybinius apdovanojimus Lietuva iš šitos išdavikų porelės turėtų susigrąžinti. Ir jie turėtų pamiršti visus Liepsnojančius ledus Lietuvoje.

Mūsų Vanagas yra Ukrainoje, o šitas viso labo nutriušęs bjaurusis ančiukas ant kruvino „Gulbių ežero“ ledo Sočyje“, – kritikos čiuožėjams socialiniame tinkle „Facebook“ negailėjo A. Tapinas.

Savo požiūrį į Lietuvos čiuožėjų sprendimą feisbuke išsakė ir prodiuseris Dominykas Kubilius.

„Su padovanota pilietybe kraujo neperpilsi. Iki paskutinės minutės turėjau vilties, kad Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko Sočyje ant ledo neiščiuoš, buvo vilties, kad apsireikš Povilo mama Lilija Vanagienė su visa #Lietuvosčiuožimofederacija priešakyje ir teiksis Lietuvai paaiškinti, kodėl čiuožėjai nutarė dalyvauti teroristų ledo šventėje“, – įrašą pradėjo D. Kubilius.

„Bet mamytė tyli, federacija tyli, o Margarita „Instagram“ paskyroje cituoja Bulato Okudžiavos eiles. Beje, Bulato eilių tarybiniais metais klausydavo ir mano tėvai, Margaritai turbūt ir šioje vietoje trūksta proto įsigilinti, kieno eiles cituoja, nes B. Okudžiava, kurio tėvas buvo sušaudytas, o mama ištremta į lagerį, savo kūryboje smerkė bet kokį totalitarinį režimą. Bet čia tik nereikšmingos smegenų minkštumo detalės“, – kol dar nebuvo pasirodęs L.Vanagienės pranešimas rašė D.Kubilius.

Savaitgalį Vokietijos mieste Dortmunde vykstančiose Tarptautinės čiuožimo sąjungos ISU varžybose "NRW Summer Trophy" penkiolikmetė Lietuvos atstovė užėmė antrąją vietą. Atlikusi laisvąją programą ir surinkusi 94,47 balo sportininkė buvo pirma, tačiau bendroje įskaitoje vos 3 taškais atsiliko nuo Bulgarijos čiuožėjos Aleksandros Feigin, kuri ir užėmė pirmąją vietą.

Tai yra puikus kontrolinis startas prieš rugsėjo mėnesį Kauno "Žalgirio" arenoje pirmą kartą Lietuvos čiuožimo istorijoje vyksiantį pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo "Grand Prix" etapą.

P. Ramanauskaitė kartu su dar 4 Lietuvos atstovais gins Lietuvos vardą šiose prestižinėse Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) varžybose. Toks sėkmingas pirmasis sezono startas puikiai nuteikia ne tik sportininkę ir trenerį, tačiau ir visą likusią komandą.

Pasaulio jaunimo dailiojo čiuožimo "Grand Prix" etapui Lietuvoje  ruošiasi šie sportininkai:

Paulina Ramanauskaitė (pavienis čiuožimas, merginos)

Selina Kaneda (pavienis čiuožimas, merginos)

Dominyka Molevičiūtė (pavienis čiuožimas, merginos)

Deividas Kizala ir Mira Polishook (šokiai ant ledo)

Sportininkus palaikyti Kauno "Žalgirio" arenoje Lietuvos čiuožimo federacija kviečia jau rugsėjo 6-8 d.

2016 m. vasario 12-21 dienomis, Norvegijos mieste Lilehameryje vyksiančiose jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvaus ir Lietuvos šokėjų ant ledo pora. Trečiadienį Lietuvos čiuožimo federacija gavo oficialų Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) patvirtinimą, kad šios sporto šakos atstovai iš Lietuvos pateko tarp 12 žaidynėse besivaržysiančių porų.

Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ auklėtiniai – šešiolikmetė Guostė Damulevičiūtė ir septyniolikmetis Deividas Kizala – labai sėkmingai pasirodė Lince (Austrija) vykusiame  pasaulio jaunimo „Grand Prix" varžybų etape. Pora užėmė 9 vietą ir tapo pirmaisiais Lietuvos sportininkais, patekusiais į pasaulio jaunimo „Grand Prix" varžybų dešimtuką. Be to, jaunieji čiuožėjai surinko 109,49 balo ir pagerino savo asmeninį rezultatą.

Guostę ir Deividą treniruoja Lilija Vanagienė, sportininkai taip pat daug laiko praleidžia stovyklose Oberstdorfe (Vokietija), kur su jais dirba treneris Rostislavas Sinitsinas, 2006 m. Turino žiemos olimpinėms žaidynėms ruošęs Margaritą Drobiazko ir Povilą Vanagą.